2013-11-22 Nr. AB-9267-3-62-3-00675-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1304/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-62-3-00675-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai” atstovams advokatams K. R., V. Ž.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai” skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. R. įmonė „Broliai juodvarniai” (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 8 d. raštą–sprendimą Nr. 8SD-(1.4.8.7)-1880 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. lT-(8.5)-42;

3) įpareigoti atsakovą sudaryti su pareiškėju 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pirkimo–pardavimo sutartį.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas ir 0,32 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 20 d. aiškinamajame rašte, nurodyta, kad detaliuoju planu prie 320 kv. m. įregistruoto žemės sklypo prijungiamas 399 kv. m. valstybinės žemės sklypas. 2004 m. balandžio 28 d. protokolu buvo nutarta pareiškėjui parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už valstybinę rinkos vertę, o 2004 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1351 buvo pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui parduoti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypą pareiškėjui, kadangi pastarasis sklypas buvo įtrauktas į detalųjį planą. 2005 m. pareiškėjas prašė leisti prijungti visą laisvą valstybinę žemę (iki 0,5 ha) prie šalia esančio minėto pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos protokolas patvirtina, jog buvo nutarta siūlyti pareiškėjui parduoti visą laisvos valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. vasario 28 d. gavo Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimą detaliojo plano rengimui, o 2005 m. lapkričio 21 d. kompleksinio derinimo protokolu detalusis planas buvo tinkamai suderintas su visomis institucijomis ir jokių pretenzijų ar pastabų pareiškėjas negavo. Tačiau 2006 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-346, kuriuo nusprendė netvirtinti detaliojo plano. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas jį apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Vyko teisminiai procesai, tačiau iki šiol pareiškėjui nepavyko įgyti ginčo žemės sklypo.

Pabrėžė, kad 2012 m. kovo 8 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-1880 atsakovas atsisakė parduoti pareiškėjui kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nurodė, jog norimas pirkti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės sklypo sąvokos. NŽT šį sprendimą paliko nepakeistą. NŽT apskųsto rašto pagrįstumą argumentavo tuo, jog yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos taisyklės. Tačiau pareiškėjas manė, kad detalusis planas yra parengtas visam žemės sklypo plotui ir nepatvirtintas tik dėl valstybinių institucijų nepagrįsto veikimo, procedūrų vilkinimo ir pareiškėjo teisių bei teisės aktų pažeidimo, todėl vėliau patvirtintos naujos teisės aktų nuostatos ar sąlygos nėra saistančios pareiškėją ir jo siekiamos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros. Nurodė, kad 2004 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ yra galiojantis, todėl jis saisto atsakovą ir įpareigoja vykdyti jam priklausančias pareigas bei funkcijas. Pareiškėjas pateikė prašymą tęsti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pradėtą pirkimo–pardavimo procedūrą, kadangi ši procedūra pradėta 2004 m., kai dar galiojo ankstesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakcija.

Nurodė, kad pareiškėjas įvykdė visas jam keliamas teisines pareigas siekdamas patvirtinti detalųjį planą, tačiau Kauno miesto savivaldybės taryba neužtikrindama savųjų pareigų įvykdymo pažeidė ne tik pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius, bet ir nacionalinius teisės aktus bei teisinės valstybės teisės principus. Pabrėžė, kad skundžiamas NŽT 2012 m. kovo 8 d. raštas neatitinka ne tik protingumo, teisingumo kriterijų, tačiau ir norminių teisės aktų reikalavimų bei prieštarauja dviejų instancijų teismų sprendimams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1351 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 320 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padidinamas iki 719 kv. m. prijungiant parduodamą 399 kv. m. valstybinės žemės sklypą. Šiuo įsakymu taip pat buvo pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui parduoti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypą pareiškėjui. Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-6787 399 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu.

Nurodė, kad pareiškėjo prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka įsiterpusios žemės sklypo sąvokos, todėl Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, pagrįstai atsisakė parduoti pareiškėjui valstybinės žemės sklypą. Šio Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte detaliai nurodyta, kokie nauji žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono gretimų privačių žemės sklypų savininkams, o taip pat, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ redakcijos 2.15 punkte buvo numatyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina.

Pažymėjo, kad tada, kai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas ir įregistruotas valstybės vardu dar galiojo nutarimo nuostatai suteikiantys teisę privačių žemės sklypų savininkams įsigyti gretimos laisvos valstybinės žemės sklypus, tačiau pareiškėjas teise pirkti suformuotą sklypą nepasinaudojo. Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl gretimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo kreipėsi, kai teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę įsigyti naujus valstybinės žemės sklypus, buvo pasikeitęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei kitų teisės aktų nuostatomis, tik institucija vykdanti žemės reformą pagal esamus ir turimus duomenis turi teisę spręsti klausimus dėl žemės sklypo pardavimo piliečiams. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 52 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymais.

Nurodė, kad savivaldybės nėra pavaldžios institucijoms. NŽT ir savivaldybių administracijos nėra viena kitai pavaldžios institucijos, tiesiog teisės aktų nustatyta tvarka jos kartu vykdo tam tikras funkcijas. Pareiškėjo argumentai, jog NŽT nagrinėjamu atveju privalėjo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimu atmestini. Į NŽT dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. vasario 3 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1351 buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo numatyta prie 320 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungti naujai suformuotą 399 kv. m valstybinės žemės sklypą ir pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui šį 399 kv. m žemės sklypą parduoti pareiškėjui. Remiantis detaliuoju planu ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-6787, naujai suformuotas 399 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Kai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir įregistruotas, taip pat galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostata, suteikianti teisę privačių žemės sklypų savininkams įsigyti gretimos laisvos valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, o dėl gretimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo kreipėsi tik tada, kai teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę įsigyti naujus valstybinės žemės sklypus, jau buvo pasikeitęs.

Pažymėjo, kad šiuo metu parduodant valstybinę žemę būtina vadovautis ir taikyti dabar galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakciją. Žemės sklypas, kurį siekia įsigyti pareiškėjas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nes vakarinėje dalyje ribojasi su valstybine žeme, kuri yra laisva ir nesuformuota atskiru žemės sklypu.

Teigė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė parduoti šį valstybinės žemės sklypą pareiškėjui, nes dabartinis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės pareiškėjui tokio žemės sklypo įsigyti ne aukciono tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo siūloma Kauno apskrities viršininkui parduoti naujai suformuotą 399 kv. m žemės sklypą pareiškėjui, tačiau šis siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas sprendimui parduoti valstybinės žemės sklypą. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pabrėžė, kad detalusis planas nepatvirtintas ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, o dėl to, jog pareiškėjas pateikė tvirtinti klaidingai parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Nepatvirtintas detalusis planas neturi nieko bendro su šiuo metu nagrinėjamu ginču.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu (b. l. 125-131) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypą įregistravus Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui neliko kliūčių šio žemės sklypo įsigijimui įstatymų nustatyta tvarka pradedant pirkimo–pardavimo procedūrą, nuo savo valios išreiškimo dėl pageidavimo pirkti norimą žemės sklypą pateikiant apie tai prašymą. Tačiau pareiškėjas šios procedūros nepradėjo, prašymo dėl žemės sklypo pirkimo nepateikė. Nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, siūlė Kauno apskrities viršininkui parduoti naujai suformuotą 399 kv. m žemės sklypą pareiškėjui, tačiau šis siūlymas buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas sprendimui parduoti valstybinės žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2 punktu, nurodė, kad tik institucija, vykdanti žemės reformą, pagal esamus ir turimus duomenis turi teisę spręsti klausimus dėl žemės sklypo pardavimo piliečiams. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi atsakovas negalėjo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parduoti papildomą valstybinės žemės sklypą, nes tokių sprendimų priėmimas priskirtas būtent atsakovo kompetencijai. Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas nėra viena kitai pavaldžios institucijos, veikia savarankiškai ir negali viena kitos įpareigoti atlikti kokių nors veiksmų, juo labiau, nepriskirtų tos institucijos kompetencijai.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ redakcijos 2.15 punkte buvo nustatyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas galiojant aukščiau nurodyto teisės akto nuostatai, suteikiančiai teisę privačių žemės sklypų savininkams įsigyti gretimos laisvos valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, o dėl gretimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo į atsakovą kreipėsi jau tada, kai teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę įsigyti naujus valstybinės žemės sklypus, buvo pasikeitęs.

Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka įsiterpusios žemės sklypo sąvokos, todėl buvo pagrįstai atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo metu parduodant valstybinę žemę būtina vadovautis ir taikyti dabar galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakciją, kurios 2.15 punkte detaliai apibrėžta, kokie nauji žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono gretimų privačių žemės sklypų savininkams.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skundu ir teismo posėdžio metu akcentavo ne detaliojo plano, kuriuo buvo suformuotas 399 kv. m ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai naujo teritorijų planavimo dokumento, pagal kurio sprendinius prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 320 kv. m žemės sklypo numatyta prijungti apie 1006 kv. m valstybinės žemės. Kauno miesto savivaldybės taryba šio detaliojo plano nepatvirtino, o šių veiksmų teisėtumas buvo nagrinėjamas teisme. Nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-32-428/2007 buvo panaikintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. T-346 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ kaip nepagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, o Kauno miesto savivaldybės taryba įpareigota priimti sprendimą dėl šio detaliojo plano patvirtinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu). Naujas ginčas dėl minėto detaliojo plano patvirtinimo buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-137-413/2009. Teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino Kauno miesto savivaldybės 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T-312, kuriuo vėl buvo nuspręsta nepatvirtinti detaliojo plano, tačiau pareiškėjo skundas dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos įpareigojimo patvirtinti detalųjį planą buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad minėtas detalusis planas nepatvirtintas ne dėl Kauno miesto savivaldybės, o dėl detaliojo planavimo organizatoriaus kaltės, nes būtent jis buvo atsakingas už teisingų duomenų pateikimą tvirtinančiai institucijai, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo pagrindo tvirtinti netinkamai parengto teritorijų planavimo dokumento.

Teismas darė išvadą, jog per visą laiką, kol buvo nagrinėjami ginčai teisme, naujai suformuotas 399 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, šį žemės sklypą įsigyti kliūčių nebuvo, tačiau pareiškėjas taip ir nepradėjo žemės sklypo pirkimo procedūros ir prašymo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo nepateikė. Nepatvirtintas detalusis planas neturi nieko bendro su pareiškėjo siekiu įsigyti 399 kv. m. valstybinės žemės plotą, nes detalusis planas, pagal kurį toks žemės sklypas buvo suformuotas, iki šiol yra galiojantis, tačiau negali būti įgyvendintas, nes neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.

III. Pareiškėjas P. R. įmonė „Broliai juodvarniai” apeliaciniu skundu (b. l. 136-141) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 8 d. raštą-sprendimą Nr. 8SD-(1.4.8.7)-1880 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“ nepagrįstu ir jį panaikinti; pripažinti NŽT direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-42 nepagrįstu ir jį panaikinti; įpareigoti atsakovą sudaryti su pareiškėju 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį.

Apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad NŽT būdama valdžios institucijos atstove nesąžiningai elgėsi, jos veikla prieštarauja būtinam skaidrumo principui, varžo ir nepaiso žmogaus teisių, veikia prieštaringai vertintinais interesais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į bylos esmę, netinkamai pritaikė norminius teisės aktus bei tinkamai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir aplinkybių.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad pareiškėjas neišreiškė savo valios dėl pageidavimo pirkti norimą žemės sklypą, prašymo dėl žemės sklypo pirkimo nepateikė bei nepagrįstai nurodė, kad tokio prašymo byloje nėra, nes prašymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėjas 2004 m. rugpjūčio 16 d. surašė prašymą dėl 399 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo ir tą pačią dieną pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, ten jis buvo užregistruotas. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad likęs 607 kv. m. žemės sklypas yra nenaudingas nei miestui, nei pareiškėjui. Įsigijus minėto žemės sklypo dalį iškiltų pareiga rūpintis juo, tačiau finansinės naudos ir galimybių plėtoti verslą minėtoje žemės sklypo dalyje pareiškėjui nebūtų galimybių.

Pareiškėjas pabrėžia, jog nepaisant to, kad buvo rengiamas ir tvirtinamas naujas detalusis planas, atsakovui neišnyko pareiga parduoti 399 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas atsakovui neteikė prašymo dėl pardavimo procedūros sustabdymo, o prašymo dėl pirkimo neatsiėmė, nebuvo jokio teisės akto, kurio pagrindu nebūtų galima pardavimo procedūra, nebuvo jokių kitų kliūčių prašomą žemės sklypą parduoti.

Nurodo, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, įregistruotas ir pardavimo procedūra pradėta galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ redakcijai, kuri suteikė teisę pareiškėjui įsigyti gretimos valstybinės žemės sklypą, t. y. 399 kv. m. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas numatyta teise nepasinaudojo, kreipęsis tada, kai teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę įsigyti naujus žemės sklypus, jau pasibaigęs.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 163-165) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas 2004 m. prašyme „Dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo“ nurodė, jog pageidauja įsigyti naudojamą žemės sklypą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų ginčo žemės sklypo teisėtas naudotojas, minėtame žemės sklype nėra statinių priklausančių pareiškėjui. Pareiškėjas vėl kreipiasi dėl sklypo pardavimo procedūros tęstinumo praėjus net 9 metams. Pažymi, jog pareiškėjas gali įsigyti ginčo žemės sklypą aukciono tvarka, kuri yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“.

Pabrėžia, jog pareiškėjas nepagrįstai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūrai prašo taikyti 2004 m. galiojusį teisinį reguliavimą, kadangi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojantys įstatymai nenumato, jog pirkimo–pardavimo procedūros gali būti vykdomos pagal anksčiau galiojusius teisės aktus. Nepatvirtintas detalusis planas, pagal kurį prie 320 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformuojamas apie 1006 kv. m. prijungiamos valstybinės žemės sklypas, neturi nieko bendro su pareiškėjo siekiamu įsigyti 399 kv. m. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nes detalusis planas, kuriuo buvo suformuotas minėtas žemės sklypas šiuo metu yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

Nurodo, jog NŽT savo veikloje vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir negali priimti sprendimo parduoti valstybinę žemę kaip laisvą įsiterpusį žemės sklypą, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktą neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl atsakovo sprendimai turėtų būti panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 158-161) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo pardavimo 2004 m. rugpjūčio 16 d., tačiau į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi tik 2012 m. birželio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 metams nuo prašymo pateikimo. Nurodo, jog pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas nesprendžia žemės sklypo pardavimo klausimo ir vilkina pateikto prašymo nagrinėjimą, pasibaigus prašymo nagrinėjimo terminui, galėjo skųsti tariamą atsakovo neveikimą teismui, tačiau per įstatyme nustatytą terminą to nepadarė.

Pabrėžia, jog nėra pagrindo vertinti apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl prašomo parduoti žemės sklypo nenaudingumo miestui bei ribotų veiklos vystymo galimybių šioje teritorijoje, nes valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto reikalavimų, todėl negali būti parduodamas išimties tvarka be aukciono.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Kauno miesto savivaldybės taryba nepatvirtino kito teritorijų planavimo dokumento, pagal kurio sprendinius prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 320 kv. m. žemės sklypo numatyta prijungti apie 1006 kv. m. valstybinės žemės. Nors pareiškėjas teigia, kad šis detalusis planas nepatvirtintas iki šiol, tačiau nenurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-137-413/2009 buvo atmestas jo reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos įpareigojimo patvirtinti detalųjį planą. Minėtas detalusis planas nepatvirtintas ne dėl Kauno miesto savivaldybės, o dėl pareiškėjo, kuris buvo detaliojo plano organizatoriumi, kaltės, nes būtent jis buvo atsakingas už teisingų duomenų pateikimą tvirtinančiai institucijai. Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo pagrindo tvirtinti klaidingai parengto teritorijų planavimo dokumento.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo su pareiškėju P. R. įmone „Broliai juodvarniai” sudaryti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės pažymėjęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise įsigyti šalia esantį laisvos valstybinės žemės sklypą, o į atsakovą dėl gretimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo kreipėsi tada, kai teisinis reguliavimas, suteikiantis teisę įsigyti naujus valstybinės žemės sklypus, buvo pasikeitęs ir jo siekiamas įsigyti žemės sklypas neatitiko „įsiterpusio žemės sklypo“ sampratos.

Pareiškėjas iš esmės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nebuvo pateikęs prašymo įsigyti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo, netinkamai vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Šiuo atveju atsižvelgusi į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismui suteikiamas galias teisėjų kolegija įvertina bylos aplinkybes ir nesivadovauja tik proceso šalių pateiktais argumentais dėl administracinės bylos esmės.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie 399 kv. m. žemės sklypo pirkimo procedūros iniciavimą. Byloje yra pateiktas 2003 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymas Kauno apskrities viršininkui jam parduoti 399 kv. m. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato (segtuvo l. 42). Taigi 2003 m. rugpjūčio 16 d. 399 kv. m. žemės sklypo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, pirkimo procedūra pareiškėjo buvo pradėta, tuo tarpu 2012 m. vasario 3 d. prašymu buvo tik prašoma tęsti minėto žemės sklypo pardavimo procedūrą, pradėtą pagal 2004 m. birželio 3 d. prašymą (segtuvo l. 63).

Byloje pateikti įrodymai taip pat rodo teisės aktuose numatytų veiksmų atlikimą vykdant įvardinto dydžio valstybinės žemės ploto pirkimo procedūrą, t. y. 2004 m. birželio 29 d. buvo atliktas 399 kv. m. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymas (segtuvo l. 54), 2004 m. birželio 14 d. buvo sudarytas žemės sklypo 399 kv. m. planas (segtuvo b. l. 49). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1351 (segtuvo l. 44) buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 320 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padidinamas iki 719 kv. m. prijungiant parduodamą 399 kv. m. valstybinės žemės sklypą, taip pat buvo pateiktas siūlymas Kauno apskrities viršininkui parduoti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypą pareiškėjui (segtuvo l. 44).

Kita vertus, byloje pateikti įrodymai (segtuvo l. 61) ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovų pateikti paaiškinimai liudija, kad pareiškėjui, vykdant 399 kv. m. žemės sklypo įsigijimo procedūras, Kauno apskrities viršininko administracijos iniciatyva jam buvo pasiūlyta įsigyti ne 399 kv. m. žemės sklypą, o visą laisvą valstybinės žemės sklypą, esantį inžinerinių tinklų apsaugos zonoje ir apsodintą medžiais. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d., 2008 m. birželio 27 d. sprendimais buvo nuspręsta netvirtinti detaliojo plano, pagal kurį prie 320 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) turėjo būti suformuojamas 1006 kv. m. prijungiamos valstybinės žemės sklypas (b. l. 60-61). Nors šie nurodyti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai buvo panaikinti teismine tvarka (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-32-428/2007, paliktą nepakeistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-137-413/2009), tačiau remiantis proceso šalių pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų kiek tai susiję su 1006 kv. m. dydžio žemės sklypo formavimu detaliuoju planavimu ir (ar) jo pardavimu pareiškėjui.

Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju yra nagrinėjama administracinė byla dėl atsakovo atsisakymo ir pareigos su pareiškėju sudaryti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. pareiškėjas siekia, kad jam būtų parduota būtent 399 kv. m. valstybinės žemės. Atitinkamai, proceso šalių argumentai dėl 1006 kv. m. ploto valstybinės žemės yra nevertinti ir dėl jų nepasisakytina.

Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą jam parduoti 399 kv. m. valstybinės žemės, skundžiamų administracinių aktų teisėtumo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas) įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Žemės įstatymo 43 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais žemė kitai paskirčiai perleidžiama, suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktas numato vieną iš lengvatinių atvejų, kai valstybinė žemė yra parduodama be aukciono, taip pat įtvirtina tokio atvejo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.

Pastebėtina, jog šia Nutarimo Nr. 692 nuostata, žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011).

Pažymėtina, jog nors byloje ginčas tarp šalių kyla inter alia dėl taikytino reguliavimo taikymo laiko aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek taikant Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakciją, galiojusią 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūros pradėjimo, jos vykdymo metu, tiek prašymo tęsti šią procedūrą metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų.

Šiuo aspektu visų pirma pabrėžtina, jog 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūros pradėjimo, jos vykdymo metu galiojęs Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numatė, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktą. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą. Nustatytuoju laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte buvo nustatytas vienas iš atvejų, kai žemės sklypą gali įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, ir tam turi egzistuoti visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. dalinę nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008). Iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, jog 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūros pradėjimo, vykdymo metu pareiškėjo siekiamas įsigyti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypas ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir atitinkamai jis negalėjo būti pripažintas įsiterpusiu tik tarp privačių žemės sklypų. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2005 m. vasario 1 d. Kauno apskrities viršininko administracijoje buvo pasiūlyta pareiškėjui parduoti visą laisvą valstybinės žemės sklypą, t. y. prijungiant prie pareiškėjo 320 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ne 399 kv. m., o apie 1006 kv. m. valstybinės žemės (b. l. 60-61, segtuvo l. 43, 61). Atitinkamai, pagal reguliavimą, galiojusį pirkimo procedūros pradėjimo metu, vykdymo metu, 399 kv. m. valstybinės žemės sklypas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu ir vien tik šiuo pagrindu negalėjo būti parduodamas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą.

Kaip minėta, pareiškėjo prašymas negalėtų būti tenkintinas net ir taikant teisinį reguliavimą, galiojusį 2012 m. vasario 3 d. prašymo pateikimo metu.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog 2011 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirtos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ Nr. 323 (kurio pakeitimai įsigaliojo 2011 m. kovo 27 d.) buvo pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto turinys. Naujai pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkas inter alia, kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių).

Šiuo atveju ir vertinant pareiškėjo siekiamo įsigyti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypo atitikimą Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui (redakcijai, galiojančiai po 2011 m. kovo 27 d. pakeitimų) matyti, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir 2012 m. vasario 3 d. prašymo pateikimo metu galiojančio teisinio reguliavimo siekiant įsigyti 399 kv. m. valstybinės žemės sklypą pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą. Siekiamas įsigyti žemės sklypas neatitinka nurodytoje normoje įtvirtintų sąlygų, nėra įsiterpęs, nes šalia jo yra laisvas valstybinės žemės sklypas, jo nesudaro nei siaura juosta, nei šlaitai, nei griovos (segtuvo l. 43).

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą sudaryti su pareiškėju 399 kv. m. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi 399 kv. m. valstybinės žemės sklypas negali būti pripažintas įsiterpusiu. Atitinkamai, ir kitų sąlygų, argumentų analizavimas pareiškėjo pateikto reikalavimo tenkinimui yra betikslis. Byloje nėra nustatyta Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės.

Pažymėtina, jog šių nurodytų išvadų negali paneigti ir pareiškėjo įvardinti argumentai, susiję su tuo, kad jis patyrė išlaidų rengiant detaliuosius planus dėl siekiamo įsigyti 399 kv. m., vėliau 1006 kv. m. žemės sklypo, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų buvo pažeisti jo interesai ir teisėti lūkesčiai. Šie argumentai nėra pakankami, nesant teisės aktuose numatytų sąlygų, naikinti byloje skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo įvardintus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas tam tikra teisės aktais nustatyta formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymas draudžiamas, todėl tokiais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros apskritai negalimos. Pastebėtina, jog, jeigu pareiškėjo vertinimu, jis patyrė žalą (turtinę ir (ar) neturtinę) dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pageidaujamą valstybinės žemės sklypą įsigyti bendra teisės aktų nustatyta tvarka, šią pareiškėjo teisę taip pat įvardino ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 163-165).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis yra teisinga, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas galioti ir pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai” apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys