ade825d9-b7b4-46fd-9edb-b71c25cd5f1e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-3354-189/2013                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-01148-2012-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.2., 2.7.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Erinijai Perednikaitei,             atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Onai Baranauskienei,             trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,             trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovui Aleksandrui TiaÅ¡kevičiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas).             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2012-03-27 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-17659 (b. l.

11) nusprendė iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) turto, iÅ¡ieÅ¡koti ne pagal paskirtį panaudotÄ Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 51900 Lt sumÄ .             PareiÅ¡kėja nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, su skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Inspekcijos virÅ¡ininko 2012-03-27 sprendimÄ Nr. (23.17-08)-320-17659 iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto.

             Pagrįsdama nesutikimo su ginčo sprendimu aplinkybes nurodė, jog sprendimas grindžiamas neteisėtu ir nepagrįstu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2010-12-07 raštu Nr. (9-2)-D8-11440, adresuotu Inspekcijai (toliau – ir Raštas, b. l. 12). Rašto pagrindas taip pat neteisėtas, nes remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) 2010-11-09 Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktu (toliau – ir Aktas, b. l. 13), kurio turinys yra dviprasmiškas.

Akto 2 skiltyje nurodytas pažeidimo pavadinimas „Lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį“, tačiau jau 3 skiltyje „Priemonės pavadinimas“ nurodyta, kad lėšos panaudotos priemonėms, nustatytoms Medžioklės įstatyme, kurios pagal Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymÄ gali bÅ«ti finansuojamos Å¡ios programos lėšomis. IÅ¡ to darė iÅ¡vadÄ , kad tai reikÅ¡tų, jog lėšos numatytos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme (toliau ir – Medžioklės įstatymas) panaudotos teisėtai.             PareiÅ¡kėja dėl RaÅ¡to ir Akto teisėtumo kreipėsi į teismÄ , tačiau byla buvo nutraukta, nusprendus, kad skundžiami dokumentai pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, o teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai sukelia bÅ«tent Inspekcijos sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti lėšas ne ginčo tvarka (prijungta administracinė byla Nr. I-1542-365/2011).             Pabrėžė, kad Aplinkos ministerija neteisingai traktuoja, jog medžiotojų klubai ir bÅ«reliai yra netinkami subjektai gauti lėšas pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir SAARSPÄ®) 4 str. 1 d. 3 p., t. y., kad Å¡ios organizacijos nėra miÅ¡ko savininkės, valdytojos, naudotojos.

Pasak pareiÅ¡kėjos, prieÅ¡ingai, medžiotojų bÅ«reliai yra tinkami miÅ¡ko naudotojai, nes miÅ¡ko (medžioklės) plotų ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę įgijo Medžioklės įstatymo pagrindu gavę dokumentus, leidžiančius medžioti miÅ¡ke. Taip pat nurodė, kad medžioklės plotai yra miÅ¡kų plotai, kuriuose gali bÅ«ti medžiojama, o medžioklės plotų naudojimas yra miÅ¡ko plotų naudojimas. Apibendrindami, Å¡iuo aspektu darė iÅ¡vadÄ , kad medžiotojų klubai, bÅ«reliai gavusios leidimÄ naudoti medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete yra medžioklės plotų naudotojai, t. y. miÅ¡ko naudotojai.

             Akcentavo, jog pareiÅ¡kėja kasmet Alytaus regiono AAD teikdavo Alytaus rajono savivaldybės patvirtintas Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitas už ataskaitinius metus, tačiau Aplinkos ministerija jokių pastabų nėra pateikusi, o tai leido suprasti, kad savivaldybė lėšas naudoja teisėtai. Be to, pareiÅ¡kėjos ataskaita buvo tikrinta du kartus, pirmÄ kartÄ konstatuojant pažeidimų nebuvimÄ , o antrÄ kartÄ jau konstatuojant pažeidimus.             Atkreipė dėmesį, kad ginčas byloje iÅ¡ esmės kilęs dėl teisės aktuose (Medžioklės įstatymas, MiÅ¡kų įstatymas, SAARSPÄ®) vartojamų nuostatų, susijusių su miÅ¡ko naudotojo sÄ vokų apibrėžimu, nepakankamai iÅ¡samiu reglamentavimu, o tuo tarpu neteisėtais laikytinų RaÅ¡to ir Akto pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti naikintinas.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų (b. l. 44-46, 152) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Nurodė, kad sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, be to, Inspekcija nekompetentinga vertinti, ar lėšos panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį. Mano, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (RaÅ¡tas) ir teisės normomis, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p., turėjo teisę priimti skundžiamÄ sprendimÄ .             Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija atsiliepimo (b. l. 40-43) argumentais prašė skundÄ tenkinti.             Nesutiko su Aplinkos ministerijos nuomone dėl medžioklės bÅ«relių nepripažinimo miÅ¡ko plotų naudotojais ir Å¡iuo aspektu pabrėžė, kad medžioklės plotai yra miÅ¡ko plotai, o medžioklės plotų naudojimas medžioklei yra viena iÅ¡ miÅ¡ko plotų naudojimo rÅ«Å¡ių.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, pagal SAARSPÄ® 4 str. nuostatas skyrusi lėšas medžiotojų bÅ«reliams elgėsi teisėtai, nes Å¡ie bÅ«reliai yra miÅ¡ko sklypų naudotojai.              Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo (b. l. 57-59) argumentais prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovė surinko teisėtus faktus ir pateikė atitinkamas iÅ¡vadas.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimų (b. l. 63-66, 156-160) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja skirdama SAARP lėšas pažeidė SAARPÄ® nuostatas, todėl Alytaus regiono AAD Akte teisingai užfiksavo nustatytus pažeidimus, o tuo tarpu Inspekcija pagrįstai vadovaudamasi Å¡io įstatymo 4 str. 4 d. pareiÅ¡kėjai pateikė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti lėšas ne ginčo tvarka.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atsiliepimo (b. l. 67-69) argumentais visiÅ¡kai sutiko su pareiÅ¡kėjos skundu, jog medžiotojų bÅ«reliai yra laikytini miÅ¡ko naudotojais, todėl tuo pagrindu prašė skundÄ patenkinti.             Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Nagrinėjamos administracinės bylos pagrindas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-261-588/2013 konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3026-171/2012 neteisėtumas ir panaikinimas, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. Minėtoje administracinėje byloje (Nr. I-3026-171/2012) teismas nagrinėjo Inspekcijos virÅ¡ininko 2012-03-27 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-17659 iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto pagrįstumÄ ir 2012-10-22 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.

Skundo atmetimo pagrindas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, kuria buvo pakeista praktika tokio pobÅ«džio bylose ir aktu sukeliančiu pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes buvo pripažintas bÅ«tent Aplinkos ministerijos teikimas Inspekcijai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas, tačiau ne Inspekcijos sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto. Teismas įvertinęs Å¡iÄ aplinkybę (dėl pasikeitusios teismų praktikos) Inspekcijos skundžiamo sprendimo nevertino.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013-04-25 nutartimi, perduodamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui, konstatavo, kad atmetus skundÄ buvo užkirstas kelias ginčyti Inspekcijos sprendimÄ , o taip pat kartu ir Aplinkos ministerijos 2010-12-07 raÅ¡tÄ Nr. (9-2)-D8-11440, kuris pagal iki 2012-09-27 galiojusiÄ praktikÄ galėjo bÅ«ti vertinamas tik ginčijant Inspekcijos sprendimÄ .             Taigi, Å¡ios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Inspekcijos virÅ¡ininko 2012-03-27 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-17659 iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto teisėtumas ir pagrįstumas, kartu vertinant ir pagrindÄ jam priimti, t. y. aplinkybes, lėmusias Aplinkos ministerijos 2010-12-07 raÅ¡to Nr. (9-2)-D8-11440 priėmimÄ , kuris, be kita ko laikytinas pagrindu skundžiamam Inspekcijos sprendimui priimti.             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl VMI virÅ¡ininko 2012-03-27 sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto, kuriuo iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės administracijos nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 51900 Lt sumÄ , kuri susidarė panaudojant lėšas ne SAARSP įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. nustatytiems tikslams (b. l. 11).

Å is faktas buvo nustatytas Alytaus RAAD 2010-11-09 Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo akte (b. l. 13). Aplinkos ministerija 2010-12-07 raÅ¡tu Nr. (9-2)-D8-11440 Inspekcijos prašė Akte nustatytÄ sumÄ , panaudotÄ Ä®statyme nenumatytiems tikslams, ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ (b. l. 12). Inspekcija 2012-03-28 raÅ¡tu Nr. (23.1-08)-RNA-13955 Alytaus rajono savivaldybei iÅ¡siuntė SprendimÄ ir pasiÅ«lė per 30 dienų sumokėti nurodytÄ sumÄ (b. l. 10).             Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja skundo argumentais prieÅ¡taraudama Inspekcijos sprendimui, jo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės grindžia neteisėtu pagrindu Å¡iam sprendimui priimti, t. y. pareiÅ¡kėja skunde iÅ¡ esmės pasisako dėl Akto bei Aplinkos ministerijos raÅ¡to neteisėtumo (pagrindai Inspekcijos sprendimui priimti), kurį, beje, grindžia aplinkybėmis susijusiomis su Aplinkos ministerijos, neteisingu vertinimu, jog medžiotojų klubai ir bÅ«reliai nėra miÅ¡ko savininkai, valdytojai, naudotojai, todėl ir nelaikytini tinkamais subjektais gauti lėšas pagal SAARPÄ® 4 str. 1 d. 3 p. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, vertinant skundžiamo Inspekcijos sprendimo teisėtumÄ , kartu vertintini ir pagrindai Å¡iam sprendimui priimti (aplinkybės susijusios su Akto, RaÅ¡to priėmimu).             Akte nurodyta, kad patikrinus Alytaus rajono savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimÄ buvo nustatytas pažeidimas – Lėšų panaudojimas ne pagal tikslinę paskirtį;

Priemonės pavadinimas – Priemonėms numatytoms Medžioklės įstatyme, kurios pagal SAARSPÄ® gali bÅ«ti finansuojamos Å¡ios programos lėšomis; Pažeidimo pagrindas – SAARSPÄ® 4 str. 1 d. 3 p.             SAARSPÄ® 2 str. nurodyta, kad specialiosios programos tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, numatytas minėto įstatymo 4 str. Å io įstatymo 4 str. reglamentuoja specialiosios programos lėšų naudojimÄ . Å io straipsnio 1 d. 3 p. nustatyta, kad specialiosios programos lėšos naudojamos finansiÅ¡kai remti miÅ¡ko sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitÄ medžiagÄ , reikalingÄ pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti – įplaukos pagal 3 str. 2 p. Å io straipsnio 3 d. nustato, kad savivaldybės institucija ataskaitÄ , o prireikus – ir papildomÄ informacijÄ apie specialiosios programos priemonių vykdymÄ teikia Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka.             Medžioklės įstatymo 2 str. 11 d. nustatyta, kad medžioklės plotai – tai žemės, miÅ¡kų ir vandens telkinių plotai, kuriuose Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti medžiojama.

To paties straipsnio 12 d. reglamentuojama, kad medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvÅ«nus nuo neteisėto naudojimo, o 13 d. nurodyta, jog medžioklės plotų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis bÅ«ti laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotoju pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymÄ ir turintis Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete.

Å io įstatymo paminėto straipsnio 14 d. medžioklės plotų vienetas apibrėžiamas kaip vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimas.             Pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 10-12 dalis, miÅ¡ko savininkai yra valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumÄ pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miÅ¡kus; miÅ¡ko valdytojai yra miÅ¡ko savininkai, miÅ¡kų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės bei organizacijos, valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miÅ¡ko žemę; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumÄ pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusios privačios miÅ¡ko žemės valdymo teise; miÅ¡ko naudotojai – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę.

To paties straipsnio 7 d. miÅ¡ko iÅ¡tekliai apibrėžiami kaip nenukirstas miÅ¡kas, sakai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir toÅ¡is, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miÅ¡ko medžiagos, Å¡akelės, vytelės, grybai, rieÅ¡utai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miÅ¡ko paklotė ir lapai bei miÅ¡ko augalija.             SistemiÅ¡kai vertinant paminėtas teisės nuostatas matyti, jog sÄ voka „miÅ¡ko naudotojai“, minima SAARSPÄ®, nėra tapati „medžioklės plotų naudotojo“ sÄ vokai.

Medžioklės plotų naudotojai turi teisę medžioklės plotuose naudotis laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡tekliais, t. y. medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡tekliais, o ne miÅ¡ko iÅ¡tekliais kaip miÅ¡ko savininkai, valdytojai ar naudotojai.             Atkreiptina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, jau minėtoje administracinėje byloje Nr. 1-662-2003/2012, spręsdama analogiÅ¡kÄ ginÄÄ , konstatavo, „kad miÅ¡ko naudotojų ir medžioklės plotų naudotojų sÄ vokos nėra tapačios, todėl <...> savivaldybės veiksmai, pervedant SAARP lėšas medžioklės plotų naudotojams, prieÅ¡taravo Ä®statymo tikslams ir teisės normoms, o medžiotojų bÅ«reliai negali bÅ«ti SAARP lėšų gavėjais pagal Ä®statymo 4 str. 1 d. 3 p.“             Atsižvelgiant į tai, kad SAARSPÄ® 4 str. 1 d. 3 p. imperatyviai nustatyta, jog specialiosios programos lėšos naudojamos finansiÅ¡kai remti tik miÅ¡ko sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, t. y., kaip miÅ¡ko iÅ¡teklių naudotojus, o tuo tarpu medžiotojų bÅ«reliai MiÅ¡ko įstatymo 2 str. 13 d. prasme yra laikytini medžioklės plotų naudotojais, galinčiais bÅ«ti tik laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotoju (t. y. ne miÅ¡ko iÅ¡teklių naudotoju, kaip nustatyta SAARSPÄ® 4 str. 1 d. 3 p.), todėl ginčo situacijÄ Ä¯vertinus aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Aplinkos ministerija teisingai vertino Alytaus regiono AAD Akte nustatytus faktus (pažeidimÄ ), todėl pagrįstai su teikimu kreipėsi į InspekcijÄ dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo.             SAARSPÄ® 4 str. 4 d. nustatyta, kad specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems Å¡iame Ä®statyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiÅ«lo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ , kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimÄ Å¡ias lėšas iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka.             Kaip ir Å¡iuo atveju, Patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2010-11-09. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8 p. nustatyta, kad Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktÄ , turi įvertinti nustatytus pažeidimus ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo, kreiptis į InspekcijÄ dėl SAARP lėšų, panaudotų pažeidžiant SAARP įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių SAARP lėšų panaudojimÄ , nuostatas, iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Taigi Aplinkos ministerija įvertinusi Akto pagrįstumÄ , su 2010-12-07 raÅ¡tu kreipėsi į InspekcijÄ praÅ¡ydama ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ Alytaus rajono savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas. Tuo tarpu Inspekcija, vadovaudamasi minėtomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos 2010-12-07 praÅ¡ymÄ (teikimÄ ) Nr. (9-2)-D8-11440 iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės ne pagal paskirtį panaudotÄ Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 51900 Lt sumÄ , priėmė ginčijamÄ sprendimÄ .             Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kėja dėl skundžiamo sprendimo turinio ir formos trÅ«kumų prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė (sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, teisinis reglamentavimas, taip pat nurodytas lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindas), todėl nėra pagrindų ir nenustatyta, jog Inspekcijos sprendimas negalėtų bÅ«ti vertinamas, kaip atitinkantis bendruosius individualiam teisės (administraciniam) aktui keliamus reikalavimus.             Taigi, neprieÅ¡taraudama Inspekcijos sprendimo turiniui ir formai, pareiÅ¡kėja Inspekcijos sprendimo neteisėtumÄ grindė vien tuo, kad sprendimas yra priimtas neteisėtų aktų (Aktas, RaÅ¡tas) pagrindu.

Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga ir keliamo ginčo problematikÄ reglamentuojantis teisinis reguliavimas (skirtingas sÄ vokų „miÅ¡ko naudotojai“ ir „medžioklės plotų naudotojai“ interpretavimas), byloje nepaneigus Akto ir RaÅ¡to, kurių pagrindu buvo priimtas Inspekcijos sprendimas, teisėtumo (Aplinkos ministerija pagrįstai nustatė SAARSPÄ® 4 str. 1 d. 3 p. reikalavimų pažeidimÄ ) ir, kaip jau minėta, nepateikus kitų, Inspekcijos sprendimo neteisėtumÄ pagrindžiančių faktų (argumentų), naikinti Inspekcijos sprendimÄ pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Inspekcija laikydamasi teisės aktuose reglamentuotos tvarkos, sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 51900 Lt sumÄ priėmė pagrįstai.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :              PareiÅ¡kėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                              Bronius Januška