ade0d6e0-2d1b-44dc-9561-7df91b5ea46e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1801-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01755-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 77.4.3.; 78.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 19 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgalienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-2388-804/2014 pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovei R.

S. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti byloje iÅ¡vadÄ â€“ Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė   IeÅ¡kovas S. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti su atsakove R. S. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų V.

S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santykiai pradėjo blogėti ir santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro prieÅ¡ keletÄ metų. Paskutinis taÅ¡kas buvo po to, kai 2011 m. balandžio 30 d. dienÄ grįžęs namo iÅ¡ darbo, apie 22 val., ieÅ¡kovas rado namuose atsakovę, geriančiÄ kartu su tuo metu dar nepilnamete buvusia dukra M.

S. ir trimis nepažįstamais vyriÅ¡kiais. Kitos dvi mažos dukros verkė ir prašė tėvo valgyti, buvo alkanos. Motina vaikų neprižiÅ«rėjo. Po Å¡io įvykio santykiai dar labiau pablogėjo. Atsakovė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, gėrė su svetimais vyrais, Å¡eima nesirÅ«pino, niekur nedirbo. 2011 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovas grįžo iÅ¡ darbo ir namuose nerado nei atsakovės, nei dukrų – M., V. ir V. IeÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad atsakovė kartu su dukromis buvo patalpinta į Elektrėnų socialinės reabilitacijos centrÄ .

Vaikai faktiÅ¡kai nuolat gyvena nurodytame centre. IeÅ¡kovas su vaikais nuolat bendrauja, vyksta į centrÄ . Atsakovė kartais atvažiuoja su dukromis į namus, paskutinį kartÄ buvo per Å v. Velykas. FaktiÅ¡kai 2011 m. birželio mėnesį Å¡alys pradėjo gyventi atskirai, t. y. ieÅ¡kovas Å¡iuo metu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovė centre. Santuokinio gyvenimo metu atsakovė niekur nedirbo, gėrė, vogė iÅ¡ kaimynų, nesirÅ«pino vaikais. IeÅ¡kovas nuolat atlygindavo žalÄ . IeÅ¡kovui yra žinoma, kad Å¡iuo metu, vaikams gyvenant reabilitacijos centre, atsakovė taip pat netinkamai jais rÅ«pinasi.

Atsakovė yra ne kartÄ gydyta psichiatrijos ligoninėse, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , lankosi landynėse, kur vedasi ir vaikus. Taigi santuoka yra tik formali, Å¡alys viena kitai visiÅ¡kai svetimos, neturi jokių bendrų interesų.  Atsakovė R. S. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepilnamečių dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. S. ir V. S. po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus: po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡ viso – 14 400 Lt, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę S., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad po 18-20 metų bendro santuokinio gyvenimo ieÅ¡kovas pradėjo girtauti, viename darbe ilgiau neužsibÅ«davo, gautus pinigus pragerdavo, o bÅ«damas girtas nuolat kėlė namuose skandalus, neleisdavo atsakovei iÅ¡eiti iÅ¡ namų, vaikai jo nuolat bijodavo ir todėl patirdavo stresÄ . Kadangi bendras gyvenimas tapo nepakeliamas, 2011 metais atsakovė su trimis nepilnametėmis dukromis M., V. ir V. buvo priverstos iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir apsigyventi Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Taigi su ieÅ¡kovu Å¡eiminiai ryÅ¡iai nutrÅ«ko 2011 metais ir nėra jokių požymių, kad Å¡eimos santykius bÅ«tų galima atstatyti.

Šalys jau trejus metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Pati atsakovė neturi jokių problemų dėl alkoholio ir vaikų nepriežiūros, todėl dėl šeimos iširimo yra kaltas ieškovas, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, daugiau kaip metus laiko visiškai jais nesirūpina.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė S. S. ir R.

S. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko Å¡alims santuokines pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieÅ¡kovas su nepilnametėmis dukromis be apribojimų bendrauja tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V.

S., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 400 Lt (115,85 Eer) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014 m. liepos 15 d., iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 14 400 Lt (4 170,53 Eur) įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų V. S. or V. S. iÅ¡laikymÄ ; pavedė atsakovei nepilnamečiams vaikams priteistÄ iÅ¡laikymÄ tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimoBylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, nesirÅ«pino vaikais, t. y. vaikai bÅ«davo alkani, neprižiÅ«rėti. IeÅ¡kovas grįžęs namo aptiko atsakovę girtuokliaujančiÄ su jam nepažįstamais vyrais. Anot teismo, Å¡i ieÅ¡kovo informacija patvirtinama Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. priimtu sprendimu Nr. 08PÄ®-62 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo“, kurio pastabose nurodyta, kad S. S. ir R.

S. Å¡eima nuo 1999 metų dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir negebėjimo tinkamai pasirÅ«pinti vaikais raÅ¡yta į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos specialistai lankosi Å¡eimoje nuo 1996 metų. Lankymųsi metu namuose stebima didžiulė netvarka, neÅ¡vara, tvyro nemalonus kvapas, kieme sumesti pÅ«va drabužiai, mėtosi avalynė.

R. S. jau gyvenat centre yra užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai (girtavimas, savavaliÅ¡kas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ centro). Tačiau Å¡ie iÅ¡vardinti dokumentai, anot teismo, patvirtina ir atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nuolat girtaudavo, o bÅ«damas neblaivus smurtaudavo prieÅ¡ Å¡eimos narius. Tai, kad ieÅ¡kovas linkęs smurtauti, patvirtina ir Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2014-04-15 raÅ¡tas Nr. 2.5-38 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad S. S. neinformavęs Centro administracijos apie savo atvykimÄ (dėl pradėto ikiteisminio tyrimo tuo metu S. S. su dukromis galėjo bendrauti tik stebint Centro darbuotojams), įsibrovė į Centro patalpas, laiptinėje užsipuolė darbuotojÄ A.

E., kambaryje vaikų akivaizdoje grasino R. S.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymoTeismas nustatė, kad ieÅ¡kovas rodo norÄ bendrauti tik su viena dukra V. S., kitos dukros V. S. vyras nepripažįsta ir ignoruoja. Pasiėmęs dukrÄ V. S. pas save į namus, laiku jos į centrÄ negrÄ Å¾ina (tuomet, kada mergaitei reikia vykti į mokyklÄ ar gydymo įstaigÄ ), nesirÅ«pina mergaitės sveikata, kuri ne kartÄ buvo grÄ Å¾inta į CentrÄ neÅ¡vari, žaizdota, turėdama utėlių;

žinodamas, kad dukra alergiÅ¡ka Å¡okoladui, duoda mergaitei valgyti Å¡okoladinių saldainių.Taigi atsižvelgęs į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta galėtų bÅ«ti nustatyta su motina, jai nuolat gyvenant Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, kur padedant socialiniams darbuotojams, moteris galėtų pasirÅ«pinti dukromis, nes savarankiÅ¡kai to padaryti nesugeba dėl savo sveikatos bÅ«klės, bei į atsakovo elgesį ir gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai bus užtikrinti, nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre.

Taip pat teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su nepilnametėmis dukromis be apribojimų galės bendrauti tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre.Dėl materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimoTeismas nurodė, kad priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas dirba AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad ieÅ¡kovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams reikalingo iÅ¡laikymo, byloje nėra.Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡omas priteisti 400 Lt iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis laikytinas pagrįstu. Taip pat laikomas pagrįstu atsakovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį už trejus metus (36 mėn.) iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas S. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pasibaigus bylos nagrinėjimui Å¡alių padėtis pasikeitė iÅ¡ esmės. Å alys susitaikė, nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir pabandyti gyventi kartu, todėl teismo sprendimas nebeatitinka nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės valios ir interesų.

Tik po teismo sprendimo priėmimo Å¡alys suprato, kad jų Å¡eima nėra galutinai iÅ¡irusi, todėl nori iÅ¡naudoti visas galimybes ir auginti dukras kartu. Atsižvelgdamas į CK 3.54 straipsnį, praÅ¡o nustatyti terminÄ Å¡alims susitaikyti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti.2. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų bendravimo su apeliantu tvarkÄ , neatsižvelgė ir neįvertino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų motyvų, apelianto ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, o rėmėsi tik Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡vada.

Apeliantas neprieÅ¡tarauja, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su juo bÅ«tų nustatytas be apribojimų, tačiau su nustatyta konkrečia bendravimo vieta visiÅ¡kai nesutinka. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro darbuotojai riboja jo ir nepilnamečių vaikų bendravimÄ , daro tam įvairias kliÅ«tis, jį engia. Be to, centro darbuotojų daromas spaudimas tiek vaikams, tiek vaikų mamai trukdo jiems tinkamai bendrauti su apeliantu.

Byloje nėra duomenų, kad apeliantas netinkamai elgiasi ar bendrauja su savo vaikais, prieÅ¡ingai, apeliantas labai nori ir deda visas pastangas, kad galėtų kuo daugiau bendrauti su savo mergaitėmis, jomis rÅ«pinasi, lanko mokykloje. Vasaros metu vaikai visÄ mėnesį gyveno kartu su apeliantu jo namuose, jis jas iÅ¡laikė, jokių duomenų, kad tėvui bendraujant su vaikais jo namuose gali bÅ«ti daroma žala, nėra. Vaiko teisių iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa ir Å¡ioje dalyje nemotyvuota. Nors dėl bendravimo su vaikais tvarkos buvo ir liko ginčas, teismas, nors turi bÅ«ti aktyvus, nesiėmė priemonių iÅ¡klausyti mergaičių nuomonės ir nustatyti, kur vaikams bÅ«tų geriau ir jos norėtų bendrauti su tėvu.

