2020-02-19 Nr. AB-3537-3-63-3-00117-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-168-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00117-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Z. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovui Z. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Z. L. (toliau – ir atsakovas) 221,94 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pareiškėjas prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintais Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad yra suėjęs senaties terminas vietinės rinkliavos įsiskolinimui už 2012 metus priteisti. Taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 metais kreipėsi dėl nulinio tarifo taikymo už 2016 metus, tačiau buvo atsisakyta jį taikyti, kadangi atsakovas išnaudojo daugiau elektros, nei nustatyta. Šio atsisakymo atsakovas neskundė.

4. Atsakovas Z. L. atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad sodyboje nėra matęs komunalininko, retai joje lankosi, nėra sudaręs sutarčių. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir prokuratūrą dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Pripažino, kad atsisakymo taikyti nulinį tarifą neskundė.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara” prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Z. L. pareiškėjui 204,55 Eur vietinės rinkliavos. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Aptaręs aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 21 d. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina, skaičiuojant pradžios laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d.

7. Spręsdamas dėl vietinės rinkliavos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (toliau – ir Išrašas), pagal kurį nustatyta, jog atsakovas nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė 63/100 nekilnojamojo turto objekto dalis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (Išrašo 4.2 punktas). Pagal Gyventojų registro išrašo duomenis, atsakovas 2003 m. balandžio 23 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Be to, pagal Išrašą taip pat nustatyta, kad pareiškėjas butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2010 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo aktų Nr. VM9-802 ir VM98-803 pagrindu perleido L. K. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei už šį nekilnojamojo turto objektą moka vietinę rinkliavą, nepatvirtina aplinkybės, jog jis nesinaudoja ginčo nekilnojamojo turto objektu ar kad šį objektą valdo ar juo naudojasi kiti asmenys.

8. Teismas darė išvadą, kad atsakovas yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtojas bei turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

9. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. rašto „Dėl prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos” matyti, jog, išnagrinėjus atsakovo prašymą, jis netenkintas, nes neatitiko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T11-205 patvirtintų Nuostatų reikalavimų, pagal kuriuos sunaudotas elektros energijos kiekis neturi viršyti 140 kWh per metus.

10. Iš bylos medžiagoje esančio akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „ESO” 2016 m. gruodžio 6 d. rašto matyti, kad 2016 metais ginčo nekilnojamojo turto objekte sunaudota 159 kWh elektros energijos. Taip pat byloje pateikta AB „ESO” 2018 m. gegužės 2 d. informacija, iš kurios matyti, kad 2017 m. ginčo nekilnojamojo turto objekte sunaudota 173 kWh elektros energijos, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. – 0 kWh elektros energijos. Vadovaudamasis nurodytais byloje esančiais duomenimis, teismas darė išvadą, kad atsakovas neatitiko Nuostatuose įtvirtintų reikalavimų vietinės rinkliavos neskaičiavimui, kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. rašto neskundė.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, tačiau yra suėjęs senaties terminas vietinės rinkliavos už 2012 metus priteisimui. Taigi nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo reikalavimas dėl 17,39 Eur (60,05 Lt) vietinės rinkliavos už 2012 m., konstatavus suėjusį senaties terminą už šį laikotarpį, atmestas kaip nepagrįstas. Byloje nustačius, kad atsakovas yra nesumokėjęs 204,55 Eur (221,94 Eur – 17,39 Eur) ginčo vietinės rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų bei atsakovo pateiktų paaiškinimų nenustatyta, kad pareigūnas, institucija, įstaiga, įmonė, organizacija ar asmenys kokiu nors būdu pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo kreiptis į atitinkamas institucijas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, tačiau prašymo, atitinkančio ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepateikė.

III. 14. Atsakovas Z. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad jis negali būti laikomas atliekų turėtoju, nes atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tai patvirtina daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gruodas“ pirmininkės pažyma. Atsakovas akcentuoja, kad šis nekilnojamojo turto objektas buvo perleistas L. K., bet tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gyvena minėtu adresu. Kartu su L. K. atsakovas nurodo turintis dukrą. Apelianto vertinimu, vien tai, kad jis deklaravo gyvenamąją vietą tam tikru adresu, nereiškia, jog jis nuolat naudojasi nekilnojamojo turto objektu. Atsakovas pabrėžia, kad ginčo objekte 2016 m. sunaudojo 159 kWh elektros energijos per metus, 2017 m. sunaudojo 173 kWh, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. sunaudota 0 kWh. Jei sodyboje būtų gyvenama, sunaudojamas elektros energijos kiekis daug kartų viršytų realiai sunaudotą. Be to, dalį elektros sunaudojo įjungta signalizacija.

16. Atsakovas akcentuoja, kad ginčo objekte nėra pastatytas komunalinių atliekų konteineris. Teismas nevertino, ar atsakovas turi konteinerį. Be to, atsakovas nurodo, kad jis yra vidutinio nedarbingumo ir pensinio amžiaus, svarsto keisti klubo sąnarį, todėl jam sunku prižiūrėti sodybą, ten lankosi retai. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad su teisėja Aušrele Mažrimiene yra seni pažįstami nuo tada, kai ji dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Klaipėdos bendrabutis“, todėl mano, jog teisėja turėjo nusišalinti.

17. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ pateiktame atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, nes jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pareiškėjas akcentuoja, kad vietinė rinkliava mokama nepriklausomai nuo deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos. Iš paties atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, jog už 2016, 2017 m. jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte per metus sunaudota daugiau elektros energijos nei 140 kWh, todėl galima teigti, jog atsakovas jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ginčo laikotarpiu naudojosi. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nesikreipė dėl individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio išdavimo, tačiau galėjo naudotis artimiausiais bendraisiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą, šališkumo, yra nereikšmingos, todėl nebuvo pagrindo nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 221,94 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą iš atsakovo Z. L.

20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara” prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Z. L. pareiškėjui 204,55 Eur vietinės rinkliavos. Teismas konstatavo, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteista, skaičiuojant pradžios laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas tuo, jog negali būti laikomas atliekų turėtoju, nes jo faktinė gyvenamoji vieta yra kitur. Sunaudotas elektros energijos kiekis, anot atsakovo, parodo, jog nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas. Atsakovas akcentuoja, kad ginčo objekte nebuvo pastatytas komunalinių atliekų konteineris. Be to, mano, jog teisėja, nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo nusišalinti.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pirmiausia tikslinga įvertinti atsakovo apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad teisėja, nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo nusišalinti.

24. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (ABTĮ 44 str. 6 d.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su teisėja Aušrele Mažrimiene yra seni pažįstami nuo tada, kai ji dirbo UAB „Klaipėdos bendrabutis“, todėl mano, jog teisėja turėjo nusišalinti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu, atsakovas, nors jam buvo suteikta tokia galimybė ir paklausta dėl sutikimo su teismo sudėtimi, nušalinimo teisėjai, nagrinėjusiai bylą, nereiškė. Atsakovui nepareiškus nušalinimo, tačiau išreiškus tam tikrą abejonę, turėjo būti svarstoma, ar nėra pagrindo teisėjai pačiai priimti sprendimą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, pateikiant motyvus, kodėl atsisakoma tai padaryti. Nors iš bylos medžiagos negalima nustatyti sprendimo toliau nagrinėti bylą ta pačia teismo sudėtimi aiškių motyvų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog jos nekelia jokių abejonių dėl galimo teisėjos šališkumo. Pažymėtina, kad vien darbas kartu savaime negali būti laikomas pagrindžiančiu galimą teisėjo šališkumą, ypač įvertinus tai, kad praėjęs ilgas laiko tarpas ir atsakovas nenurodo, jog apskritai būtų palaikomi kokie nors ryšiai. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą.

26. Iš į bylą pateikto pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. rašto „Dėl prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos” matyti, jog atsakovas teikė prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už 2016 m., tačiau pareiškėjas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, jo netenkino, nes sunaudotas elektros energijos kiekis viršijo 140 kWh per metus. Atsakovas minėto administracinio sprendimo neginčijo. Taigi šioje byloje nėra vertinamas pareiškėjo sprendimo netenkinti atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už 2016 m. teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Byloje vertinama aplinkybė, ar atsakovas laikytinas komunalinių atliekų turėtoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovas nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė 63/100 dalis nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pagal Gyventojų registro duomenis, ten yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Atsakovas Z. L. savo argumentus, jog negali būti laikomas atliekų turėtoju, grindžia tuo, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra kitur, sunaudotas nedidelis elektros energijos kiekis, jam nebuvo pastatytas komunalinių atliekų konteineris.

29. Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinių paslaugų galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamų komunalinių paslaugų, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai apie nesuteiktą konteinerį nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). Taip pat pažymėtina, kad tai, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta, jo teigimu, buvo Klaipėdoje, savaime nepagrindžia, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. nebuvo gyvenama ar kad minėtu adresu negyveno kiti asmenys. Atsakovo pateikta informacija apie elektros energijos suvartojimą taip pat neįrodo aplinkybės, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu buvo visiškai nesinaudojama.

30. Susipažinusi su atsakovo, kuriam šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, argumentais, pateiktais duomenimis (ABTĮ 57 str. 6 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų (pateikta įrodymų), jog aktualiu laikotarpiu ginčo nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas, juo disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti jam iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesinis sprendimas priimamas ne atsakovo naudai, todėl pastarojo prašymas priteisti jam iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Z. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius