adfa1f53-e394-4a02-9b6d-0c3c8046ba00 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-950-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04737-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.4.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių D.

Č. ir L. E. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9307-214/2015 pagal ieÅ¡kovių D. Č. ir L. E. ieÅ¡kinį atsakovams V. J. Č., K. Č., tretiesiems asmenims notarams – A. G., P. D., V. J. – , J. V., dėl testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų K.

Č. ir J. V. Č. po 945,40 Eur D. Č. ir L. E. testamentinę iÅ¡skirtinę, 5 procentų metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1997-09-04 A. Č. sudarė testamentÄ , pagal kurį visÄ medinį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žemę, esančiÄ ten pat – 2 ha ir žemę – 16 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini), paliko J.

Č.. Testamente taip pat nurodė, kad jei namus arba žemę parduotų, pinigus privalės pasidalinti su seserimis D. Č. ir L. E.. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties jo turtÄ paveldėjo J. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ atsakovai K. Č. ir J. V. Č.. J. Č. mirė neįvykdęs A. Č. testamente nurodytos testamentinės iÅ¡skirtinės. Atsakovai K. Č. ir J. V. Č., priimdami palikimÄ po J. Č. mirties, priėmė testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymo prievolę. 2014-10-28 K.

Č. ir J. V. Č. sudarė su J. V. testamente nurodyto gyvenamojo namo su Å«kio pastatais pirkimo–pardavimo sutartį. Apie Å¡ios sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovės sužinojo 2014-11-04, o 2014-12-03 informavo atsakovus, kad priima testamentinę iÅ¡skirtinę ir reikalauja jÄ Ä¯vykdyti, t. y. sumokėti D. Č. ir L. E. po 965,40 Eur, tačiau atsakovai testamentinės iÅ¡skirtinės neįvykdė.Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes testamente nenurodytas terminas, per kurį parduodant namus ar žemę galioja testamentinė iÅ¡skirtinė.

A. Č. įpėdinis nei namų, nei žemės nepardavė, po jo mirties testamentinė iÅ¡skirtinė nebuvo įtraukta į paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl prievolė jÄ Ä¯vykdyti neperėjo J. Č. įpėdiniams. IeÅ¡kovės praleido terminÄ Â testamentinei iÅ¡skirtinei priimti. Atsakovai nėra testamentÄ suraÅ¡iusio A. Č. įpėdiniai, todėl praneÅ¡imas apie testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimÄ atsakovams yra niekinis, tai nenurodyta jų paveldėjimo teisės liudijimuose į J.

Č. turtÄ , todėl jiems nekyla prievolė pagal A. Č. testamentÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių D. Č. ir L. E. po 100 Eur atsakovo K. Č. įstatyminei atstovei A. Č. iÅ¡laidas advokato pagalbai byloje apmokėti, taip pat po 200 Eur atsakovui V. J. Č. iÅ¡laidas advokato pagalbai byloje apmokėti ir po 5,29 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Teismas nustatė, kad 1997-09-04 (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas patvirtino testamentÄ , kuriuo A. Č. visÄ gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žemę, esančiÄ ten pat – 2 ha ir žemę – 16 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini), paliko J. Č.. Å iame testamente taip pat nurodyta, kad jei namus ar žemę parduotų, pinigus privalės pasidalinti su seserimis D. Č. ir L. E.. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini), testamente nurodytÄ turtÄ paveldėjo jo sÅ«nus J.

Č., jam iÅ¡duotas 2006-01-26 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas, kuriame nėra nurodyta apie testamentinę iÅ¡skirtinę. J. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. 2010-11-26 papildomai iÅ¡duotais paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimais K. Č. ir V. J. Č. paveldėjo (po ½ dalį turto) gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). 2014-10-28 pirkimo–pardavimo sutartimi jie pardavė trečiajam asmeniui J. V. paveldėtus gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės D. Č. ir L. E. 2014-12-03 iÅ¡siuntė atsakovams praneÅ¡imÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimo ir reikalavimo jÄ Ä¯vykdyti. Teismas nurodė, kad 1997-09-04 A. Č. testamento turinio niekas neginčijo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e ir atsakovams Kauno 4-ojo notaro biuro notarės iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime nėra informacijos apie testamentinę iÅ¡skirtinę. Taip pat tokios informacijos nėra ir paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duotame po A.

Č. mirties, t. y. nenurodytos prievolės, kylančios iÅ¡ paveldimo nekilnojamojo turto, o paveldėjimo teisės liudijimai nenuginčyti. D. Č., atstovaudama J. Č., 2006-01-26 raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime A. Č. paveldėjimo byloje, nurodė, kad yra susipažinusi su testamentine iÅ¡skirtine, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apie testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimÄ bÅ«tų informuotas notaras, sprendžiantis palikimo priėmimo klausimus nei po A. Č., nei po J. Č. mirties. CK 5.24 str. 1 d. nustato, kad testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas turi teisę testamentinę iÅ¡skirtinę priimti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę iÅ¡skirtinę.

IeÅ¡kovės nepateikė įrodymų, kad priėmė testamentinę iÅ¡skirtinę, tokie duomenys nenustatyti ir notaro pateiktoje A. Č. paveldėjimo byloje. IeÅ¡kovės neginčija, kad žinojo testamento turinį, ir tai patvirtina ieÅ¡kovės L. E. paaiÅ¡kinimas teismo posėdyje, kad nesikreipė pas notarÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, nes kol nebuvo namai parduoti apie tai negalvojo, bei ieÅ¡kovės D. Č. paaiÅ¡kinimai, kad žinojo apie testamentinę iÅ¡skirtinę, nes kartu su J.

Č. padavė dokumentus pas notarÄ dėl palikimo priėmimo po A. Č. mirties. Teismas sprendė, kad testamentinė iÅ¡skirtinė susijusi su nekilnojamuoju turtu, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ turėjo pateikti notarui per 3 mėnesius, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie testamentinę iÅ¡skirtinę. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad testamente nenurodyta, kokiomis dalimis turi bÅ«ti pasidalinti pinigai už parduotÄ turtÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovės D.

Č. ir L. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba, panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Teismas nepagrįstai terminÄ testamentinei iÅ¡skirtinei priimti skaičiavo nuo testamento sudarymo. Pagal LAT suformuotÄ praktikÄ testatoriui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ palikti visÄ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ Ä¯pėdiniui ir įpareigojus šį įpėdinį, priėmus palikimÄ ir pardavus paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, gautus pinigus pasidalyti lygiomis dalimis su kitu asmeniu, tokiam asmeniui teisė į palikimÄ pagal testamentÄ atsiras tada, kai įpėdinis, paveldėjęs namų valdÄ ir joje esančius pastatus, juos parduos.

Tai, kad testamente nenurodyta testamento įvykdymo termino, nedaro Å¡io testamento negaliojančio. Tokiu testamentu testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas įgijo teisę reikalauti, kad įpėdinis testamente nurodytÄ prievolę įvykdytų, taigi iÅ¡skirtinės gavėjas savo teisę gali ginti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai 2014-10-28 sudarė pirkimo–padavimo sutartį su J. V.. Apie 2014-10-28 pirkimo–padavimo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovės sužinojo 2014-11-04, o 2014-12-03 informavo atsakovus, kad priima testamentinę iÅ¡skirtinę ir reikalauja jÄ Ä¯vykdyti.

Taigi terminas priimti testamentinę iÅ¡skirtinę nepraleistas.2) Jeigu testamentinė iÅ¡skirtinė yra susijusi su teise į nekilnojamÄ jį turtÄ , praÅ¡ymas visais atvejais paduodamas notarui. Tačiau nagrinėjamu atveju testamentinė iÅ¡skirtinė nėra susijusi su teise į nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi testamentu jokių realių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovėms nesuteikta. Jeigu visi paveldėtojai niekada savo paveldėto turto neparduotų, tai tokia testamentinė iÅ¡skirtinė ir niekada nebÅ«tų įvykdyta.3) Teismas nepagrįstai sprendė, kad testamente nenurodyta, kokiomis dalimis turi bÅ«ti pasidalinti pinigai už parduotÄ turtÄ , o preziumuoti, kad gautų pinigų už parduotÄ turtÄ dalys vykdant testamentinę iÅ¡skirtinę turi bÅ«ti lygios, nėra pagrindo.

