aded8a34-bdda-449b-ae76-25c52ca2c369 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-397/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22023-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ JÅ«ratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, nuteistajam E. D. ir gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį ir nuteistas: - pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, - pagal BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Laivės atėmimo bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo faktinio E. D. sulaikymo pagal šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 1, 2, paskirtos E. D. baudžiamojo poveikio priemonės: – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; priteista iÅ¡ E. D. vidutinė automobilio “VW Sharan”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė -1040 (vienas tÅ«kstantis keturiasdeÅ¡imt) eurų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės: 1.1. E. D., 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį "VW Sharan" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest Arye-0408", ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1180401, buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas). 1.2.

Be to, E. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, ir būdamas supažindintas su Lietuvos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gruodžio 12 d. planu Nr. E10-204, 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2. Kauno apylinkės teismas iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, įrodyta.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. prašė, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ teismo nustatytam terminui su įpareigojimais ar draudimais. 4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. D. yra nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme už nesunkių nusikaltimų padarymÄ , jo Å¡eimoje auga penki nepilnamečiai vaikai. Apelianto teigimu, jo vaikų motinai bus labai sudėtinga vienai jais rÅ«pintis, kadangi ji neturi darbo, Å¡eimos finansinė situacija sunki, pagrindines pajamas sudaro gaunamos socialinės iÅ¡mokos.

Dėl blogos finansinės padėties nuteistasis turi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , užtikrinti vaikų ugdymÄ ir sveikatos priežiÅ«rÄ , tinkamai rÅ«pintis jų poreikiais, sumokėti už bÅ«sto nuomÄ bei mokesčius už komunalines paslaugas. 4.2. Skundo autoriaus teigimu, nors naujÄ nusikaltimÄ jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau Å¡iuo metu atidėjimÄ vykdo tinkamai, stengiasi vykdyti sÄ lygas, rÅ«pinasi Å¡eima, nevartoja alkoholio, lanko priklausomybių užsiėmimus, baigė programÄ Elgesys-pokalbis-pasikeitimas, jokių papildomų pažeidimų nedaro, todėl mano, kad jis yra vertas pasitikėjimo ir teismas galėtų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti teismo nustatytam terminui.

Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo 1. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ nepateikta.

2. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, Å¡velninti paskirtÄ bausmę taikant jam bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Dėl bausmės, skirtos už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ 4.

Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus.

Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

5. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba areÅ¡to, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Ä®vertinęs aplinkybių visetÄ , apylinkės teismas E. D. už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , skyrė Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . E. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

6. Ä®statymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų bÅ«ti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktikÄ nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi bÅ«ti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Teismas E. D. skirdamas bausmė rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika baigta, anksčiau buvo teistas 9 kartus, jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę-laisvės atėmimÄ , kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, be to, nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

Ä®vertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius E. D. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iÅ¡ ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , E. D. turi bÅ«ti skirta Å¡io įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is, manant, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingÄ resocializacijÄ ir įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino jo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o Å¡velninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡iuo metu stengiasi vykdyti sÄ lygas, rÅ«pinasi Å¡eima ir savo penkiais nepilnamečiais vaikais, nevartoja alkoholio, lanko priklausomybių užsiėmimus, baigė programÄ Elgesys-pokalbis-pasikeitimas, jokių papildomų pažeidimų nedaro. 8.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačiÄ diskrecijÄ atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis).

ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). 8.2.

Skundžiamu nuosprendžiu E. D. galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai E. D. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sÄ lygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygoms, teismas, tik įvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigÄ ) taikyti BK 75 straipsnį.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.). 8.3.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. Å¡is teistumas jau deÅ¡imtas. Kaip matyti iÅ¡ paskutinių trijų teistumų, du kartus jis teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam. Nuteistajam buvo taikytos įvairios bausmių rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymÄ konkrečiam terminui, tačiau nei viena jų nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. NusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kuriÄ skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nuteistasis padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę-laisvės atėmimÄ , kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams.

Atkreiptinas dėmesys, jog net penkis kartus teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymas bÅ«davo atidedamas, t.y. E. D. buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Tačiau jis tokio teismų pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad E. D. elgesys Å¡velnesnėmis bausmėmis iki Å¡iol nebuvo koreguojamas, jo pastangos eliminuoti alkoholio vartojimo rizikÄ jo teisėtam elgesiui nebuvo pakankamos, teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nuteistasis nedaro yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai.

Tai, kad teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nuteistasis nedaro patvirtina ir aplinkybės, jog E. D. net ir po skundžiamu nuosprendžiu aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, t.y. 2020 m. birželio 6 d., pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , pateikus įtarimÄ dėl vairavimo neblaiviam ir jį apklausus įtariamuoju, nuteistasis pakartotinai, t.y. 2020 m. liepos 22 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jÄ vairuoti, dėl ko 2020 m. liepos 30 d. nutarimu buvo nubaustas 375 eurų bauda (2 t., b.l. 32-39).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog Å¡velnus baudžiamumas E. D. nėra veiksmingas, o jo artima aplinka, nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio apsvaigimo bei nusikaltimų darymo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau iÅ¡ tiesų kritiÅ¡kai susidariusios situacijos nevertina. Å i iÅ¡vada darytina atsižvelgus į ankstesnes jo atžvilgiu nagrinėtas baudžiamÄ sias bylas ir priimtus nuosprendžius.

Nuteistasis savo kaltės iÅ¡ esmės niekada neneigdavo, visada pripažindavo suklydęs ir teigdavo, jog nusikalstamas elgesys nepasikartos, tačiau Å¡i atgaila buvo deklaratyvi, nes baudžiamojo įstatymo imperatyvai yra pažeidinėjami sistemingai. 8.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Jau minėta, jog E. D. bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas net penkis kartus, tačiau nesėkmingai, jokių reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų, jog pakartotinis šio instituto taikymas būtų efektyvesnis, nenustatyta. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo šeiminės aplinkybės, t. y. faktas, jog E. D. yra penkių nepilnamečių vaikų tėvas. Vaikų turėjimas bei pareiga jais rūpintis nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl ši aplinkybė neturėtų lemti ir švelnesnės bausmės atlikimo formos taikymo.

Apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Dėl BK 243 straipsnio taikymo 8. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, dar nėra labai gausi ir tebesiformuoja.

Tačiau teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ . Be to, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiÅ¡kumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-285-843/2020).

Be to pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020).

9. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad E. D., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2020 m. birželio 6 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri, kaip minėta, buvo paskirta 2018 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nustatyta nebuvo.

Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. liepos 22 d. E. D. dar kartÄ vairavo transporto priemonę pažeisdamas teismo nustatytÄ draudimÄ naudotis specialia teise, tačiau Å¡iuo atveju turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad E. D. yra kaltinamas vengęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, kadangi 2020 m. birželio 6 d. vairavo automobilį pažeisdamas teismo nustatytÄ draudimÄ naudotis specialia teise, tad po Å¡ios datos nustatytas vairavimo pažeidžiant draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones atvejis, nors ir neigiamai charakterizuoja E. D., tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip padarytas sistemingai vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Todėl pagrindo pripažinti, jog E. D. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nėra.

10. Sprendžiant, ar minėta nustatyta E. D. veika atitinka piktybiÅ¡kumo požymį, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vairavo esant nustatytam 2,29 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, ja kėsinamasi į transporto eismo saugumÄ , tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ E. D. ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pabrėžtina, kad įvairÅ«s nedidelio pavojingumo teisės pažeidimai negali bÅ«ti kriminalizuojami, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, prieÅ¡ingu atveju tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, pavyzdžiui, administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-262/2011, 2K-409/2011).

Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina E. D. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vienÄ kartÄ jo padarytas Å¡io draudimo pažeidimas negali bÅ«ti laikomas sistemingu ir piktavaliÅ¡ku, rodančiu nuteistojo elgesio kryptingumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu E. D. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Å iame kontekste pažymėtina, jog nustatytas E. D. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡yto administracinio nusižengimo požymius ir už Å¡iÄ veikÄ jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

11. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 243 straipsnyje uždraustos veikos sudėtį, tad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, naikinama, E. D. pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria spręstas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktÄ klausimas.

Taip pat Å¡alintina iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir teismo nustatyta E. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kuria E. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta - 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė, panaikinti ir E. D. pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalį, kuria spręstas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktÄ klausimas, panaikinti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas