ade91bdb-e859-4abd-9986-4c425567c91b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-2084/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės M. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-264-619/2011 pagal ieÅ¡kovės M.

D. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamo klausimai, susiję su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimu.Pagal atskirÄ jį skundÄ sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo teisėtumo klausimas.IeÅ¡kovė M. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. iÅ¡ viso 110 810,61 Lt, iÅ¡ kurių mokesčiai sudaro 28 266,87 Lt, t.y. už 2007 m. neiÅ¡mokėta 25 761,20 Lt, už 2008 m. 38 917 Lt, už 2009 m. 41 364 Lt, už 2010 m. 4 768,21 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikÄ , 0,07 procento dydžio palÅ«kanas už pavėluotÄ mokėjimÄ iki visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 56 ieÅ¡kovė dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje vyresniÄ ja buhaltere, remiantis darbo sutarties 3 punktu sutartas darbo užmokestis sudarė 2 100 Lt. 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 67 darbo sutarties 1.1 ir 3 punktai buvo pakeisti – ieÅ¡kovė įdarbinta vyriausiÄ ja buhaltere, nustatant 3 500 Lt mėnesinį atlyginimÄ bei darbo laikÄ â€“ 20 val. per savaitę, Å¡is pakeitimas įsigaliojo nuo 2007 m. balandžio 2 d.. 2010 m. sausio 4 d.

įsakymu Nr. 01/1 buvo dar kartÄ pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir darbo užmokestis sumažintas 10 procentų, t.y. 350 Lt. Taip pat ieÅ¡kovė buvo sudariusi antraeilių pareigų darbo sutartis darbui projektuose, projekto buhalterės ir kitose pareigose, pagal kurias jai buvo apmokėta ir ji pretenzijų neturi, neatsiskaityta tik pagal pagrindinę darbo sutartį. 2010 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 punktu ir su ja nebuvo atsiskaityta taip, kaip numato DK 141 straipsnis.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė sÄ moningai klaidina teismÄ dėl priteistino darbo užmokesčio, pateikdama neiÅ¡samiÄ informacijÄ apie jai nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. priskaičiuotÄ darbo užmokestį, pateikia tik 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarytÄ darbo sutartį, nors su ieÅ¡kove nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. buvo sudaryta dar 14 antraeilių pareigų darbo sutarčių, be to, 2007 m. prie darbo užmokesčio 11 įsakymų buvo skirti priedai, 2008 m. priedai skirti dar 3 įsakymais.

Darbo sutartys dėl papildomo darbo buvo sudarytos reikalaujant atskiram projektui. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai dėl iÅ¡mokėtų sumų 2007-2010 m. neatitinka realiai jai iÅ¡mokėtų sumų, net ir ne pagal antraeilių pareigų darbo sutartis iÅ¡mokėtos sumos yra didesnės, nei nurodo ieÅ¡kovė savo paskaičiavimuose. Atsakovas pažymėjo, kad priimant į darbÄ ieÅ¡kovę buvo sutarta, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, kurioje bus nurodytas darbo užmokestis, o realiai jos darbo užmokestis susidės iÅ¡ įvairių projektų gaunamų lėšų, kurios, kaip darbo užmokestis, bus numatytos paraleliai sudaromose terminuotose antraeilių pareigų darbo sutartyse.

Ä®monėje praktika yra tokia, jog darbo užmokestis yra formuojamas iÅ¡ projektinių lėšų. Ta darbo užmokesčio dalis, kurios nepadengs projektų lėšos, padengiama iÅ¡ Raudonojo Kryžiaus draugijos. Jeigu iÅ¡ įvairių projektų gaunamos lėšos virÅ¡ys sutartÄ darbo užmokestį, virÅ¡ijanti dalis teks ieÅ¡kovei. Taigi darbo užmokestis pagal pagrindinę darbo sutartį nebuvo iÅ¡mokėtas todėl, kad ieÅ¡kovė gaudavo darbo užmokestį pagal antraeiles darbo sutartis, ir tai turi bÅ«ti įskaityta į darbo užmokestį pagal sutartį Nr.

56. Taip pat pažymėjo, jog terminuotos antraeilių pareigų darbo sutartys nėra savarankiÅ¡kos darbo sutartys, nes jeigu jos tokiomis bÅ«tų laikomos, bÅ«tų virÅ¡yta DK darbo tvarkos taisyklių 13 punkte numatyta darbo dienos trukmė. Nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kaip ieÅ¡kovė galėjo dirbti pagal visas savo darbo sutartis, kai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra fiksuota, kad ji dirbo 8 val. darbo dienÄ .2011 m. sausio 27 d. ieÅ¡kovė kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ (toliau – VVPK Vilniaus m. 1 PK) su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir jos atsakingų asmenų atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, dėl darbo sutarčių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo fakto.

PareiÅ¡kime nurodė, kad atsakovo pateiktos antraeilių pareigų sutartys 2007 m. kovo 30 d. Nr. 08, 2008 m. kovo 3 d. Nr. 31, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 40 projekte „Maisto tiekimas labiausiai nepasiturintiems asmenims“ atsakovo suklastotos, nes Å¡ių sutarčių ieÅ¡kovė su atsakovu nėra pasiraÅ¡iusi. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateikti į bylÄ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, neatitinka tikrovės, yra suklastoti.2011 m. vasario 14 d. VVPK Vilniaus m. 1 PK pradėjo ikiteisminį tyrimÄ (Nr.12-1-00647-11) pagal ieÅ¡kovės M.

D. pareiÅ¡kimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-264-619/2011 nagrinėjimÄ iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo kitoje byloje, nagrinėjamoje baudžiamÄ ja tvarka pagal VVPK Vilniaus m. 1 PK nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 12-1-00647-11. Teismas nurodė, kad siekiant iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami ikiteisminiame tyrime, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats jų negali nustatyti.

Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos visapusiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes atsakovas savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindžia sudarytomis darbo sutartimis, jų pagrindu užpildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, neiÅ¡nagrinėtoje baudžiamÄ ja tvarka byloje, yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, nes ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai ir priimtas procesinis sprendimas atsakovų atžvilgiu, kuriame bus įvertintas pateiktų kaltinimų pagrįstumas, gali turėti įtakos tam, kad bÅ«tų teisingai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė M. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pats turi galimybę nustatyti faktus, nagrinėjamus kitoje byloje, nes byloje yra kitų įrodymų, kuriuos, priimdamas sprendimus, teismas turi vertinti.Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, neiÅ¡nagrinėtoje baudžiamÄ ja tvarka byloje, tiesioginio prejudicinio ryÅ¡io nėra.

Baudžiamosios bylos rezultatas neturės esminės įtakos vertinant pateiktus įrodymus šioje byloje, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl pagrindinės darbo sutarties Nr. 56 suklastojimo fakto, kuri yra pagrindinis įrodymas ir kurios sudarymo faktas neginčijamas, o dėl papildomų įrodymų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir antraeilių darbo sutarčių.Šalys bylos nagrinėjimo metu nesutiko sustabdyti bylos nagrinėjimo.Ieškovė yra darbuotoja, taigi ji yra silpnoji ir labiau pažeidžiama darbo santykių šalis.

Vadovaujantis CPK 413 straipsniu, darbo byloms taikomi sutrumpinti bylos nagrinėjimo terminai. Ikiteisminio tyrimo trukmė nepriklauso nuo Å¡alių valios, jis gali užsitęsti ilgÄ laiko tarpÄ . Ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimas neiÅ¡vengiamai prailgins ir Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ bei pažeis ieÅ¡kovės teisę į teismÄ per kuo trumpesnį laikÄ . Be to, bus pažeisti CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principai. Atsakovas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:CPK suteikia teismui plačiÄ diskrecijos laisvę spręsti, ar bylos sustabdymas yra bÅ«tinas. Teismas Å¡ioje byloje turi teisę sustabdyti bylÄ tiek vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tiek CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu.IeÅ¡kovės pozicija yra nenuosekli, nes ji pati pateikė teismui informacijÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , tačiau atskirajame skunde nurodo, kad ji nenori sulaukti ikiteisminio tyrimo rezultatų.Ikiteisminio tyrimo rezultatai yra reikÅ¡mingi sustabdytai bylai, nes ieÅ¡kovė be minėtų ikiteisminio tyrimo rezultatų nesÄ Å¾iningai siÅ«lo teismui preziumuoti bendrÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir taip mažinti atsakovo pateiktų ieÅ¡kovei nepalankių dokumentų įrodomÄ jÄ galiÄ .

Gavus ikiteisminio tyrimo rezultatus, kad atsakovas nėra kaltas dėl ieÅ¡kovės nurodyto tariamo dokumentų klastojimo, teismas galės be abejonių remtis atsakovo pateiktais įrodymais, kurie yra reikÅ¡mingi teisingam sprendimui sustabdytoje civilinėje byloje priimti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas.

Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rÅ«pintųsi greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nesudarytų sÄ lygų bylos nagrinėjimÄ nepagrįstai užtęsti. Sustabdžius bylÄ , neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų bÅ«ti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo iÅ¡sprendimÄ .

Dėl bylos nepagrįsto sustabdymo iÅ¡ esmės pailgėjus bylos nagrinėjimo terminams, teisingumo vykdymas taptų labiau iliuzinis, nes ginčas tarp Å¡alių per ilgesnį laiko tarpÄ galimai prarastų tikrÄ jÄ prasmę, nukentėtų sÄ Å¾iningos Å¡alies teisėti interesai. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymÄ neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti konkrečiÄ bylÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis nacionaline teise, gali bÅ«ti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (Herbst v.

Germany, no. 20027/02, judgment of 11 January 2007; § 78). Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , įstatymų taikymÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008), tačiau tokia priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principÄ (König v.

Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta kita byla, paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi bÅ«ti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylÄ minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neiÅ¡nagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdytai bylai.

Tokiu atveju sustabdžius bylÄ galima iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau iÅ¡nagrinėti bylÄ , nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi bÅ«tinumÄ sustabdyti bylÄ , kol teisme bus iÅ¡nagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikÅ¡mė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartimi sustabdė civilinę bylÄ iki procesinio sprendimo priėmimo VVPK Vilniaus m. 1 PK nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime (medžiagos Nr. 12-1-00647-11).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 6 straipsnio pirmÄ jÄ dalį baudžiamÄ sias bylas nagrinėja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK, paaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iÅ¡ karto, baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo klausimas nesprendžiamas.

Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, prokuroras kaltinamÄ jį aktÄ kartu su bylos medžiaga gali perduoti teismui (BPK 220 str. 1 d.), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nai bei prokuroras. CPK 163 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikÅ¡mės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galiÄ dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.).

Taigi prejudicinę galiÄ turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai, todėl kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra baudžiamosios bylos, kuri bÅ«tų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.).Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. vasario 14 d. raÅ¡tas Nr. 10-12-S-5019 patvirtina, kad dėl M.

D. pareiÅ¡kimo dėl parašų klastojimo ir didelės vertės sukčiavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 4, b.l. 30). IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. 10-12-S-17941 matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal M. D. pareiÅ¡kimÄ vis dar yra tęsiamas (t. 4, b.l. 78). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota teismui ir byla yra nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ bylos sustabdymo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kadangi byla (ikiteisminio tyrimo medžiaga), kurios pagrindu sustabdė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , dar nėra nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi galimybę pats nustatyti faktus, kurie bÅ«tų nustatyti kitoje byloje.

Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal M. D. 2011 m. sausio 25 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, jog 2007 m. kovo 30 d. sutartis Nr. 8, 2008 m. kovo 3 d. sutartis Nr. 31, 2009 m. liepos 1 d. sutartis Nr. 40 yra suklastotos, 2007 m. kovo 30 d. sutartyje Nr. 8 ir 2009 m. liepos 1 d. sutartyje Nr. 40 yra ne M. D. paraÅ¡as. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paraÅ¡o tikrumÄ galima nustatyti ir civilinėje byloje, paskyrus ekspertizę CPK 212 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, minėtame pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta aplinkybė dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių neatitikimo tikrovei taip pat turi ir gali bÅ«ti nustatyta nagrinėjant bylÄ civilinio proceso tvarka.

Ginčo objektu civilinėje byloje yra darbuotojo darbo laiko apskaitos vedimo tvarka, kai be pagrindinio darbo pagal sudarytÄ darbo sutartį darbuotojas dirba papildomus darbus (Å¡iuo atveju – pagal atskirai finansuojamus projektus ar programas). IeÅ¡kovės nuomone, darbdavio pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai užpildyti nesilaikant norminių aktų reikalavimų. Taigi bÅ«tent civilinėje byloje nustatytinos reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės – kaip buvo pildomi ieÅ¡kovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip pat aiÅ¡kintini teisės klausimai – kaip konkrečioje situacijoje darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turėtų bÅ«ti pildomi pagal norminių aktų reikalavimus.

Nurodyti klausimai sudaro nagrinėjamos civilinės bylos, bet ne ikiteisminio tyrimo dalykÄ , todėl ir turi bÅ«ti tiriami civilinėje byloje.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinės bylos sustabdymas, atsižvelgiant į jos pobÅ«dį, galėtų pažeisti ieÅ¡kovės M. D. teisę į operatyvų ginčo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kadangi darbo ginčams nagrinėti įstatymas numato specialius bylos iÅ¡nagrinėjimo terminus (CPK 413 str.). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo sustabdyti civilinę bylÄ .Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – perduoti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. D. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjai                                                                                            ArtÅ«ras Driukas                                                                                            Konstantinas Gurinas                                                                                           Danutė MilaÅ¡ienė