Tačiau sistemiÅ¡kai ir gramatiÅ¡kai aiÅ¡kinantis testamento turinį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog A. Č. savo testamentu turtÄ paliko savo sÅ«nui J. Č. ir nurodė įpareigojimÄ , jog tuo atveju, jeigu paveldėtojas parduos namus arba žemę, pinigus privalės pasidalinti su seserimis (t. y. ieÅ¡kovėmis). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo žodžio reikÅ¡mę „dalyti“, t. y. padalinti į dalis. Visi A. Č. testamente nurodyti asmenys yra jo vaikai, todėl nenurodant, kokiomis dalimis jie turėtų pasidalyti už nekilnojamÄ jį turtÄ gautus pinigus, pinigai turi bÅ«ti padalinti po lygiai.

Testamento turinį galima laikyti nesuprantamu tik konstatavus, jog iÅ¡ turinio neaiÅ¡ki testatoriaus valia arba jei testamento dalys prieÅ¡tarauja viena kitai. Å iuo atveju teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad testatoriaus valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai.              Atsakovas J. V. Č. atsiliepimu į ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ su jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka ir nurodo, kad byloje yra nustatyta ir ieÅ¡kovės to neginčijo, jog apie testamentinę iÅ¡skirtinę jos sužinojo iÅ¡kart po A.

Č. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), vadinasi, jos nuo Å¡ios dienos per tris mėnesius privalėjo priimti testamentinę iÅ¡skirtinę, tačiau to nepadarė, todėl reikalavimas įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę yra nepagrįstas. Atsakovai jos taip pat priimti negalėjo, nes jie nėra A. Č. įpėdiniai, jiems nieko nebuvo žinoma apie A. Č. testamentÄ , jie nėra prisiėmę jokios prievolės dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, apie jÄ nėra pažymėta nei paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duotame į A.

Č. turtÄ , nei paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duotame į J. Č. turtÄ , todėl jiems negali kilti jokia prievolė pagal A. Č. testamentÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl palikėjo A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), 1997-09-07 testamentu palikusio ginčo turtÄ sÅ«nui J. Č., kuris priėmęs tėvo palikimÄ (duomenys neskelbtini) taip pat mirė, testamentinės iÅ¡skirtinės (palikėjas A. Č. testamente buvo nurodęs, kad jei namus ir žemę parduotų, pinigus privalės pasidalinti su seserimis D. Č. ir L. E.) vykdymo.

Ginčo turtÄ po palikėjo J. Č. mirties priėmė jo įpėdiniai pagal įstatymÄ V. J. Č. ir K. Č., jiems dėl ginčo turto 2010-11-26 buvo iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. 2014-10-28 pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamasis namas ir kiti pastatai buvo parduoti trečiajam asmeniui J. V.. IeÅ¡kovės 2014-12-03 raÅ¡tu pranešė V. J. Č. ir K. Č., kad priima testamentinę iÅ¡skirtinę, ir pareikalavo jÄ Ä¯vykdyti. Teismas ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmetė, kadangi sprendė, kad ieÅ¡kovės, žinojusios apie testamente nurodytÄ testamentinę iÅ¡skirtinę dar iki testatoriaus A.

Č. mirties, t. y. faktiÅ¡kai nuo testamento sudarymo, įstatyme nustatytu laiku (per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad turi teisę į testamentinę iÅ¡skirtinę) ir įstatyme nustatytu bÅ«du (paduodant praÅ¡ymÄ notarui) nesikreipė dėl testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimo. Atsakovės apeliaciniu skundu ginčija Å¡ias teismo iÅ¡vadas, teigdamos, jog terminas testamentinei iÅ¡skirtinei priimti turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo testamento sudarymo, bet nuo paveldėtos namų valdos pardavimo, o pareiÅ¡kimÄ paduoti notarui Å¡iuo atveju nereikėjo, kadangi testamentinė iÅ¡skirtinė nėra susijusi su teise į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra iÅ¡imtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kadangi ieÅ¡kovės (apeliantės), pareikÅ¡damos praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokios bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiÅ¡kintis žodinio nagrinėjimo metu, Å¡alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o Å¡alių (jų atstovų) paaiÅ¡kinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įraÅ¡uose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta bÅ«tinumo aiÅ¡kintis bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimo Testamentinė iÅ¡skirtinė (legatas) (CK 5.23 straipsnis) – tai įpėdinio pagal testamentÄ Ä¯pareigojimas atlikti kokiÄ nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjams), kai Å¡ie įgyja teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas bÅ«tų įvykdytas. Taigi testamentinė iÅ¡skirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimÄ , ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjo atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai.

Kitaip tariant, įpėdinis, priimdamas palikimÄ , prisiima ir testatoriaus įpareigojimÄ Ä¯vykdyti iÅ¡skirtinę. Å io įpareigojimo nepageidaujantis vykdyti įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimÄ . Tokiu atveju prievolė įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems atsisakiusio palikimo įpėdinio dalį. Jeigu palikimÄ priėmęs įpėdinis nevykdo testamente nustatyto įpareigojimo, iÅ¡skirtinės gavėjas savo teisę į jÄ gali įgyvendinti priverstinai, nes įpėdinis, priėmęs palikimÄ , tampa iÅ¡skirtinės gavėjo skolininku, o testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas – kreditoriumi.

Atsižvelgiant į tai, įpėdinio ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjų santykius lemia tai, ar įpėdinis palikimÄ priėmė, nes tik įpėdiniui priėmus palikimÄ tarp jų gali atsirasti nurodyti prievoliniai santykiai. Tam, kad įpėdinis (skolininkas) testamentinę prievolę (iÅ¡skirtinę) įvykdytų, testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas (kreditorius) turi jÄ priimti. CK 5.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas turi teisę priimti testamentinę iÅ¡skirtinę per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę iÅ¡skirtinę.

Testamentinės išskirtinės gavėjas apie teisę gauti testamentinę išskirtinę paprastai sužino, kai yra supažindinamas ar kitu būdu sužino testamento turinį, apie tai jam praneša testamento vykdytojas, įpėdinis ar notaras. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, jog ieškovės apie testamento turinį žinojo iš karto po palikėjo A. Č. mirties, ko apeliantės neginčija, sprendė, jog ieškovės nesikreipdamos dėl testamentinės išskirtinės priėmimo nustatytu terminu ir tvarka testamentinės išskirtinės faktiškai nėra priėmusios.

IÅ¡ esmės sutiktina su tokia teismo pozicija, nes ieÅ¡kovės palikimo atsiradimo momentu (A. Č. mirė (duomenys neskelbtini)) jau turėjo informacijÄ apie testamentinę iÅ¡skirtinę, o testamentinis įpėdinis J. Č. palikimÄ priėmė 2003-01-06 padavęs pareiÅ¡kimÄ KupiÅ¡kio rajono notarų biurui (t. 2., b. l. 16). Kadangi ieÅ¡kovės grįsdamos ieÅ¡kinį nurodė, kad testamentinę iÅ¡skirtinę priėmė, sužinojusios apie sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, 2014-12-03 informuodamos testamentinio įpėdinio (J.

Č.) įstatyminius įpėdinius K. Č. ir J. V. Č., tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimo faktu laiko bÅ«tent šį 2014-12-03 praneÅ¡imÄ . Tačiau byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad apeliantės testamentinę iÅ¡skirtinę bÅ«tų priėmusios tuo metu, kai palikimÄ priėmė testamentinis įpėdinis J. Č., bÅ«tent kuris ir bÅ«tų tapęs testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjų kreditoriumi, o jo įpėdiniai – atsakovai bÅ«tų galėję perimti testamentinės iÅ¡skirtinės prievolę.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė D. Č., 2003-01-06 įgaliojimo pagrindu atstovaudama J. Č. paveldėjimo byloje (t. 22, b. l. 18), turėjo galimybę ne tik žinoti apie testamente nurodytÄ testamentinę iÅ¡skirtinę jos ir sesers naudai, bet ir turėjo realias galimybes praneÅ¡ti testamentiniam įpėdiniui, kad testamentinę iÅ¡skirtinę priima, tačiau tokio praneÅ¡imo J. Č. byloje nėra pateikta, be to, veikdama įgaliojimo pagrindu galėjo siekti, kad testamentinė iÅ¡skirtinė, ginant jos ir sesers teises, bÅ«tų įtraukta į paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tokie ieÅ¡kovių veiksmai A. Č. palikimo priėmimo metu rodo, kad jos J. Č. paveldint pagal testamentÄ jam nebuvo praneÅ¡usios apie testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimÄ , tačiau dabar praÅ¡o vykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę asmenų, kurie nėra paveldėję Å¡ios prievolės. Apeliančių nuoroda į tai, kad CK 5.24 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai atsakovai pardavė namų valdÄ , neatitinka Å¡ios normos reikalavimų, nes joje numatytas sužinojimo momentas sietinas su teisės į testamentinę iÅ¡skirtinę turėjimu, o ne jos realizavimu, t. y. vykdymu.

Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pardavimas yra sÄ lyga, apibrėžianti testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo terminÄ . Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai skaičiavo terminÄ testamentinei iÅ¡skirtinei priimti, nes nustatyta, kad Å¡is terminas yra pasibaigęs tiek skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo momento, tiek nuo palikimo priėmimo momento, kadangi testamento turinys ieÅ¡kovėms buvo žinomas faktiÅ¡kai nuo jo sudarymo dienos. Tai reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės nėra priėmusios testamentinės iÅ¡skirtinės įstatymo nustatytu terminu, yra pagrįsta ir atitinka CK 5.24 straipsnio reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priimti testamentinę iÅ¡skirtinę turėjo paduoti notarui, kadangi testamentinė iÅ¡skirtinė yra susijusi su teise į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kÄ numato CK 5.24 straipsnio 2 dalis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia iÅ¡vada nėra pagrįsta.

Testamentinė iÅ¡skirtinė Å¡iuo atveju nedaro jokios įtakos nekilnojamojo turto teisiniam režimui, nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ nėra kaip nors suvaržoma ar apsunkinama. CK 5.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai testamentinė iÅ¡skirtinė susijusi su teise į nekilnojamÄ jį daiktÄ , praneÅ¡imas apie testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimÄ paduodamas notarui, Å¡is iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ , o testamentinė iÅ¡skirtinė registruojama vieÅ¡ame registre.

Tokiu bÅ«du yra iÅ¡vieÅ¡inama, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ suvaržyta testamentinės iÅ¡skirtinės ir tretiesiems asmenims atskleidžiamas testamentinę iÅ¡skirtinę sudarančio įpareigojimo turinys (CK 4.9 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai testamentinė iÅ¡skirtinė yra susijusi su teise į nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tent dėl bÅ«tinumo tai iÅ¡vieÅ¡inti yra nustatyta speciali praneÅ¡imo apie testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimÄ forma (pateikiant paraÅ¡ymÄ notarui).

Tačiau nagrinėjamu atveju, jei ieÅ¡kovės testamentinę iÅ¡skirtinę ir bÅ«tų priėmusios įstatymo nustatyta tvarka ir terminu, tai jÄ vykdant ieÅ¡kovės įgytų teisę tik į piniginių sumų iÅ¡mokėjimÄ , bet neįgytų kokių nors teisių į palikimu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nepaisant to, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimo formos nedaro jokio įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovės įstatymo nustatytu terminu testamentinės iÅ¡skirtinės nėra priėmusios.

Apeliacinio skundo argumentai dėl testamento aiÅ¡kinimo, t. y. dėl aiÅ¡kinimo, kokiomis dalimis pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ turėtų bÅ«ti padalintos gautos lėšos tarp testamentinio įpėdinio ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjų, nagrinėjamu atveju yra nereikÅ¡mingi, kadangi neiÅ¡kyla poreikis aiÅ¡kinti Å¡iÄ testamentinę iÅ¡skirtinę nustatančiÄ sÄ lygÄ , nes ji paprasčiausiai negali bÅ«ti vykdoma dėl to, kad jos gavėjai testamentinės iÅ¡skirtinės nepriėmė nustatytu laiku.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                                                                                                 Â