2021-02-10 Nr. AB-2965-3-61-3-01684-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-94-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.11; 12.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Ražio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (21.222) RKD-1515 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti mokesčių administratorių leisti pareiškėjui susipažinti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. bei UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Mokesčių administratorius atlieka pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Mokesčių administratorius neketina pripažinti gyvenamųjų namų statybos darbų sąnaudų, kurias patvirtina UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitos faktūros. Nors mokesčių mokėtojas nėra įpareigotas patikrinti gautų PVM sąskaitų faktūrų deklaravimo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau mokesčių administratorius siekia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui, dėl ko jis yra priverstas rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitos faktūros buvo realios. Tai įrodyti galima tik įmonių PVM deklaracijomis ir gaunamų (išrašomų) PVM sąskaitų faktūrų registrais.

1.2. Pareiškėjo mokestinis tyrimas (vėliau perėjęs į mokestinį patikrinimą) vyksta jau ilgą laiką, tokiu būdu didėja pareiškėjui skaičiuojamų delspinigių ir baudų dydis. Pareiškėjas siekia geranoriškai atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, todėl atsisakymas suteikti (pateikti) informaciją, kuri leistų įrodyti ir (arba) paneigti vienokias ar kitokias mokestinio patikrinimo aplinkybes, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas negali realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, nes negali susipažinti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. bei UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., kurie leistų įrodyti mokesčių administratoriaus ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pareiškėjui, pagrįstumą ir realumą. Mokesčių administratoriui nesuteikus pareiškėjui galimybės susipažinti su prašoma mokestinės bylos medžiaga, yra suvaržoma pareiškėjo teisė pateikti įrodymus, kurie suponuotų priešingą nei mokesčių administratoriaus išvadą. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-523-602/2017 pateikti išaiškinimai.

2. Atsakovas VMI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1. Mokesčių administratorius pagal 2018 m. gruodžio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2274 atlieka pareiškėjo PVM, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. balandžio 4 d. prašymą, Sprendimu informavo pareiškėją, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 32 straipsnio 5 punktu, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. VMI, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sutikimo pateikti apie juos informaciją, taip pat į tai, kad mokesčių administratorius neturi informacijos, jog mokesčių mokėtojai UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ mokesčių administratoriui būtų teikę prašymą ar sutikimą atskleisti apie juos informaciją kitiems asmenims, vadovaudamasi MAĮ 38 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nepateikė jo prašomos informacijos. Pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Be to, keliamo ginčo atveju MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų nuostatos imperatyviai nustato, kokiais atvejais ir kokiems subjektams informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista. VMI negalėjo pateikti pareiškėjui prašomos informacijos, nes būtų pažeisti teisės aktuose įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai – neatskleisti mokesčių administratoriui pateiktos informacijos.

2.2. Užbaigus mokestinį patikrinimą, yra surašomas patikrinimo aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie konkrečiai, kiek tai susiję su patikrinimo aktu, yra (privalo) būti neatsiejama patikrinimo akto dalimi ir įteikiami mokesčių mokėtojui kartu su patikrinimo aktu. Mokesčių administratorius turi supažindinti mokesčio mokėtoją ne tik su mokestinio patikrinimo aktu, kaip savarankišku sprendimu (dokumentu), bet ir su visais jo priedais, kurie iš esmės yra patikrinimo akto sudėtinė dalis.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius pagal 2018 m. gruodžio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2274 atlieka pareiškėjo PVM, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. VMI pateikė prašymą leisti susipažinti su mokestiniam patikrinimui reikšmingais dokumentais, t. y. su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., bei UAB „Konsela“ gaunamų-išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. Byloje pareiškėjas pateikė jam išrašytas šių įmonių PVM sąskaitas faktūras, kurios pateiktos ir mokestinio patikrinimo metu. VMI, išnagrinėjusi 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjo prašymą, Sprendimu informavo pareiškėją, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 38 straipsnio 1 dalimi, pateikti prašomos informacijos negali, nes pareiškėjas nepateikė UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sutikimo pateikti apie juos informaciją. Be to, mokesčių administratorius neturi informacijos, kad mokesčių mokėtojai UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ mokesčių administratoriui būtų teikę prašymą ar sutikimą atskleisti apie juos informaciją kitiems asmenims.

5. Teismas pabrėžė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo teisės susipažinti su mokesčių administratoriaus disponuojama informacija būtent apie trečiuosius asmenis. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m liepos 1 d.) numato bendrąją asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų, tačiau specialiuose įstatymuose gali būti numatyta konkreti šios teisės realizavimo tvarka ir išimtys. Šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ nuostatos ir Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 (toliau – ir Taisyklės), kadangi pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas, kurio atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas.

6. Teismas pažymėjo, kad MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kokia informacija nelaikoma paslaptyje, šią informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Pareiškėjo prašyta pateikti informacija nepatenka į MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Pagal MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti, o kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista (MAĮ 39 str. 1 d. 9 p.). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose mokesčių administratoriui yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai neatskleisti informacijos apie mokesčių mokėtoją, pateiktą mokesčių administratoriui informaciją laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams. Tarp mokesčių mokėtojo teisių, išdėstytų MAĮ 36 straipsnyje, nėra teisės gauti informaciją apie kitus asmenis.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme prašoma pateikti informacija nepatenka MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Be to, keliamo ginčo atveju MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų nuostatos imperatyviai nustato atvejus, kokiais atvejais ir kokiems subjektams informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista. Atsakovas nepažeidė MAĮ 32 straipsnyje įtvirtintų mokesčių administratoriaus pareigų, atsisakydamas mokestinio patikrinimo eigoje pateikti informaciją apie kitus asmenis.

8. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo argumentai, nors mokestinis patikrinimas nėra užbaigtas, yra iš esmės susiję su atliekamu mokestiniu patikrinimu ir informacijos, surinktos mokestinio patikrinimo metu, vertinimu. Užbaigus mokestinį patikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjas turės teisę susipažinti su jo duomenimis, teikti savo pastabas ir papildomus įrodymus ar paaiškinimus iki patvirtinant patikrinimo aktą, taip pat skųsti sprendimą, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas (jei toks būtų). Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros mokesčių administratoriaus turės būti įvertintos kartu su mokestinio patikrinimo užduotimis, patikrinimo metu surinktais kitais duomenimis, įskaitant ir pareiškėjo nurodomą informacija apie kitus asmenis. Sprendime nurodyti argumentai yra teisėti ir pagrįsti. Sprendime tinkamai įvertintas pareiškėjo prašymo turinys ir pateiktas atsakymas atsižvelgus į jo esmę. Pareiškėjas, siekdamas savarankiškai pagrįsti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ vykusių sandorių realumą, gali kreiptis tiesiogiai į šiuos subjektus.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Jis 2019m. balandžio 4 d. kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu leisti susipažinti su mokestiniam patikrinimui reikšmingais dokumentais. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą. Aptarimo su pareiškėju metu mokesčių administratorius jam pareiškė, kad, tikrinant pirkimo-pardavimo sandorius, mokesčių administratorius neketina pripažinti gyvenamųjų namų statybos darbų sąnaudų, kurias patvirtina UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitos faktūros.

Mokesčių administratorius mano, kad nurodytos įmonės realiai statybos darbų neatliko. Nors mokesčių mokėtojas nėra įpareigotas patikrinti gautų PVM sąskaitų faktūrų deklaravimo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau mokesčių administratorius perkelia įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas yra priverstas rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitos faktūros buvo realios. Tai įrodyti galima tik įmonių PVM deklaracijomis ir gaunamų (išrašomų) PVM sąskaitų faktūrų registrais.

Neturėdamas galimybės gauti minėtų dokumentų, pareiškėjas paprašė mokesčių administratoriaus:

1) išreikalauti ir leisti susipažinti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.;

2) išreikalauti ir leisti susipažinti su UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. Tuo atveju, jeigu PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ deklaravo, tai būtų neginčijamas įrodymas, kad UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ atliko statybos rangos darbus ir mokesčių administratoriaus išreikšta preliminari nuomonė būtų paneigta bei tuo pačiu būtų pagreitintas pareiškėjo mokestinis patikrinimas.

Nesusipažinus ir neįvertinus minėtų dokumentų, mokesčių administratorius patikrinimo akte nurodys tik tas aplinkybes, kurios yra naudingos mokesčių administratoriui, tačiau nebus vertinama faktinių ir teisinių aplinkybių visuma. Mokesčių administratoriui nesuteikus pareiškėjui galimybės susipažinti su prašoma mokestinės bylos medžiaga, yra suvaržoma jo teisė pateikti įrodymus, kurie suponuotų priešingą nei mokesčių administratoriaus išvadą. Nepateikus jo prašomų dokumentų, pareiškėjas mokestinio ginčo metu neturės galimybės laiku ir tinkamai surinkti informacijos, todėl jo teisės nebus tinkamai ginamos.

9.2. Pareiškėją bei UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ siejo sutartiniai santykiai, minėtos bendrovės atliko pareiškėjui statybos rangos darbus, tuo pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras bei žodžiu informavo, kad visos PVM sąskaitos faktūros yra pateiktos ir deklaruotos tinkamai ir laiku. Tokiu būdu pareiškėjo prašoma informacija nėra slapta ar susijusi su įmonės komercinėmis paslaptimis. Pareiškėjas nereikalauja UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijų detalizacijos, o tik prašo nurodyti bendras PVM deklaracijų sumas, kad galėtų sutikrinti, ar jam išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumos patenka į deklaracijų sumas. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-523-602/2017 pateikti išaiškinimai. Mokesčių administratoriaus atsisakymas suteikti informaciją turėtų būti pakankamai motyvuotas. Nors pareiškėjas kreipėsi į UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ su prašymais pateikti arba leisti susipažinti su PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., tačiau atsakymai taip ir nebuvo gauti. Akivaizdu, kad tokiu būdu yra apribojama pareiškėjo teisė į gynybą. Pareiškėjas praranda teisę į gynybą, taip pat galimybę pateikti svarius įrodymus, kurie leistų atsakovui įvertinti ir tinkamai užbaigti mokestinį patikrinimą.

10. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad jau yra atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas ir surašytas 2019 m. spalio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222) FR0680-354. MAĮ įpareigoja mokesčių administratorių supažindinti mokesčio mokėtoją ne tik su mokestinio patikrinimo aktu, kaip savarankišku sprendimu (dokumentu), bet ir su visais jo priedais, kurie iš esmės yra patikrinimo akto sudėtinė dalis. Pareiškėjas savo teisę į gynybą gali realizuoti inicijuodamas mokestinį ginčą dėl papildomai jam apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 9 d. rašto Nr. (21.222) RKD-1515, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. prašymas leisti jam susipažinti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. bei UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.

13. Nustatyta, kad buvo atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas dėl pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

14. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. VMI pateikė prašymą leisti susipažinti su mokestiniam patikrinimui reikšmingais dokumentais, t. y. su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. bei UAB „Konsela“ gaunamų-išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.

15. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. prašymą, 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (21.222) RKD-1515 informavo pareiškėją, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 38 straipsnio 1 dalimi, pateikti prašomos informacijos negali, nes pareiškėjas nepateikė UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sutikimo pateikti apie juos informaciją. Be to, mokesčių administratorius neturi informacijos, kad mokesčių mokėtojai UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ mokesčių administratoriui būtų teikę prašymą ar sutikimą atskleisti apie juos informaciją kitiems asmenims.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas faktinių aplinkybių vertinimu, susietu su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų faktinių duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje esančius faktinius duomenis, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

18. MAĮ 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad paslaptyje nelaikoma tokia informacija: 1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai; 2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos; 3) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma nelaikoma paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais; 4) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos suma; 6) informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta. Mokesčių mokėtojo kaltė laikoma įrodyta, kai mokesčių mokėtojas per įstatymų nustatytus terminus ir tvarka neapskundė mokesčių administratoriaus veiksmų arba kai apskundus mokesčių administratoriaus veiksmus skundą nagrinėjanti institucija savo sprendimu jų nepripažįsta neteisėtais ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas įstatymų nustatytais terminais bei tvarka neapskundė, arba kai skundą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepripažįstantis mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtais, yra galutinis; 7) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams; 8) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija. MAĮ 38 straipsnio 3 dalyje, įtvirtinta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Jei įstatymai nenustato ko kita, mokesčių administratoriaus turimos nelaikomos paslaptimi informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims atvejus, būdus, mastą ir tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius.

19. MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista.

20. Mokesčių mokėtojas turi teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (MAĮ 36 str. 5 p.). Pareiškėjas prašymą atsakovui dėl informacijos gavimo sieja su jo atžvilgiu atliekamu mokestiniu patikrinimu, todėl nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ nuostatos dėl informacijos apie mokesčių mokėtoją teikimo.

21. Įvertinusi pareiškėjo prašomos informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus pobūdį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo prašyme prašoma pateikti informacija nepatenka į MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Pagal MAĮ 38 straipsnio 3 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo gauti UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sutikimus dėl informacijos apie šias bendroves paskleidimo, tačiau tokių sutikimų atsakovui nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prašomą informaciją.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi VMI 2019 m. balandžio 9 d. rašto Nr. (21.222) RKD-1515 turinį, sprendžia, jog jis atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) reikalavimus, nes sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui prašomą informaciją yra pagrįstas faktais ir teisės normomis.

23. Nesant ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo. Nepanaikinus ginčijamo administracinio akto, nėra pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių leisti pareiškėjui susipažinti su prašomais dokumentais. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė