2016-04-27 Nr. AB-9776-3-63-3-02846-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-322-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02846-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujamas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir KRATC), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės A. V. (toliau – ir atsakovė) priteisti 193,61 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašymas pareiškėjo vardu paduotas pareiškėjo atstovo KRATC, veikiančio pagal sutartį. Nors prašyme nėra nurodoma, iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, iš prašymo turinio akivaizdu, jog atstovavimas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831 (toliau – ir Koncesijos sutartis) nuostatomis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą atsisakė priimti.

2016 m. sausio 13 d. teismui išsiųstas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu atskirąjį skundą teikė KRATC, kurį pasirašė pastarosios bendrovės darbuotojas, nurodant, kad veikiama pagal sutartį (įžanginė prašymo dalis), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktą įgaliojimą dėl atstovavimo (be numerio) bei 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą Nr. 41.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad KRATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindė 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo Koncesijos sutarties pagrindu KRATC įgaliotas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliojimas grindžiamas išimtinai Koncesijos sutartimi, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Teismas 2016 m sausio 5 d. nutartyje, kuri yra šio atskirojo skundo dalyku ir priimta nagrinėjant teisinę situaciją, kai pareiškėjo vardu prašymas teiktas atstovavimo santykius grindžiant išimtinai Koncesijos sutarties nuostatų, o ne įgaliojimo pagrindu, kuris teisine prielaida nurodytas ir pateiktas tik po teismo procesinių veiksmų atlikimo, akcentavo, kad dėl Koncesijos sutarties pasirašymo tarp pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (Lietuvos Respublikos administracinių teismų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 ir 3 dalys), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas Koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo, jog tiek prašyme, tiek atskirajame skunde teigiama, kad kaip koncesiją suteikiančioji institucija, Klaipėdos miesto savivaldybė užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui, suteikdama teisę rinkti vietinę rinkliavą, tame tarpe ir kreiptis dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu.

Kadangi jau konstatuota, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis), teisinio vertinimo nekeičia naujas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas, nes toks įgaliojimas atstovavimo teisinių santykių nesukuria.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojime nenurodytas joks Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte reglamentuotas teisinis pagrindas, suteikiantis teisę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgalioti kitą juridinį asmenį ir atlikti veiksmus, susijusius su tokios institucijos reikalavimo teise kreiptis į teismą ir jos atstovavimu teisme.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatavo, jog atskirąjį skundą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir atskirąjį skundą priimti; panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę atstovavimo santykiai. KRATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o KRATC yra tik vietinės rinkliavos rinkėjas. KRATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo.

Nurodo, kad iš kartu su patikslintu prašymu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę KRATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. KRATC atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymi, kad suteikė įgaliojimą KRATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir siekė teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Koncesijos sutartyje įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik KRATC. Atitinkamai bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo KRATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, visose įmonių bankroto bylose KRATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą ir tenkinami antrąja eile.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoti prašymai panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesprendžiami.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti taikoma aptarta 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad KRATC neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, akcentuoja, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 ir 7 p.) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktas įgaliojimas KRATC) nesuteikia teisės atstovauti administraciniame teisme.

Nustatyta, kad atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė KRATC teisininkė G. E. (b. l. 20–21). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo KRATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 24). KRATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 23).

Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinusi pateikto įgaliojimo ir perįgaliojimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad KRATC teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi atskirąjį skundą, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą analogiškose byloje (žr. 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-438/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-179-602/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija negali spręsti pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo klausimo, todėl šio atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan