ade86358-905b-4b91-847a-65fa2fedcbf3 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-9742-1025/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01455-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.9; 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant V. D., nuotoliniu bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjos G. P. ir suinteresuoto asmens K. K. atstovei advokato padėjėjai S. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o – pavardės pakeitimo, suinteresuoti asmenys K. K., Klaipėdos rajono savivaldybė, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020-06-30 sprendimÄ Nr. SD-407; įpareigoti Klaipėdos rajono administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , nurodant pareiÅ¡kėjos pavardę ,,K.‘‘; priteisti pareiÅ¡kėjos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens K. K. 2019-09-09 buvo sudaryta santuoka Nevados Valstijoje JAV, pareiÅ¡kėjos mergautinė pavardė „P.“ santuokos sudarymo metu pakeista į ,,K.‘‘. 2020-06-09 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu dėl 2019-09-09 užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ . Suinteresuotas asmuo 2020-06-29 sudarė aktualios santuokos įraÅ¡Ä Nr. 63, bet praÅ¡ymo dėl originalios pavardės netenkino, 2020-06-30 atsakyme-sprendime Nr. SD-407 nurodė, kad lietuviÅ¡kame įraÅ¡e pareiÅ¡kėjos pavardės ,,K.‘‘, t. y. pavardės su vyriÅ¡ka galÅ«ne, įraÅ¡yti negali ir aktualiame lietuviÅ¡kame santuokos įraÅ¡e nurodė pareiÅ¡kėjos mergautinę pavardę - „P.“.

Pareiškėja nurodo, jog savo ateitį su sutuoktiniu sieja su užsienio valstybe, konkrečiai JAV. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadove, inžinierių skyriaus vadove, ne vienerius metus kuruoja tarptautinius projektus, projektų mastams ir kiekiui plečiantis jų šeima ketina persikelti į užsienio valstybę, savo ateities nesieja tik su Lietuvos Respublika, be to, ateityje ketinama susilaukti vaikų, kurių pavardžių reikšmė taip pat įeis į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo ir neliečiamumo principo turinį.

Gyvenant užsienio valstybėje ir dirbant užsienio valstybėje esant skirtingoms vyro ir žmonos (ateityje ir vaiko ar vaikų) pavardėms bus susiduriama su nuolatiniais nepatogumais ir apsunkinimais įgyvendinant pareiÅ¡kėjos bei jos sutuoktinio teises ir teisėtus interesus: dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, sprendžiant privataus gyvenimo klausimus. PareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui teks įrodinėti Å¡eimos santykius, giminės ryšį su bÅ«simais vaikais, patirs nemalonumų prieÅ¡ darbdavius ir klientus dalykinių susitikimų ar vakarienių metu, ateityje galimai susidurs su problemomis įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir/ar gaunant paskolÄ , patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Draudimas įraÅ¡yti pavardę lietuviÅ¡kame santuokos sudarymo įraÅ¡e, kai pavardė jau pakeista iÅ¡duotame JAV santuokos sudarymo dokumente, yra neproporcingas nepatogumams. Toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ bei asmens teisę į vardÄ . Suinteresuotas asmuo K. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos pavardė turi bÅ«ti palikta tokia kaip nurodyta originaliame užsienietiÅ¡kame santuokos sudarymo dokumente – „K.“.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodo, jog asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ numato kaip sprendžiami asmens vardo ir pavardės keitimo klausimai. Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėse.

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 124 punkte nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja: asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu; suinteresuoto asmens prašymu; savo iniciatyva.

Užsienio valstybėje įregistruotų santuokų apskaitos tvarka nustatyta Taisyklių VII skyriuje. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-06-26 nutarime Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nurodyta, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė, tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formÄ , kuri nenurodytų Å¡eiminės padėties, pavardė iÅ¡ vyriÅ¡kos pavardės gali bÅ«ti daroma su galÅ«ne -ė. Moteriai vyriÅ¡ka pavardės forma (kai vyro pavardė yra lietuviÅ¡kos kilmės) apskaitant santuokÄ Ä¯raÅ¡oma ypač retais atvejais, kai galima taikyti LR CK 1.27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad sutuoktinių asmeniniams santykiams taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Tokiu atveju turi bÅ«ti iÅ¡pildytos Å¡ios sÄ lygos: sutuoktiniai iÅ¡sideklaravę iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybėje iÅ¡duotame santuokos dokumente yra įraÅ¡yta moters pavardė po santuokos su vyriÅ¡ka galÅ«ne ir užbaigta pavardės pakeitimo procedÅ«ra (įprastai pateikiamas leidimas gyventi užsienio valstybėje ar kitas dokumentas, įrodantis, kad pavardė jau pakeista). Å iuo atveju abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, dokumentų patvirtinančių, kad pavardės keitimo procedÅ«ra bÅ«tų užbaigta užsienio valstybėje nepateikta, todėl įtraukiant į apskaitÄ užsienio Å¡alyje sudarytÄ santuokÄ , vyriÅ¡kos formos galÅ«nės „K.“ pareiÅ¡kėjos pavardėje įraÅ¡yti negalima.

PraÅ¡o nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ne prieÅ¡ingas Å¡alių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas lėmė pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si į teismÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog lietuvių kalbos moterų pavardžių darymas reglamentuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-06-26 nutarimu Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“.

Visais atvejais mergaičių ir moterų pavardės sudaromos su moteriškosios giminės galūnėmis. Tai grindžiama lietuvių kalbos daiktavardžių morfologine ypatybe - vyriškosios ir moteriškosios giminės priešprieša, t. y. vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiai reiškia skirtingos lyties asmenis. Pavardės formos atitikties lyčiai reikalavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 p. Moters pavardė iš vyro pavardės „K.“ gali būti padaroma arba su priesaga -ienė (K.), arba su galūne -ė (K.), forma „K.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos G. P. ir suinteresuoto asmens K. K. atstovė pareiÅ¡kimÄ palaiko, praÅ¡o jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja dirba tarptautinėje kompanijoje. PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis ketina vykti gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. PareiÅ¡kėjai vizÄ planuoja tvarkyti darbovietė, tačiau gali susidurti su problema – pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui gauti vizÄ dėl ne vienodos jų pavardės, dėl bÅ«tinumo įrodinėti, kad jie susiję giminystės ryÅ¡iais.

PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu Å¡iuo metu dar gyvenÄ Lietuvoje dėl karantino, tačiau jau atlieka pasiruoÅ¡imo darbus tokius, kaip pavardės keitimas, nekilnojamojo turto pardavimas - jie jau yra pardavę savo bÅ«stÄ Lietuvoje bei ketina įsigyti bÅ«stÄ užsienyje. Ateityje pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu galimai dėl ne vienodos pavardės susidurs su problemomis užsienyje gauti paskolÄ bÅ«sto pirkimui bei šį turtÄ Ä¯registruojant. Lietuvoje yra įregistruota moterų vyriÅ¡kos formos pavardžių, kaip pavyzdys – D.

B., kuri gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo, įrašų atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo. Teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-09-09 pareiÅ¡kėja G. P. sudarė santuokÄ su suinteresuotu asmeniu K. K. Nevados valstijoje JAV, L. V. bei pasirinko vyro pavardę –„K.“. PareiÅ¡kėja 2020-06-10 pateikė Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriui praÅ¡ymÄ Ä¯traukiant į apskaitÄ užsienio valstybėje sudarytÄ santuokÄ , pakeisti „P.“ pavardę į pavardę po santuokos – „K.“, kokia ir nurodyta originaliame santuokos liudijime. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius 2020-06-03 raÅ¡tu Nr. Sd407 į 2020-06-10 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, įtraukiant į apskaitÄ užsienyje sudarytÄ santuokÄ , vyriÅ¡kos formos galÅ«nės (K.) pavardėje įraÅ¡yti negali.

Santuoka į apskaitÄ Ä¯traukta 2020-06-29, santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 63, pareiÅ¡kėjai palikta pavardė – „P.“. Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjos teisės pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančiÄ iÅ¡tekėjusių moterų pavardžių darybos taisyklių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . CK 3.31 straipsnyje reglamentuojama, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtÄ savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrÄ pavardę arba pasirinkti dvigubÄ pavardę, kaip prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.

Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės nustato, kad sprendžiant asmens vardo ir pavardės keitimo klausimus, teisingumo ministro tvirtinamos civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės taikomos tiek, kiek Å¡ių klausimų nereglamentuoja Å¡ios taisyklės (1 punktas). Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės reglamentuoja, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiÅ¡kėjo lytį, neprieÅ¡tarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai (4 punktas), pareiÅ¡kėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: pasikeitė pavardę užsienio valstybėje (9.6 punktas).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, pagal CK 1.11 straipsnį užsienio teisės normos netaikomos Lietuvoje, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006). Civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba.

Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiÅ¡kia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarime Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nurodė, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis „-ienė“, „-(i)uvienė“ (1 punktas). Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formÄ , kuri nenurodytų Å¡eiminės padėties, pavardė iÅ¡ vyriÅ¡kos pavardės gali bÅ«ti daroma su galÅ«ne „-ė“ (2 punktas).

Ä®vertinus nurodytus teisės aktus darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles. Tačiau nagrinėjamu atveju yra reikalinga įvertinti ir tarptautinių teismų praktikÄ sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų.

Nors Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo L. R. praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žL. R.“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises. 2015 m. birželio 17 d.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto praÅ¡ymu parengė iÅ¡vadÄ dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2), kurioje Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažino, jog vardo raÅ¡yba Å¡iuo atveju yra iÅ¡imtinai teisinis klausimas, kuris turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje. Asmenvardžių raÅ¡ybos iÅ¡imtys ir draudimai niekaip negali bÅ«ti susiję su vieÅ¡Ä ja tvarka, neva ginant susiformavusiÄ lietuvių kalbos kalbinę kultÅ«rÄ .

Valstybinė lietuvių kalbos komisija aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo nuomonę, kad galimos tam tikros iÅ¡imtys, atsižvelgiant į visuomenės bei piliečių poreikius. Teisingumo Teismas ne kartÄ atkreipė ypatingÄ dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ : kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas.

Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2007 m. Teisingumo Teismo sprendimas Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (paraiÅ¡kos Nr. 10163/02).

Pateiktas į bylÄ Ä¯rodymas – D. B. 2020-11-04 liudijimas, patvirtina, kad Lietuvoje yra registruota moterų, po santuokos turinčių pavardę tapačiÄ vyro pavardei su galÅ«ne (-as). Byloje nėra įrodymų, jog toks pavardės keitimas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nori, kad jai sudarius santuokÄ civilinės bÅ«klės akte bÅ«tų įregistruota jos pasirinkta vyro pavardė „K.“. PareiÅ¡kėja dirba tarptautinėje kompanijoje (duomenys neskelbtini), yra gerai vertinama specialistė, nuo 2019-10-30 užima inžinierių vadovės pareigas. (duomenys neskelbtini) 2020-07-20 pažymoje ir 2020-07-15 rekomendaciniame laiÅ¡ke nurodo, kad pareiÅ¡kėja įmonėje dirba 8 metus.

Å iuo metu įmonė intensyviai plečia savo rinkÄ Ä¯ JAV. PareiÅ¡kėjai nusprendus iÅ¡vykti gyventi ir dirbti į JAV, nekils keblumų realizuojant save, kaip inžiniere JAV ir atstovaujant (duomenys neskelbtini) įmonę Å iaurės ir Pietų Amerikos rinkoms. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu ketina iÅ¡vykti dirbti ir gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Rimtus pareiÅ¡kėjos Å¡eimos ketinimus ateityje gyventi užsienyje patvirtina ir 2020-08-03 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria suinteresuotas asmuo K.

K. pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjos pavardė Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktuose bÅ«tų įregistruota su priesaga „-ienė“ ar „ė“, jos pavardė skirtųsi nuo sutuoktinio, kas sÄ lygotų neproporcingai didelius pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos nepatogumus. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę santuokos apskaitos įraÅ¡e sukelia ir ateityje gali sukelti pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių ir kt. nepatogumų įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , Å¡eimos ryÅ¡ius, įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir / ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje, taip pat susilaukus vaikų.

Teismas konstatuoja, kad draudimas įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos pavardę „K.“ (sutuoktinio pavardė) yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiÅ¡kėja patiria ir gali patirti ateityje dėl skirtingo jos ir sutuoktinio pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ bei asmens teisę į pavardę (CK 2.20 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Duomenų, jog vyriÅ¡kos kilmės pavardžių įraÅ¡ymas moterims bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjos gyvenimo privatumas ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės siekį iÅ¡saugoti savo kultÅ«rinį ir kalbinį iÅ¡skirtinumÄ . Byloje konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindÄ nukrypti nuo Å¡iuo metu Lietuvoje esamo teisinio reguliavimo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020-06-30 sprendimÄ Nr. SD-407 ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä nurodant pareiÅ¡kėjos pavardę „K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 443 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo iÅ¡ suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, jog patyrė 38 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, taip pat 1200 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ . CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nors suinteresuotas asmuo ir priėmė pareiÅ¡kėjai nepalankiÄ iÅ¡vadÄ dėl pavardės keitimo, tačiau suinteresuotas asmuo vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tokia aplinkybė negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį.

Pažymėtina, jog suinteresuotumas arba interesai pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį turi bÅ«ti suprantami kaip materialinis teisinis suinteresuotumas ir / arba materialinis interesas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-04-21 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-728-565/2020). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 514-516 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. birželio 30 d. sprendimÄ /atsisakymÄ Nr. Sd-407. Ä®pareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių 2020 m. birželio 29 d. santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 63 pakeisti pareiÅ¡kėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į ,,K.“ bei iÅ¡duoti jai naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä su pakeista pareiÅ¡kėjos pavarde. Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis civilinės bÅ«klės aktÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Asta Matulevičienė