Legislator Case Law & Legislation
adf2495c-fd91-4506-b24f-e5884c7bc179 AI generated

adf2495c-fd91-4506-b24f-e5884c7bc179 · Regionų administracinis teismas

Case Number adf2495c-fd91-4506-b24f-e5884c7bc179
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Legislator headnote

AI generated

adf2495c-fd91-4506-b24f-e5884c7bc179 · Regionų administracinis teismas: IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-1201-320/2016 pagal pareiÅ¡kėjo Elo V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, 2016 m. liepos 8 d. priėmė sprendimÄ , kuriame nustatė, kad pareiÅ¡kėjo teisė į 5 kv. m gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista, ir priteisė pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimÄ , o privatumo pažeidimo naudojantis tualetu nenustatė.

Keywords

AI generated
safety regulations violation ancillary restraints restrictive measures against Belarus light pollution offences against privacy procedural violations
AI generated
04bade53-b2df-4039-97b1-565b39290eb5
valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.
92a6c93b-fe55-4f30-85ee-07285630f796
valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.
6d0c94da-1c92-4ecb-82d8-9b8284ae748f
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
869428db-5c9b-488f-8f0d-6d63f59b3b9d
valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
979f943b-d53a-4ea3-b023-84da5982d4e2
Administracinė byla Nr. I-10700-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-04229-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius               Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2360-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00027-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;   55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS               S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d.Panevėžys             Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos 5 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė) pažeidžiant privatumÄ tualete, kadangi kameroje sanitarinis mazgas įrengtas su maždaug 1,30 m aukščio pertvara, o pats sanitarinio mazgo įrenginys (tupimas tualetas) įrengtas ant maždaug 20 cm pakylos.

Pertvara neizoliavo sanitarinio mazgo nuo kameros, esantys kameroje asmenys turėjo galimybę matyti, kaip pareiÅ¡kėjas naudojasi tualetu. AreÅ¡tinė nesuteikė jokių galimybių užsidengti nuo kameros, bÅ«nant tualete. Jis buvo priverstas uostyti nemalonų kvapÄ kameroje, toje pačioje kameroje jis taip pat buvo maitinamas. NaudojimÄ si tualetu trikdė ir periodiÅ¡ki pareigÅ«nų žvilgsniai pro duryse esantį langelį. AreÅ¡tinėje taip pat nebuvo jokių sÄ lygų mankÅ¡tintis ar sportuoti, nors kitose kardomojo kalinimo vietose pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti skersiniai, lygiagrečiai, suoliukai.

Negalėdamas atlikti fizinių pratimų, jis jautėsi prastai. Kamerose jautėsi gyvenamojo ploto trÅ«kumas, trintis. Mano, kad buvo pažeista nustatyta gyvenamojo ploto norma areÅ¡tinėse – 5 kv. m. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas ir kiti asmenys kamerose bÅ«davo užrakinti po 23 val. per parÄ ir Å¡is plotas buvo vienintelė judėjimo vieta, neskaitant kiemelio, kuriame galima vaikščioti 1 val. Nors nustatytas kameros plotas yra didesnis nei tas plotas, kurį Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo Konvencijos pažeidimu, mano, jog turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad areÅ¡tinėje nėra jokių laisvalaikio užimtumo didinimo sÄ lygų ir asmenys yra kalinami tik laikant kamerose.

Dėl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas kasdien patirdavo neigiamus iÅ¡gyvenimus, buvo žeminamas jo orumas, jis jautėsi taip, kad iÅ¡ jo yra tyčiojamasi, jis buvo baudžiamas labiau, nei tai leidžia įstatymai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad per Panevėžio AVPK kameros Nr.8 langÄ matosi kaip lauke vaikÅ¡to žmonės, todėl egzistuoja galimybė iÅ¡ lauko pamatyti asmenį, esantį sanitariniame mazge. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam nėra aiÅ¡ku, ar pareigÅ«nai, stebėdami kamerÄ per duryse esantį stebėjimo langelį, nemato kameroje esančio asmens tuo metu, kai jis bÅ«na sanitariniame mazge.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento patikrinimo akto teisingumu, nes jame nenurodyta, kad kameroje Nr.8 yra įrengta dviejų aukÅ¡tų lova. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime Panevėžio AVPK nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 9).

Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant jo atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. AreÅ¡tinėje vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015). Dėl sanitarinio mazgo nurodė, kad visose areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetai, kurie sumontuoti ant 25 cm pakylos, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema, dėl to nemalonių kvapų nesijaučia.

Sanitariniai mazgai įrengti kaip numato teisės aktai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimÄ nenustatė sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų. Sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, Å¡iam tikslui įrengti kabliukai. PareigÅ«nai, stebėdami kamerose esančių asmenų elgesį pro duryse įrengtus langelius, mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kamerų kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose, todėl ten bÅ«nantys asmenys negali bÅ«ti stebimi.

Dėl sÄ lygų mankÅ¡tintis nurodė, kad nei Taisyklėse, nei Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380, nėra numatyta, kad areÅ¡tinėje turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos mankÅ¡tintis. Dėl praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ .

PareiÅ¡kėjas patirtos neturtinės žalos nekonkretizuoja, nepagrindžia įrodymais. Panevėžio AVPK negavo jokių skundų dėl to, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo sportuoti. PareiÅ¡kėjas negalėjo patirti tokių iÅ¡gyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiÅ«riu juos galima bÅ«tų įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. PraÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (periodiÅ¡kai) (b. l. 2).

Tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (su pertraukomis) (b. l. 7, 47, 48–51). PareiÅ¡kėjui skunde nurodžius skundžiamo laikotarpio pradžiÄ nuo 2016 m. balandžio 5 d. (ABTÄ® 24, 25 straipsniai) sprendžiama dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. balandžio 5 d. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje iki 2017 m. balandžio 3 d., bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje po Å¡ios datos (b. l. 7, 47, 48).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-1201-320/2016 pagal pareiÅ¡kėjo Elo V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, 2016 m. liepos 8 d. priėmė sprendimÄ , kuriame nustatė, kad pareiÅ¡kėjo teisė į 5 kv. m gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista, ir priteisė pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimÄ , o privatumo pažeidimo naudojantis tualetu nenustatė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-1825-492/2017, kurioje konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, tačiau nustatė pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis tualetu pažeidimÄ , ir padidino pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimo sumÄ . Teismo sprendimas ir nutartis įsiteisėję. Byloje nagrinėtas pareiÅ¡kėjo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., pagrįstumas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, atlyginti neturtinę žalÄ dėl 5 kv. m gyvenamojo ploto normos areÅ¡tinės kamerose neužtikrinimo ir dėl privatumo neužtikrinimo, naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtu tualetu, ir jų pagrindimas yra tapatÅ«s minėtoje administracinėje byloje (Nr. I-1201-320/2016) pareiÅ¡kėjo keltiems reikalavimams ir jų pagrindimui.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i byla nutrauktina toje dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 2016 m. balandžio 5 d. patirtÄ neturtinę žalÄ tuo pagrindu, kad jis Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta 5 kv. m gyvenamojo ploto norma, ir neužtikrintas privatumas, naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtu tualetu (ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktas). Toliau Å¡ioje byloje bus nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų atlyginti neturtinę žalÄ dėl 5 kv. m gyvenamojo ploto normos areÅ¡tinės kamerose neužtikrinimo bei privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, apimančių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., pagrįstumas ir dėl tualeto netinkamo įrengimo, tai yra dėl to, kad kamerose jis jautė blogÄ kvapÄ , sklidusį iÅ¡ tualeto, bei pareiÅ¡kėjo reikalavimų, susijusių su nesudarymu jam sÄ lygų mankÅ¡tintis, apimančių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (toliau vadinami ginčo laikotarpiais), pagrįstumas.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas areÅ¡tinės kamerose pažeidžiant privatumÄ tualete ir kad kamerose sklido nemalonus kvapas. Ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo ir Å¡iuo metu galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui.

Higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l.

7) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

19) nurodytais duomenimis, visose areÅ¡tinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties kameros dalies 120–130 cm aukščio pertvara; jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Sanitariniame mazge ant pakylos, kurios aukÅ¡tis 25 cm, sumontuoti turkiÅ¡ko tipo tualetai (tupiami klozetai). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, nustatė, kad areÅ¡tinės kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvės su tekančiu Å¡altu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro Å¡alinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areÅ¡tinėje taip pat veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas minėtame akte Higienos normos 134:2015 reikalavimų pažeidimų areÅ¡tinėje nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12), b. l. 16). Teismas neturi pagrindo abejoti akto pagrįstumu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtÄ Panevėžio AVPK veikimÄ (neveikimÄ ) ir tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamo tualeto įrengimo, tai yra dėl to, kad kamerose jis jautė blogÄ kvapÄ , sklidusį iÅ¡ tualeto.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, taip pat 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017).IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, įraÅ¡ytų į kompaktinį diskÄ (b. l. 41), matyti, kad areÅ¡tinės kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 8 (t. y. tose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) sanitarinis mazgas yra kameros priekinėje dalyje, kampe, jis yra atskirtas pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto, pats sanitarinio mazgo įrenginys (tupiamas klozetas) yra ant pakylos, sanitarinis mazgas yra be durų, yra kabliukai užuolaidai užkabinti.

Anot atsakovo, visi asmenys, esantys areštinės kamerose, sanitariniu mazgu naudojasi jį uždengę audeklu, tam yra įrengti sienose specialūs kabliukai, prie kurių prisikabina audeklas(b.l.18).Tačiau iš atsakovo atsiliepimo ir L.M. tarnybinio pranešimo bei pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad areštinėje laikomi asmenys nėra aprūpinami specialiomis sanitarinių mazgų užuolaidomis, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iš jiems išduodamų arba savo turimų audeklų.

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimÄ tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpiu buvo dienų, kai jis kameroje buvo laikomas vienas (b. l. 47), todėl tomis dienomis kiti sulaikytieji jo negalėjo matyti, taigi jo privatumas tuo metu negalėjo bÅ«ti pažeistas. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teismo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus, kad jis tualete galėjo bÅ«ti matomas ir per kameros langÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas remiasi prielaidomis, jokių konkrečių duomenų nepateikia, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant sanitariniame mazge jis buvo stebimas per kameros langÄ iÅ¡ lauko.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas ginčo laikotarpiu tomis dienomis, kai jis kameroje buvo laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (b. l. 47), tai yra 38 paras.  Pareiškėjas skunde teigia, kad jį trikdė periodiški pareigūnų žvilgsniai per kamerų duryse esančius langelius.

AreÅ¡tinės kamerose esantys langeliai yra skirti stebėti areÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį. IÅ¡ byloje surinktų duomenų, vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. vasario 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo(b.l.21), nustatyta, kad sanitariniai mazgai yra įrengti areÅ¡tinės kamerų kampuose, todėl pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , tačiau ne visÄ , o tik dalį sanitarinio mazgo ir dėl Å¡ios priežasties tualetu besinaudojantis asmuo negali bÅ«ti stebimas. Tai patvirtina ir byloje esantys kamerų vaizdo įraÅ¡ai(b.l.41).

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo konkrečių stebėjimo atvejų. Jis iÅ¡sakė abstraktų teiginį, kad pareigÅ«nai per langelį pastoviai stebi kamerÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pripažino, kad jis nežino, ar pareigÅ«nai mato asmenį, kai jis yra sanitariniame mazge bei naudojasi tualetu. Atsakovo duomenimis pareigÅ«nai specialiai nestebi asmenų, esančių sanitariniame mazge, o pareiÅ¡kėjas taip pat netvirtina, kad jis specialiai pareigÅ«nų buvo stebimas sanitariniame mazge. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigÅ«nams per kamerų duryse esančius langelius periodiÅ¡kai stebint kameras, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis tualetu.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad areÅ¡tinėje nebuvo jokių sÄ lygų mankÅ¡tintis ar sportuoti, nors kitose kardomojo kalinimo vietose pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti skersiniai, lygiagrečiai, suoliukai.Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, nustatančios teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai (su pakeitimais, padarytais 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831, 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31). Minėtuose teisės aktuose nėra jokios nuostatos dėl sÄ lygų sportuoti ar mankÅ¡tintis sudarymo areÅ¡tinėje laikomiems asmenims.Policijos komisariatas ar policijos areÅ¡tinė nėra kardomojo kalinimo vieta.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kardomojo kalinimo vietos yra tardymo izoliatoriai. Policijos įstaiga taip pat nėra laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę vykdo pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Panevėžio AVPK pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintus Panevėžio AVPK nuostatus vykdo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo pavedimus baudžiamosiose bylose (nuostatų 11.8 punktas), vykdo teismų nuosprendžius, sprendimus, nutarimus ir nutartis (nuostatų 15.4 punktas), ir atlieka kitas jam priskirtas funkcijas.

Taisyklių 5 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinė – teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areÅ¡tuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje turėjo nuteistojo statusÄ (b. l. 20, 48). AreÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su pertraukomis neilgus laikotarpius, dažniausiai 5–6 dienas (b. l. 47), todėl negalėjo patirti didelių judėjimo laisvės suvaržymų.

Bylos duomenimis areštinėje yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai (b. l. 16, 19) ir pareiškėjas išeidavo pasivaikščioti į juos (b. l. 48–59).Todėl pareiškėjas galėjo kiemelyje pasimankštinti net ir nesant kiemelyje specialių mankštinimuisi skirtų įrenginių. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad jis negavo iš pareiškėjo jokių skundų dėl to, kad pareiškėjas negalėjo sportuoti (b. l. 8). Bylos medžiagoje duomenų apie tokius pareiškėjo skundus nėra.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti Panevėžio AVPK pažeidimus, nesudarant pareiÅ¡kėjui sÄ lygų mankÅ¡tintis ar sportuoti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad areÅ¡tinės kamerose jautėsi gyvenamojo ploto trÅ«kumas, mano, kad buvo pažeista nustatyta gyvenamojo ploto norma (5 kv. m), ir mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad Panevėžio AVPK asmenys yra tik laikomi kameroje ir nėra jokių laisvalaikio užimtumo sÄ lygų. Ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 80 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus; vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas: 2016 m. balandžio 1–5 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 10,10 kv. m; 2016 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, vienas, todėl jam gyvenamojo ploto teko 17,24 kv. m; 2016 m. birželio 7 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su trim asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,02 kv. m; tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m ir ten laikomas 2016 m. birželio 7–10 d. su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,73 kv. m; 2016 m. birželio 17–21 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, vienas, todėl jam gyvenamojo ploto teko 20,09 kv. m; 2016 m. birželio 23 d.

– 2016 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 10,04 kv. m; nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 8,62 kv. m; toliau iki 2016 m. rugsėjo 2 d. toje pačioje kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,75 kv. m; 2016 m. rugsėjo 28 d. – 2016 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,90 kv. m, vienas, todėl jam gyvenamojo ploto teko 15,60 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,33 kv. m; toliau iki 2016 m. gruodžio 12 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 4 su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 9,49 kv. m; nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,73 kv. m; toliau iki 2017 m. sausio 9 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 3 vienas, todėl jam gyvenamojo ploto teko 20,20 kv. m; 2017 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,75 kv. m; tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, ir ten laikomas iki 2017 m. kovo 30 d. su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 9,49 kv. m; toliau iki 2017 m. balandžio 3 d. laikomas toje pačioje kameroje Nr. 4 vienas, todėl jam gyvenamojo ploto teko 18,98 kv. m. (b. l. 47).

Apskaičiuojant gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ kameros ploto iÅ¡skaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 yra 1,01 m x 1,28 m, t. y. 1,29 kv. m; kameroje Nr. 3 yra 1,18 kv. m; kameroje Nr. 4 yra 1,31 kv. m; kameroje Nr. 8 yra 1,30 kv. m (b. l. 22), o baldų užimamas plotas neiÅ¡skaičiuotas. Ä® plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tuomet, jeigu nustatomas teisės aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-85-822/2018). IÅ¡ nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu areÅ¡tinės kamerose tekdavo nuo 5,02 iki 20,20 kv. m ploto, t. y. daugiau ploto, nei nustatytas minimalus gyvenamojo ploto dydis (5 kv. m.).

Be to, nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose jis buvo laikomas su kitais asmenimis ir jautėsi gyvenamojo ploto trÅ«kumas, trintis, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne visomis dienomis buvo laikomas su kitais asmenimis, 20 dienų jis buvo laikomas kameroje vienas (b. l. 47). IÅ¡ skundo matyti, kad, pareiÅ¡kėjo manymu, gyvenamojo ploto trÅ«kumas kameroje jautėsi ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos kiemelyje pasimankÅ¡tinti, pasportuoti, t. y. jo teigimu, jis buvo tik laikomas kameroje.

Jau minėta, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas su pertraukomis neilgus laikotarpius, dažniausiai 5–6 dienas, vienÄ kartÄ â€“ 8 dienas, vienÄ kartÄ â€“ 9 dienas (b. l. 47). Taigi, ir dėl neilgų laikotarpių pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti didelių judėjimo laisvės suvaržymų. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas iÅ¡eidavo pasivaikščioti į kiemelį (b. l. 48–59), taip pat kameroje tam tikromis dienomis buvo pakankamai vietos (pareiÅ¡kėjui kameroje tekdavo nuo 5,02 iki 20,20 kv. m ploto).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atmetami kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto kameroje trÅ«kumo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Pripažintina, jog tokios laikymo sÄ lygos galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – privatumo tualete neužtikrinimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė iÅ¡gyvenimus ir diskomfortÄ , tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu areÅ¡tinėje jis patyrė orumo pažeminimÄ , gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Byloje ir joje esančioje pareiškėjo medicininės kortelės kopijoje (b. l.

64) nėra duomenų apie tai, jog dėl to pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis psichologo ar areÅ¡tinėje dirbančio medicinos specialisto pagalbos. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (nagrinėjant bylÄ Â nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo sveikatai), į mastÄ (nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmę (pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 38 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 9 paras).

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus nepatogumus, asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1871-756/2018), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 114 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Nutraukti bylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjo E. V. skundo reikalavimų atlyginti 2016 m. balandžio 5 d. patirtÄ neturtinę žalÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta 5 kv. m gyvenamojo ploto norma areÅ¡tinės kamerose ir nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtu tualetu.Likusioje dalyje skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 114 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiolikÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja             Dalia Pranckienė