Jeigu tėvo ir vaikų bendravimas vyks tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, jis nebus produktyvus, faktiškai apeliantas negalės bendrauti su vaikais. Apeliantas nori su vaikais bendrauti tiek jam, tiek vaikams tinkamoje vietoje, pvz., jo namuose, neprižiūrint centro darbuotojams.3. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas nevertino apelianto gaunamų pajamų bei turimo turto, be to, teismui buvo žinoma, kad ir pati atsakovė jokių pajamų negauna, gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra atsakovės bei nepilnamečių vaikų invalidumo pensijos.

Taigi teismas, nustatydamas tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Apelianto turtinė padėtis yra labai sunki, įsidarbinti geresnėmis sÄ lygomis, dirbti papildomai Å¡iuo metu neturi galimybės, nes yra be iÅ¡silavinimo, be to, jo gyvenvietėje yra aukÅ¡tas nedarbo lygis. Mokėdamas teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį apeliantas negalėtų patenkinti net bÅ«tiniausių, gyvybiÅ¡kai svarbių savo poreikių ir dėl to bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas.

Teismas neįvertino, kad vaikai gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, ten yra aprÅ«pinti tinkamu maitinimu, aprengti, jų sveikata yra prižiÅ«rima ir visa tai yra daroma iÅ¡ jų pačių invalidumo pensijų, kuriomis disponuoja centro darbuotojai. Atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį ir vaiko poreikius, apeliantas Å¡iuo metu sutinka vaiko iÅ¡laikymui mokėti ne daugiau kaip 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų.4. Priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus, teismas neįvertino byloje esančių aplinkybių.

Nurodytu laikotarpiu vaikai ilgÄ laikÄ gyveno su apeliantu, kuris tuo metu prisidėdavo prie jų iÅ¡laikymo, taip pat veždavo vaikams daiktus į centrÄ ir mokyklÄ . Vaikai nurodytu laikotarpiu buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikomi iÅ¡ savo pačių invalidumo pensijų ir tėvo skiriamo iÅ¡laikymo, jokių duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu vaikų iÅ¡laikymui buvo skiriama daugiau, nei pensijos dydis ir tėvo skiriamas iÅ¡laikymas, byloje nepateikta. Jeigu vaikams gyvenant įstaigoje, jų iÅ¡laikymui nepakako pačių gaunamų pensijų, byloje turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kokios papildomos konkrečios sumos buvo iÅ¡leistos jų poreikių tenkinimui.

Byloje neįrodyta, kad apeliantas nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti vaikus, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė R. S. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti Å¡alių santuokÄ atitinka jos valiÄ ir interesus, atsakovė nemato galimybės susitaikyti.

Apelianto praÅ¡ymas nustatyti terminÄ Å¡alims susitaikyti yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas, nustatydamas apelianto bendravimo su vaikais tvarkÄ , atsižvelgė į nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principÄ ir Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Be to, teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgdamas į visus faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatė nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydį.

Teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl 14 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, priėmė sprendimÄ nutraukti Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iÅ¡sprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo, nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydžio bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Dėl santuokos nutraukimoApeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad po bylos iÅ¡nagrinėjimo Å¡alys susitaikė ir nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl praÅ¡o nustatyti Å¡alims terminÄ susitaikyti. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių neiÅ¡reiÅ¡kė valios atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo ir taip užbaigti pradėtÄ iÅ¡tuokos procesÄ . Antra, atsiliepime į apeliacinį skundÄ pati atsakovė paneigė apelianto teiginius apie sutuoktinių susitaikymÄ ir patvirtino sutinkanti su teismo sprendimu nutraukti santuokÄ .

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad nurodyta atsakovės pozicija neatitinka jos valios ir (ar) yra suformuota neleistinos Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro darbuotojų įtakos, kaip teigia apeliantas. Ä®rodymų apie atsakovei daromÄ neteisėtÄ spaudimÄ apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo nustatyti Å¡alims terminÄ susitaikyti, kadangi tai neatitiktų nei apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nei Å¡io instituto paskirties – sudaryti sutuoktiniams realias galimybes iÅ¡saugoti santuokÄ .

Kaip nustatyta byloje, Å¡alys kartu bendrai nebegyvena nuo 2011 metų birželio mėnesio, o CK 3.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena daugiau nei vienerius metus, terminas susitaikyti nenustatomas. Dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkosCK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė detalios apelianto bendravimo su vaikais tvarkos (ir Å¡ia prasme, kaip nurodyta sprendime, tai yra bendravimas be apribojimų), tačiau nustatė, kad bendravimas gali vykti tik konkrečioje vietoje, t. y. Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Apeliantas su tuo (nustatyta bendravimo vieta) nesutinka ir pageidauja su vaikais matytis jam bei vaikams, jo nuomone, tinkamoje vietoje, pavyzdžiui, jo namuose, neprižiÅ«rint centro darbuotojams.Minėta, kad bendravimo su vaikais tvarka yra nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus.Kaip nurodyta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡vadoje, apelianto ir atsakovės Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitÄ vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl socialinių įgÅ«džių stokos, girtavimo ir agresyvaus apelianto elgesio.

Specialistai Å¡eimoje lankosi nuo 1996 metų. Å alių nepilnametėms dukroms nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, mergaičių raida atsilieka visose srityse, joms bÅ«dingas chaotiÅ¡kas elgesys, kuris sietinas su bendru raidos sutrikimu, nuolatine stresine situacija Å¡eimoje, nepakankama stimuliacija ir emociniu apleistumu iÅ¡ tėvų pusės. Apelianto namuose nustatyta didžiulė netvarka: iÅ¡mėtyti drabužiai, neklotos lovos, neÅ¡vari patalynė, neplauti indai, maisto produktai sudėti ant lovų, kambaryje laikomi katinai; dėl to, kad apeliantas pasiima vienÄ iÅ¡ dukrų (kitos dukros svečiuotis neima), jai nebÅ«na suteikta medikų pagalba, kartÄ nebuvo žinoma jos buvimo vieta.

Ä®rodymų, paneigiančių Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantas neneigė ir kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, t. y. kad po apsilankymo pas apeliantÄ mergaitė grįžta neÅ¡vari, žaizdota, turėdama utėlių ir t. t. Taigi esant tokiems byloje nustatytiems faktams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais vieta, atsižvelgiant į vaikų raidÄ , apelianto vaikų auklėjimo įgÅ«džių stokÄ bei netinkamÄ namų aplinkÄ , atitinka vaikų interesus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vaiko nuomonė, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimÄ , yra tik viena iÅ¡ vertinamų, tačiau ne visa lemianti aplinkybė. Tais atvejais, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams, į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Dėl vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydžioApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iÅ¡ jo kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ sumažinti iki 200 Lt kiekvienam vaikui.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Tais atvejais, kai teismas priteisia iÅ¡laikymÄ dviem ar daugiau vaikų, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. AiÅ¡kindami ir taikydami Å¡ias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ , teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui priteisė netgi mažesnio dydžio iÅ¡laikymÄ nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduojamas iÅ¡laikymo dydis (1 035 Lt : 2 = 517,50 Lt), kas gali bÅ«ti pateisinama vaikų skaičiumi, jų gaunama neįgalumo paÅ¡alpa ir apelianto turtine padėtimi, tačiau mažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 200 Lt, kaip praÅ¡o apeliantas, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes tai reikÅ¡tų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo pažeidimÄ , t. y. prioriteto suteikimÄ ne vaiko (-ų) teisėms ir interesams, bet apelianto.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydžio, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet nelemiantis, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti vaikui bÅ«tinas vystytis sÄ lygas, o visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, bÅ«stas ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), be to, nagrinėjamu atveju vaikams yra nustatytas neįgalumas, kas taip pat sÄ lygoja specialiųjų poreikių turėjimÄ , nuo kurių tenkinimo tėvai, nepaisant valstybės skiriamos neįgalumo paÅ¡alpos, nėra atleisti.

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimoApeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus. Tvirtina iÅ¡laikęs vaikus, o kad bÅ«tų prieÅ¡ingai, byloje neįrodyta.           Kaip teisingai nurodo atsakovė, iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti ne tik dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, bet ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovė kartu su vaikais nuo 2011 m. birželio mėnesio gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, t. y. atskirai nuo apelianto.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistas bÅ«tent už tÄ laikotarpį, kai vaikai gyveno atskirai nuo apelianto, iÅ¡ apelianto buvo priteista tik po 200 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo už kiekvienÄ mėnesį, t. y. ne visa suma (taigi aplinkybė, kad vaikai kartais svečiuodavosi pas apeliantÄ ir jis tuo metu turėjo tenkinti jų poreikius, nustatant iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , buvo įvertinta), duomenų, kad apeliantas vaikams bÅ«tų teikęs kitÄ iÅ¡laikymÄ , byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas iