Legislator Case Law & Legislation
2025-06-04 Nr. AB-11122-3-61-3-03486-2022-0 AI generated

2025-06-04 Nr. AB-11122-3-61-3-03486-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-06-04 Nr. AB-11122-3-61-3-03486-2022-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. S.) dėl nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2025-06-04 Nr. AB-11122-3-61-3-03486-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2022 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-162819 (toliau – ir Nurodymas); 2) įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui iš jo banko sąskaitos 2022 m. rugpjūčio 3 d. pagal Nurodymą nurašytą 203,03 Eur sumą; 3) priteisti pareiškėjui iš VMI patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-207-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03486-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. S.) dėl nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2022 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-162819 (toliau – ir Nurodymas); 2) įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui iš jo banko sąskaitos 2022 m. rugpjūčio 3 d. pagal Nurodymą nurašytą 203,03 Eur sumą; 3) priteisti pareiškėjui iš VMI patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Nurodymą, kuriuo nusprendė nurašyti nekilnojamojo turto mokesčio mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo banko sąskaitos už 2021 metus, kuriuo priskaičiuota 191,21 Eur mokestinė prievolė ir 11,82 Eur delspinigių. VMI 2022 m. kovo 14 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)-467-59755 (toliau – ir 2022 m. kovo 14 d. nurodymas), kuriuo nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo banko sąskaitos kaip nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoką už 2020 metus, su kuriuo buvo pateikta informacija, jog pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 2020 metais sudarė 163 090 Eur, o 2021 metais – 191 430 Eur. Nurodyme paaiškinta, jog kadangi mokesčių mokėtojui priklausančio apmokestinamojo nekilnojamojo turto individuali vertė 2020 metais viršijo 150 000 Eur, jam atsirado prievolė teikti nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) deklaracijas už 2020–2021 metus ir sumokėti priskaičiuotą 70,98 Eur mokestį. Pareiškėjas nesutiko su 2022 m. kovo 14 d. nurodymu, tačiau praleido skundo teismui padavimo terminą, todėl šio nurodymo teisėtumo teismas nenagrinėjo.

2.2. Kaip matyti iš kartu su 2022 m. kovo 14 d. nurodymu pateiktos informacijos, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso: 1) sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, įsigijimo data – 1996 m. rugpjūčio 29 d., mokestinė vertė – 122 000 Eur; 2) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 1992 m. kovo 14 d., mokestinė vertė – 60 900 Eur; 3) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 1994 m. spalio 10 d., mokestinė vertė – 5 970 Eur; 4) ½ dalis kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 2011 m. vasario 3 d., viso turto mokestinė vertė – 5 120 Eur, o pareiškėjui tenkančios ½ dalies vertė – 2 560 Eur.

2.3. Pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo 1992–2011 metų laikotarpiu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), spręstina, kad visas jam priklausantis turtas, nepriklausomai nuo to, jog sodo namas, butas ir garažas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruoti tik jo vardu, lygiomis dalimis priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto vertė, kuri VMI duomenimis sudaro 191 430 Eur, turėtų būti padalyta dviem asmenims, o tai reikštų, jog pareiškėjo turimo turto vertė sudaro 96 995 Eur ir neviršija 150 000 Eur, todėl skundžiamas Nurodymas turėtų būti panaikintas, kadangi pareiškėjui mokestinė prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį nekyla.

2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2021 m. sausio 14 d. viešame informaciniame pranešime „Dėl nekilnojamojo turto, vertinamo masiniu būdu, mokesčių verčių nustatymo“ nurodė, kad nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) mokestis už 2021 metus turės būti apskaičiuojamas pagal naujas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nustatytas mokestines vertes. VMI taip pat paaiškino, kad jeigu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre nebus įregistruota, VMI preziumuos, jog nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso tik vienam iš sutuoktinių ir mokestį apskaičiuos tik tam vienam fiziniam asmeniui, t. y. NT vertė nebus dalijama sutuoktiniams lygiomis dalimis. Šiuo atveju VMI taip ir pasielgė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. VMI, paneigdama sutuoktinių bendro turto prezumpciją, turi pareigą įrodyti, jog pareiškėjo turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) nuostatas mokesčių administratorius, spręsdamas nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimą, iš esmės remiasi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis bei kita mokesčių mokėtojo pateikta mokesčių administratoriui informacija. Kadangi nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, deklaracijų teisingumo patikrinimui pagrindinis duomenų šaltinis yra Nekilnojamojo turto registras bei Nekilnojamojo turto kadastras, tai nuosavybės teisė bei šio nekilnojamojo turto teisinis režimas (bendroji jungtinė nuosavybė) turėtų būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir NTRĮ) nustatyta tvarka, nes kitu atveju mokesčių administratorius, apskaičiuodamas nekilnojamojo turto mokestį ar vertindamas nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų teisingumą, neturi duomenų, jog konkretus nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams.

4.2. CK numato ne tik įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, bet ir sutartinį, taip pat atvejus, kai turtas priklauso asmeninei sutuoktinių nuosavybei, todėl vien tai, jog turtas įsigytas po santuokos sudarymo, nesudaro pagrindo visais atvejais teigti apie turto priklausymą abiem sutuoktiniams. Kadangi NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta lengvata taikoma fiziniam asmeniui, Nekilnojamojo turto registre neišviešinus atitinkamų duomenų, reikšmingų mokestinės prievolės apskaičiavimui ir nustatymui, mokesčių administratorius, nedalyvaudamas privačiuose sutuoktinių santykiuose, negali nustatyti, jog konkretus nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise).

4.3. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusias NTMĮ nuostatas, nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas visas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis arba jų įgyjamas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ar inžinerinių statinių paskirties NT, kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 000 Eur (iki 2019 metų – 220 000 Eur). Viršijus neapmokestinamąją ribą, yra teikiama Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija (KIT715). Kitos paskirties nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis gyventojams, apmokestinamas NTMĮ nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į mokestinę vertę ir į tai, ar jis yra naudojamas ekonominei veiklai, ar ne. Taigi, NT mokestis apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, todėl individualūs neapmokestinamieji nekilnojamojo turto dydžiai kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikomi atskirai tik tuo atveju, jeigu NTR įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įregistruota nuosavybė abiejų sutuoktinių vardu. Asmenys, turintys nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas, pasistatytas ar įsigyjamas santuokoje, tačiau NTR nuosavybės teisė įregistruota vieno iš sutuoktinių vardu ir norintys pasinaudoti taikoma individualia neapmokestinamąja verte, turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo. Įregistravus juridinį faktą apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bus įregistruota abiejų sutuoktinių vardu.

4.4. Pagal NTR duomenis pareiškėjui 2020–2021 metais nuosavybės teise priklausiusio apmokestinamojo nekilnojamojo turto individuali vertė viršijo 150 000 Eur, todėl jam atsirado prievolė teikti NTM deklaracijas už šiuo metus. Pareiškėjui buvo išsiųsti priminimai pateikti deklaraciją (forma KIT715) ar papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, jog nėra prievolės deklaruoti ir mokėti NTM, tačiau pareiškėjas to nepadarė, todėl 2022 m. gegužės 5 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjui apskaičiuota 194 Eur NTM mokestinė prievolė (už 2021 metus). Apie šias prievoles pareiškėjas informuotas elektroniniu paštu.

4.5. Mokestinės prievolės apskaičiavimas neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčių administratoriui Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT715) už 2020 m. ir 2021 m. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 18 d. duomenimis, pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudarė 202,33 Eur, t. y. 191,21 Eur nekilnojamojo turto mokestis už 2021 metus (mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2022 m. gegužės 5 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva apskaičiuotą NTM mokestinę prievolę už 2021 m.) ir 11,82 Eur šio mokesčio delspinigiai. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt paskyroje Mano VMI (toliau – ir Mano VMI) 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjui paskelbtas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius, apie kurio įkėlimą į portalą jam pranešta tą pačią dieną jo nurodytu elektroniniu paštu. Minėtame pranešime pareiškėjas įspėtas apie išieškojimo veiksmus ir terminus. Mano VMI paskyroje pareiškėjas yra susipažinęs su Mano VMI naudojimo taisyklėmis, todėl laikytina, kad yra supratęs šių taisyklių nuostatas ir yra sutikęs jų laikytis. Taisyklėse nustatyta, kad, sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas sutinka per Mano VMI paskyrą gauti iš VMI dokumentus, o dokumentų įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data laikoma dokumento įkėlimo į Mano VMI data.

4.6. Kadangi mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė skundžiamą Nurodymą, pagal kurį akcinė bendrovė Citadele bankas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nurašė 203,03 Eur mokestinės nepriemokos sumą nuo pareiškėjo banko sąskaitos, t. y. Nurodymas įvykdytas, o išieškota suma įskaityta išieškomoms prievolėms padengti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad santuoką su pareiškėju sudarė (duomenys neskelbtini), todėl santuokos metu bendromis lėšomis įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Z. S. skundą.

7. Teismas, be kita ko, nustatė, kad 2022 m. gegužės 5 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjui buvo apskaičiuota 194 Eur NTM mokestinė prievolė, apie kurią mokesčių mokėtojas informuotas elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 5 d. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt paskyroje Mano VMI. 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjui paskelbtas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, nurodant, kad jis turi 201,23 Eur mokesčių skolą. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 18 d. duomenimis pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudarė 202,33 Eur, iš jų – 191,21 Eur nekilnojamojo turto mokestis už 2021 m. mokestinį laikotarpį ir 11,82 Eur šio mokesčio delspinigiai. Kadangi mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kuriuo nurodoma nurašyti 203,03 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo; AB Citadele bankas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nurašė 203,03 Eur mokestinės nepriemokos sumą nuo pareiškėjo banko sąskaitos.

8. Teismas analizavo NTMĮ nuostatas ir nurodė, kad fizinis asmuo, kuriam priklauso gyvenamosios, sodų ar garažų paskirties nekilnojamasis turtas, vertas daugiau nei 150 000 Eur, turi pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį ir laiku pateikti atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą deklaraciją. Tuo atveju, jeigu atitinkamas nekilnojamojo turto objektas priklauso keliems asmenims, NT mokestis mokamas proporcingai jiems tenkančiai nekilnojamojo turto daliai, tačiau tokie duomenys turi atsispindėti Nekilnojamojo turo registre ar Nekilnojamojo turto kadastre.

9. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismas nustatė, kad tik butas/patalpa-kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-1047 nuo 2011 m. vasario 15 d. įregistruotas kaip Z. S. ir D. S. nuosavybė. Tačiau sodo namas, butas ir garažas įregistruoti tik Z. S. vardu ir įrašų Nekilnojamojo turto registre apie tai, jog šis nekilnojamasis turtas būtų Z. S. ir D. S. bendroji jungtinė nuosavybė, nebuvo. Teismas konstatavo, kad atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro duomenis, mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjui mokestinę prievolę, nes nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertė viršijo 150 000 Eur sumą.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nekilnojamasis turtas, už kurį priskaičiuota mokestinė nepriemoka, įsigytas jam būnant santuokoje, todėl pagal CK turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir jo vertė, tenkanti pareiškėjui, neviršija 150 000 Eur, teismas vertino, kad byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini); duomenų apie santuokos nutraukimą byloje nebuvo.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal NTRĮ 15 straipsnio 1 dalį juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie bendrąją jungtinę nuosavybę (7 p.).

12. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė, kad pareiškėjo nekilnojamasis turtas (sodo namas, butas ir garažas) būtų įregistruotas kaip pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas atmetė skundo argumentus, kad CK įtvirtinta nuostata, jog sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir VMI turėjo šia nuostata vadovautis, kadangi teismas darė išvadą, jog mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, vadovaujasi viešuose registruose esančiais duomenimis, už kurių pateikimą atsakingi patys nekilnojamojo turto savininkai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mokesčių administratorius neturi galimybės žinoti, ar sutuoktiniai neturi sudarę sutarčių, kuriomis būtų pasidaliję turtą po santuokos ar iki santuokos sudarymo, o šių aplinkybių (apie VMI galimybę tokius duomenis žinoti) ir pats pareiškėjas niekaip nepaneigė.

13. Pažymėjęs, kad pagal NTRĮ 4 straipsnį Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teismas pabrėžė, jog pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad po Nurodymo priėmimo ar skundo pateikimo teismui būtų kreipęsis į Nekilnojamojo turto registrą dėl duomenų pateikimo, siekdamas įregistruoti turimą nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas siektų nuginčyti NT registre esančius duomenis, todėl juos laikė teisingais.

14. Teismas nustatė, kad Nurodymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu (mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas), 105 straipsniu (mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas) ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu (mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Teismas atkreipė dėmesį į MAĮ 1041 straipsnyje įtvirtintą mokesčių administratoriaus teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę MAĮ nustatytais atvejais.

15. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad priminimais pareiškėjas buvo raginamas pateikti deklaraciją ar kitus papildomus duomenis apie Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, tačiau byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VMI su paaiškinimais apie savo ir sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, nebuvo. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie apskaičiuotą mokestį už mokestinį laikotarpį, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų apskundęs šiuos pranešimus, nors juose aiškiai išaiškinta apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad iki Nurodymo priėmimo pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. pranešimu buvo informuotas apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui, kuris atsakingas už viešai pateiktus duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, neįregistravus fakto, jog jo turimas nekilnojamasis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šiam turtui viršijus 150 000 Eur sumą, kilo pareiga mokėti mokestį už turimą nekilnojamąjį turtą. Byloje nenustatęs, kad pareiškėjas tokį mokestį būtų sumokėjęs ar ginčijęs mokestinės prievolės apskaičiavimą, teismas sprendė, jog VMI pagrįstai priėmė Nurodymą, kurio pagrindu buvo nurašytos lėšos iš pareiškėjo banko sąskaitos.

16. Teismas konstatavo, kad naikinti Nurodymą pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Nurodymo panaikinimo, teismas netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui iš jo banko sąskaitos nurašytas lėšas.

III. 17. Pareiškėjas Z. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.88 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Akivaizdu, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto mokestinė vertė neviršija mokesčiu neapmokestinamo dydžio, t. y. 150 000 Eur, todėl mokestinė prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį jam nekyla.

18.2. Detalizuodamas nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto duomenis, pareiškėjas tvirtina, kad visas jam priklausantis turtas, nepriklausomai nuo to, jog sodo namas, butas ir garažas Nekilnojamojo turto registre registruoti tik pareiškėjo vardu, buvo įgytas santuokos metu, kas reiškia, jog ½ turto dalis priklauso jo sutuoktinei. Pareiškėjo turimas turtas yra bendras ir jo vertė dalinama abiem sutuoktiniams pusiau, nepriklausomai nuo to, jog juridinis faktas (bendra jungtinė nuosavybė) nėra įregistruotas.

18.3. Akcentuotina, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

18.4. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registras atlieka tik registravimo ir išviešinimo funkciją, tačiau nesukuria naujų teisinių santykių ir nekeičia nuosavybės rūšies. Faktas, kad Nekilnojamojo turto registre turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neturi įtakos tokio turto teisiniam režimui ir nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimui. Teismas, sureikšmindamas registracijos funkciją, nepagrįstai nepripažino pareiškėjo turimo turto bendra sutuoktinių nuosavybe, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

18.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nekilnojamojo turto mokesčio paskaičiavimo matyti, jog atsakovui buvo žinoma apie pareiškėjo sudarytą santuoką, kadangi daliai nekilnojamojo turto mokestinė vertė buvo dalijama perpus. Mokesčių administratoriui turint duomenų apie santuokos sudarymą ir nesant registre duomenų apie vedybų sutarties sudarymą, turi būti motyvuotas nukrypimas nuo imperatyvaus sutuoktinių turto teisinio režimo pagal įstatymą.

18.6. VMI paskaičiavo pareiškėjui NT mokestį ir už 2022 metus, o pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį taip pat apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nors šių dviejų bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra tapačios – skiriasi tik mokestinis laikotarpis, teismai priėmė visiškai priešingus sprendimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-9874-816/2023 dėl pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2022 metus teisėtumo ir pagrįstumo 2023 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VMI sprendimą dėl NT mokesčio paskaičiavimo. Šiame sprendime teismas taikė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną prezumpciją ir pasisakė, kad pareiškėjo turtas turi būti vertinamas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis yra registruotas.

19. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VMI atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

19.1. Mokesčių mokėtojui Nekilnojamojo turto registre neišviešinus atitinkamų duomenų, reikšmingų mokestinės prievolės apskaičiavimui ir nustatymui, mokesčių administratorius, nedalyvaudamas privačiuose sutuoktinių santykiuose, negali nustatyti, jog konkretus nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams (bendrąją jungtine nuosavybės teise).

19.2. Nesutiktina, kad apelianto nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimas reikšmingas nagrinėjamam ginčui, kadangi nurodytoje byloje ginčas vyko dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo, o šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tokį mokestį būtų sumokėjęs ar ginčijęs mokestinės prievolės apskaičiavimą, todėl VMI pagrįstai priėmė Nurodymą, kurio pagrindu buvo nurašytos lėšos iš pareiškėjo banko sąskaitos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui iš jo banko sąskaitos pagal Nurodymą nurašytą 203,03 Eur sumą.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, todėl šio turto vertei viršijus 150 000 Eur sumą, pareiškėjui kilo pareiga mokėti mokestį už turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas tokį mokestį būtų sumokėjęs ar ginčijęs mokestinės prievolės apskaičiavimą, todėl sprendė, jog VMI pagrįstai priėmė Nurodymą ir jo pagrindu nurašė lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitos.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo turtas, kuris įgytas santuokos metu, turi būti vertinamas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis yra registruotas oficialiame registre. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinis teismas kitoje byloje, pasisakydamas dėl pareiškėjo mokestinės prievolės už 2022 metus, tą patį turtą vertino kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis yra registruotas.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Byloje nustatyta, kad apskųstas Nurodymas buvo priimtas, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu (mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas), 105 straipsniu (mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas) ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu (mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų)), kuriuo nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką (delspinigiai) iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.

25. Nurodymas – į mokesčių administravimo procedūrą (mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose – MAĮ 2 str. 15 d.) patenkantis veiksmas, mokesčių mokėtojui turintis privalomąjį pobūdį. Tačiau tokio veiksmo priėmimas yra neatsiejamas nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo (MAĮ 105 str.), kuri, šiuo atveju, pareiškėjui susidarė, mokesčių administratoriui 2022 m. gegužės 5 d. MAĮ 1041 straipsnio pagrindu savo sprendimu nustačius mokestinę prievolę (apskaičiavus nekilnojamojo turto mokestį) už 2021 metus.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog iki ginčijamo Nurodymo priėmimo pareiškėjas sumokėjo apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokestį, taip pat nėra ginčo, kad teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo mokesčio administratoriaus apskaičiuoto mokesčio.

27. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, kad ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas, kad pareiškėjo santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jo vertė sutuoktiniams dalijama po lygiai ir dėl to pareiškėjui nekyla pareiga mokėti Nekilnojamojo turto mokestį už 2021 metus, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas, ginčydamas Nurodymą, iš esmė ginčija mokestinės prievolės apskaičiavimo, pareiškėjo apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu teisėtumą ir pagrįstumą.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo yra nustatoma pati mokestinė prievolė, todėl šiam sprendimui priimti negali būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip sprendimui dėl mokestinės prievolės nustatymo. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra vienas iš sprendimų dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, kuris yra priimamas tuomet, kai mokestinės prievolės dydis jau yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas. Pagal MAĮ 106 straipsnį išieškomos mokestinės prievolės dydis yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas dėl to, kad mokesčių mokėtojas jau apskaičiavo ir deklaravo pagal įstatymą atsirandančią mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta) arba mokesčių administratorius sprendimu paskaičiavo mokėtiną mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta), o mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas arba įsiteisėjo sprendimas dėl mokesčio mokėtojo skundo mokestiniame ginče (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-179-602/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-884-602/2018).

29. Mokesčių mokėtojui nevykdant mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių, t. y. nevykdant administracinio sprendimo pagrindu atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgyja teisę jas išieškoti (MAĮ 105 str. 1 d. 3 p., 105 str. 2 d.). MAĮ 67 straipsnio nuostata dėl būtinumo mokesčių administratoriui pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio sumas buvo įgyvendinta mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl mokesčių skaičiavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių išieškojimo yra akcentuojama, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar pagrįstumo, o tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

30. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto dėstomi argumentai iš esmės yra nukreipti ne į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių nesikreipė į mokestinius ginčus nagrinėjančias institucijas ir / ar teismą dėl mokesčių administratoriaus 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 9.51-467-70856 „Mokestinės prievolės apskaičiavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva“ panaikinimo ar pakeitimo, todėl šioje administracinėje byloje visi keliami klausimai dėl to, ar kilo pareiškėjui pareiga mokėti nekilnojamojo turo mokestį už 2021 metus, pripažintini teisiškai nereikšmingais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo išeiti už skundo reikalavimo ribų ir yra saistomas ginčo ribomis, kurias apibrėžė pats pareiškėjas paduodamas skundą (žr. nutarties 1 p.).

31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-9874-816/2023 pateiktu vertinimu dėl pareiškėjo apmokestinimo už 2022 metus nekilnojamojo turto mokesčiu, kadangi nagrinėjamoje byloje, kaip konstatuota, nėra tikrinamas nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo pareiškėjui pagrįstumas už ankstesnį mokestinį laikotarpį, o vertinamas Nurodymo, kaip vienos iš mokesčių administratoriaus taikomo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdo, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius