2023-01-11 Nr. AB-1177-4-40-3-00138-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1246-442/2023

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00138-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui J. E., jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjai Jūratei Bernotienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio J. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl J. E. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė sulaikyti J. E. (toliau – ir Užsienietis) VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2023 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad:

2.1. 2022 m. lapkričio 15 d., apie 13:00 val., VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę Lazdijų sav., Akmenių k. ribose, kelyje Lazdijai–Seinai, valstybės sienos ženklo 066 ribose, išvykstant iš Lietuvos Respublikos dokumentams patikrinti sustabdė automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip keleivis vyko (duomenys neskelbtini) asmuo ir kuris dokumentų tikrinimo metu pareigūnams nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Asmuo prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis T. E., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus Migracijos informacinėje sistemoje „Migris“, paaiškėjo, jog tai yra (duomenys neskelbtini) pilietis J. E., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmuo 2022 m. lapkričio 14 d. pasišalino iš Kybartų užsieniečių registracijos centro. Užsienietis 2022 m. lapkričio 15 d. 17:00 val. buvo sulaikytas 48 val. bei pristatytas į Centrą.

2.2. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 24 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje ir esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2.3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36194 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“. Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 27 d. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo „Migris“ dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nutarta apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2.5. Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36194 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus; 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinti nuo 5 metų iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4 punkte nurodytą įvedimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpinti iki 2 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.6. VSAT 2022 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 13KMURC-2766 dėl apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą tenkino – Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą pakeitė; skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui J. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau, nei kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2.7. 2022 m. spalio 5 d. Užsieniečiui atlikta paskesnio prieglobsčio prašymo priėmimo apklausa. Prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka. Sprendimas iki šiol nėra priimtas.

2.8. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2.9. Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja pasislėpimo pavojaus vertinimo aplinkybės, numatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 6, 7, 10, 11 punktuose. Centras teikimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, 5 dalimi, 14017 straipsniu, 14020 straipsniu.

II. 3. Marijampolės apylinkės teismo Šakų rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2023 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad Užsieniečiui dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2022 m. lapkričio 14 d. išvyko iš Centro, tačiau nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis neteisėtai, be asmens tapatybės dokumentų bei reikiamų kelionės dokumentų bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas.

5. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad užsieniečio elgesys – išvykimas į kitą Europos Sąjungos valstybę be asmens dokumentų, kai Lietuvos Respublikoje dar nėra išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, Centro vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas, paties užsieniečio paaiškinimas, kad pasienyje sulaikytas užsienietis nežinojo, kur vyksta automobiliu ir jog jam buvo aptemęs protas tuo metu, kuris teismo neįtikino, leidžia manyti, kad Užsienietis, net nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio, gali pakartotinai, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, taip darydamas jo išsiuntimą neįmanomu.

6. Teismas konstatavo, jog aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad jis gali pasislėpti, nes pažeidė jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 punktas), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punktas). Be to, yra ir kitos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės manyti, kad jis gali slėptis, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tvirtų šeiminių ryšių. Taip pat yra pagrindas manyti, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, siekdamas išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį ir, nesulaukęs galutinio sprendimo, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bijodamas galimo išsiuntimo, t. y. jis siekė vilkinti jo galimą išsiuntimą (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

7. Teismas vertino, kad būtent sulaikymo priemonė ir toks jos taikymo terminas nepažeis proporcingumo principo ir yra pateisinamas Įstatymo nuostatų požiūriu.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimo netenkinti; netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Tiek nagrinėjant Centro teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis garantuoja vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę.

9.2. Teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai jį sulaikė. Siekiant sulaikyti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti nei vienos iš šių sąlygų. Teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų negalėtų būti gauta jo nesulaikius. Teismas sprendime apie šią Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo sąlygą apskritai nepasisakė. Be to, sprendime nėra jokių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais.

9.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad, netaikius sulaikymo, jis net nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio, gali pakartotinai, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, taip darydamas jo išsiuntimą neįmanomu. Pirma, jis bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog nežinojo, kur vyksta automobilis, kuriame buvo sulaikytas, t. y. jog automobilis vyksta iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką; jis tuo metu buvo praradęs orientaciją dėl patirto didelio streso ir išgyvenimų, susijusių su jo šeima, nesuprato ką daro, todėl iki tol taikytos alternatyvios sulaikymo priemonės pažeidimas ir bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos nebuvo nei sąmoningi, nei tyčiniai veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nurodytomis aplinkybėmis negalėjo vadovautis vertindamas pasislėpimo grėsmės egzistavimą. Antra, tai, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos ir šeiminių ryšių, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, nes šios aplinkybės nėra vertinamos, kai sprendžiama dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų ir jų pasislėpimo grėsmės. Trečia, teismo vertinimas, kad jo pakartotinis / paskesnis prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik siekiant vilkinti jo išsiuntimą į kilmės valstybę, taip pat yra nepagrįstas. Teismas, konstatuodamas tokias aplinkybes, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi Centras savo teikime nebuvo nurodęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto, kaip Užsieniečio sulaikymo pagrindo. Kol jo atžvilgiu nėra priimto galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, tol nėra pagrindo išvadai, kad pakartotinai teikiami prieglobsčio prašymai yra teikiami piktnaudžiaujant prieglobsčio procedūra.

