adea5c84-105b-484e-b8f6-e2f5d290773c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1583-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02691-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 1 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė, atsakovės atstovė), 54 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) ir skundo papildymuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. buvo kalinamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius ir kontaktinius pasimatymus su artimaisiais (mama, sugyventine, su kuria turi vaikÄ ).

PareiÅ¡kėjas siekė Å¡eimos pagausėjimo, tačiau dėl atsakovės atstovės veiksmų prarado Å¡eimÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. sirgdamas atsparia vaistams (duomenys neskelbtini) kasdien turėjo atlikti savo gyvenamosios patalpos valymo ir dezinfekcijos darbus, nesilaikant jokių darbų saugos reikalavimų, nes nuo chloro garų palatoje susidarydavo toksiÅ¡kų dujų koncentratas, nuo kurio stipriai grauždavo akis, buvo sunku kvėpuoti, nesuteikiant galimybės po to iÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios patalpos.

Dezinfekcijos darbai užtrukdavo 3,5 valandos ir juos atlikdavo savo laisvalaikio metu. PareiÅ¡kėjas mano, kad tokių darbų jis negalėjo dirbti, juos privalėjo atlikti LAVL darbuotojai, todėl pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡naudojamas. PareiÅ¡kėjo skaičiavimu, LAVL kas mėnesį pareiÅ¡kėjui nesumokėdavo apie 250 Eur. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. iÅ¡ jo buvo paimti asmeniniai drabužiai, o jam iÅ¡duodamos pižamos, kurias dėvėjo visÄ parÄ , buvo nekokybiÅ¡kos, neatitiko sutarties specifikacijos, stipriai dažė kÅ«nÄ , su jomis buvo Å¡alta.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundÄ (b. l. 22–26) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, nurodė, kad Ligoninė neteisėtų veiksmų neatliko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninę iÅ¡ jo buvo paimti asmeniniai drabužiai (iÅ¡skyrus tuos, kurie yra leidžiami) laikantis teisės aktuose nustatytų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų. PareiÅ¡kėjui buvo suteikti įstaigos drabužiai, tarp jų striukės. Suteiktos pižamos yra kokybiÅ¡kos, pasiÅ«tos iÅ¡ marginto flanelės audinio, kuris gerai praleidžia orÄ , drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais.

Pižamų įstaiga turi pakankamai, todėl, pacientams papraÅ¡ius, pižama keičiama. UžterÅ¡tos pižamos keičiamos nedelsiant. PareiÅ¡kėjui nenustatytas gulimas (tausojantis) režimas, dėl kurio jis negalėtų rÅ«pintis savo kameros Å¡vara. Ä® LAVL administracijÄ pareiÅ¡kėjas dėl patalpų tvarkymo kreipėsi keturis kartus. Siekiant iÅ¡vengti (duomenys neskelbtini) plitimo Ligoninėje laikomiems asmenims suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai be fizinio kontakto. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl kontaktinio pasimatymo su mama bei sugyventine, tačiau jam buvo suteiktas bekontaktis pasimatymas su mama.

Taip pat Å¡eÅ¡is kartus kreipėsi į Ligoninės administracijÄ su praÅ¡ymais, kad ilgalaikis pasimatymas bÅ«tų pakeistas į keturis skambučius (kurie buvo patenkinti). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ E. S. kildina iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2016 m. gruodžio 7 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL ginčo laikotarpiu draudė jam ilgalaikius ir kontaktinius pasimatymus, todėl iširo jo šeima. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra speciali nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, įgyvendinama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros.

Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis).

BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), XVI skyriuje nustatyta nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. Jose numatyta, jog pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas praÅ¡ančiojo suteikti pasimatymÄ vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrÄ vaikÄ , ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai praÅ¡ymÄ pateikia į pasimatymÄ su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rÅ«Å¡is ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo.

LeidimÄ suteikti pasimatymÄ ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigÅ«nas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punktas). LAVL, siekdama tinkamai įgyvendinti BVK ir Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir vykdymo procedÅ«rÄ , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos (apsaugos) priežiÅ«ros sritį, nuostatas, yra patvirtinusi Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. V-288 (toliau – ir ApraÅ¡as) (1 t., b. l. 107–116). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis vidaus tvarkÄ LAVL reglamentavo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintos Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis taisyklės (2 t., b. l. 36–44). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl pasimatymų ginčo laikotarpiu aktualus Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. V-288 (1 t., b. l. 107–116). Pasimatymo suteikimo (ar galimo suteikimo) procedÅ«ra pradedama gavus Ligoninėje laikomo nuteistojo arba lankytojo praÅ¡ymÄ . PraÅ¡ymas užregistruojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Ligoninėje laikomi asmenys praÅ¡ymus įteikia bÅ«rio virÅ¡ininkui (ApraÅ¡o 4 punktas). Siekiant iÅ¡vengti užsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamosiomis ligomis, iÅ¡vengti Å¡ių ligų iÅ¡plitimo visuomenėje, Ligoninėje laikomiems asmenims, sergantiems (duomenys neskelbtini), kita pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamÄ ja liga, plintančia oro laÅ¡eliniu bÅ«du, gali bÅ«ti suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai be fizinio kontakto (1 t., b. l. 42–52).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui diagnozuota vaistams atspari (duomenys neskelbtini) forma ( (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 48–86), todėl pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. yra gydomas LAVL. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo pavojinga (užkrečiama) kitiems asmenims liga. Pareiškėjas tvirtino, jog LAVL neteisėtai nesuteikė kontaktinio pasimatymo su mama D. J. ir ilgalaikių pasimatymų su sugyventine J. K.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d.

LAVL pateikė praÅ¡ymÄ birželio mėnesį suteikti ilgalaikį pasimatymÄ su sugyventine L. G. arba su mama D. J.. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ sergantiesiems (duomenys neskelbtini) suteikiami tik trumpalaikiai be fizinio kontakto pasimatymai (1 t., b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini) forma, 2017 m. birželio 20 d. buvo suteikta teisė į trumpalaikį bekontaktį pasimatymÄ su mama D. J. (1 t., b. l. 96). Nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to siuntų bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje pažymėta, jog pareiÅ¡kėjui 2016 m. gruodžio 28 d. buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas su sugyventine L.

G., 2017 m. sausio 5 d. – su mama D. J.. Taip pat pareiÅ¡kėjas 6 kartus kreipėsi į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais, kad ilgalaikis pasimatymas bÅ«tų pakeistas į keturis skambučius (b. l. 100–105). PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai buvo patenkinti ir ilgalaikiai pasimatymai buvo pakeisti į keturis skambučius (1 t., b. l. 96). Atkreiptinas dėmesys, kad atvira plaučių (duomenys neskelbtini) yra užkrečiama ir pavojinga kitiems asmenims liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje nurodyta, kad kvėpavimo organų (duomenys neskelbtini) (TB) – tai infekcinė liga, kuriÄ sukelia (duomenys neskelbtini) mikobakterija (TM) ((duomenys neskelbtini)), plintanti per orÄ su dalelėmis.

Pagrindinis TM Å¡altinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma (http://www. (duomenys neskelbtini).lt/ligos/T/(duomenys neskelbtini)). Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Todėl nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus taikytini ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos (apsaugos) priežiÅ«ros sritį. Asmenų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis (taip pat ir (duomenys neskelbtini)), laikymo ir gydymo sÄ lygas gydymo įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) ir kiti sveikatos apsaugÄ bei asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai. Bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai reglamentuoti Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraujÄ ir (ar) kitus kÅ«no skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas).

Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Å io skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui, sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų (duomenys neskelbtini)e, taikomos Å¡ios papildomos izoliavimo priemonės: pirma, pacientas guldomas į atskirÄ vienvietę palatÄ arba į palatÄ , kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visÄ laikÄ turi bÅ«ti uždarytos, iÅ¡vežamam arba iÅ¡vedamam iÅ¡ palatos uždedama medicininė kaukė (22 punktas).

Kai pacientui yra patvirtinta atvira plaučių ar gerklų (duomenys neskelbtini), nutraukti izoliavimo priemones galima tik tuomet, kai sergantys (duomenys neskelbtini) pacientai efektyviai gydomi, gerėja jų klinika, gauti trys neigiami surinktų skirtingomis dienomis skreplių tyrimų rezultatai (159.3 punktas). Atvira (duomenys neskelbtini) sergančių pacientų izoliacijÄ numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, teikiant medicinos pagalbÄ sergantiems (duomenys neskelbtini)e ir iÅ¡skiriantiems (duomenys neskelbtini) mikobakterijas asmenims, tvarkos apraÅ¡as, pagal kurio 3 punktÄ (duomenys neskelbtini) sergantys ligoniai, iÅ¡skiriantys (duomenys neskelbtini) mikobakterijų, guldomi į (duomenys neskelbtini) stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos izoliavimo palatas.

Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprÅ«pinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis. Pažymėtina, kad iÅ¡ asmens gydymo stacionare ligos istorijoje (1 t., b. l. 48–85) esančio gydytojo 2017 m. birželio 1 d. įraÅ¡o matyti, kad dėl sveikatos bÅ«klės ir diagnozės E. S. į ilgalaikį pasimatymÄ leisti negalima (1 t., b. l. 51). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , į tai, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu sirgo atvira (duomenys neskelbtini) forma, atsakovės atstovė tinkamai taikė teisės aktus ir teisėtai nesuteikė pareiÅ¡kėjui ilgalaikio ir trumpalaikių kontaktinių pasimatymų.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog LAVL iÅ¡ jo buvo paimti visi drabužiai ir iÅ¡duota itin blogos kokybės pižama, kuri neatitiko prekės specifikacijos, dažė jo apatinius drabužius. Higienos normos HN 47-1:2012 106 punkte nustatyta, jog sveikatos priežiÅ«ros įstaigų kietasis inventorius turi bÅ«ti iÅ¡ atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkÅ¡tasis inventorius – iÅ¡ medžiagų, atsparių Å¡iluminiam arba Å¡iluminiam-cheminiam dezinfekcijos bÅ«dams. 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per 7 dienas, užterÅ¡ti krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, sekretais – tuoj pat; pacientų avalynė, iÅ¡duota įstaigoje, turi bÅ«ti iÅ¡ neperÅ¡lampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

Pažymėtina, kad pagal ginčo laikotarpiui aktualių Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 (b. l. 37–47), 14 punktÄ , Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktÄ , dėl infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä , marÅ¡kinėlius, pižamÄ (skirtÄ miegui), kojines ir vienÄ porÄ batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, iÅ¡duodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitÄ .

Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali bÅ«ti iÅ¡duodami tik raÅ¡tiÅ¡kai papraÅ¡ius ir gavus LAVL administracijos leidimÄ . IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti iÅ¡ sandėlio jo asmeninius drabužius (2 t., b. l. 69–75). LAVL administracija pateikė atsakymus, kad Ligoninė jį aprÅ«pino visais jam priklausančiais drabužiais ir teisės aktų nustatyta tvarka dėl asmeninių drabužių neiÅ¡davimo nėra pažeidžiama.

Byloje nėra jokių duomenų, jog gydytojas bÅ«tų rekomendavęs pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti jo asmeninius drabužius. Taip pat atsakovės atstovė atsakymuose aiÅ¡kiai nurodė priežastį, kodėl negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duodami asmeniniai virÅ¡utiniai drabužiai (1 t., b. l. 152, 153, 156–158, 2 t., b. l. 69–75). PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėvint Ligoninės iÅ¡duotÄ pižamÄ Å¾iemos metu jam buvo Å¡alta, taip pat Å¡alta iÅ¡eiti pasivaikščioti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota žieminė striukė.

IÅ¡ LAVL atsakymo pareiÅ¡kėjui matyti, kad pagal techninę specifikacijÄ Å¾ieminės striukės nugaros dalis yra pailginta, siekiant užtikrinti Å¡ilumÄ , rankogalių galuose iÅ¡ vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai, sulaikantys Å¡ilumÄ , kokybiÅ¡kos tvirtos dvigubos siÅ«lės, tinkama skalbti pramoniniu bÅ«du (1 t., b. l. 152, 153). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei į tai, jog pareiÅ¡kėjas serga užkrečiama liga, atsakovės atstovė, dėl infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės pareiÅ¡kėjo asmeninę aprangÄ palikdama saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose ir iÅ¡duodama įstaigos striukę, nepažeidė galiojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL veiksmų.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad iÅ¡duota pižama buvo itin nekokybiÅ¡ka, nublukusi, dažė apatinius drabužius. Byloje esanti Pižamų pirkimo–pardavimo 2016 m. spalio 18 d. sutartis Nr. 57-80/14 103-202, sudaryta su valstybės įmone „MÅ«sų amatai“ (1 t., b. l. 137–140), patvirtina, jog pardavėjas įsipareigojo pateikti prekes iki 2016 m. gruodžio 15 d. (3.1 p.). Sutartis įsigalioja jÄ pasiraÅ¡ius ir galioja iki visiÅ¡ko Å alių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (7.2 p.).

Sutarties priede Nr. 57-86 nurodyti reikalavimai pižamoms, kad pižamos pasiÅ«tos iÅ¡ marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau kaip 160 g/m2, audinys turi gerai praleisti orÄ , drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais (1 t., b. l. 140). Byloje esanti 2018 m. kovo 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina, kad LAVL pirko 50 vienetų pižamų iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Negalia“. PareiÅ¡kėjas vaizdo konferencijos bÅ«du organizuoto teismo posėdžio metu teigė ir vizualiai parodė, jog pižama nublukusi, su trimis sagomis.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose iÅ¡nagrinėtÄ administracinę bylÄ Nr. I-3099-428/2018, kurioje teismas pripažino, kad gydantis LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo iÅ¡duota tinkamos kokybės pižama. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-3099-428/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2018-3) pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ siejo su netinkamos kokybės pižamų LAVL 2017 m. vasario 9 d. – 2018 m. kovo 2 d. laikotarpiu, kai jis gydėsi LAVL. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendime konstatavo, kad 2017 m. vasario 9 d. – 2018 m. kovo 2 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL nebuvo iÅ¡duota tinkamos kokybės pižama, ir buvo pripažinta, kad taip pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ tinkamÄ materialinį aprÅ«pinimÄ , o reikalavimas dėl žalos atlyginimo pinigais atmestas.

LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , Å¡is sprendimas įsiteisėjęs. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas reikalauja neturtinės žalos, padarytos 2016 m. gruodžio 7 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, atlyginimo. Teismas, įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, jog jam iÅ¡duota pižama neatitiko sutarties priede nurodytos specifikacijos ir dažė kÅ«nÄ , tačiau atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. I-3099-428/2018 nustatytas aplinkybes, į tai, kad E. S. ir A.

L. tuo pačiu laikotarpiu atliko bausmę LAVL ir nesant duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 23 d. buvo pirktos kitos pižamos, konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 23 d. E. S. gydantis LAVL nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 23 d. LAVL pirko 50 vienetų pižamų iš uždarosios akcinės bendrovės „Negalia“ (1 t., b. l. 140), teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d.

LAVL iÅ¡duotos pižamos neatitiko kokybės reikalavimų. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad visÄ ginčo laikotarpį jis privalėjo atlikti savo palatos dezinfekcijos darbus naudojant „Klorkleen“ ir „Chlorinex“ tabletes, nesilaikant jokių saugos reikalavimų, todėl nuo susidariusios garų koncentracijos jam perÅ¡tėdavo akis, bÅ«davo sunku kvėpuoti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas numato, jog nuteistieji turi tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 29.10 punkte numatyta, kad pacientai turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo (tausojančio) režimo ar kitų medicininių indikacijų. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. V-27, 41.10 punkte (2 t., b. l. 16–28). Pažymėtina, kad iki 2019 m. lapkričio 21 d. galiojo Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinta tvarka „Aplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija“ (1 t., b. l. 124–136) (toliau – ir Aplinkos pavirÅ¡ių valymo tvarka), taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-246 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų ligoninės Tuberkuliozės skyriaus palatų-kamerų valymo ir dezinfekcijos planas“ (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) (toliau – ir Valymo ir dezinfekcijos planas) (1 t., b. l. 133–136) Pagal Aplinkos pavirÅ¡ių valymo tvarkos 4.2.2 ir 4.2.4 punktus, palatas-kameras 1 kartÄ per dienÄ privalo valyti ir atlikti dezinfekcijÄ patys nuteistieji, kuriems, vadovaujantis Valymo ir dezinfekcijos planu, kibirÄ su vandeniu ir jame iÅ¡tirpinta dezinfekcine priemone „Chlorinex 60“ (tablete) iÅ¡duoda tvarkinys.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal Valymo ir dezinfekcijos planÄ pareiÅ¡kėjui 0,015 proc. chloro tirpalÄ turėjo iÅ¡duoti tvarkinys. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 punkte nurodyta, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojai, valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, dirbantys su aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių, medicinos prietaisų cheminėmis dezinfekcijos ir (ar) sterilizacijos priemonėmis, turi laikytis naudojimo instrukcijų, saugos duomenų lapuose nurodytų taisyklių.

Draudžiama naudoti aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymo, dezinfekcijos ir medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos priemones, pasibaigus jų galiojimo terminui. Valymo, dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas, o cheminės sterilizacijos priemonės pagal sterilizatoriaus ir priemonės gamintojų rekomendacijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC Kaišiadorių skyrius) 2020 m. vasario 6 d. atsakymas E. S. (1 t., b. l. 163–168) patvirtina, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog įstaigoje aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių, kurie nėra medicinos prietaisai), paviršių valymas arba valymas ir dezinfekcija yra atliekami vadovaujantis higienos planu, kuriame nurodyta, kad Tuberkuliozės skyriuje palatų (kamerų), kuriose guli pacientai, išskiriantys (duomenys neskelbtini) mikobakterijas, nuolatinio valymo metu kasdien buitinėmis valymo priemonėmis nuvalomi paviršiai (paciento lova, spintelė, stalas, palangė, plautuvės, unitazai, keraminės plytelės ir grindys) ir darbus atlieka pats pacientas, jeigu jam nepaskirtas nuolatinis gulimas režimas.

