adf2495c-fd91-4506-b24f-e5884c7bc179 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvaldžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjÅ«Äio 10 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Legislator headnote
AI generatedadf2495c-fd91-4506-b24f-e5884c7bc179 · Regionų administracinis teismas: IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenų nustatyta, kad PanevÄžio apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ Nr. I-1201-320/2016 pagal pareiÅ¡kÄjo Elo V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PanevÄžio AVPK, 2016 m. liepos 8 d. priÄmÄ sprendimÄ , kuriame nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ 5 kv. m gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista, ir priteisÄ pareiÅ¡kÄjui žalos atlyginimÄ , o privatumo pažeidimo naudojantis tualetu nenustatÄ.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2360-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00027-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;   55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS               S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d.PanevÄžys             Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Dalia PranckienÄ,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui E. V., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas E. V. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir PanevÄžio AVPK, ir atsakovÄs atstovas), priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos 5 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje (toliau â ir areÅ¡tinÄ) pažeidžiant privatumÄ tualete, kadangi kameroje sanitarinis mazgas įrengtas su maždaug 1,30 m aukÅ¡Äio pertvara, o pats sanitarinio mazgo įrenginys (tupimas tualetas) įrengtas ant maždaug 20 cm pakylos.
Pertvara neizoliavo sanitarinio mazgo nuo kameros, esantys kameroje asmenys turÄjo galimybÄ matyti, kaip pareiÅ¡kÄjas naudojasi tualetu. AreÅ¡tinÄ nesuteikÄ jokių galimybių užsidengti nuo kameros, bÅ«nant tualete. Jis buvo priverstas uostyti nemalonų kvapÄ kameroje, toje paÄioje kameroje jis taip pat buvo maitinamas. NaudojimÄ si tualetu trikdÄ ir periodiÅ¡ki pareigÅ«nų žvilgsniai pro duryse esantį langelį. AreÅ¡tinÄje taip pat nebuvo jokių sÄ lygų mankÅ¡tintis ar sportuoti, nors kitose kardomojo kalinimo vietose pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose yra įrengti skersiniai, lygiagreÄiai, suoliukai.
NegalÄdamas atlikti fizinių pratimų, jis jautÄsi prastai. Kamerose jautÄsi gyvenamojo ploto trÅ«kumas, trintis. Mano, kad buvo pažeista nustatyta gyvenamojo ploto norma areÅ¡tinÄse â 5 kv. m. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas ir kiti asmenys kamerose bÅ«davo užrakinti po 23 val. per parÄ ir Å¡is plotas buvo vienintelÄ judÄjimo vieta, neskaitant kiemelio, kuriame galima vaikÅ¡Äioti 1 val. Nors nustatytas kameros plotas yra didesnis nei tas plotas, kurį Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo Konvencijos pažeidimu, mano, jog turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad areÅ¡tinÄje nÄra jokių laisvalaikio užimtumo didinimo sÄ lygų ir asmenys yra kalinami tik laikant kamerose.
DÄl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas kasdien patirdavo neigiamus iÅ¡gyvenimus, buvo žeminamas jo orumas, jis jautÄsi taip, kad iÅ¡ jo yra tyÄiojamasi, jis buvo baudžiamas labiau, nei tai leidžia įstatymai. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas papildomai paaiÅ¡kino, kad per PanevÄžio AVPK kameros Nr.8 langÄ matosi kaip lauke vaikÅ¡to žmonÄs, todÄl egzistuoja galimybÄ iÅ¡ lauko pamatyti asmenį, esantį sanitariniame mazge. PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad jam nÄra aiÅ¡ku, ar pareigÅ«nai, stebÄdami kamerÄ per duryse esantį stebÄjimo langelį, nemato kameroje esanÄio asmens tuo metu, kai jis bÅ«na sanitariniame mazge.
PareiÅ¡kÄjas iÅ¡reiÅ¡kÄ abejones dÄl byloje esanÄio Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos PanevÄžio departamento patikrinimo akto teisingumu, nes jame nenurodyta, kad kameroje Nr.8 yra įrengta dviejų aukÅ¡tų lova. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanÄio PanevÄžio AVPK atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime PanevÄžio AVPK nurodÄ, kad teismo posÄdyje nedalyvaus (b. l. 9).
Byla iÅ¡nagrinÄta nedalyvaujant jo atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis). AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas PanevÄžio AVPK atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. AreÅ¡tinÄje vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄmis (toliau â ir TaisyklÄs) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Higienos norma 134:2015). DÄl sanitarinio mazgo nurodÄ, kad visose areÅ¡tinÄs kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turkiÅ¡ko tipo tualetai, kurie sumontuoti ant 25 cm pakylos, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ), atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema, dÄl to nemalonių kvapų nesijauÄia.
Sanitariniai mazgai įrengti kaip numato teisÄs aktai. Nacionalinis visuomenÄs sveikatos centras atlikÄs patikrinimÄ nenustatÄ sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų. Sudaryta galimybÄ sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, Å¡iam tikslui įrengti kabliukai. PareigÅ«nai, stebÄdami kamerose esanÄių asmenų elgesį pro duryse įrengtus langelius, mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kamerų kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose, todÄl ten bÅ«nantys asmenys negali bÅ«ti stebimi.
DÄl sÄ lygų mankÅ¡tintis nurodÄ, kad nei TaisyklÄse, nei Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380, nÄra numatyta, kad areÅ¡tinÄje turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos mankÅ¡tintis. DÄl praÅ¡omo priteisti neturtinÄs žalos atlyginimo nurodÄ, kad nÄra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sukelti dvasinius sukrÄtimus ar skriaudÄ .
PareiÅ¡kÄjas patirtos neturtinÄs žalos nekonkretizuoja, nepagrindžia įrodymais. PanevÄžio AVPK negavo jokių skundų dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo sportuoti. PareiÅ¡kÄjas negalÄjo patirti tokių iÅ¡gyvenimų arba jie nepasiekÄ tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiÅ«riu juos galima bÅ«tų įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. PraÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimas yra per didelis.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilÄs dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje, atlyginimo.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis buvo laikomas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (periodiÅ¡kai) (b. l. 2).
Tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mÄn. areÅ¡tinÄje buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (su pertraukomis) (b. l. 7, 47, 48â51). PareiÅ¡kÄjui skunde nurodžius skundžiamo laikotarpio pradžiÄ nuo 2016 m. balandžio 5 d. (ABTÄ® 24, 25 straipsniai) sprendžiama dÄl jo teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. balandžio 5 d. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas areÅ¡tinÄje iki 2017 m. balandžio 3 d., bylos medžiagoje nÄra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas areÅ¡tinÄje po Å¡ios datos (b. l. 7, 47, 48).
IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenų nustatyta, kad PanevÄžio apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ Nr. I-1201-320/2016 pagal pareiÅ¡kÄjo Elo V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PanevÄžio AVPK, 2016 m. liepos 8 d. priÄmÄ sprendimÄ , kuriame nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ 5 kv. m gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista, ir priteisÄ pareiÅ¡kÄjui žalos atlyginimÄ , o privatumo pažeidimo naudojantis tualetu nenustatÄ.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinÄjÄs bylÄ apeliacine tvarka, 2017 m. lapkriÄio 21 d. priÄmÄ nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1825-492/2017, kurioje konstatavo, kad nÄra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ dÄl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, taÄiau nustatÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ naudojantis tualetu pažeidimÄ , ir padidino pareiÅ¡kÄjui žalos atlyginimo sumÄ . Teismo sprendimas ir nutartis įsiteisÄjÄ. Byloje nagrinÄtas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų, apimanÄių laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., pagrįstumas. NagrinÄjamoje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄjo reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PanevÄžio AVPK, atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl 5 kv. m gyvenamojo ploto normos areÅ¡tinÄs kamerose neužtikrinimo ir dÄl privatumo neužtikrinimo, naudojantis areÅ¡tinÄs kamerose įrengtu tualetu, ir jų pagrindimas yra tapatÅ«s minÄtoje administracinÄje byloje (Nr. I-1201-320/2016) pareiÅ¡kÄjo keltiems reikalavimams ir jų pagrindimui.
Atsižvelgiant į tai, Å¡i byla nutrauktina toje dalyje, kurioje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti 2016 m. balandžio 5 d. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tuo pagrindu, kad jis PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta 5 kv. m gyvenamojo ploto norma, ir neužtikrintas privatumas, naudojantis areÅ¡tinÄs kamerose įrengtu tualetu (ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktas). Toliau Å¡ioje byloje bus nagrinÄjamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl 5 kv. m gyvenamojo ploto normos areÅ¡tinÄs kamerose neužtikrinimo bei privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, apimanÄių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., pagrįstumas ir dÄl tualeto netinkamo įrengimo, tai yra dÄl to, kad kamerose jis jautÄ blogÄ kvapÄ , sklidusį iÅ¡ tualeto, bei pareiÅ¡kÄjo reikalavimų, susijusių su nesudarymu jam sÄ lygų mankÅ¡tintis, apimanÄių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (toliau vadinami ginÄo laikotarpiais), pagrįstumas.
GinÄo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje teisÄs normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ, kurios specifika yra ta, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ.
AtsakomybÄs subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinÄ atsakomybÄ, tai yra, civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo:
1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjÅ«Äio 10 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1980-520/2017).
PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas areÅ¡tinÄs kamerose pažeidžiant privatumÄ tualete ir kad kamerose sklido nemalonus kvapas. GinÄo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojo ir Å¡iuo metu galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, kuri nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui.
Higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatÄ, kad policijos areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ); sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .
AtsakovÄs atstovo atsiliepime (b. l.
7) ir PanevÄžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinÄs ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.
19) nurodytais duomenimis, visose areÅ¡tinÄs kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties kameros dalies 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara; jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ); sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Sanitariniame mazge ant pakylos, kurios aukÅ¡tis 25 cm, sumontuoti turkiÅ¡ko tipo tualetai (tupiami klozetai). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos PanevÄžio departamentas, 2016 m. rugsÄjo 30 d. atlikÄs patikrinimÄ PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje, nustatÄ, kad areÅ¡tinÄs kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvÄs su tekanÄiu Å¡altu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro Å¡alinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybÄ kameras vÄdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areÅ¡tinÄje taip pat veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo sistema.
Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos PanevÄžio departamentas minÄtame akte Higienos normos 134:2015 reikalavimų pažeidimų areÅ¡tinÄje nenustatÄ (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12), b. l. 16). Teismas neturi pagrindo abejoti akto pagrįstumu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti neteisÄtÄ PanevÄžio AVPK veikimÄ (neveikimÄ ) ir tenkinti pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl netinkamo tualeto įrengimo, tai yra dÄl to, kad kamerose jis jautÄ blogÄ kvapÄ , sklidusį iÅ¡ tualeto.
TaÄiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodÄs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvÄrimas 120â130 cm sienele yra laikomas atitinkanÄiu nacionaliniuose teisÄs aktuose įtvirtintus reikalavimus, taÄiau, atsižvelgiant į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvÄs asmens privatumo užtikrinimo aspektu nÄra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinÄio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1722-556/2018, taip pat 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-3169-442/2017).IÅ¡ byloje esanÄių vaizdo įrašų, įraÅ¡ytų į kompaktinį diskÄ (b. l. 41), matyti, kad areÅ¡tinÄs kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 8 (t. y. tose kamerose, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas) sanitarinis mazgas yra kameros priekinÄje dalyje, kampe, jis yra atskirtas pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto, pats sanitarinio mazgo įrenginys (tupiamas klozetas) yra ant pakylos, sanitarinis mazgas yra be durų, yra kabliukai užuolaidai užkabinti.
Anot atsakovo, visi asmenys, esantys areÅ¡tinÄs kamerose, sanitariniu mazgu naudojasi jį uždengÄ audeklu, tam yra įrengti sienose specialÅ«s kabliukai, prie kurių prisikabina audeklas(b.l.18).TaÄiau iÅ¡ atsakovo atsiliepimo ir L.M. tarnybinio praneÅ¡imo bei pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad areÅ¡tinÄje laikomi asmenys nÄra aprÅ«pinami specialiomis sanitarinių mazgų užuolaidomis, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iÅ¡ jiems iÅ¡duodamų arba savo turimų audeklų.
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2017 m. lapkriÄio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1703-492/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017). TodÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimÄ tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkriÄio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1703-492/2017).
Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo areÅ¡tinÄje laikotarpiu buvo dienų, kai jis kameroje buvo laikomas vienas (b. l. 47), todÄl tomis dienomis kiti sulaikytieji jo negalÄjo matyti, taigi jo privatumas tuo metu negalÄjo bÅ«ti pažeistas. Teismas atmeta pareiÅ¡kÄjo teismo posÄdyje iÅ¡sakytus argumentus, kad jis tualete galÄjo bÅ«ti matomas ir per kameros langÄ , kadangi pareiÅ¡kÄjas remiasi prielaidomis, jokių konkreÄių duomenų nepateikia, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant sanitariniame mazge jis buvo stebimas per kameros langÄ iÅ¡ lauko.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis areÅ¡tinÄs kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas ginÄo laikotarpiu tomis dienomis, kai jis kameroje buvo laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (b. l. 47), tai yra 38 paras.  PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad jį trikdÄ periodiÅ¡ki pareigÅ«nų žvilgsniai per kamerų duryse esanÄius langelius.
AreÅ¡tinÄs kamerose esantys langeliai yra skirti stebÄti areÅ¡tinÄs kamerose esanÄių asmenų elgesį. IÅ¡ byloje surinktų duomenų, vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. vasario 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo(b.l.21), nustatyta, kad sanitariniai mazgai yra įrengti areÅ¡tinÄs kamerų kampuose, todÄl pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , taÄiau ne visÄ , o tik dalį sanitarinio mazgo ir dÄl Å¡ios priežasties tualetu besinaudojantis asmuo negali bÅ«ti stebimas. Tai patvirtina ir byloje esantys kamerų vaizdo įraÅ¡ai(b.l.41).
PareiÅ¡kÄjas skunde nedetalizavo konkreÄių stebÄjimo atvejų. Jis iÅ¡sakÄ abstraktų teiginį, kad pareigÅ«nai per langelį pastoviai stebi kamerÄ . Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas pripažino, kad jis nežino, ar pareigÅ«nai mato asmenį, kai jis yra sanitariniame mazge bei naudojasi tualetu. Atsakovo duomenimis pareigÅ«nai specialiai nestebi asmenų, esanÄių sanitariniame mazge, o pareiÅ¡kÄjas taip pat netvirtina, kad jis specialiai pareigÅ«nų buvo stebimas sanitariniame mazge. Byloje nustatytos aplinkybÄs nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigÅ«nams per kamerų duryse esanÄius langelius periodiÅ¡kai stebint kameras, buvo pažeistas pareiÅ¡kÄjo privatumas, naudojantis tualetu.
PareiÅ¡kÄjas taip pat skundžiasi, kad areÅ¡tinÄje nebuvo jokių sÄ lygų mankÅ¡tintis ar sportuoti, nors kitose kardomojo kalinimo vietose pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose yra įrengti skersiniai, lygiagreÄiai, suoliukai.GinÄo laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs, nustatanÄios teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .
GinÄo laikotarpiu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai (su pakeitimais, padarytais 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831, 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31). MinÄtuose teisÄs aktuose nÄra jokios nuostatos dÄl sÄ lygų sportuoti ar mankÅ¡tintis sudarymo areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims.Policijos komisariatas ar policijos areÅ¡tinÄ nÄra kardomojo kalinimo vieta.
Pagal SuÄmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kardomojo kalinimo vietos yra tardymo izoliatoriai. Policijos įstaiga taip pat nÄra laisvÄs atÄmimo bausmÄ vykdanti įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, laisvÄs atÄmimo bausmÄ vykdo pataisos namai, nepilnameÄių pataisos namai, kalÄjimai, atviros kolonijos ir laisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs. PanevÄžio AVPK pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintus PanevÄžio AVPK nuostatus vykdo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisÄjo ar teismo pavedimus baudžiamosiose bylose (nuostatų 11.8 punktas), vykdo teismų nuosprendžius, sprendimus, nutarimus ir nutartis (nuostatų 15.4 punktas), ir atlieka kitas jam priskirtas funkcijas.
Taisyklių 5 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinÄ â teritorinÄs policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areÅ¡tuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Bylos duomenimis pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje turÄjo nuteistojo statusÄ (b. l. 20, 48). AreÅ¡tinÄje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su pertraukomis neilgus laikotarpius, dažniausiai 5â6 dienas (b. l. 47), todÄl negalÄjo patirti didelių judÄjimo laisvÄs suvaržymų.
Bylos duomenimis areÅ¡tinÄje yra įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai (b. l. 16, 19) ir pareiÅ¡kÄjas iÅ¡eidavo pasivaikÅ¡Äioti į juos (b. l. 48â59).TodÄl pareiÅ¡kÄjas galÄjo kiemelyje pasimankÅ¡tinti net ir nesant kiemelyje specialių mankÅ¡tinimuisi skirtų įrenginių. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad jis negavo iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo jokių skundų dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo sportuoti (b. l. 8). Bylos medžiagoje duomenų apie tokius pareiÅ¡kÄjo skundus nÄra.
Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, daroma iÅ¡vada, kad nÄra pagrindo konstatuoti PanevÄžio AVPK pažeidimus, nesudarant pareiÅ¡kÄjui sÄ lygų mankÅ¡tintis ar sportuoti. PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodo, kad areÅ¡tinÄs kamerose jautÄsi gyvenamojo ploto trÅ«kumas, mano, kad buvo pažeista nustatyta gyvenamojo ploto norma (5 kv. m), ir mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad PanevÄžio AVPK asmenys yra tik laikomi kameroje ir nÄra jokių laisvalaikio užimtumo sÄ lygų. GinÄo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 80 punktas nustatÄ, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus; vienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas).IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas: 2016 m. balandžio 1â5 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 10,10 kv. m; 2016 m. gegužÄs 6 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, vienas, todÄl jam gyvenamojo ploto teko 17,24 kv. m; 2016 m. birželio 7 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su trim asmenimis, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,02 kv. m; tÄ paÄiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m ir ten laikomas 2016 m. birželio 7â10 d. su dviem asmenimis, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,73 kv. m; 2016 m. birželio 17â21 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, vienas, todÄl jam gyvenamojo ploto teko 20,09 kv. m; 2016 m. birželio 23 d.
â 2016 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 10,04 kv. m; nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. iki 2016 m. rugpjÅ«Äio 30 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 8,62 kv. m; toliau iki 2016 m. rugsÄjo 2 d. toje paÄioje kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,75 kv. m; 2016 m. rugsÄjo 28 d. â 2016 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,90 kv. m, vienas, todÄl jam gyvenamojo ploto teko 15,60 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,33 kv. m; toliau iki 2016 m. gruodžio 12 d. laikytas toje paÄioje kameroje Nr. 4 su vienu asmeniu, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 9,49 kv. m; nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,73 kv. m; toliau iki 2017 m. sausio 9 d. laikytas toje paÄioje kameroje Nr. 3 vienas, todÄl jam gyvenamojo ploto teko 20,20 kv. m; 2017 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,75 kv. m; tÄ paÄiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, ir ten laikomas iki 2017 m. kovo 30 d. su vienu asmeniu, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 9,49 kv. m; toliau iki 2017 m. balandžio 3 d. laikomas toje paÄioje kameroje Nr. 4 vienas, todÄl jam gyvenamojo ploto teko 18,98 kv. m. (b. l. 47).
ApskaiÄiuojant gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ kameros ploto iÅ¡skaiÄiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 yra 1,01 m x 1,28 m, t. y. 1,29 kv. m; kameroje Nr. 3 yra 1,18 kv. m; kameroje Nr. 4 yra 1,31 kv. m; kameroje Nr. 8 yra 1,30 kv. m (b. l. 22), o baldų užimamas plotas neiÅ¡skaiÄiuotas. Ä® plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tuomet, jeigu nustatomas teisÄs aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1251-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-85-822/2018). IÅ¡ nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu areÅ¡tinÄs kamerose tekdavo nuo 5,02 iki 20,20 kv. m ploto, t. y. daugiau ploto, nei nustatytas minimalus gyvenamojo ploto dydis (5 kv. m.).
Be to, nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad kamerose jis buvo laikomas su kitais asmenimis ir jautÄsi gyvenamojo ploto trÅ«kumas, trintis, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ne visomis dienomis buvo laikomas su kitais asmenimis, 20 dienų jis buvo laikomas kameroje vienas (b. l. 47). IÅ¡ skundo matyti, kad, pareiÅ¡kÄjo manymu, gyvenamojo ploto trÅ«kumas kameroje jautÄsi ir dÄl to, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos kiemelyje pasimankÅ¡tinti, pasportuoti, t. y. jo teigimu, jis buvo tik laikomas kameroje.
Jau minÄta, kad pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje buvo laikomas su pertraukomis neilgus laikotarpius, dažniausiai 5â6 dienas, vienÄ kartÄ â 8 dienas, vienÄ kartÄ â 9 dienas (b. l. 47). Taigi, ir dÄl neilgų laikotarpių pareiÅ¡kÄjas negalÄjo patirti didelių judÄjimo laisvÄs suvaržymų. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kÄjas iÅ¡eidavo pasivaikÅ¡Äioti į kiemelį (b. l. 48â59), taip pat kameroje tam tikromis dienomis buvo pakankamai vietos (pareiÅ¡kÄjui kameroje tekdavo nuo 5,02 iki 20,20 kv. m ploto).Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, atmetami kaip nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl gyvenamojo ploto kameroje trÅ«kumo.
NeturtinÄ Å¾ala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrÄžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®rodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ , ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio â faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas).
Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-3693-502/2017). NagrinÄjamu atveju, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.
Pripažintina, jog tokios laikymo sÄ lygos galÄjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. AtsižvelgÄs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamoje byloje egzistuoja visos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti institucijos veiksmai â privatumo tualete neužtikrinimas, žala â pareiÅ¡kÄjas dÄl to patyrÄ iÅ¡gyvenimus ir diskomfortÄ , tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog dÄl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu areÅ¡tinÄje jis patyrÄ orumo pažeminimÄ , gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.
Byloje ir joje esanÄioje pareiÅ¡kÄjo medicininÄs kortelÄs kopijoje (b. l.
64) nÄra duomenų apie tai, jog dÄl to pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis psichologo ar areÅ¡tinÄje dirbanÄio medicinos specialisto pagalbos. Nustatydamas neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje sÄ lygų (teisÄs į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu), į pažeistos vertybÄs pobÅ«dį (nagrinÄjant bylÄ Â nenustatyta, kad dÄl nurodytų pažeidimų bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kÄjo sveikatai), į mastÄ (nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmÄ (pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis areÅ¡tinÄs kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 38 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 9 paras).
Ä®vertinÄs tai, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kÄjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus nepatogumus, asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dÄl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinÄs žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkriÄio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1703-492/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1800-858/2018; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1871-756/2018), Lietuvos valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 114 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo suma laikytina adekvaÄia pareiÅ¡kÄjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti bylÄ dalyje dÄl pareiÅ¡kÄjo E. V. skundo reikalavimų atlyginti 2016 m. balandžio 5 d. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kÄjas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta 5 kv. m gyvenamojo ploto norma areÅ¡tinÄs kamerose ir nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis areÅ¡tinÄs kamerose įrengtu tualetu.Likusioje dalyje skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 114 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiolikÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.
Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja             Dalia PranckienÄ