9.4. Jeigu būtų vertinama, jog šiuo atveju egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, tai, įvertinus, jog sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, bei tai, jog byloje nėra Užsieniečio nebendradarbiavimo ar piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą pagrindžiančių duomenų, taip pat duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar atsisakytų teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši priemonė, atsižvelgiant į Užsieniečio bendrą sulaikyme Lietuvos Respublikoje jau praleistą laiką, būtų proporcinga ir atitiktų siekiamam tikslui, kadangi jo gyvenimas Centre (netaikant judėjimo laisvės apribojimų) leistų užtikrinti jo judėjimo laisvę, tačiau taip pat jį stebėti ir kontroliuoti.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

11.1. Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens kelionės dokumentų, bei dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Išvardintos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad jis gali sutrukdyti Migracijos departamentui priimti sprendimą prieglobsčio byloje bei pasislėpti, siekiant išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje. Užsienietis, būdamas apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo tvarką, bandydamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tyčia prisistatė VSAT pasienio tikrinimą atliekantiems pareigūnams kitu T. E. vardu. Tokie jo veiksmai kelia pagristų abejonių dėl skunde pateiktos informacijos apie jo patirtą stresą ir išgyvenimą, kurio pasėkoje jis nesuvokė, kaip atsirado automobilyje ir kur vyko. Tai rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus, nebendradarbiauja su teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, sprendžiant jo asmens tapatybės nustatymą ir gražinimo į kilmės šalį klausimą. Užsieniečio tapatybė identifikuota tik per (duomenys neskelbtini) ambasadą, kuri 2022 m. rugsėjo 20 d. išdavė jo grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą. Pats užsienietis nebendradarbiavo šiuo klausimu ir nepadėjo teisėsaugos pareigūnams nustatyti jo tapatybę ir pilietybę, nors jam buvo suteiktos galimybės atsisiųsti asmens dokumentų kopijas.

11.2. VSAT, vykdydama Migracijos departamento sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, 2022 m. gruodžio 14 d. dalyvavo bendroje gražinimo operacijoje į (duomenys neskelbtini), kurią koordinavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Užsienietis, pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą, išvengė išsiuntimo į kilmės šalį. Užsienietis kategoriškai nesutinka savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad paskesnis prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti Užsienietį į kilmės šalį. Suteikiant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, neapribojančią judėjimo laisvės, jis gali sutrukdyti VSAT priimti ir įvykdyti Migracijos departamento priimtą naują sprendimą prieglobsčio byloje. Judėjimo laisvės apribojimas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir neišvyktu iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

11.3. Nėra priežasčių Užsieniečiui taikyti švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad jis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis – Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, nepateikė savo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, vėliau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos, tai rodo, kad Lietuva nebuvo ir nėra jo galutinis kelionės taškas, tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti Migracijos departamento sprendimo.

11.4. Nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, Užsieniečiui Pabradės užsieniečių registracijos centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, galimybė sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis sulaikytas, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu iki 2023 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir Centro teikimo netenkinti; netenkinus šio reikalavimo, prašo pakeisti teismo sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Vertindama Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kuris, kaip matyti iš Migracijos departamento 2022 m. spalio 5 d. pažymos, yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Atsižvelgus į tai, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

16. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, iš jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

18. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą sulaikyti Užsienietį, pritaria teismo išvadoms dėl pagrindo sulaikyti Užsienietį buvimo: Užsienietis, kuris prieglobsčio prašytojo statusą vėl įgijo pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį (sprendimas dėl šio prašymo dar nėra priimtas), nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 ir 11 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį, gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis 2 punkte numatytu pagrindu.

19. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui skyrimo. Tokių priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

20. Atsižvelgus į Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir į tai, jog byloje nesurinkta duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo skirtos priemonės – sulaikymo – būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

21. Dėl nurodytų argumentų Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas keistinas, skiriant Užsieniečiui Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2023 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio J. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį J. E. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė