2020-11-04 Nr. AB-20611-3-61-3-03828-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1531-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03828-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Media“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alfa Media“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2R-461(4R-878) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas) bei perduoti pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundą LAGK nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. LAGK pateikė skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, atsakovas) 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakymo Nr. S-3952-(2.5) „Dėl jūsų paklausimo“ pagrįstumo, t. y. atsisakymo pateikti dokumentų kopijas, tačiau LAGK Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kaip visuomenės informavimo priemonė, vykdanti viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo veiklą bei rengianti portalą „Alfa.lt“, kreipėsi į VTEK, be kita ko, prašydamas pateikti informaciją ir jos turimus dokumentus, susijusius su buvusiu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi ir dabartiniu UAB „Vilniaus vandenys“ vadovu. Pareiškėjas VTEK prašė oficialių dokumentų apie atsakovo veiklą dėl viešas vadovo pareigas valstybinėje tarnyboje einančio asmens, kuriam pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnį taikomi privačių interesų viešumo reikalavimai bei apribojimai vienerius metus tapti UAB „Vilniaus vandenys“ vadovu, jeigu per paskutinius darbo metus jo eitos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigos buvo tiesiogiai susiję su dabartinės jo vadovaujamos savivaldybių įmonės veiklos priežiūra ar kontrole. VTEK 2018 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-3952-(2.5) pateikė dalį pareiškėjo prašytos informacijos, tačiau atsisakė pateikti prašomų dokumentų kopijas, iš kurių vykdydamas nepriklausomą žurnalistinį tyrimą pareiškėjas galėtų įsitikinti VTEK pateiktos informacijos tikrumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad VTEK nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. VTEK posėdyje jos pirmininkas E. S. nusišalino nuo pareiškėjo paklausimo svarstymo ir tai padarė kitiems VTEK nariams susirinkus į posėdį kolegialiai, tačiau Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – ir VTEKĮ) nėra nuostatų, kad VTEK (kaip kolegiali) institucija priima sprendimus dėl informacijos ir oficialių dokumentų teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams pagal Visuomenės informavimo įstatymą.

4. Pareiškėjo teigimu, VTEK atsisakymui teikti informaciją ir oficialius dokumentus pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas apskųsti VTEKĮ nenustato specialios tvarkos, minėto įstatymo 30 straipsnyje nurodyta apskundimo tvarka yra skirta tik dėl šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų sprendimų, kuriuos VTEK priima atlikusi tyrimą. VTEK 2018 m. rugsėjo 8 d. raštas negali būti laikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu VTEK sprendimu. VTEK atsisakymą suteikti prašomus dokumentus pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas pareiškėjas gali ginčyti remdamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 22 straipsnio nuostatomis LAGK arba teismui. Nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių.

5. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. VTEK nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas dėl VTEK priimamų sprendimų ir jų apskundimo tvarkos. VTEK yra kolegiali institucija, kuri jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą pateikti informaciją bei dokumentus VTEK kolegialiai svarstė 2018 m. rugsėjo 5 d. posėdyje. Dalyvaujant ir vienbalsiai balsuojant trims VTEK nariams, 2018 m. rugsėjo 5 d. priimtas sprendimas, įformintas 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui adresuotu raštu Nr. S-3952-(2.5). Šis VTEK sprendimas atitinka visus tokiam teisės aktui keliamus teisėtumo reikalavimus turinio bei formos prasme. Vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl VTEK sprendimų. Jokių išimčių ši nuostata nenustato. ABTĮ ir VTEKĮ nenumato galimybės, kad apygardos administracinis teismas, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėtų skundus tik dėl tam tikrų VTEK sprendimų. Todėl pareiškėjo tvirtinimas, kad apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja tik bylas dėl pagal VTEKĮ 29 straipsnį priimtų VTEK sprendimų, yra nepagrįstas ir neatitinka susiklosčiusios administracinių teismų praktikos, kadangi ir šiuo metu administraciniame teisme, kaip pirmojoje instancijoje, yra nagrinėjamos bylos ir dėl VTEKĮ 24 straipsnio „Atsisakymas nagrinėti pranešimą“, 25 straipsnio „VTEK kompetencijai priskirtų pranešimų perdavimas nagrinėti kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms“ bei kitų šio įstatymo straipsnių. Todėl LAGK pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl VTEK 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Alfa Media“ skundą – panaikino LAGK Sprendimą ir perdavė pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundą LAGK nagrinėti iš naujo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į VTEK, prašė pateikti informaciją dėl VTEK nario ir pirmininko E. S. nusišalinimo, VTEK nario A. Š. privačių interesų deklaracijų, taip pat informaciją ir užklausų / paklausimų VTEK ir pastarosios atsakymų kopijas dėl buvusio Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus ir dabartinio UAB „Vilniaus vandenys“ vadovo M. Š.; VTEK 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. S-3952-(2.5) pareiškėjui pateikė dalį prašytos informacijos, tačiau atsisakė pateikti prašomas dokumentų kopijas dėl M. Š.; 2018 m. rugsėjo 5 d. VTEK posėdyje VTEK narys ir pirmininkas E. S. nusišalino nuo pareiškėjo paklausimo svarstymo; UAB „Alfa Media“ 2018 m. spalio 8 d. skundu dėl VTEK 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakymo pagrįstumo kreipėsi į LAGK; LAGK 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 2R-461(4R-878) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nežinybingą.

9. Vadovaudamasis VTEKĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 13 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktais, 29 ir 30 straipsniais, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VTEKĮ 29 straipsnis nustato konkrečius atvejus, kada VTEK, atlikusi tyrimą, privalo priimti sprendimą, kuris pagal VTEKĮ 30 straipsnį, netaikant ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo, gali būti tiesiogiai skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Įstatyminės nuostatos aiškiai apibrėžia, jog netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros gali būti skundžiami tik tie atsakovo sprendimai, kurie yra priimti atlikus tyrimą. Atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. S-3952-(2.5), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomų dokumentų kopijas, negali būti prilyginamas sprendimui VTEKĮ 29 straipsnio prasme.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Alfa Media“ yra visuomenės informavimo priemonė, vykdanti viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo veiklą bei rengianti portalą „Alfa.lt“, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo statusą, sprendžiant dėl skundo tarp pareiškėjo ir atsakovo žinybingumo, taikytinos ir Visuomenės informavimo įstatymo bei Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos. Remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsniu, Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui suteikta teisė atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu pateiktą atsisakymą dėl informacijos ir dokumentų (ne)suteikimo ginčyti LAGK arba teismui, todėl tenkino pareiškėjo prašymą – panaikino LAGK Sprendimą ir pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundą perdavė LAGK nagrinėti iš naujo.

III. 11. Atsakovas VTEK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

12. VTEK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principo, nes nevertino nė vieno iš VTEK pateiktų argumentų, dėl jų nepasisakė, rėmėsi tik pareiškėjo pozicija, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino VTEKĮ nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Skundžiamas VTEK sprendimas laikytinas sprendimu VTEKĮ 30 straipsnio prasme. VTEK pagal teisės aktais jai deleguotas funkcijas priima įvairius sprendimus, taip pat tokius, kurie nėra nurodyti VTEKĮ 29 straipsnyje. Suinteresuoti asmenys tokius sprendimus skundžia administraciniam teismui, kuris juos nagrinėja neatsižvelgdamas į tai, kad skundai nebuvo nagrinėti ikiteismine tvarka (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. eA-1270-756/2018 ir Nr. eA-1317-415/2019). VTEKĮ nenustato jokios VTEK priimtų sprendimų ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, todėl VTEKĮ 30 straipsnio nuostatos apima visus VTEK pagal kompetenciją priimamus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas šioje byloje kilo dėl LAGK Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti UAB „Alfa Media“ 2018 m. spalio 8 d. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VTEK 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakymas Nr. S-3952-(2.5) „Dėl jūsų paklausimo“ nelaikytinas VTEK sprendimu VTEKĮ 29 straipsnio prasme, tenkino pareiškėjo skundą – panaikino LAGK Sprendimą ir perdavė pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundą LAGK nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovas VTEK su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nevertino VTEK argumentų, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo administracinių teismų praktikos.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir nustatytu faktu, kad VTEK savo veikloje gali priimti ir kitus, nei nustatyta VTEKĮ 29 straipsnyje, sprendimus, kurie gali būti skundžiami išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka.

18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

19. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21. VTEKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gegužės 29 d.), nustatyta, kad VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Posėdžių organizavimo tvarką nustato Reglamentas (161 str. 1 d.). VTEK posėdyje kviečiamas dalyvauti asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo (161 str. 5 d.). VTEK:

1) prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais;

2) tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų;

3) tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų;

4) atlieka parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka;

5) teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms tyrimą;

6) valstybės politikų elgesio kontrolės subjektų, valstybės politikų prašymu ar savo iniciatyva teikia metodinę pagalbą dėl Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų įgyvendinimo;

7) teikia metodinio pobūdžio rekomendacijas savivaldybių etikos komisijoms ir konsultuoja jas teisės aktų įgyvendinimo klausimais;

8) seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams;

9) analizuoja valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas ir teikia atitinkamas rekomendacijas;

10) turimos informacijos pagrindu rengia ir įgyvendina tarnybinės etikos ir elgesio normų pažeidimų prevencijos priemones, atlieka kitas teisės aktuose VTEK nustatytas funkcijas ir priima atitinkamus sprendimus;

11) siekdama kuo plačiau įtraukti visuomenę į demokratinius valstybės valdymo kontrolės mechanizmus, periodiškai informuoja visuomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normų bei jas reglamentuojančių teisės aktų reikšmę ir svarbą valstybės valdymui;

12) informuoja visuomenę apie savo veiklą VTEK interneto svetainėje;

13) sprendžia dėl VTEK nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Komisijos posėdyje (17 str. 1–13 p.). VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo (20 str.). Pareiškėjų žodiniai ar rašytiniai kreipimaisi, kuriuose apie galimus pažeidimus nepranešama, o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais (21 str. 3 d.). Pranešime paprastai nurodoma:

1) adresatas – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

2) pareiškėjo vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas) ir adresas (buveinė);

3) skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba;

4) skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės;

5) suformuluotas prašymas VTEK;

6) pranešimo surašymo data, pareiškėjo parašas ir kontaktiniai duomenys (22 str. 1 d. 1–6 p.). VTEK ne vėliau kaip per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo komisijos sekretoriate dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu:

1) pranešimas pateiktas praėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam terminui;

2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai;

3) pranešimas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas (24 str. 1 d. 1–3 p.). VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai (25 str. 1 d.). VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą:

1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas;

2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;

3) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų;

4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų;

5) sustabdyti tyrimą;

6) nutraukti tyrimą (29 str. 1 d. 1–6 p.). VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (30 str.).

22. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad VTEK, kaip valdžios įstaigų ir jose dirbančių asmenų etišką tarnybą žmonėms užtikrinanti institucija, be kita ko, nagrinėja pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, konkrečiai nurodytus VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, t. y. dėl skunduose ir pranešimuose nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms; fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms; parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio; valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms. Įvertinusi tokių pranešimų formaliuosius kriterijus, VTEK sprendimu gali atsisakyti nagrinėti skundą ar pranešimą (VTEKĮ 24 str.), perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai (VTEKĮ 25 str.) arba gautą pranešimą priimti nagrinėti. Pastaruoju atveju VTEK pradeda specialią tyrimo procedūrą (VTEKĮ 28 str.), organizuoja posėdį, į kurį kviečia dalyvauti asmenį, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikusį asmenį, o baigusi tyrimo procedūrą priima vieną iš VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sprendimų – konstatuoja, ar buvo padarytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, taip pat Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimas, sustabdo arba nutraukia pagal pranešimą ar skundą VTEKĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka pradėtą tyrimą. Būtent šie VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK dėl pranešimų ir skundų, nurodytų VTEKĮ 20 straipsnyje, priimami sprendimai yra skundžiami specialia VTEKĮ 30 straipsnyje įtvirtinta tvarka tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

23. Iš aptarto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad juo įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino ir kitokio pobūdžio kreipimosi į VTEK atvejus, t. y. prašymus – žodinius ar rašytinius prašymus, kuriuose nepranešama apie galbūt padarytus pažeidimus, o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus (VTEKĮ 21 str. 3 d.). Taigi VTEK, kaip valstybės institucijos, darbe yra ir kitokios veiklos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, kitų VTEK kompetencijai priskirtų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrole, atliekant dėl to tyrimus ir (ar) priimant VTEKĮ konkrečiais numatytus sprendimus. Atitinkamai, VTEKĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems žodiniams ir rašytiniams prašymams nagrinėti netaikytina speciali VTEKĮ 28 straipsnyje įtvirtinta tvarka, dėl jų nepradedamas tyrimas ir nepriimamas vienas iš VTEKĮ 24, 25 ar 29 straipsniuose įtvirtintų sprendimų, kuriems nustatyta speciali apskundimo tvarka. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad VTEK atsakymai į prašymus (VTEKĮ 21 str. 3 d.) gali būti skundžiami bendra teisės aktuose nustatyta tvarka.

24. ABTĮ nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (26 str. 1 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai (27 str. 1 d.).

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl VTEKĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų kreipimųsi (pavyzdžiui, dėl prašymo suteikti informaciją VTEK kompetencijai priskirtais klausimais), dėl kurių nepriimamas vienas iš VTEKĮ 24, 25 ar 29 straipsniuose nurodytų sprendimų, VTEK priimti administraciniai aktai, tokių aktų adresatų pasirinkimu gali būti skundžiami LAGK arba tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vadinasi, VTEK 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakymas Nr. S-3952-(2.5) „Dėl jūsų paklausimo“, kuriuo, pareiškėjo teigimu, jam pateikta tik dalis jo prašytos informacijos, pareiškėjo apsirinkimu gali būti skundžiamas LAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

26. Šios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, esą suinteresuoti asmenys net ir VTEKĮ 29 straipsnyje nenurodytus VTEK sprendimus skundžia administraciniam teismui, kuris juos nagrinėja neatsižvelgdamas į tai, kad skundai nebuvo nagrinėti ikiteismine tvarka. Kaip minėta, jokia speciali VTEK dėl VTEKĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų kreipimųsi priimamų administracinių aktų apskundimo tvarka teisės aktuose nėra nustatyta, todėl suinteresuoti asmenys patys gali rinktis, į kokią instituciją – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar administracinį teismą kreiptis. Tiesioginis kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiuo atveju nepaneigia teisės aptariamo pobūdžio VTEK administracinius aktus skųsti LAGK. Be to, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. eA-1270-756/2018 yra susijusi su pranešimo, kaip jis apibrėžtas VTEKĮ 20 straipsnyje, nagrinėjimu. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, dėl skundų ir pranešimų priimamiems VTEK sprendimams yra nustatyta speciali apskundimo tvarka – skundai teikiami tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1317-415/2019 nebuvo keliamas VTEK priimtų administracinių aktų nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka klausimas.

27. Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui UAB „Alfa Media“ suteikta teisė VTEK 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu pateiktą atsakymą savo pasirinkimu ginčyti LAGK arba teismui. VTEK apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė