adeb1740-da4e-4ca9-937e-b75db1d1af83 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1328-175/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05620-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 50.19.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – institucija) direktoriaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo R.

S. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ R. S. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21414 str. 1 d., sudėties.R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2014 m. liepos 1 d. gavusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 20-IS-117 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto R.

S. veiksmų“ ir atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijas, nustatė, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas R. S. 2014 m. gegužės 13 d. tikrino Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre greičio matuokliu užfiksuoto pažeidimo Nr. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įtariamas automobilio Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. P., duomenis. Å io administracinio teisės pažeidimo tyrimÄ atliko Skyriaus vyriausioji specialistė V.

M.. R. S. neatliko jokių minėto administracinio teisės pažeidimo tyrimo veiksmų, nefiksavo su tyrimu susijusių jokių duomenų, nepapildė tyrimui reikÅ¡mingais duomenimis medžiagos. Todėl R. S. neturėjo jokio teisinio pagrindo tikrinti minėto administracinio teisės pažeidimo duomenis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad R. S. 2014 m. gegužės 13 d.

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre tikrino pažeidimo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis neteisėtai, ne tarnybos tikslais, nesant nei vieno Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAÄ®) 5 str. 1 d. nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė Å¡io įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.Apeliaciniame skunde Institucija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-29 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ pripažinti R.

S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 21414 str. 1 d., ir skirti 750 litų baudÄ . Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog R. S. asmens duomenis tvarkė pagal ADTAÄ® 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtintÄ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, t. y. su duomenų subjekto sutikimu. Net ir esant duomenų subjekto sutikimui, duomenų valdytojas privalo laikytis ADTAÄ® 3 straipsnyje ar kituose Å¡io įstatymo straipsniuose bei kituose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų. 1995 m. spalio 24 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 95/46/EB (toliau - Direktyva) darbo grupė nurodė, kad gavus sutikimÄ nepanaikinami duomenų valdytojo įsipareigojimai pagal Direktyvos 6 straipsnį, susiję su sÄ Å¾iningumu, bÅ«tinumu ir proporcingumu, taip pat duomenų kokybe. Institucija pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28 patvirtinti Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatai taip pat nenumato tvarkomų asmens duomenų teikimo fiziniam asmeniui, tik esant jo žodiniam sutikimui.

Tiek ADTAÄ® 25 straipsnis, tiek Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7, 12 straipsniai ar VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos, susijusios su asmens praÅ¡ymo pateikimu valstybės institucijai ir „vieno langelio“ principu numato, kad fizinis asmuo - duomenų subjektas, norėdamas gauti apie save asmens duomenis turi pateikti duomenų valdytojui, kaip Å¡iuo atveju Kauno apskrities VPK, raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir atitinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę, be kitų savo asmens duomenų raÅ¡ytiniame praÅ¡yme nurodydamas ir kokius asmens duomenis nori gauti ar su jais susipažinti.

Kadangi A. P. asmens tapatybė nebuvo patikrinta, R. S. negalėjo tikrinti Å¡io asmens duomenų registre. PrieÅ¡ingas teismo įvertinimas paskatintų policijos pareigÅ«nų piktnaudžiavimÄ tarnyba.Institucija nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad duomenų tikrinimo tikslas buvo aiÅ¡kus ir apibrėžtas. Direktyvos 29 straipsnio darbo grupė savo nuomonėje 03/2013 dėl tikslo apribojimo pasisakė, kad teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad tikslai turi bÅ«ti „pagal įstatymÄ â€œ plačiÄ ja prasme.

Inspekcija teigia, kad A. P. deklaruojamas tikslas pasižiÅ«rėti, koks pareigÅ«nas atlieka administracinio teisės pažeidimo tyrimo veiksmus, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir suderinamu su registro tvarkymo tikslu, jeigu nėra/nebuvo laikomasi teisės aktų nuostatų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, įskaitant rinkimÄ ir teikimÄ , nepriklausomai nuo to, ar „tai buvo vienkartinis informacijos teikimas Å¡iam asmeniui“ (kaip teismas nurodo nutarime) ar ne. Registrų naudotojas turi tiksliai ir iÅ¡samiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslÄ ir pagrindÄ , be to, registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais.

R. S., atlikdamas paieÅ¡kÄ , nenurodė paieÅ¡kos pagrindo ir jo patikslinimo. Taigi, duomenų nerinko vykdydamas tarnybines funkcijas.Institucija pažymi, kad nors nėra nustatyta, jog R. S. A. P. asmens duomenis bÅ«tų panaudojęs neteisėtai, tačiau tai nepadaro R. S. atlikto A. P. asmens duomenų tikrinimo teisėtu, t. y., kad asmuo niekur nepanaudojo asmens duomenų nereiÅ¡kia, jog jis tokius duomenis tikrino teisėtai. Be to, byloje nėra duomenų, ar R. S. apskundė įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, skyrimo.

Jei tarnybinės nuobaudos paskyrimas nebuvo apskųstas, bÅ«tų nesuprantama, kodėl vienu atveju R. S. sutiko su iÅ¡vada, jog jis A. P. asmens duomenis registre peržiÅ«rėjo neteisėtai, o Å¡iuo atveju Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ginčija.Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.Institucija nesutinka su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. S. atžvilgiu nutraukimu, teigia, kad pastarojo veikoje yra ATPK 21414 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, nes duomenys apie konkretų fizinį asmenį buvo tvarkomi ne tarnybos tikslais ir pateikti asmeniui, neįsitikinus jo asmens tapatybe bei neturint raÅ¡ytinio praÅ¡ymo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmos instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 30211 str. 1 d.).ATPK 21414 str. 1 d. numato atsakomybę už asmens duomenų tvarkymÄ pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ . ADTAÄ® 1 str. 1 d. numatyta, kad Å¡io įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, t. y. asmens privataus gyvenimo neliečiamumas tvarkant jo asmens duomenis gali bÅ«ti pažeistas tik tuo atveju, kai tuos duomenis neteisėtai tvarko ne jis pats, bet tretieji asmenys.

Taigi analizuojamu atveju privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tiesų buvo tvarkomi A. P. asmens duomenys, jei taip, ar tai atitiko teisėtumo (teisėto duomenų tvarkymo) kriterijų. Duomenų tvarkymo sÄ voka pateikta ADTAÄ® 2 str. 4 d., t. y. bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užraÅ¡ymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieÅ¡ka, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S., bÅ«damas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistu ir turėdamas teisę tarnybinių funkcijų atlikimui naudotis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru, 2014-05-13 tikrino jame A. P. galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Tačiau atlikto tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad R. S. duomenis dėl greičio matuoklio užfiksuoto galimai A. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bÅ«tų perdavęs tretiesiems asmenims (b. l. 4-7).

Tiek A. P., tiek asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, patvirtino, jog buvo suteikta informacija tik apie tai, kuri pareigÅ«nė nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei į kurį kabinetÄ interesantui reikia eiti. Vis dėlto, ATPK 21414 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, tai reiÅ¡kia, kad padarinių konstatavimas nėra bÅ«tinas, užtenka nustatyti ADTAÄ® nuostatų pažeidimÄ . ADTAÄ® 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtina vienÄ iÅ¡ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, t. y. duomenų subjekto duotu sutikimu.

Atitinkamai ADTAÄ® 2 str. 12 d. numatyta, kad sutikimas – tai savanoriÅ¡kas duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai – raÅ¡ytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valiÄ . Taigi ADTAÄ® konkrečiai neįtvirtina kokia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta duomenų subjekto valia, svarbu, kad ji bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai.

Analizuojamu atveju A. P. savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė žodiniu praÅ¡ymu ir Å¡i iÅ¡raiÅ¡kos forma ADTAÄ® kontekste yra tinkama. Be abejo, tai, jog R. S. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre nenurodė paieÅ¡kos pagrindo ir jo patikslinimo, yra pažeidimas, tačiau tokiu bÅ«du buvo pažeistos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintos Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklės, atitinkamai 15.4 p. ir 16.5 p. reikalavimai.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nebuvo pažeistas, todėl pagrįstai galima kalbėti tik apie tarnybinę, o ne administracinę atsakomybę.Atsižvelgiant į tai, visiÅ¡kai nepagrįstas Institucijos teiginys, jog R. S. atžvilgiu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , bus sudarytos sÄ lygos pareigÅ«nų piktnaudžiavimui tarnyba. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tam ir skirta, kad tiesiogiai darytų įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerintų jos įvaizdį visuomenėje, didintų žmonių pasitikėjimÄ ja.

Analizuojamu atveju R. S. neliko nenubaustas, jam taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad šioje byloje nėra nustatyta R. S. veiksmų subjektyviosios pusės, t. y. kaltės. Jokių asmeninių paskatų R. S. neturėjo, pirmos instancijos teismas neginčytinai nustatė, kad A. P. su R. S. nesieja nei giminystės, nei draugystės ryšiai. Sutiktina, kad didelio darbo krūvio turėjimas nėra tinkamas pasiaiškinimas savo pareigų tinkamam neatlikimui, tačiau spręstina, kad jo veikoje nenustatytas toks pavojingumo laipsnis, už kurį asmuo turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Visiškai neįrodžius subjektyvinės šio pažeidimo pusės – R.

S. kaltės, prieÅ¡ingų teisei motyvų bei tikslų, nėra pagrindo kalbėti apie pažeidimo sudėties buvimÄ . R. S. duomenų subjektui jo paties praÅ¡ymu suteikta informacija buvo formali ir lakoniÅ¡ka. Informacijos apsaugos tikslas – apsaugoti jÄ nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, minimizuoti galimybę Å¡iai informacijai bÅ«ti atskleistai kitiems asmenims, nebuvo pažeistas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog R. S. nepatikrino duomenų subjekto tapatybės. Pats R.

S. teigė asmens dokumentų neprašęs, tik automobilio valstybinio numerio. A. P. negalėjo tiksliai prisiminti, kokių duomenų klausė pareigÅ«nas, lyg pasakė jam savo pavardę. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad versija dėl duomenų tikrinimo ne tarnybos tikslais, nepaneigta jokiais objektyviais duomenimis. Kadangi visi neaiÅ¡kumai ir abejonės vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl R. S. atžvilgiu byla nutraukta teisėtai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡yrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.             Teisėjas              Algerdas UrbÅ¡ys