adf08bed-168e-45fc-89bb-905e13a9555d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1565-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00592-2012-8                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 41.; 95.7.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 10 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų VĮ Valstybės turto fondas ir A.

K., atstovaujamo advokatės Karinos Račkauskienės, apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Valstybės turto fondas, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, A. K., tretiesiems asmenims AB „Kauno dujotiekio statybos“, Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei D.

K., Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei R. B., K. K., Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto bei paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymÄ Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, dalyje dėl po Didžiosios gatvės dalimi esančios 1835 kv.m ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riboms;

2) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymÄ Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui ((duomenys neskelbtini).)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims;

3) pripažinti negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo;

4) pripažinti negaliojančiu 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, perdavimo nuosavybėn;

5) pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , liudijimo Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, paveldėjimo;

6) taikyti restitucijÄ â€“ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalį, esančiÄ po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei, o VÄ® „Valstybės turto fondas“ įpareigoti M. K. teisių perėmėjui A. K. grÄ Å¾inti 5185,37 Lt (T.1, b.l. 3-8, T.3, b.l. 38-40). Nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo sukurtos prielaidos perleisti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei priklausančiÄ Didžiosios gatvės dalį, esančiÄ valstybinėje žemėje.

Didžioji gatvė įregistruota savivaldybės nuosavybės teise nuo 1999-06-09. Po gatvės danga esanti žemė gali priklausyti tik savivaldybei, todėl žemės sklypo, ribos ir plotas turėjo bÅ«ti tvirtinami tokia apimtimi, kad Didžiosios gatvės dalis nepatektų į privatizuotinų objektų sÄ raÅ¡Ä . Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui A. K. priklausančio žemės sklypo dalis – asfaltuota kelio danga yra sudėtinė Didžiosios gatvės dalis, o Registrų centre buvo užfiksuoti klaidingi duomenys.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 76-78, T.3, b.l. 78-79). Nurodė, kad ginčijamas žemė sklypo planas buvo parengtas ir pasirašytas visų reikiamų institucijų specialistų. Kaišiadorių rajono savivaldybės architektas savo parašu patvirtino, kad visi inžineriniai statiniai yra tinkamai išdėstyti ir toks planas yra galimas derinti, neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams.

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo kelio statybos pabaigos metai yra 1970 m. ir jis nuosavybės teise priklauso KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai, nekilnojamojo turto įraÅ¡as galioja nuo 1999-06-09. Ä® tai neatsižvelgdamas, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės direktorius 2005 m. įsakymu patvirtino žemės sklypo planÄ , nustatė ribas ir specialiÄ sias naudojimosi sÄ lygas. Å io įsakymo pagrindu, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija įsakymu nustatė, kad žemės sklypas yra teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims.

IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, ar praÅ¡oma panaikinti Didžiosios gatvės dalis, ar ginčo sklype esantis kelias yra laikomas visa Didžiaja gatve, todėl tokio ieÅ¡kinio tenkinti negalima. IeÅ¡kovo kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas UAB „Geosoma“ parengtas planas, kuriame nurodyta konkreti kelio dalis – 1835 kv.m, nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl Å¡is dokumentas nepripažintinas įrodymu nagrinėjame byloje. Be to, byloje nėra vieÅ¡ojo intereso, nes Valstybės institucijos suformavo sklypÄ , pardavė, nenurodydamos, kad yra kažkokių kliūčių.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį 2005 metų įsakymo panaikinimui.Atsakovas A. K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, su ieÅ¡kiniu nesutiko (T.3, b.l. 96-97). Nurodė, kad ginčo kelias, kaip privažiavimo kelias ir kiemo aikÅ¡telė prie pastatų, esančių atsakovo A. K. sklype, buvo suformuotas dar 1998-03-25, kai buvo atlikta teisinė registracija Kauno apskrities teritorinės rinktinės vardu. Techninės apskaitos byloje keliukas yra įvardijamas kaip pravažiavimas į DidžiÄ jÄ gatvę, bÅ«tent Å¡i aplinkybė paneigia ieÅ¡kovo teiginį, kad ginčo keliukas yra dalis Didžiosios gatvės. Miesto gerbÅ«vio planas nėra patvirtintas jokiu paraÅ¡u nei antspaudu, nėra įvardintas jį sudaręs asmuo.

Kaišiadorių rajono savivaldybės techninės apskaitos byloje Didžiosios gatvės techninis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra įregistruotas viešame registre, todėl juo vadovautis, sprendžiant dėl gatvės vietos, negalima. Byloje nėra viešojo intereso, kadangi atsakovo A. K. žemės sklype esantis keliukas neatitinka viešojo kelio statuso. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad keliukas, esantis atsakovo žemės sklypo ribose yra trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė.

Pagal inventorizavimo dokumentus kiemo aikÅ¡telė bei privažiavimo kelias yra priklausiniai, sutartyje dėl jų aptarta nebuvo, todėl juos turi iÅ¡tikti pagrindinio daikto likimas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir nurodė, kad tokia restitucija, kuriÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovas, negalima. Atsakovė VÄ® „Turto fondas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko (T.3, b.l. 68-70). Pažymėjo, kad privatizavimo sandoriai buvo sudaryti per atstovÄ , t.y. per VÄ® „Turto fondÄ â€œ, o turto savininkas buvo valstybė, todėl VÄ® „Turto fondas“ negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje.

VÄ® „Turto fondas“ duomenimis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 metų savivaldybės teikimÄ Nr. 030205983186 ir Å¡is sklypas panaudos pagrindais buvo priskirtas KraÅ¡to apsaugos ministerijai. Sklype esantys statiniai, taip pat ir privažiavimo kelias yra 1981 metų statybos, 1997-04-03 atlikta statinių pradinė inventorizacija. Tik po inventorizacijos Didžioji gatvė įregistruota kaip susisiekimo komunikacija, nurodant jos vertę 49006,00 Lt, nors jos vertė Å¡iai dienai aiÅ¡kiai neatitinka nurodytosios.

Turto fondas, valdydamas šį objektÄ , jokių pretenzijų iÅ¡ savivaldybės niekada nėra gavęs. Trečiojo asmens K. K. interesai patekti į jam 2012-04-24 atkurtÄ nuosavybę gali bÅ«ti ginami kitais bÅ«dais – į jo sklypÄ yra galimybė patekti kitais bÅ«dais. Ginčo kelias negali bÅ«ti pripažįstamas Didžiosios gatvės dalimi. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko (T.3, b.l. 83-85). Nurodė, kad Didžiosios gatvės atkarpa patenkanti į atsakovo A.

K. žemės sklypÄ , yra KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė, kuri yra įregistruota ir nekilnojamojo turto registre. Gatvė buvo perduota KaiÅ¡iadorių miesto seniÅ«nijai patikėjimo teise, į ilgalaikio turto apskaitÄ Ä¯traukta 2002-12-16. Asfaltu padengta gatvės dalis, priklausanti savivaldybei, esanti valstybinėje žemėje, negalėjo bÅ«ti parduota privačiam asmeniui, nes gatvė nei į pastatų, nei į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įtraukta, todėl iki Å¡ios dienos yra KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė.

Formuojant privatizuotinÄ Å¾emės sklypÄ , savivaldybė iÅ¡ dalies padarė klaidÄ â€“ suformavo sklypÄ su jai priklausančia gatve, tačiau tokiÄ klaidÄ privalėjo pastebėti žemėtvarkos skyrius ir tokių planų netvirtinti. Sutiko su prokuroro reikalavimu dėl dalinės restitucijos taikymo. Teigė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, kadangi tik gavęs informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , prokuroras, privalo imtis priemonių nustatyti, ar tikrai yra pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Savivaldybė iki pat 2010 metų, kol atsakovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl 250000,00 Lt žalos atlyginimo, nežinojo, jog Didžioji gatvė pateko į atsakovo A. K. žemės sklypÄ . Kilus ginčui, buvo patikrinti registro duomenys, nustatyta, kad gatvė tebėra savivaldybės nuosavybė. Ä® atsakovo A. K. žemės sklypÄ patenka ne visa gatvė (t.y. 1856 kv.m), o tik jos 1835 kv.m, kurios dalis yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypÄ .Trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė jį tenkinti (T.2, b.l. 10-11, T.3, b.l. 81).

Nurodė, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ jokio savarankiÅ¡ko suinteresuotumo Å¡ioje byloje neturi, tačiau sprendimas Å¡ioje byloje turės įtakos kitai bylai. Byloje dėl žalos atlyginimo AB „Kauno dujotiekio statyba“ kilo klausimas, ar privatizavimas buvo teisėtas, bendrovė kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kuri pati įvertino, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina ginti valstybės interesÄ ir užtikrinti savivaldybės nuosavybės vieÅ¡Ä naudojimÄ . A. K. žemės sklype yra dalis Didžiosios gatvės, priklausančios savivaldybei, kuri yra iÅ¡asfaltuota, todėl tai daliai buvo reikalinga inventorizacija, kaip inžineriniam statiniui.

Pagrindo pilnai restitucijai Å¡ioje byloje nėra, tačiau sutinka su daline restitucija, kurios ir praÅ¡o prokuroras. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymÄ Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, dalyje dėl po Didžiosios gatvės dalimi esančios 1835 kv.m ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riboms; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymÄ Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui ((duomenys neskelbtini))“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims; pripažino negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 ir tos pačios dienos valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, paveldėjimo;

6) taikė restitucijÄ natÅ«ra – įpareigojo M. K. teisių perėmėjÄ A. K. grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalį, esančiÄ po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iÅ¡ valstybės priteisti 5185,37 Lt (T.4, b.l. 28-38). Teismas pažymėjo, kad prokuroras, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimÄ , ir nustatęs, ar priimtas administracinis aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipiasi į teismÄ dėl jo gynimo.

Å ioje byloje į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ AB „Kauno dujotiekio statyba“ bei KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė kreipėsi atitinkamai 2012-04-05 bei 2012-04-10. Prokuroras, iÅ¡tyręs praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytÄ situacijÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų, rinko informacijÄ ir į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2012-05-21, kai paskutiniai dokumentai, susiję su prokuroro tyrimu, prokuratÅ«roje gauti 2012-05-07. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl administracinių teisės aktų panaikinimo nepraleistas.

Teismas konstatavo, kad nustačius faktÄ , jog valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas ir Å¡is pažeidimas turi bÅ«ti kuo greičiau paÅ¡alintas. Nors Å¡iuo atveju prokuroro tyrimas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo yra inicijuotas privataus asmens – AB „Kauno dujotiekio statyba“ skundo, tačiau civilinė byla inicijuojama vieÅ¡ajam interesui apginti, o privataus intereso buvimas, teismo nuomone, byloje nepaneigia vieÅ¡ojo intereso ir jo gynimo bÅ«tinumo nagrinėjamoje byloje buvimo fakto.

Dėl to teismas atsakovų A. K., VÄ® „Turto fondas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo Å¡ioje byloje atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatęs, kad 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 175ž-05 M. K. parduodant 1,4140 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., buvo parduota ir po minėtos KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos-objekto – Didžiosios gatvės dalimi esanti žemė, sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui A.

K. priklausančiame sklype yra bÅ«tent asfaltuotoji dalis Didžiosios gatvės, o ne asmeninio naudojimo keliukas ar pravažiavimas yra įrodyta byloje pateiktais dokumentais: Didžiosios gatvės techninės apskaitos byla, inventorinis Nr. 2389, kurios pagrindu yra įregistruota KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė, 1999-05-31 KaiÅ¡iadorių miesto gatvių schema, 1999-05-24 Didžiosios gatvės dangos ir želdinių planas, 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninis pasas, 2000-02-23 KaiÅ¡iadorių rajono tarybos sprendimas Nr. 685 patvirtinti KaiÅ¡iadorių miesto bendrÄ jį planų kartu su detaliuoju planu, iÅ¡traukos iÅ¡ 1999-03-24 sudaryto KaiÅ¡iadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano ir iÅ¡ KaiÅ¡iadorių miesto bendrojo plano, 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė, 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sÄ raÅ¡as, kuriame be kitų gatvių nurodyta Didžioji gatvė, 1998-01-08 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo KaiÅ¡iadorių miesto gatvės perduotos KaiÅ¡iadorių savivaldybei, 2002-01-31 KaiÅ¡iadorių rajono tarybos sprendimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu, kurio 127 eilutėje nurodyta Didžioji gatvė, KaiÅ¡iadorių miesto seniÅ«nijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – Didžiosios gatvės inventorinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų iÅ¡traukos.

Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovų argumentÄ , kad Didžioji gatvė yra kitoje vietoje, o ne atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nes nors iÅ¡ minėto plano matyti, kad Didžioji gatvė iÅ¡ tiesų tęsiasi toliau greta atsakovui priklausančio žemės sklypo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad į atsakovo sklypÄ patenkanti dalis yra tik pravažiavimas į DidžiÄ jÄ gatvę. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad Didžioji gatvė, tame tarpe ir Didžiosios gatvės dalis, patenkanti į atsakovo A.

K. žemės sklypÄ , turi vieÅ¡ojo kelio - gatvės statusÄ , tuo pagrindu ji yra įtraukta į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä bei įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – kelių (gatvių). Gatvė negali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip vidaus kelias, dėl to, teismas kaip nepagrįstÄ atmetė atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos bei A. K. atstovių argumentÄ , kad ginčo objektas yra akligatvis, todėl jis negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju keliu, o yra vidaus kelias, nes yra reikalingas tik žemės sklypo, į kurį kelias pateko, savininkui.

Teismas pripažino, kad situacija, kai po KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančia Didžiosios gatvė, kartu su Å¡io objekto užimama žeme, pateko į privataus asmens žemės sklypÄ , yra negalima. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad valstybinės žemės, užimtos bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų privatizuoti nebuvo galima, o žemės sklypo ribos ir plotas turėjo bÅ«ti tvirtinami bei sklypas teikiamas privatizuoti tokia apimtimi, kad į jo plotÄ nepatektų įstatymu draudžiama privatizuoti žemė.

Žemės sklypo planas ir kiti sklypo formavimo dokumentai negalėjo sukurti pareigos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai priimti sprendimÄ dėl valstybinės žemės sklypų priskyrimo privatizavimo objektams, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Asmenys, įgiję valstybinės reikÅ¡mės turtÄ privačia nuosavybe, negali bÅ«ti ginami pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir CK 4.96 straipsnio taisykles ir toks turtas iÅ¡ jų turi bÅ«ti paimamas bei grÄ Å¾inamas valstybės nuosavybėn. Teismas nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2012-12-10 sudaryto kelio žemės sklypo plano, žemės sklypas, sudarantis Didžios gatvės dalį, užima 1835 kv.m atsakovui A.

K. priklausančio sklypo, ir sprendė, kad tokiu bÅ«du, ginčijami KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymas Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“ bei Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymas Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (KaiÅ¡iadorių r.)“, iÅ¡ dalies t.y. dėl 1835 kv.m, esančių po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui ir tai yra pagrindas ginčijamų administracinių aktų panaikinimui iÅ¡ dalies.

Pripažinęs, kad administraciniai teisės aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ir žemės sklypo perleidimo privačiai nuosavybei sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas ir sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu – tai yra pagrindas iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančiais 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 ir valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ , taip pat 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi pardavimo ir perdavimo nuosavybėn, bei paveldėjimo.

Teismas atmetė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovės argumentÄ , kad atsakovas A. K., neturi prisiimti pasekmių, kurios kilo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, ir jo negalima laikyti nesÄ Å¾iningu įgijėju. Atsižvelgęs, kad ieÅ¡kovo ginčijamų sandorių dalys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaudamasis principu „IÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė“ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovo negalima laikyti sÄ Å¾iningu įgijėju CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme, todėl sprendė, kad panaikinus imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius sandorius, yra taikytina restitucija – neteisėtai įgyta žemės sklypo dalis gali bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ atsakovo natÅ«ra, o iÅ¡ valstybės M.

K. teisių perėmėjui A. K. grÄ Å¾intina 5185,37 Lt, kuriuos pirkėja M. K. už Å¡iÄ sklypo dalį į Valstybės turto fondo sÄ skaitÄ , kuris atstovavo valstybei, kas reiÅ¡kia, kad pripažintas negaliojančiu sandoris buvo sudarytas valstybės vardu per atstovÄ , taigi sandorio Å¡alis buvo valstybė, tačiau ne valstybės įmonė Valstybės turto fondas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiApeliaciniais skundais apeliantai valstybę atstovaujanti VÄ® Valstybės turto fondas bei A.

K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, praÅ¡o pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Be to, apeliantė VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, A. K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo jam priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. (T.4, b.l. 42-47, 55-64). Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino vieÅ¡ojo intereso sampratÄ ir Kelių įstatymo nuostatas, dėl ko netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimÄ , restitucijos ir senaties taikymÄ .

Apeliantų nuomone:1. Teismas pažeidė ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo taisykles ir nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. Ä®statymuose nenustatyta bendrųjų ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių iÅ¡imčių tais atvejais, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia asmuo vieÅ¡ajam interesui ginti. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios sprendžiama pagal tai, kada apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ar turėjo sužinoti ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, nepaisant to, kas kreipėsi į teismÄ teisminės gynybos.2. Ginčija vieÅ¡ojo intereso buvimÄ nagrinėjamoje situacijoje.

Teismas Å¡ioje byloje netinkamai aiÅ¡kino vieÅ¡ojo intereso sampratÄ . Teigia, kad ginčo kelias yra akligatvis, atitinkantis vidaus kelio sÄ vokos formuluotę, kuris negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju keliu, o tai paneigia ir vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ byloje. Å is žemės sandoris nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų.3. Mano, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Atsakovu Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti valstybė, o ne VÄ® Valstybės turto fondas, todėl teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus.4.

Teismas netinkamai vertino bylos raÅ¡ytinius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Nesant byloje vienareikÅ¡mių įrodymų ir juos netinkamai įvertinus, teismo sprendime nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog privažiavimas prie privatizuoto objekto yra vieÅ¡asis kelias, kuris nuosavybės teise gali priklausyti tik KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei. Sprendime padarytos iÅ¡vados dėl ginčo sklype esančios asfalto dangos ir jos traktavimo gatvės dalimi, neatsižvelgus į Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ kelio sÄ vokos bendrÄ jį apibrėžimÄ ir į atsakovų byloje pateiktus įrodymus.

Teigia, kad ginčo sklype esantis keliukas yra laikytinas vidaus keliu ir dėl to negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju keliu.5. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė restitucijÄ . Be to, teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad jeigu Å¡alys be tam tikros sutarties sÄ lygos nebÅ«tų sudariusios sutarties, vienos iÅ¡ sutarties sÄ lygų negaliojimas daro negaliojančiÄ visÄ sutartį. Kadangi be nuosavo asfaltuoto vidaus privažiavimo ir aikÅ¡telės prie pastatų M.

K. nebÅ«tų sudariusi visos objekto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl tokiu atveju abi sutartys turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis visa apimtimi, taikant restitucijÄ â€“ pastatus ir žemę grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn, o A. K. priteisiant visÄ 325207, 06 Lt kainÄ . Be to, teigia, kad atsakovams restitucija netaikytina, nes galimai nepagrįstus administracinius aktus lėmė pačios savivaldybės veiksmai, nes turtÄ atsakovas įgijo iÅ¡ valstybės. Teismas nustatydamas sumÄ , kuriÄ turi grÄ Å¾inti valstybė neteisingai nurodė žemės sklypo kainÄ .Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pareiÅ¡kė prisidėjimÄ prie VÄ® Valstybės turto fondas ir A.

K. apeliacinių skundų (T.4, b.l. 84-86).Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovas praÅ¡o skundus atmesti kaip nepagrįstus (T.4, b.l. 72-75). Nurodė, kad teismas bylos raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡tyrė iÅ¡samiai ir, juos įvertinęs, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Didžioji gatvė, tame tarpe ir jos dalis, patenkanti atsakovo A. K. žemės sklypÄ , turi bÅ«tent vieÅ¡ojo kelio – gatvės statusÄ . Nesutinka su apeliantų pozicija, kad byloje nebuvo ginamas vieÅ¡asis interesas, o tai, kad ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , kartu gali bÅ«ti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir įstatymas.

Nepagrįstu laiko apeliacinio skundo teiginį, kad teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pagrįstai netaikė sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos instituto. Valstybė savo teises realizuoja per valstybės institucijas, todėl VÄ® Valstybės turto fondas atsakovu byloje įtrauktas pagrįstai. Apeliantų pozicija, kad teismas nepagrįstai netaikė senaties termino administraciniams aktams ginčyti prieÅ¡tarauja teismų praktikai, kuomet vieÅ¡Ä jį interesÄ gina prokuroras.

Nesutinka su A. K. praÅ¡ymu priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas.Atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė teismo sprendimÄ palikti galioti, o apeliacinius skundus – atmesti (T.4, b.l. 77-82, 87-91). Prokuroras ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pagrįstai ir teisėtai. Visi byloje pateikti dokumentai nenuginčijamai įrodo Didžiosios gatvės buvimÄ ir nuosavybės teisėmis priklausymÄ savivaldybei. Teismas objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės normas.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus – atmesti (T.4, b.l. 98-99, 101-103).

Mano, kad teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Atsakovė VÄ® Valstybės turto fondas atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti (T.4, b.l. 93-95). Nurodė, kad su A. K. skundo argumentais dėl administracinių aktų ir privatizavimo sandorių teisėtumo, dėl VÄ® Valstybės turto fondas procesinės padėties, ieÅ¡kovo reikalavimo teisės, pirkėjo sÄ Å¾iningumo sutinka.Kitų atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus byloje nepateikta.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliaciniai skundai atmestini Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iÅ¡ Å¡ių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).

Lietuvos Aukščiais teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikÅ¡tų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Apeliantai teigia, kad prokuroras praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . A.

K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kinio senatis turėtų bÅ«ti skaičiuojama taip kaip ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, kurios interesus prokuroras gina. VÄ® „Turto fondas“ teigimu, turėtų bÅ«ti taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai, reikalavimams atsirandantiems iÅ¡ konkurso ar aukciono rezultatų ar parduotų daiktų trÅ«kumų (CK 1.125 str. 3 d., 5 d. 2 p.), kurių prokuroras neginčija.Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje aiÅ¡kinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismÄ (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui (praÅ¡ymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A-261-1502/2009; kt.). CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ konkurso rezultatų atsirandantiems santykiams, o Å¡io straipsnio 5 dalies antrame punkte nurodyta, kad sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl parduotų daiktų trÅ«kumų.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tik ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimÄ , prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Å i teismo iÅ¡vada pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 2012 m. balandžio 5 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. raÅ¡tuose iÅ¡dėstytais duomenimis (T.1, b.l. 9-10; 45-46).

Paskutinius dokumentus prokuroras gavo 2012 m. gegužės 7 d. (T.1, 94-132). Delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Ä® teismÄ ieÅ¡kinys paduotas 2012 m. gegužės 21 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino prokuroro galimybę nustatyti vieÅ¡Ä jį interesÄ , jo pažeidimų esmę, taip pat ieÅ¡kinio padavimo terminÄ ir objektyviojo kriterijaus pagrindu pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties termino prokuroras nepraleido.

Dėl vieÅ¡ojo intereso. Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje nėra vieÅ¡o intereso. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno iÅ¡ pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teise į gynybÄ , teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

VieÅ¡ojo intereso apsaugos klausimais įvairių kategorijų bylose yra gausi kasacinė praktika bei Konstitucinio Teismo jurisprudencija kur suformuoti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas vieÅ¡asis interesas. Kolegija pažymi, kad pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad vieÅ¡ojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylÄ , bÅ«tų priverstas priimti tokį sprendimÄ , kuriuo pačiu bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė).

Jeigu teismas priimtų tokį sprendimÄ , tas sprendimas nebÅ«tų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Dėl to, kad bÅ«tent teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju yra vieÅ¡asis interesas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nes tai yra vertinamojo pobÅ«džio sÄ voka, kurios turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiÅ¡kinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006; kt.).

Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išsamiai pasisakė dėl viešojo intereso, analizavo teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, Kelių įstatymo) nuostatas, susijusias su viešojo intereso gynimu. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo privačion nuosavybės teisėtumo klausimas. Valstybės nuosavybė naudojama visuomenės interesais, valstybės nuosavybe gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties sandoriai, kuriais sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto likimas, turi vieÅ¡ojo intereso elementų ir yra vieÅ¡asis interesas nagrinėti valstybės nuosavybės perleidimo sandorius. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamos bylos atveju vieÅ¡asis interesas yra konkrečiai apibrėžtas ir turi ypač svarbiÄ visuomeninę reikÅ¡mę, todėl pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstais apeliacinio skundų argumentus, kuriais bandoma įrodinėti, kad prokuroras neturėjo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, nes byloje nėra vieÅ¡ojo intereso.

Nagrinėjamoje byloje prokuroras praÅ¡o panaikinti vietos savivaldos ir valstybės institucijų, kurios netinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje Å¡ias institucijas prokuroras prašė teismo patraukti atsakovais. Dėl administracinių aktų bei pirkimo pardavimo sutarčių teisėtumo. Ginčydami teismo sprendimÄ apeliantai nurodo, kad privažiavimas prie aukcione įgytų objektų ir pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose pagal Kelių įstatymo nuostatas negali bÅ«ti laikomas gatve ar vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡uoju keliu, po kuriuo esanti valstybinė žemė, negali bÅ«ti privatizuojama.

Apeliantų nuomone, ginčo sklype esantis keliukas yra akligatvis, kuris atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytai vidaus kelio sÄ vokos formuluotei, todėl žemė esanti po Å¡iuo privažiavimu (asfalto danga) galėjo bÅ«ti privatizuojama.IÅ¡ bylos medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad apeliantas A. K. (M. K. teisių perėmėjas) nuosavybės teisėmis valdo 1,4140 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais.

Žemės sklypÄ M. K. įsigijo 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 175ž-05 pagrindu. Greta apeliantui priklausančio žemės sklypo buvo ir yra vietinės reikÅ¡mės bendrojo naudojimo kelias, t.y. Didžioji gatvė (vietinis kelias). Apeliantai teigia, kad į sklypÄ patenkantis keliukas yra akligatvis ir nėra Didžiosios g. dalis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.), t.y. įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad valstybinė žemė užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (nagrinėjimu atveju bendro naudojimo kelio atkarpÄ ), privatizuoti nebuvo galima.

Valstybės institucijos, kaip civilinio sandorio Å¡alies parduodant valstybinę žemę, kompetencijÄ nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Å iuose specialiuose įstatymuose nustatyta, kad valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas perduoda Vyriausybei įgaliojimus detaliai reglamentuoti valstybinės žemės pardavimo bei sutarčių sudarymo tvarkÄ , suteikdamas poįstatyminiam aktui imperatyvios teisės normos statusÄ .

Todėl sprendžiant ginÄÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-06 įsakymu Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui ((duomenys neskelbtini))“ panaikinimo iÅ¡ dalies bei Å¡ių aktų pagrindu, 2006-01-19 sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 175ž-05 bei Valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto ir 2011-07-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , patvirtinto Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės D.

K., notarinio registro Nr. 2386, pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais pirmenybė teiktina specialiosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimÄ . Ä®statymų leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžė, kokia valstybinė žemė negalėjo bÅ«ti parduota. Be to, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl privataus žemės sklypo savininko teisės nupirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ , Å¡i jo teisė negali bÅ«ti įgyvendinimÄ pakeičiant kitų žemės sklypų savininkų teises taip, kad pastarųjų nuosavybės valdymas pasunkėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie nėra paneigti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T.1, b.l. 12), Didžiosios gatvės techninės apskaitos bylos, inventorinis Nr. 2389 (T.1, b.l. 50-64), 1999-05-31 Kaišiadorių miesto gatvių schemos, 1999-05-24 Didžiosios gatvės dangos ir želdinių plano), 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninis paso (T.1, b.l. 15-26) nustatyta, kad atsakovui A. K. priklausančiame sklype yra būtent asfaltuotoji dalis Didžiosios gatvės, o ne asmeninio naudojimo keliukas, akligatvis ar privažiavimas, kaip teigia atsakovai.

Pažymėtina, kad Didžiosios gatvės priklausomybę nuosavybės teise savivaldybei patvirtina KaiÅ¡iadorių rajono tarybos 2000-02-23 sprendimas Nr. 685, iÅ¡traukos iÅ¡ 1999-03-24 sudaryto KaiÅ¡iadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano, iÅ¡traukos iÅ¡ KaiÅ¡iadorių miesto bendrojo plano 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sÄ raÅ¡as, 1998-01-08 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas, KaiÅ¡iadorių rajono tarybos 2002-01-31 sprendimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu, KaiÅ¡iadorių miesto seniÅ«nijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – Didžiosios gatvės inventorinė kortelė Nr. 000024, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų iÅ¡traukos (T.1, b.l. 97-100-101;

T.3, b.l. 3-5, 7-11, 92-94). Atsakovo A. K. teiginiai, kad Didžioji gatvė yra kitoje vietoje, o ne nuosavybės teise priklausančiame sklype, nėra pagrįsti įstatymo leidžiamais įrodymais. Apeliantų teiginiai, kad pateikta nuotrauka ir informacija Didžiosios gatvės techniniame pase, kur nurodoma, kad gatvės važiuojamosios dalies platumas yra 6,5 m, o vidutinis gatvės platumas tarp fasalinių linijų yra – 18,4 m., kai tuo tarpu privažiavimo plotis yra 4 metrai, paneigia teismo padaryta iÅ¡vadÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal bylos duomenis Didžioji gatvė yra suformuota dar tarybiniais metais (1970 m.). Iš teismui pateikto Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinių, patvirtintų Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu V17-335 nustatyta, kad Didžioji gatvė yra priskiriama D2 susisiekimo linijos kategorijai (T.1, b.l. 13-24; T.3, b.l. 4), kas sutinkamai su STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-775 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. spalio 17 d.;

Žin., 2010, Nr. 112-5699) yra pagalbinė gatvė, kurios pagrindinė paskirtis lokalinės funkcinės ir kompozicinės aÅ¡ys, bei srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, t.y. užtikrinant visuomenės poreikį, o ne tik patekimÄ Ä¯ atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantai nepateikė įrodymų, kad gatvę pripažįstant vieÅ¡ojo naudojimo gatve, bÅ«tų pažeidžiami atsakovo A. K. interesai. Gatvės poreikis yra ne asmeninis poreikis, o visuomeninis poreikis, kuris yra svarbiau už asmeninį interesÄ .

Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo, Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas, jas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė, todėl padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad priimant ginčijamus sprendimus ir sudarant pirkimo pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normoms. Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl restitucijos taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti M. K. teisių perėmėjÄ A. K. grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalį, esančiÄ po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iÅ¡ valstybės priteisti 5185,37 Lt. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais padariniai – kiekviena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai visa tai, kÄ pagal sandorį ji yra gavusi, t.y.

Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki sudarant sandorį (restitucija) (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.) AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.145 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tai reiÅ¡kia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena sandorio Å¡alis privalo grÄ Å¾inti antrajai Å¡aliai viskÄ , kÄ yra gavusi pagal tÄ sandorį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį privalo grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-126/2011). Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, taikomos straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, reglamentuojančios restitucijos taikymÄ .

Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog reikalavimÄ dėl niekinio sandorio negaliojimo teisinių padarinių gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo, o kai toks reikalavimas nepareikÅ¡tas, niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Ä®vertinus nurodytas įstatymo nuostatas, teismas turėjo taikyti restitucijÄ , kaip sandorio negaliojimo teisinį padarinį. Esminis restitucijos bruožas, jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose, tokie asmenys yra sutarties Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-406/2012 ir kt.).

Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.

Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog turtÄ natÅ«ra grÄ Å¾inus valstybei, iÅ¡ valstybės priteistinos sumos neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-165/2012; 3 Nr. K-7-379/2012).Byloje teismas, taikydamas restitucijÄ , įpareigojo M. K. teisių perėmėjÄ A. K. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį.

Apeliantas, remdamasis savo sÄ Å¾iningu bei tuo, kad nesant Å¡io įvažiavimo iÅ¡ viso nebÅ«tų sudaręs sandorio, nurodė, kad teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl sutarties sÄ lygų, valstybinės žemės sklypo sutartis yra galiojanti, todėl Å¡iame straipsnyje numatytos dalinio sutarties negaliojimo pasekmės netaikytinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo pasirinktas restitucijos taikymo bÅ«das (natÅ«ra), pripažinus sandorius negaliojančiais, atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki sudarant sandorį.

Pirmosios instancijos rėmėsi byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios 2 ir 4 punkte nurodyta, kad už perkamÄ 1,1440 ha valstybinės žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) M. K. į VÄ® „Valstybės turto fondas“ sÄ skaitÄ sumokėjo 39957,00 Lt (T.1, b.l. 77), todėl teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančiais sudarytus sandorius dalyje dėl 1835 kv.m M. K. teisių perėmėjui A. K. grÄ Å¾intina dalis sumokėtos sklypo kainos – t.y. 5185,37 Lt (1835 kv.m x 39957 Lt / 14140 kv.m).

Apeliantas A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė žemės sklypo kainÄ , nes M. K. sumokėjo ir 12207,06 Lt priedÄ dėl inžinerinių statinių, todėl bendra žemės sklypo kaina buvo 52164,06 Lt (sutarties 5 p.). Perkamo žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių mokamas į savivaldybės administracijos infrastruktÅ«ros fondÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 Dėl žemės įvertinimo tvarkos). Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu, kad už perkamÄ sklypÄ buvo sumokėta 52164,06 Lt.

Apylinkės teismo pasirinktas restitucijos taikymo bÅ«das, neįpareigojus KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės grÄ Å¾inti atsakovui A. K. dalies sumokėto priedo už inžinerinius statinius, sudarytų sÄ lygas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei be teisėto pagrindo praturtėti 1584,16 Lt suma (1835 kv.m x 12207,06 Lt / 14140 kv.m), todėl sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo tikslintina, nurodant, kad iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės A. K. priteistina 1584,16 Lt suma, nes tai atitiktų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus (CPK 3 str. 7 p.), proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principo (CPK 7 str.).

Dėl netinkamo atsakovo. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. teigia, kad atsakovė VÄ® Valstybės turto fondas yra netinkamas atsakovo Å¡ioje byloje, nes iki sutarties sudarymo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai. Tokius argumentus atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė ir VÄ® Valstybės turto fondas (T.3, b.l. 67-70). Valstybės turto fondas byloje veikė kaip atsakovo – Lietuvos Respublikos valstybės – atstovas (CPK 51 str. 4 d.). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Valstybės turto fondas veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas ir įgaliotas asmuo, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Taigi nagrinėjamos bylos atveju tiek materialiuosiuose, tiek ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas (Å¡alis) yra valstybė, o ne jai atstovaujanti institucija. Taigi ir tinkamas restitucijos subjektas yra valstybė, kuri pardavė žemės sklypÄ ir iÅ¡ pirkėjo gavo pinigus. Teismas teisingai nurodė, kad pirkėjo pagal pripažintÄ negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sumokėti pinigai taikant restitucijÄ priteistini iÅ¡ valstybės, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje.Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, iÅ¡nagrinėjus esminius Å¡alių argumentus bei pateiktus įrodymus, kiti apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos, bei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų motyvai plačiau nenagrinėjami kaip neturintys reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinius skundus atmetus, atsakovo A. K. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, jÄ iÅ¡dėstyti taip:Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti M. K. teisių perėmėjÄ A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m ploto dalį, esančiÄ po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi; priteisti M.

K. teisių perėmėjui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės 5185,37 Lt (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus trisdeÅ¡imt septynis centus), o iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 1584,16 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus Å¡eÅ¡iolika centų). Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Evaldas Burzdikas                Izolda Nėnienė .