ade33f48-682f-4341-b571-997d77b4ba08 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1169-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20366-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

(S)

3.1.7.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-321-877/2023 pagal ieÅ¡kovės D. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo „Santakos architektÅ«ros studija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė D. Ž. (toliau – ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu (DOK-69464) teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę G. K. (toliau – atsakovė) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita paÅ¡alinti trinkelių dangÄ , 50 centimetrų atstumu iki ieÅ¡kovei priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tolia – garažas), žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sienos, paliekant garažo pamatÄ atvirÄ , bei įpareigojant atsakovę savo sklype ir savo sÄ skaita įrengti dangos nuolydį tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų, jog į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ ir garaÅ¾Ä nebėgtų lietaus vanduo ir Å¡iam nebÅ«tų daroma žala; 2) jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nurodytÄ terminÄ , skirti atsakovei 30 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ ieÅ¡kovės naudai; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakove yra kaimynės ir jų sklypai ribojasi. 2013 m. ieÅ¡kovė nusipirko garaÅ¾Ä . 2005 m. liepos 5 d. atsakovei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstravimÄ . Atsakovė apie 2006 m. baigė namo rekonstrukcijÄ , o 2012 metų pabaigoje savo sklype pilnai susitvarkė gerbÅ«vį, t. y. sklype buvo paaukÅ¡tintas sklypo reljefo aukÅ¡tingumas su nuolydžiu į ieÅ¡kovės sklypÄ . Klojant trinkeles atsakovės sklype, buvo uždengti prie sklypo ribos esantys ieÅ¡kovės garažo pamatai ir dalis garažo plytinės sienos, nebuvo padaryta Å¡alia atsakovės sklypo ribos, besiribojančios su ieÅ¡kovės garažu, nutekėjimo latako, todėl po lietaus visos nuotekos iÅ¡ atsakovės sklypo nubėgdavo į ieÅ¡kovės sklypÄ , dėl ko ieÅ¡kovės sklype kaupdavosi vandens nuotekos ir iÅ¡ atsakovės sklypo buvo neÅ¡amos žemės. IeÅ¡kovė sudėjo skardines pertvaras (sukiÅ¡o į žemę) ties sklypų ribomis, kad vandens nuotekos su žemėmis nebėgtų į ieÅ¡kovės sklypÄ .

Tačiau garažo siena toliau gadinama, nes po lietaus nuo atsakovės sklype iÅ¡klotų trinkelių ir reljefo paaukÅ¡tinimo lietaus vanduo plaunÄ garažo sienÄ , Å¡i ypač suÅ¡lampa, garažo viduje kaupiasi drėgmė. Atsakovės sklype nėra uždaros lietaus nuotekų Å¡alinimo sistemos. IeÅ¡kovė kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie aplinkos ministerijos, kuri 2013 m. lapkričio 20 d. atliko statybos patikrinimÄ ir nustatė, jog nuo atsakovės gyvenamojo namo iki garažo iÅ¡klota spalvotų betono trinkelių (5,2 m x 5,7 m) danga, bei informavo, jog dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovė atsakovei iÅ¡siuntė paÅ¡tu 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raÅ¡tiÅ¡kus praÅ¡ymus spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir nedelsiant imtis priemonių užkertant keliÄ ieÅ¡kovės turto gadinimui, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė tik žodžiu pažadėdavo spręsti susidariusiÄ situacijÄ , tačiau pažadų neįgyvendino. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 22 d. iÅ¡siuntė prieÅ¡teisminį įspėjimÄ su raginimu paÅ¡alinti neteisėtus veiksmus, bet ir po Å¡io įspėjimo atsakovė tik žadėjo imtis priemonių, bet jokių veiksmų nesiėmė. 2019 m. vasario 15 d. buvo atlikta privati ieÅ¡kovės garažo techninė apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, jog atsakovės sklype esančios trinkelės sudėtos, neprisilaikant arba visai be projekto, nesuderinus su garažo savininkais; neiÅ¡laikytas pavirÅ¡iaus minimalus nuolydis, kuris turi bÅ«ti nuvestas nuo pastato (garažo); jei nuolydžio padaryti neįmanoma, suderinus su savininkais (ieÅ¡kove), prie garažo sienos, atkasus iÅ¡orėje pamatus, reikia įrengti hidroizoliacijÄ ir sudėti nubėgimo latakus.

3. Atsakovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su sutuoktiniu 2004 m. lapkričio 22 d. įsigijo 0,0792 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo rekonstravimui pagal UAB „Santakos architektÅ«ros studija“ parengtas projektavimo sÄ lygas, kuriame buvo numatytas ir betoninių trinkelių klojimas. Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai buvo baigti 2015 metais ir vėliau įregistruoti vieÅ¡ame registre.

Vykdant betoninių trinkelių klojimÄ , vietose kur yra paklotos betoninės trinkelės buvo nukastas žemės pavirÅ¡ius, formuojamas trinkelėms pamatas (žvyras, skalda), kuris visad yra laidus vandeniui. Atsakovė nėra atlikusi jokių veiksmų susijusių su lietaus vandens nuvedimu į kaimyninę valdÄ ar nutekamojo vandens nuvedimo per kaimynines valdas. PrieÅ¡ tai buvęs garažo savininkas nesiskundė garažo drėkimu, nors trinkelės iÅ¡klotos nuo 2008 m. Garažas yra pastatytas ant žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribos, neiÅ¡laikant įstatymų nustatytos minimalios ribos tarp žemės sklypų.

Å i situacija yra susidariusi dėl to, kad tiek ieÅ¡kovės žemės sklype esantys statiniai, tiek atsakovės žemės sklype esantys statiniai yra statyti 1955-1980 m. Tačiau esant lietui, lietaus nuotekos nuo garažo stogo teka garažo sienomis ir taip yra plaunamas tiek garažo pamatas, tiek lietaus nuotekos patenka į atsakovės žemės sklypÄ . Vanduo ieÅ¡kovės žemės sklype kaupiasi nuo netinkamai garaže įrengto lietvamzdžio ir nuo garažo stogo, nuo (iÅ¡) kurių bėgant vandeniui, plaunamas dar ir ieÅ¡kovės žemės sklype esantis dirvožemio pavirÅ¡ius, jo sluoksniai.

Garažo pamato pažeidimÄ lemia bÅ«tent ieÅ¡kovės veiksmai, t. y. netinkama garažo priežiÅ«ra, o nepriežiÅ«ra lemia ir tai, kad lietaus nuotekos patenka į atsakovės žemės sklypÄ ir yra pažeidžiami ne ieÅ¡kovės, o atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, interesai. Atsakovė sutinka atlikti eilę minėtų ieÅ¡kovės veiksmų bendromis jėgomis, iÅ¡laidas tarp Å¡alių dalijant lygiomis dalimis, tačiau atsakovė negalėjo ir negali užtikrinti, kad lietaus vanduo nebėgs į statinį ir jam nebus daroma žala, kadangi garažas yra ieÅ¡kovės neprižiÅ«rimas, todėl ieÅ¡kovė turėtų bÅ«ti įpareigojama atlikti garažo remontÄ , atliekant sienos plyÅ¡ių paÅ¡alinimo darbus bei įrengiant tinkamÄ lietaus nubėgimo sistemÄ nuo garažo.

4. Atsakovė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį (DOK-58076), kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieÅ¡kovę per 14 dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtai atsakovės priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribose esančius želdinius, prie garažo esančiÄ metalinę atramÄ su varteliais ir garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius). Atsakovės naudai skirti ieÅ¡kovei 30 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ ; 2) ieÅ¡kovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepaÅ¡alinus neteisėtai atsakovės priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribose esančius želdinius, prie garažo esančiÄ metalinę atramÄ su varteliais ir garažo lietaus vamzdynÄ patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ , visus Å¡iuos darbus turi teisę atlikti atsakovė ieÅ¡kovės lėšomis; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkės. IeÅ¡kovei priklauso žemės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimų. Atlikus matavimus nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausantis garažas, želdiniai, garažo lietvamzdžiai bei prie garažo esanti metalinė atrama varteliams patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. IeÅ¡kovės krÅ«mai ir medžiai yra pasodinti arčiau nei 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos, t. y. krÅ«mai yra veisiami pažeidžiant 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos želdinių įstatymÄ bei atsakovės interesus. IeÅ¡kovė geruoju atsisako panaikinti prie tvoros želdinius ir garažo esančiÄ metalinę atramÄ su varteliais bei garažo lietvamzdžius, todėl atsakovei nelieka kito bÅ«do kaip apginti savo pažeistas teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį.

6. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl metalinės atramos su varteliais, lietaus vamzdyno, bei želdinių paÅ¡alinimo. Atsakovės reikalavimas paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ Ä¯rengiant naujÄ vamzdynÄ , ieÅ¡kovei nėra aiÅ¡kus. KritiÅ¡kai vertintini atsakovės pateikti įrodymai – G. Ž. statinio apžiÅ«ros aktas, kadangi nėra duomenų, kad teikdamas iÅ¡vadas apie tai, kad dėl ilgalaikio vandens poveikio nuo garažo stogo po trinkelėmis esami grunto sluoksniai buvo iÅ¡plauti vandens, G. Ž. bÅ«tų atlikęs apžiÅ«rÄ , nukėlęs trinkeles. Situacija, kai lietaus vanduo prie ieÅ¡kovės garažo neturi kur nutekėti, susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovės ir buvusio statytojo M. K. atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. be ieÅ¡kovės sutikimo klojant trinkeles neiÅ¡laikius privalomo 1 metro atstumo iki sklypo ribos, bei pažeidus projektavimo sÄ lygas bei pakeitus sklypo aukÅ¡tingumÄ , neiÅ¡sprendžiant nuotekų nubėgimo klausimo.

7. Trečiasis asmuo „Santakos architektūros studija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir įpareigojo atsakovę per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita paÅ¡alinti trinkelių dangÄ 50 centimetrų atstumu iki ieÅ¡kovės priklausančio garažo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sienos, paliekant garažo pamato virÅ¡utinę dalį (apie 20 cm. aukščio) atvirÄ , bei įpareigojant atsakovę savo sklype ir savo sÄ skaita įrengti dangos nuolydį tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų, jog į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ ir statinį – garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini), nebėgtų lietaus vanduo ir Å¡iam nebÅ«tų daroma žala. Jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nurodytÄ terminÄ , tada skirti atsakovei 30 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ ieÅ¡kovės naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 910 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo ieÅ¡kovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje civilinėje byloje dienos perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius – trijų metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Ä®pareigojo ieÅ¡kovę ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje civilinėje byloje dienos paÅ¡alinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius). Jeigu ieÅ¡kovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nurodytÄ terminÄ , atsakovės naudai skirti ieÅ¡kovei 30 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ . LikusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, jog 2013 m. statybÄ prižiÅ«rinčiai institucijai atlikus patikrinimÄ , trinkelių danga jau buvo įrengta, tiek G. K., tiek M. K. tvirtino, kad trinkelių danga įrengta ne anksčiau kaip 2011 m., pradėjus sklypo tvarkymo darbus. Valstybės institucijos raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės vertintinos kaip turinčios didesnę įrodomÄ jÄ vertę, lyginant su 2023 m. atsakovės paaiÅ¡kinimais ir liudytojos G. K. parodymais, teikiamais praėjus daugiau kaip deÅ¡imt metų nuo Å¡ių raÅ¡tu užfiksuotų aplinkybių.

10. Teismas nurodė, kad atsakovės įrengta betoninių trinkelių aikÅ¡telė yra prie pat ieÅ¡kovės garažo sienos, neiÅ¡laikant 1 m. atstumo ir tokiai statybai nėra gautas ieÅ¡kovės sutikimas, bei įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad trinkelių virÅ¡us yra aukščiau pamato ir hidroizoliacinės dangos, t. y. trinkelių virÅ¡us yra silikatinių plytų mÅ«ro lygmenyje, dėl ko lyjant lietui ar tirpstant sniegui vanduo skverbiasi į pastato sienas ir jas gadina, tuo pažeisdamas ieÅ¡kovės teises. IeÅ¡kovės reikalavimas patraukti trinkelių dangÄ 50 cm. atstumu nuo pastato sienos laikytinas pagrįstu. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo palikti garažo pamatÄ atvirÄ teismas nurodė, jog toks reikalavimas nėra racionalus, nes pamatas yra paprastai įgilinamas žemėje ir tik jo virÅ¡utinė dalis paliekama atvira. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės sklypo dalyje virÅ¡ žemės pavirÅ¡iau vertinant vizualiai yra apie 20 cm atvira pamato virÅ¡utinė dalis (maždaug dviejų plytų aukÅ¡tis), todėl bÅ«tent tik tiek – apie 20 cm, o ne visÄ pamatÄ bÅ«tų protinga reikalauti palikti atvirÄ , dėl to sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad turi bÅ«ti paliekama atvira apie 20 cm aukščio virÅ¡utinė pamato dalis.

11. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su atsakovės atsikirtimuose iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad įtakos garažo sienų drėkimui turi ir susidėvėjusi stogo danga bei lietvamzdžių konstrukcija, tačiau teismas nurodė, jog tai nepaÅ¡alina ieÅ¡kovės teisių pažeidimo dėl atsakovei nesilaikant imperatyvių statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įrengtos betono trinkelių dangos įtakos sienų drėkimui ir nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio netenkinti. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nereikalauja patraukti trinkelių 1 m. atstumu nuo pastato, kaip tÄ numato statybos reglamentas, o iÅ¡ esmės duoda sutikimÄ , kad trinkelių danga bÅ«tų įrengta perpus mažesniu atstumu. IeÅ¡kovė atsakovei palieka jos nuožiÅ«ra įrengti dangos nuolydį tokiu bÅ«du, jog į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ ir garaÅ¾Ä iÅ¡ atsakovės žemės sklypo nebėgtų lietaus vanduo ir Å¡iam nebÅ«tų daroma žala. Tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ vertintino kaip atitinkantį sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

12. Teismas įvertinęs atliktinų darbų apimtį, sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodomas 30 dienų terminas laikytinas nepakankamu įpareigojimui įvykdyti, todėl įpareigojo atsakovę per 60 dienų terminÄ ne tik patraukti betonines trinkeles, bet ir suformuoti sklypo nuolydį tokiu bÅ«du, kad lietaus nuotekos netekėtų į garaÅ¾Ä . Atsakovei nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, ieÅ¡kovės reikalavimu atsakovei CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti 30 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ ieÅ¡kovės naudai.

13. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, jog iš atsakovės pateiktos nuotraukos, teismas neturi galimybės identifikuoti, kokiu atstumu nuo sklypo ribos yra šie želdiniai. Kadangi atsakovė tiksliai neįvardina, kokius konkrečiai želdinius ji prašo pašalinti, ieškovė nurodo, kad dalis jų sodinti esant atsakovės sutuoktinio M. K. sutikimui: serbentas sodintas prieš 15-20 metų, obelaitės prieš 11 metų, slyva – prieš 15-20 metų. Nors atsakovė remiasi 2007 metų gruodžio 29 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 dėl „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ nuostatomis, tačiau šios taisyklės negaliojo aukščiau nurodytų želdinių sodinimo metu.

14. Teismas nurodė, jog ginčo sodiniai pasodinti daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, maždaug apie 2003-2013 m. Tiksli sodinimo data nėra pateikta. UAB „Banesta“ 2022 m. gruodžio 2 d. parengta schema patvirtina, kad jog ieÅ¡kovė visus vaismedžius yra pasodinusi Å¡alia atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, nesilaikydama STR nustatytų atstumų, todėl įpareigojo per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Teismas bÅ«tent tokiu bÅ«du formuluoja teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes įpareigoti taip kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje atlaisvinti ne mažesnio negu 1 m pločio juostÄ tarp Å¡alims priklausančių sklypų ar perkelti arba sumažinti iki leidžiamo 3 m aukščio medžius ir (ar) krÅ«mus esančius arčiau nei 3 m nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nėra teisinio pagrindo.

15. Dėl atsakovės praÅ¡ymo paÅ¡alinti prie garažo esančiÄ metalinę atramÄ su varteliais, teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad atrama varteliams patenka į jos sklypo ribas, nepagrindė, kokios kitos teisės aktų nuostatos suteikia jai teisę reikalauti paÅ¡alinti ieÅ¡kovės žemės sklype esančiÄ vartelių atramÄ . Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės sklypo ribos yra nustatytos neteisingai, tuo tarpu atsakovės sklypo riba Kauno apygardos teismui atmetus atsakovės ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti tikslinama, todėl šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

16. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) yra pagrįstas, todėl tenkino. IeÅ¡kovė yra numačiusi keisti garažo stogo dangÄ , vien tik į atsakovės sklypo pusę patenkantį vamzdynÄ keisti bÅ«tų neprotinga ir neracionalu, todėl teismas įpareigojimams įvykdyti numatė 60 kalendorinių dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. IeÅ¡kovei nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, atsakovės reikalavimu ieÅ¡kovei CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirtina 30 Eur dydžio bauda už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ atsakovės naudai.

17. Teismas ieÅ¡kovės argumentus dėl senaties termino praleidimo laikė nepagrįstais. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra pareiÅ¡kusi negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl statinių pastatymo, vaismedžių pasodinimo laiko nagrinėjant kilusį ginÄÄ nėra svarbios, kadangi teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieÅ¡kinio senatis negatoriniam ieÅ¡kiniui negali bÅ«ti taikoma, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.

18. Teismas ieškinį tenkinęs pilnai ir priešieškinį iš dalies, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. Ž. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimÄ ir panaikinti sprendimo dalį įpareigoti D. Ž. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje civilinėje byloje dienos perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - trijų metrų atstumu nuo G. K. priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribos, ir Å¡ioje dalyje priimti sprendimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria teismas įpareigojo ieÅ¡kovę ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos paÅ¡alinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

19.1. Teismas sprendimu peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė paÅ¡alinti tik medžius, kurie yra aukÅ¡tesni nei 3 metrai arba sumažinti juos iki 3 metrų, tačiau atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo paÅ¡alinti žemesnius nei 3 metrų medžius. Ties sklypo riba auga tik vienas medis, kuris virÅ¡ija 3 metrus, t. y. vyÅ¡nia. Atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kiniu suformuluotus reikalavimus, teismas galėjo priimti sprendimÄ tik dėl Å¡io medžio. Be to, atsakovė prašė jos teises apginti alternatyviu bÅ«du, t. y. sumažinti medžius iki leistino 3 metrų aukščio, teismas nepagrįstai nesprendė dėl Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė įpareigotina tik perkelti medžius, nors atsakovę tenkino ir medžių aukščio sumažinimas. Å iuo aspektu teismas priėmė blogesnį sprendimÄ , nei to prašė pati atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

19.2. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė reikalavimo paÅ¡alinti gyvatvores, nes jokios gyvatvorės tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų nebuvo ir nėra. Todėl neaiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu teismas priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti gyvatvores, tuo vėlgi peržengdamas reikalavimų ribas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ paÅ¡alino buksmedžius ir Å¡ilauoges nuo sklypo ribos, bei pateikė įrodymus, todėl ieÅ¡kovei paÅ¡alinus augalus, o atsakovei neatsisakius savo reikalavimo, teismas turėjo tokį reikalavimÄ atmesti, o ne priimti abstraktų sprendimÄ paÅ¡alinti krÅ«mus ir gyvatvores, kurių natÅ«roje nėra. Teismas, kaip ir atsakovė nedetalizavo, kokie konkrečiai augalai turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

19.3. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl obelų, kurios nuo sklypo ribos nutolusios atitinkamai 1,92 m., 1,83 m., 1,73 m, kiekvienos jų aukštis 2 metrų sodinimo, bei kad yra įpareigota šiuos obelis pašalinti. Teismas sprendime rėmėsi ne 2007 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 dėl „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ nuostatomis, kuriomis rėmėsi atsakovė savo priešieškinyje, o STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punktu. UAB „Banesta“ schema patvirtina, kad žemaūgės obelys, kurios formuojamos ir užauga iki 2 metrų aukščio auga didesniu nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos. Nors teismas įpareigojo šiuos medžius perkelti, tačiau senų medžių perkelti neįmanoma, nes jie paprasčiausiai neprigis, juos reiktų tik pašalinti. Teismo nurodymas pašalinti obelis, kurių neprašė pašalinti atsakovė, nes jie neviršija 2 metrų aukščio, vien todėl, kad STR nedetalizuoja atstumų medžiams, kurie užauga iki 2 metrų aukščio ir medžiams, kurie užauga iki 3 metrų aukščio, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

19.4. Net jeigu ir taikyti teismo nurodytÄ STR, obelys ieÅ¡kovės žemės sklype pasodintos nedaug nukrypstant nuo 2 metrų atstumo iki sklypo ribos reikėtų taikyti kasacinio teismo praktikÄ ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-46/2007, 3K-7-230/2010). Nors teismų praktika formuojama ta linkme, kad negatoriniams ieÅ¡kiniams senaties terminas netaikomas, visgi atsižvelgiant į tai, kad vyÅ¡nia auga jau 15 m., atsakovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl jos pasodinimo, jos teisių pažeidimas buvo aiÅ¡kus iÅ¡ karto po Å¡io vaismedžio pasodinimo, todėl byloje turėtų bÅ«ti taikomas 10 m. senaties terminas.

19.5. IeÅ¡kovei visiÅ¡kai neaiÅ¡ki teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius). IeÅ¡kovė sutinka pakeisti senÄ garažo vamzdynÄ , tačiau teismas įpareigojo ieÅ¡kovę iÅ¡ viso paÅ¡alinti vamzdynÄ , patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas. Jeigu teismo sprendimÄ reikia suprasti, kaip įpareigojantį ieÅ¡kovę iÅ¡ viso paÅ¡alinti lietaus surinkimo sistemÄ nuo garažo sienos, kuri sutampa su sklypų riba, toks sprendimas prieÅ¡tarautų tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės interesams, nes lietaus vanduo nebÅ«tų surenkamas ir laisvai bėgtų tiek ant garažo sienos, tiek į atsakovės žemės sklypÄ . Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad lietaus surinkimo sistema patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. Teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, naikintina, paliekant tik sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovė įpareigota įrengti naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius).

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė G. K. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

20.1. IeÅ¡kovės želdiniai yra sodinti prieÅ¡ 15-20 m. ir jie pasodinti neiÅ¡laikant reglamentuoto atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovės želdiniai yra pasodinti anksčiau nei įsigaliojo Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, taikė Statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.09:2005, kuris reglamentavo nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krÅ«mų sodinimo atstumus. Todėl teismas veikdamas savo kompetencijos ribose ir neperžengdamas byloje pareikÅ¡tų atsakovės reikalavimų, priėmė tinkamÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

20.2. Vanduo ieÅ¡kovės žemės sklype kaupiasi nuo netinkamai garaže įrengto lietvamzdžio ir nuo garažo stogo, nuo (iÅ¡) kurių bėgant vandeniui, plaunamas ir atsakovės žemės sklypas, ir trinkelės (žemės, skaldos ir žvyro sluoksnis esantis po jų), ko pasėkoje, plaunamose vietose keičiasi trinkelių aukÅ¡tingumas. Teismui nustačius priežastinį ryšį, jog ieÅ¡kovės garažo lietaus vamzdynas (lietvamzdžiai) yra įrengtas netinkamai ir dėl ko esant lietui lietaus vanduo plauna ne tik atsakovės žemės sklypÄ , tačiau ir ieÅ¡kovės garažo sienÄ , įpareigojo ieÅ¡kovę paÅ¡alinti lietaus vamzdynÄ patenkantį atsakovės sklypo ribas ir tokiu bÅ«du teismas užkirto keliÄ tolimesniems atsakovės teisių pažeidimams įpareigojant ieÅ¡kovę įrengti tokiÄ lietaus vamzdyno sistemÄ kuri neplautų atsakovės žemės sklypo ir nedarytų žalos pačios ieÅ¡kovės garažui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ dalies tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai įpareigojant ieÅ¡kovę (apeliantę) perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius – trijų metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribos ir paÅ¡alinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieÅ¡kovę (apeliantę) perkelti želdinius peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas, priėmė ieÅ¡kovės atžvilgiu blogesnį sprendimÄ , nei to prašė atsakovė, o įpareigodamas paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į G. K. žemės sklypo ribas priėmė neaiÅ¡kų sprendimÄ .

17. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės. Ieškovei D. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0743 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 1975 m. statybos plytų mūro garažas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Garažas pastatytas prie pat atsakovės sklypo ribos. Atsakovei G. K. nuosavybės teise priklauso 0,0792 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl želdinių

18. Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovė įpareigota tam tikrais atstumais perkelti želdinius yra grindžiamas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimu, blogesnio sprendimo, nei buvo praÅ¡oma priėmimu. O bÅ«tent tuo, kad atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo paÅ¡alinti žemesnius nei trijų metrų medžius, o teismas įpareigodamas perkelti žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos, priėmė ieÅ¡kovės atžvilgiu blogesnį sprendimÄ , nei to prašė atsakovė. IeÅ¡kovės teigimu, ties sklypo riba auga tik vienas medis, kuris virÅ¡ija 3 metrus – vyÅ¡nia. Todėl, atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kiniu suformuluotus reikalavimus, teismas galėjo priimti sprendimÄ tik dėl Å¡io medžio. Be to, teismas nepagrįstai nesprendė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovės teises apginti alternatyviu bÅ«du, t. y. sumažinti medžius iki leistino 3 metrų aukščio. Teismas įpareigojo ieÅ¡kovę perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, tačiau atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė reikalavimo paÅ¡alinti gyvatvores, kadangi jokios gyvatvorės tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų nebuvo ir nėra.

19. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis.

Å iuo atžvilgiu Å¡alys naudojasi plačia autonomija. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiÅ«ra pasirenka ir nustato ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei nurodo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei faktinio ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių Å¡alys teismui nenurodė), iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Spręsdamas priteisti Å¡aliai tai, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisdamas daugiau, negu ji praÅ¡o, teismas iÅ¡eitų už bylos nagrinėjimo ribų. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai numato pareigÄ ieÅ¡kovui suformuluoti dalykÄ (reikalavimÄ ), ieÅ¡kinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ) ir jas patvirtinančius įrodymus. Prie ieÅ¡kinio privalo bÅ«ti pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Tos pačios taisyklės taikytinos ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui. Å ioje byloje priimtas ir iÅ¡nagrinėtas prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitinka minėtų reikalavimų. PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma įpareigoti ieÅ¡kovę paÅ¡alinti atsakovei priklausančio sklypo ribose esančius želdinius ir atlaisvinti ne mažesnio negu 1 m (vieno metro) pločio juostÄ tarp ieÅ¡kovei D. Ž., priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovei G. K., priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius krÅ«mus ir medžius bei paÅ¡alinti arba sumažinti iki leidžiamo 3 m (trijų metrų) aukščio medžius ir (ar) krÅ«mus esančius arčiau nei 3 m (trys metrai) nuo atsakovei G.

K., priklausančio žemės sklypo ribos. Pastarasis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nėra suformuluotas tinkamai, nenurodyta konkrečiai kokius želdinius/medžius/krÅ«mus yra praÅ¡oma paÅ¡alinti ir kokiais atstumais jie yra nuo gretimo sklypo ribos. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad atstumo reikalavimai nuo gretimo sklypo skiriasi priklausomai nuo augalo rÅ«Å¡ies. Dėl Å¡ios priežasties reikalavimas turi bÅ«ti suformuotas aiÅ¡kiai, konkrečiai įvardijant kiekvienÄ augalÄ , nurodant jo rūšį, kokiu atstumu jis auga ir pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame net nesuformuluoti reikalavimai, vėliau Å¡ioje byloje neatskleidė bylos esmės, ir todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, konkrečiai nenurodė kokius augalus reikalinga perkelti. Rezoliucinėje dalyje suformuluodamas įpareigojimÄ perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - trijų metrų atstumu nuo G.

K. žemės sklypo ribos priėmė nekonkretų sprendimÄ , iÅ¡ esmės vykdymo procese palikdamas spręsti tuos klausimus, kurie turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti sprendimu teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ . Tokiu bÅ«du Å¡alių ginčas liko neiÅ¡spręstas. Nagrinėjamoje byloje, siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina tiksliai nustatyti, kokiu atstumu kiekviename taÅ¡ke pagal teisinį kaimyninių sklypų ribos perimetrÄ yra nutolęs kiekvienas augalas, nustatyti koks tai yra augalas (medis, krÅ«mas ir pan.) ir tik tada galima vertinti, kuris iÅ¡ nurodytų augalų pasodintas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų atstumų.

Nesant byloje tinkamai pareikÅ¡to reikalavimo, teismas neturėjo galimybės spręsti ar atsakovės teisės buvo pažeistos ir jeigu taip, tai ar jos turi bÅ«ti ginamos atsakovės praÅ¡omu bÅ«du. Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja, kad pareiga suformuluoti reikalavimÄ tenka galimai pažeistų teisių ir / ar interesų teisminės gynybos siekiančiam asmeniui. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma.

Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės iÅ¡taisyti priimto prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, sprendimas Å¡ioje dalyje naikinamas, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl lietvamzdžių

20. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo D. Ž. (ieÅ¡kovę / apeliantę) paÅ¡alinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius), patenkantį į G. K. (atsakovės) žemės sklypo ribas, įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius). Apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius), patenkantį į G. K. (atsakovės) žemės sklypo ribas. Su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovė įpareigota įrengti naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) ieÅ¡kovė (apeliantė) sutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad stipraus lietaus metu lietvamzdžiai neatlieka savo funkcijos, vanduo teka į atsakovės žemės sklypÄ per lietvamzdžių viršų, jų sudÅ«rimus, tokiu bÅ«du yra plaunamas žemės gruntas, t. y. daromas neigiamas poveikis atsakovės žemės sklypui, o taip pat drėkina pačios ieÅ¡kovės garažo sienÄ (žr. Sprendimo 54 p.). Nei Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės, nei jų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra ginčijama. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas paÅ¡alinti garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naujÄ lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius) yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismas taip pat įvertino, kad ieÅ¡kovė yra numačiusi keisti garažo stogo dangÄ , todėl nusprendęs, kad vien tik į atsakovės sklypo pusę patenkantį vamzdynÄ keisti bÅ«tų neprotinga ir neracionalu, teismas įpareigojimams įvykdyti numatė 60 kalendorinių dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

21. Apeliantė (ieÅ¡kovė) sutinka su tuo, kad garažo vamzdynas yra senas, todėl ji sutinka jį pakeisti. Apeliantė praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ sprendimo dalį motyvuodama tuo, kad ji nėra aiÅ¡ki, nes apeliantei nesuprantama kÄ reiÅ¡kia įpareigojimas paÅ¡alinti vamzdynÄ , patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, ir kaip argumentus, apeliantės nuomone, sudarančius pagrindÄ skundžiamos teismo sprendimo dalies panaikinimui, dėsto teiginius, susijusius su teisėmis į oro erdvę, su negalimumu įrengti lietaus surinkimo sistemÄ , kuri nesutaptų su sklypų riba. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad į apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo aiÅ¡kinimas. Jeigu teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ (nutartį), nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantei yra neaiÅ¡ki pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis dėl lietvamzdžių paÅ¡alinimo, tai ji turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, nes tik jį priėmęs teismas gali iÅ¡aiÅ¡kinti proceso Å¡aliai savo procesinį sprendimÄ . Antra, niekur teismo sprendime nėra numatytas draudimas lietaus surinkimo sistemÄ Ä¯rengti toje pusėje, kurioje ribojasi kaimyniniai sklypai, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su techninėmis galimybėmis įrengti lietaus nuvedimo sistemÄ , kuri bÅ«tų kitoje pastato (garažo) pusėje bei su teisėmis į oro erdvę virÅ¡ nuosavybės teise priklausančio sklypo, nes tai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį su esminiais trÅ«kumais, t. y. tinkamai nesuformulavusi reikalavimų kiek tai susiję su želdinių paÅ¡alinimu ir arba sumažinimu iki leistino aukščio, pirmosios instancijos teismas priėmė nekonkretų sprendimÄ , todėl liko neatskleista bylos esmė, dėl ko Å¡ioje dalyje priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo atsakovė turi procesinę pareigÄ pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame privalo bÅ«ti tinkamai suformuluotas reikalavimas, nurodytos faktinės aplinkybės ir nurodyti bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė yra nurodžiusi, kad pateikia teismui schemÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 5), tačiau teismui pateikta ne schema, o nuotraukos. Ä® bylÄ pateikta UAB „Banesta“ parengta schema, kurioje pažymėti 5 vaismedžiai (el. b. 4. t., b.l 59). Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad nuotraukų ar schemų pateikimas nelaikytinas tinkamu CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo suformuluoti materialinį teisinį reikalavimÄ Ä¯vykdymu. Reikalavimas turi bÅ«ti konkrečiai nurodomas procesiniame dokumente, o ne numanomas iÅ¡ pridedamų priedų. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės iÅ¡taisyti priimto prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, sprendimas Å¡ioje dalyje naikinamas, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitoje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi, sprendimo dalį panaikinus ir dalį bylos grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas iÅ¡ dalies ir D. Ž. įpareigota ne vėliau kaip per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje civilinėje byloje dienos perkelti krÅ«mus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - trijų metrų atstumu nuo G. K., priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Simona Dementavičienė

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė