adeed86e-665c-4a1a-8a6a-cac508bf9416 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės antstolės V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-5162-619/2010 pagal ieÅ¡kovės antstolės V.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismui dėl Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo pakeitimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu antstolei V. Ž. už Lietuvos antstolių rÅ«mų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Antstolių profesinės etikos kodekso 4, 17, 23 straipsnių pažeidimÄ paskirta drausminė nuobauda – teisės atlikti antstolio funkcijas atėmimas dviems mėnesiams.

Antstolių rÅ«mų garbės teismas nurodė, kad pagrindas iÅ¡kelti drausmės bylÄ buvo 2010 m. vasario 2 d. incidentas, įvykęs antstolės V. Ž. kontoros skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), o antstolė savo elgesiu sumenkino antstolio, kaip valstybės tarnautojo, autoritetÄ visuomenėje.IeÅ¡kovė V. Ž. kreipėsi į teismÄ ir prašė pakeisti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2010 kovo 9 d. sprendimÄ drausmės byloje Nr. 66/10, kurioje jai paskirta drausminė nuobauda – teisės atlikti antstolio funkcijas atėmimÄ dviems mėnesiams, bei paskirti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ar papeikimÄ .

Nurodė, kad įvykio dienÄ konfliktas su E. K. ir E. M. kilo ne antstolės iniciatyva, alkoholį pavartojo tik dėl didelio emocinio streso, kurį jai sukėlė įžūlus ir agresyvus E. K. ir E. M. elgesys. IeÅ¡kovės teigimu, antstolių garbės teismas jai paskyrė vienÄ iÅ¡ griežčiausių drausminių nuobaudų – teisės atlikti antstolio funkcijas apribojimÄ , tačiau tokia drausminė nuobauda yra per griežta. Be to, teisės vykdyti antstolio funkcijas atėmimas apsunkintų ir komplikuotų daugelį tiek vykdomųjų bylų, tiek kitų antstoliams pavestų atlikti procesų, o taip pat pakenktų ir pačios antstolės Å¡eimos interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad rengiantis bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė V. Ž. jokių kitų įrodymų, kurių nebÅ«tų turėjęs ir analizavęs Antstolių garbės teismas, nepateikė ir rėmėsi tik drausmės bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savo veiksmais (darbo metu bÅ«dama neblaivi, netinkamai ir negarbingai elgdamasi vieÅ¡oje vietoje) pažemino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, vardÄ , jos elgesys neatitiko visuomenėje nusistovėjusių nuostatų, tokiais veiksmais padarė neigiamÄ Ä¯takÄ antstolių institucijos įvaizdžiui visuomenėje.

Teismas laikė, kad antstolė V. Ž.: nevykdė Lietuvos antstolių rÅ«mų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos Lietuvos antstolių rÅ«mų nario pareigos – saugoti Lietuvos antstolio rÅ«mų nario garbę, nežeminti jos autoriteto; pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 straipsnį, kuris įpareigoja saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä ; pažeidė 17 straipsnį, jog antstolis savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra, bendravimu turi bÅ«ti pavyzdžiu antstolių kontoros darbuotojams; pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 23 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad antstolis negali piktnaudžiauti alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių motyvų, sudarančių pagrindÄ pripažinti, jog Antstolių garbės teismas paskyrė neadekvačiÄ Ä¯vykdytam pažeidimui drausminę nuobaudÄ . Be to, teismas pažymėjo, jog Antstolių įstatymo 35 straipsnio 3 dalis leidžia atstovaujamam antstoliui ir paskirtam antstolio atstovui iki jo veiklos pradžios sudaryti raÅ¡ytinę sutartį dėl atstovavimo sÄ lygų ir atlyginimo už atstovavimÄ . Å iose sutartyse aptariama, kokiu bÅ«du ir kokia tvarka apmokama antstolio atstovui ar pavaduojančiam antstoliui, todėl ieÅ¡kovė ir toliau turės galimybę gauti dalį atlygio už vykdomųjų dokumentų įvykdymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė antstolė V. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylÄ nebuvo žinomos Panevėžio apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. II-100-283/2010 nustatytos aplinkybės, kurios konstatuotos 2010 m. balandžio 16 d. nutarime ir kuriomis liudytojų E. M. bei E. K. parodymai vertinti kritiÅ¡kai kaip neobjektyvÅ«s. Tuo tarpu Antstolių garbės teismui priimant sprendimÄ , buvo vadovaujamasi bÅ«tent E. K. ir E. M. parodymais.2.

IeÅ¡kovė nurodo, kad įvykio dienÄ konfliktas kilo ne dėl antstolės kaltės, o dėl to, kad E. K. ir E. M. užsipuolė V. Ž. ir tokiu bÅ«du iÅ¡provokavo konfliktÄ , po kurio, nervinei įtampai sumažinti, antstolė pavartojo alkoholį.

3. Teisės atliki antstolio funkcijas atėmimas apsunkintų ir komplikuotų daugelį tiek vykdomųjų bylų (2010 m. liepos 9 d. buvo administruojamos net 15 704 nebaigtos vykdyti administracinės bylos), tiek kitų antstoliams pavestų atlikti procesų, dėl ko nukentėtų išieškotojų interesai, o taip pat kontoros, skyriaus samdomų darbuotojų ir jų šeimų interesai.4. Ieškovė dėl įvykio labai gailisi, padarė tinkamas išvadas, o papildoma sankcija nebeatliks jokios auklėjamosios funkcijos ir tik sukels rūpesčių klientams, kontoros darbuotojams ir pačios V.

Ž. Å¡eimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Antstolių garbės teismas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nagrinėjamas įvykis buvo plačiai apraÅ¡ytas spaudoje, internete, televizijoje, kas pakenkė visos institucijos ir teisininkų visuomenės įvaizdžiui. Be to, antstolių garbės teismas, skirdamas nuobaudÄ , vertino ne tik antstolės veiksmus vieÅ¡oje vietoje, bet ir paaiÅ¡kinimų keitimÄ , nenuosekliai dėstant įvykio aplinkybes.

Tuo tarpu vadovaujantis Antstolių įstatymo 34 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalimi, antstolės V. Ž. atstovu gali bÅ«ti skiriamas bet kuris įstatymo reikalavimus atitinkantis antstolės padėjėjas. Taigi paskirtos drausminės nuobaudos taikymas nereiÅ¡kia, jog antstolės funkcijų nevykdymo periodu bus ar gali bÅ«ti nutraukti darbo santykiai su antstolės kontoros darbuotojais ar kad jie dėl to patirtų kitokių suvaržymų, susijusių su jų darbo funkcijų atlikimu. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, nustatė visas Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.).IÅ¡ skundžiamo Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo bei tos pačios dienos Å¡io teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantei drausminė nuobauda buvo paskirta dėl to, kad 2010 m. vasario 2 d. jos kontoroje kilusio konflikto su E. K. ir S. M. metu antstolė su pastarosiomis elgėsi nekorektiÅ¡kai, be to, darbo metu ir darbo vietoje vartojo alkoholį.

Tokiu bÅ«du Antstolių garbės teismas konstatavo, kad antstolė V. Ž. nevykdė Lietuvos antstolių rÅ«mų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos Lietuvos antstolių rÅ«mų nario pareigos – saugoti Lietuvos antstolio rÅ«mų nario garbę, nežeminti jos autoriteto; pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 straipsnį, kuris įpareigoja saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä bei 17 straipsnį – antstolis savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra, bendravimu turi bÅ«ti pavyzdžiu antstolių kontoros darbuotojams.

Taip pat antstolė pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 23 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad antstolis negali piktnaudžiauti alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs skundžiamo Antstolių garbės teismo teisėtumÄ bei padaręs teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, savo iÅ¡vadÄ grindė tiek byloje surinktų įrodymų visuma, tiek ir pačios ieÅ¡kovės pažeidimo fakto pripažinimu (CPK 187 str., 76 b. l.).

Todėl V. Ž. apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos kaltės laipsnio bei pažeidimo pasekmių, prieÅ¡tarauja tiek byloje surinktiems įrodymams, tiek ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijams. Apeliantė tokį savo teiginį iÅ¡ esmės sieja su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarimu, kuriuo buvo panaikinta V. Ž. pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bauda. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad minėta administracinė nuobauda apeliantei buvo paskirta dėl pastarosios elgesio Smetonos gatvėje, Panevėžyje, t. y. po antstolės kontoroje įvykusio konflikto.

Be to, paminėtu administracinio teismo nutarimu nustatyti faktai kaip tik patvirtina Antstolių garbės teismo sprendimo pagrįstumÄ , nes nutarime konstatuota, kad V. Ž. 2010 m. vasario 2 d. išėjus iÅ¡ antstolių kontoros apie 16 val. 40 min., t. y. darbo metu, ji buvo neblaivi (nustatytas 1,82 promilių girtumas). Be to, administracinis teismas, vertindamas liudytojų E. M. bei E. K. parodymus kaip neobjektyvius, tokio įvertinimo priežastimi nurodė tarp pastarųjų bei apeliantės susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ , kas taip pat patvirtina tiek Antstolių garbės teismo, tiek ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ .     IeÅ¡kovė, pripažindama įvykdyto pažeidimo faktÄ bei atsisakydama reikalavimo neskirti jai drausminės nuobaudos (CPK 42 str. 1 d., 187 str., b. l. 76), tuo pačiu pripažino, kad garbės teismas turėjo pagrindÄ paskirti jai drausminę nuobaudÄ , tačiau paskirta nuobauda, antstolės nuomone, buvo neadekvačiai griežta.

Visgi sutikti su tokiu apeliantės teiginiu negalima, nes jai, visų pirma, buvo paskirta ne pati griežčiausia nuobauda (griežčiausia nuobauda – atleidimas iÅ¡ antstolių). Be to, paskirdamas apeliantei drausminę nuobaudÄ (teisės atlikti antstolės funkcijas atėmimÄ ) garbės teismas tai padarė dviems mėnesiams, nors įstatymas numato, kad tokia teisė gali bÅ«ti atimta iki Å¡eÅ¡ių mėnesių (Antstolių įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.). Apeliantė nurodo, kad dėl tokio pobÅ«džio nuobaudos nukentės iÅ¡ieÅ¡kotojų interesai, taip pat kontoros bei skyriaus samdomų darbuotojų bei jų Å¡eimos narių interesai, nes daugumai jų darbas kontoroje yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis.

Tačiau pastebėtina, kad Antstolių įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja dvejopo pobÅ«džio antstolių veiklÄ . Å io straipsnio 1 dalimi antstolis įpareigojamas atlikti funkcijas, t. y. vykdyti įstatymo nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimais konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ar įteikti dokumentus. Tuo tarpu Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalis suteikia antstoliui teisę teisės aktų nustatyta tvarka teikti Å¡ioje teisės normoje iÅ¡vardintas paslaugas. Antstolių garbės teismo sprendimu pastaroji veikla ieÅ¡kovei nėra apribota.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Antstolių įstatymo 34 straipsnis numato, kad jei antstolis dėl kokių nors priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis. Svarbu yra ir tai, kad Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorÄ , atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai bÅ«tų daręs pavaduojamasis antstolis. Apeliantė nurodo, kad dėl didelio kiekio vykdomų bylų Å¡i procedÅ«ra gali bÅ«ti komplikuota, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji apskritai negalima.

Be to, po garbės teismo skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį galima buvo pasiruoÅ¡ti bylų perėmimui.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                  Algirdas Gailiūnas                                                                                                                                  Danutė Gasiūnienė                                                                  Konstantinas Gurinas