adf11b39-289c-40d3-ab8d-bdcf6d64f437 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-556-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26621-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių A.

Å . ir A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį; trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pripažįstant A. Å . ir A. Å ., L. A. Å¡eimos narėmis, gyvenusiomis kartu ir vedusiomis bendrÄ Å«kį bei įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę priimti sprendimÄ Ä¯pareigojantį trečiajam asmeniui Vilniaus miesto bÅ«stas per 60 dienų sudaryti su A.

Å . ir A. Å . buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal sÄ lygas numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809, 63.2 punkte. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - BÅ«stas) Vilniaus miesto savivaldybės potvarkiu Nr. 178V buvo iÅ¡nuomotas 1995-04-01 V. A., kuriam mirus sutartį dėl bÅ«sto nuomos sudarė jo naÅ¡lė L. A. su UAB „Naujininkų Å«kis“ 2004-02-06 (sutarties Nr. 282). L. A. yra A. Å . teta (motinos sesuo), kuri mirus A.

Å . motinai K. T., o A. Å . (mergautinė pavardė T.) bÅ«nant nepilnamete, jÄ globojo iki pilnametystės, glaudžių ryÅ¡ių nenutraukė niekada. 2000-06-23 L. A. asmeniÅ¡kai atvyko į Vilniaus miesto savivaldybę ir paliko praÅ¡ymÄ leisti A. Å . prižiÅ«rėti BÅ«stÄ . Tuo metu A. Å . su dukra A. bute jau gyveno su L. A. ir vedė bendrÄ Å«kį. 2006-02-21 L. A., Vilniaus miesto 36-ame notaro biure surašė įgaliojimÄ (reg. Nr. 1775), kurio esmė - suteikiamos teisės įgaliotinei A. Å . atlikti visus veiksmus susijusius su BÅ«stu, įskaitant privatizavimÄ . (duomenys neskelbtini) L.

A. mirė ir BÅ«ste liko gyventi A. Å . su A. Å .. Už BÅ«sto nuomÄ ir komunalinius patarnavimus mokėjo abi ieÅ¡kovės solidariai. Dėl nereguliarių mokėjimų 2010-08-28 trečiasis asmuo kreipėsi į ieÅ¡koves su reikalavimu pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį Nr. 50, kurio esmė – garantavimas apmokėti bÅ«sto nuomos iÅ¡laidas. Manytina, kad Å¡iuo vekseliu trečiasis asmuo (įgaliotas ir atstovaujantis atsakovÄ ) pripažino nuomos santykius tarp ieÅ¡kovių ir atsakovo ir dėl reikalavimo kilusio iÅ¡ nuomos santykių tenkinimus surašė paprastÄ jį vekselį, kurį pasirašė A.

Å ., Å¡iuo vekseliu įsipareigodamas vykdyti BÅ«sto nuomos sÄ lygas. Nuo vekselio pasiraÅ¡ymo iki bylos teisme iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovės gyveno BÅ«ste septynis metus, už kurio nuomÄ ir komunalines paslaugas mokėjo solidariai.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995-04-01 potvarkio Nr. 178 pagrindu tarp V. A. ir UAB „Naujininkų Å«kis“ buvo sudaryta 2001-04-07 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 107, kuria nuomininkui buvo iÅ¡nuomotas minėtas butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. A. mirė. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui V. A., Savivaldybės administracijos Naujininkų seniÅ«no 2004-02-02 įsakymo Nr. Tl-19 pagrindu tarp L.

A. ir UAB „Naujininkų ūkis“ buvo sudaryta 2004-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 282, kuria buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. A. mirė. Po pagrindinės nuomininkės L. A. mirties, savavališkai, be jokio teisinio pagrindo bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno ieškovės - A. Š. ir A. Š.. Minėtame bute deklaruotų asmenų nėra. Ieškovių teigimu, A. Š. yra mirusios pagrindinės nuomininkės L.

A. dukterėčia, A. Å . yra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. dukterėčios dukra. Visų pirma, pabrėžtina, kad ieÅ¡kovių pridėti dokumentai - Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016-08-03 pažyma apie gimimÄ Nr. (P 1 -3584)P2-5881, A. Å . (buvusi pavardė T.) (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. 193, J. Å . ir A. Å . santuokos liudijimas I-OK Nr. 324125, A. Å . gimimo liudijimas II-OK Nr. 363429, L. A. (buvusi pavardė S.) (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. 61, V. A. ir L.

A. (buvusi pavardė S.) (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 658 nepatvirtina, ieškovių teigimu, esančio giminystės ryšio, kitų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Antra, akcentuotina, kad, vadovaujantis išdėstytomis CK 6.588 str. 4 d. bei 3.135 str. teisės normomis ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, artimaisiais giminaičiais laikomi tiek tiesiosios, tiek šoninės linijos giminaičiai, kurių giminystės laipsnis skaičiuojamas iki antrojo, t. y. dukterėčia ir dukterėčios dukra nėra laikomi artimaisiais giminaičiais.

Atsižvelgiant į tai, ieškovių A. Š. ir A. Š. ieškinio argumentas, kad jos yra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. artimosios giminaitės, atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovės A. Š. ir A. Š. nėra mirusios pagrindinės nuomininkės L. A. artimosios giminaitės, kitos išlaikytinės, kartu su nuomininke neišgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su ja bendrai netvarkė namų ūkio, todėl negali būti pripažintos mirusios pagrindinės nuomininkės šeimos narėmis CK 6.588 str. 4 d. prasme, neturi tokių pačių teisių ir pareigų kaip buvusi nuomininkė, todėl nuomos teisiniai santykiai yra nutrūkę ir nuomos sutarties šalis negali būti pakeista.

3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 26,45 kv. m. nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Tai patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėtas Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. Å iose Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose nuo 1980-06-02 gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ pagrindinė buto nuomininkė L.

A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Å iame bute kartu gyveno ir Å¡iuo metu gyvena, tačiau Å¡iame bute gyvenamosios vietos nedeklaruoja, nuomininkės A. Å . ir jos dukra A. Å .. 2017-01-27 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl A. Å . ir A. Å . iÅ¡keldinimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir skolos už socialinio bÅ«sto nuomÄ priteisimo. 2017-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas spendimu už akių (c. b.

Nr. e2-9526- 541/2017) ieÅ¡kinį pilnai tenkino. 2017-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė A. Å . ir A. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. 2017-05-22 byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad ginčai, kylantys dėl Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Nusprendė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pripažįstant A. Å . ir A. Å ., L. A. Å¡eimos narėmis, gyvenusiomis kartu ir vedusiomis bendrÄ Å«kį;

2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę priimti sprendimÄ Ä¯pareigojantį trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ per 60 dienų sudaryti su A. Å . ir A. Å . buto esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal sÄ lygas numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809, 63.2 punkte;

3) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės A. Š. ir A. Š. naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) ieÅ¡kovei A. Å . grÄ Å¾inti 50,00 Eur permokėto žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas AB „Lietuvos paÅ¡te“ 2017-08-04.

5. IÅ¡ bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė A. Å . yra L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo ginčo buto nuomininkė, dukterėčia. IÅ¡ ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimų, L. A. 2000-06-23 praÅ¡ymo Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimų, teismas nustatė, kad apytiksliai nuo 1998 m. ginčo bute ieÅ¡kovės ir L. A. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Vadovaudamasis CK 6.602 str. 2 d. ir 3 d., 6.588 str. 4 d., 6.590 str. 2 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 809 63.2 p., kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės su ankstesne buto nuomininke vedė bendrÄ Å«kį, teismas įpareigojo atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovėmis savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 6. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas nenurodė, kurie konkretÅ«s ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimai patvirtina aplinkybę, jog jos su ankstesne ginčo buto nuomininke L. A. Å¡iame bute gyveno apytiksliai nuo 1998 metų bei vedė bendrÄ Å«kį. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovių asmeniniai liudijimai yra nepatikimi, subjektyvaus pobÅ«džio ir silpnos įrodomosios galios. IeÅ¡kovė A. Å . yra garbaus amžiaus. L. A. praÅ¡ymas nereiÅ¡kia, kad daugiau negu vienerius metus iki jos mirties ieÅ¡kovės gyveno ginčo bute kartu su ja ir vedė bendrÄ Å«kį.

Faktinė aplinkybė, kad Å¡iuo metu skolos už ginčo buto nuomÄ yra nedidelės, niekaip nepatvirtina, kad ieÅ¡kovės ne mažiau kaip vienerius metus bÅ«tent prieÅ¡ L. A. mirtį kartu su ja gyveno ir tvarkė bendrÄ Å«kį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esačių didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčių Gyventojų registro 2017-01-19 iÅ¡raÅ¡us apie A. Å . ir A. Å . deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovės ginčo bute gyvenamosios vietos nebuvo ir nėra deklaravusios. 6.2.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civ. byloje Nr. e2-9526-541/2017 nustatyti faktai, kad ieÅ¡kovo su atsakovėmis nesieja jokie teisiniai santykiai, kurie patvirtintų atsakovių teisę naudotis ieÅ¡kovo nuosavybe, turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, o taip pat pats sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Tai lėmė, kad Å¡iai dienai galioja du vienas kitam prieÅ¡taraujantys ir vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismo sprendimai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 nutartyje civ. b.

Nr. 3K-3-396/2012 suformuota praktika. Teismas nevertino artimųjų giminaičių sÄ vokos, nepagrįstai taikė CK 6.588 str. 2 d., nepagrįstai netaikė CK 6.588 str. 4 d. ir CK 3.135 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl artimųjų giminaičių pripažinimo Å¡eimos nariais. PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje buvo netinkamai suformuluotas reikalavimas, kadangi ieÅ¡kovės prašė ne pakeisti, bet sudaryti nuomos sutartį, todėl tokio reikalavimo tenkinti nebuvo teisinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas į CK 6.602 str.

2. d. teisės normÄ neatsižvelgė ir jos netaikė.

2. Trečiasis asmuo atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

3. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės norminius aktus, pažeidė Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4. Dukterėčia ir jos dukra nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. Atsižvelgiant į prejudicinių faktų galiÄ , teismas privalėjo vadovautis jau nustatytomis aplinkybėmis ir negalėjo priimti visiÅ¡kai prieÅ¡ingo sprendimo. Kad patalpos užimtos be teisinio pagrindo jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tad iÅ¡ neteisės teisė negali kilti.

5. Atsakovė atsiliepimu su trečiojo asmens apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti. Nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis toje dalyje, kurioje nurodyta, kad ankstesnė nuomininkė L. A. nuo 1980-06-02 gyveno Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kad kartu su ja gyveno ir iki Å¡iol tebegyvena giminaitė A. Å . ir jos dukra A. Å .. SÄ® ,,Vilniaus miesto bÅ«stas“ argumentai, kad teismas netinkamai, plečiamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.588 str. 4 d. teisės normÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartyje civ. b.

Nr. 3K-3-166/2005 suformuluotos CK 6.588 str. 4 d. aiškinimo ir taikymo taisyklės, yra pagrįsti. Atsakovė taip pat sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad teismas nesivadovavo civilinėje byloje Nr. 2-21-868/2018 nustatytais prejudiciniais faktais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartyje nurodyta, jog A. Š. ir A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2007 metų, taip pat Vilniaus apygardos teismui pateiktame atskirajame skunde nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 2007-02-05.

6. IeÅ¡kovės atsiliepimu su apeliaciniais skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad bet koks Å¡alies paaiÅ¡kinimas teisme yra laikytinas įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. IeÅ¡kovių gyvenimo faktas yra paremtas raÅ¡ytiniais įrodymais, 2000 metų L. A. praÅ¡ymu apeliantui, L. A. įgaliojimu A. Å ., patvirtintu notaro. Pats apeliantas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės bute gyvena seniai, moka nereguliariai, ne kartÄ buvo agituojamos pasiraÅ¡yti nuomos sutartį.

IeÅ¡kovės sutinka su teismo argumentais dėl neatitikimo artimai giminystei. Apeliantų nurodytoje prejudicinėje byloje buvo nustatinėjamas mokėjimo ar nemokėjimo už paslaugas faktas bei teisės į buto nuomÄ buvimas ar nebuvimas. IeÅ¡kovės gina savo teisę į buto nuomÄ , todėl, esant ginčui teisme dėl buto nuomos fakto, kad tuo momentu iÅ¡keldinami asmenys teisės į buto nuomÄ neturi yra neprejudicinis. Dėl nereguliarių mokėjimų 2010-08-28 trečiasis asmuo kreipėsi į ieÅ¡koves su reikalavimu pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kurio esmė - garantavimas apmokėti bÅ«sto nuomos iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovių manymu, tokiu bÅ«du trečiasis asmuo, kartu atstovaujantis ir atsakovę, nuomos santykius tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės pripažino. Nuo vekselio pasiraÅ¡ymo iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ieÅ¡kovės gyveno ginčo bÅ«ste septynerius metus, už jo nuomÄ ir komunalines paslaugas mokėjo solidariai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Byloje nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (1 t., b. l. 6-7). Po pagrindinio buto nuomininko V. A. mirties (2003 m. lapkričio 5 d.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniÅ«no 2004 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. T1-19 pagrindu tarp L. A. ir UAB „Naujininkų Å«kis“ 2004 m. vasario 6 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 282 (1 t., b. l. 14-16, 133). L. A. savivaldybei priklausančiose patalpose gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1980 m. birželio 2 d.;

L. A. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 133). IeÅ¡kovės A. Å . ir A. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos yra L. A. Å¡eimos narės, gyvenusios kartu ir vedusios bendrÄ Å«kį, taip pat prašė įpareigoti atsakovę priimti sprendimÄ Ä¯pareigojantį SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ sudaryti su ieÅ¡kovėmis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal sÄ lygas numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809, 63.2 punkte.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė bei trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas pateikė apeliacinius skundus.

9. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teigia, jog skundžiamame teismo sprendime teismas netinkamai vertino įrodymus, nes nenustatė, kad yra prejudicinių faktų. Pasak apeliančių, tokios aplinkybės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9526-541/2017 (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-382-803/2018) pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms A. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, t.y. kad ieškovės su atsakovėmis nesieja jokie teisiniai santykiai, kurie patvirtintų atsakovių teisę naudotis ieškovo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliančių pozicijai dėl prejudicinio fakto.

10. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

12. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-9526-541/2017 ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, negalima laikyti, kad įrodinėjimo dalykai yra tapatus. Nesant atsakovių (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovių) reikalavimo, teismas spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡keldinimo negalėjo nustatinėti ir vertinti teisinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl Å¡eimos nario statuso bei galimybės pakeisti L. A. su trečiuoju asmeniu sudarytÄ gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Taigi, apeliančių argumentas dėl prejudicinio fakto egzistavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Taip pat atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė A. Å . yra L. A. dukterėčia, grindė prieÅ¡taringais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.).

Å iuo atveju teismas vertino tiek L. A. gimimo įraÅ¡Ä , tiek ieÅ¡kovės mamos K. S. paso, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) metais duomenis, pagal kuriuos sutampa Å¡ių asmenų pavardės bei tėvavardžiai, pačios ieÅ¡kovės A. Å . paaiÅ¡kinimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone Å¡ie įrodymai, atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes – ieÅ¡kovės bei L. A. bendravimÄ , įgaliojimo iÅ¡davimÄ ir pan., leido teismui labiau tikėti ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ giminystės faktÄ buvus.

Kita vertus, atsakovė, nurodžiusi duomenų prieÅ¡taringumÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybės dėl ieÅ¡kovių giminystės ryÅ¡io.

14. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti apeliacinių skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino artimųjų giminaičių sÄ vokos, netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į CK 3.135 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl artimųjų giminaičių pripažinimo Å¡eimos nariais.

15. Pažymėtina, jog gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

16. Å iÄ nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sÄ lygas ir tvarkÄ , kuria asmenys gali bÅ«ti priskiriami ar pripažįstami nuomininko Å¡eimos nariais. Tačiau 1964 m. civilinio kodekso bei nuo 2001 m. įsigaliojusio CK normos Å¡iuos klausimus reguliavo skirtingai. 17. 1964 m. CK 329 straipsnis nuomininko Å¡eimos nariais pagal įstatymÄ priskyrė kartu su nuomininku gyvenančius vaikus, sutuoktinį, nuomininko ir sutuoktinio tėvus. Kiti asmenys, kurie numatyti minėtoje normoje, galėjo tapti Å¡eimos nariais, jeigu tokiais juos pripažįsta teismas. Tarp asmenų, kurie teismo tvarka galėjo įgyti nuomininko Å¡eimos nario teises, CK 329 straipsnio 3 dalis numatė ir gimines, iÅ¡laikytinius bei sugyventinius, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenusius ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkiusius namų Å«kį.

18. Pagal 2000 m. CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).

19. Pagal Å¡iÄ normÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba iÅ¡laikytiniai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį. Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Kadangi minėtas straipsnis nepateikia artimųjų giminaičių sampratos, tai aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ , turi bÅ«ti taikoma bendroji tiek privatinėje, tiek vieÅ¡ojoje teisėje vartojama artimųjų giminaičių sÄ voka, nustatyta CK 3.135 straipsnyje. Pagal CK 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais laikomi tiek tiesiosios, tiek Å¡oninės linijos giminaičiai, kurių giminystės laipsnis skaičiuojamas iki antrojo, t. y. pusbroliai ir pusseserės nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. <...> Kraujo ryÅ¡ys Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, jei giminystės laipsnis yra aukÅ¡tesnis nei antras.

Plečiamai aiškinti CK 6.588 straipsnio 4 dalies, kad nuomininko šeimos nariu gali būti pripažintas bet koks giminaitis, išgyvenęs su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus, negalima. Įstatymų leidėjas konkrečiai nurodė, kad nuomininko šeimos nariu gali būti pripažintas tik artimasis giminaitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005).

20. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė A. Å . yra pagrindinės nuomininkės dukterėčia, o ieÅ¡kovė A. Å . – jos dukra, sprendžiant klausimÄ dėl jų pripažinimo L. A. Å¡eimos narėmis, itin reikÅ¡minga, kada ieÅ¡kovės pradėjo gyventi ginčo bute, t. y. ar iki įsigaliojant 2000 m. CK, ar vėliau.

21. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimų padarė iÅ¡vadÄ , jos su ankstesne nuomininke L. A. ginčo bute gyveno apytiksliai nuo 1998 metų bei vedė bendrÄ Å«kį. Teismas rėmėsi ir L. A. 2000 m. birželio 23 d. praÅ¡ymu Vilniaus miesto savivaldybei dėl leidimo prižiÅ«rėti jos butÄ bei už butÄ mokėti mokesčius ieÅ¡kovei A. Å . (2 t., b. l. 41), trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimais, jog Å¡iuo metu skolos už bÅ«sto nuomÄ ginčo buto yra nedidelės.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

23. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi bÅ«ti grindžiamas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. FaktÄ yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iÅ¡ byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ , jo prigimtį, pobÅ«dį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. <...> asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

24. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos ir bendro Å«kio tvarkymo įrodinėjimo, tokia įrodinėjimo naÅ¡ta tenka Å¡ia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrÄ Å«kį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018).

25. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra informatyvÅ«s, t.y. nepatvirtina ieÅ¡kovių įrodinėjamos aplinkybės apie jų gyvenimÄ ginčo patalpoje (praÅ¡yme leisti giminaitei A. Å . prižiÅ«rėti butÄ , mokėti dalimis mokesčius nėra informacijos apie ieÅ¡kovių faktinį gyvenimÄ ginčo bute; įrodymai apie mokesčių mokėjimÄ jau po L. A. mirties negali įrodyti, kad ieÅ¡kovės gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su L. A.), o ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimai, prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, yra nenuoseklÅ«s. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodė, jog bute gyvena nuo 2005 metų, patikslintame – kad apie 20 metų; kaip ir nurodė trečiasis asmuo - Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartyje Nr. e2S-382-803/2018 (2 t., b.l. 141) nurodyta, jog A.

Å . ir A. Å . Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame praÅ¡yme dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo teigė, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2007 metų. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su teismo iÅ¡vada, kad įsiskolinimo už bÅ«stÄ sumažėjimas rodo kad ieÅ¡kovės ginčo bute gyvena pastoviai, apytiksliai nuo 1998 metų.

26. IÅ¡ procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti sudaryti buto nuomos sutartį grindė CK 6.598 straipsnio 1, 3 dalių (numatančių, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡io kodekso 6.599-6.603 straipsniuose numatytais atvejais, ir kad pakeitus gyvenamosios patalpos raÅ¡ytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja raÅ¡ytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai), taip pat CK 6.602 straipsnio (numatančio, kad nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ (CPK 6.602 straipsnio 2 dalis)) pagrindu.

27. Nesant duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad ieškovės įgijo teisę būti pripažintomis nuomininkės šeimos narėmis pagal 1964 m. CK 329 straipsnį, o vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ieškovėms neatitinkant CK 6.588 straipsnio 4 dalies reikalavimų (ieškovės nėra L. A. artimos giminaitės), ieškovių pripažinti L. A. šeimos narėmis bei taikyti CK 6.588 straipsnio 4 dalį, 6.602 straipsnio 2 dalies, nebuvo pagrindo, todėl ieškovių ieškinys patenkintas nepagrįstai.

28. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

29. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinius skundus – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių A. Å . ir A. Å . ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių A. Å . ir A. Å . ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Vytautas Zelianka