Pasitvirtino faktas, kad 6 korpuso 107 palatoje-kameroje (kasdien) nuolatinį valymÄ atlieka patys Å¡ioje palatoje gydomi nuteistieji (pacientai), nes patalpoje rastas valymo inventorius (Å¡epetys, Å¡luostė, kibiras) ir patalpoms valyti skirti buitiniai valikliai. NVSC KaiÅ¡iadorių skyrius padarė iÅ¡vadÄ , kad valymo, dezinfekcijos darbus galėjo atlikti ir atsakomybę dėl vykdomų darbų kokybės turėjo prisiimti tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojai, tačiau ne patys besigydantys pacientai, ir konstatavo Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 punkto pažeidimÄ .

Pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 121 punkto reikalavimus, valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruoÅ¡iami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas. Operatyviosios kontrolės metu 6 korpuso 107 palatoje (kameroje) buvo rasta daugiau kaip 20 baltos spalvos tablečių, supiltų į plastiko pakuotę, ant kurios užraÅ¡yta „Chlorinex 60“, todėl NVSC KaiÅ¡iadorių skyrius padarė iÅ¡vadÄ , kad LAVL palatų (kamerų) pavirÅ¡ių ir įrenginių nuolatinei dezinfekcijai nebuvo gaminamas tirpalas, o biocidinio produkto tabletės buvo tiesiog atiduodamos pacientams, kurie privalėjo patys pasigaminti dezinfekcinį tirpalÄ ir atlikti nuolatinę patalpų dezinfekcijÄ .

NVSC KaiÅ¡iadorių skyrius konstatavo Lietuvos higienos normos HN47-1:2012 121 punkto reikalavimų pažeidimÄ . NVSC KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu Nr. (2-22 15.1.1 E)2-55764 kreipėsi į LAVL ir nurodė nedelsiant peržiÅ«rėti 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintÄ Aplinkos pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos procedÅ«rÄ P6-2017 leidimo Nr. 1 ir imtis priemonių, kad direktoriaus įsakymo nuostatos dėl patalpų valymo ir dezinfekcijos bÅ«tų suderintos su Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 nuostatomis.

Atsižvelgdamas į NVSC KaiÅ¡iadorių skyriaus iÅ¡vadas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2019 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. V-192 patvirtino naujÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninės valymo ir dezinfekcijos tvarkÄ â€žAplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija“ IK PA 6-2019 leidimas Nr. 3 ir Tuberkuliozės skyriaus patalpų-kamerų, kuriose guli pacientai, iÅ¡skiriantys TM, nuolatinio valymo planÄ , pagal kurį nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Tuberkuliozės skyriuje esantys nuteistieji savo gyvenamÄ sias patalpas privalėjo tik valyti (16–23 punktai) (2 t., b. l. 5–15).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į LAVL administracijÄ dėl patalpų dezinfekavimo ir į visus jo skundus buvo atsakyta (1 t., b. l. 86–94), tačiau patalpų dezinfekavimo tvarka buvo pakeista tik po NVSC KaiÅ¡iadorių skyriaus iÅ¡vadų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė pažeidė Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 ir 121 punktų reikalavimus, ir konstatuojama, kad E. S. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 54 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę LAVL, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sÄ lygos. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad patalpų dezinfekcijos metu dėl susidariusios toksiÅ¡kų dujų koncentracijos jam perÅ¡tėdavo akis, bÅ«davo sunku kvėpuoti. NVSC konstatavo, kad biocidinio produkto naudojimo instrukcijoje gamintojas nenurodo, kad, atliekant patalpoje nuolatinį valymÄ ir dezinfekcijÄ su profesionaliam naudojimui leidžiamais kiekiais, patalpoje esantiems asmenims gali kilti žalingas poveikis sveikatai, taip pat nenurodo, kad patalpoje esantiems asmenims nuolatinio valymo ir dezinfekcijos metu bÅ«tina dėvėti individualias apsaugos priemones ar juos laikinai iÅ¡vesti iÅ¡ patalpos.

Jeigu dezinfekcinės priemonės gamintojas priemonės naudojimo instrukcijoje nenurodo šių specialiųjų reikalavimų, asmeniui, esančiam patalpoje nuolatinio patalpų valymo ir dezinfekcijos metu, jokie apribojimai nėra taikomi (1 t., b. l. 163–168). Byloje esančioje asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų apie toksinių medžiagų poveikį pareiškėjo sveikatai. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad dezinfekcijos darbai pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų.

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjui sukeltus emocinius iÅ¡gyvenimus, taip pat įrodymų apie Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokios pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygas.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė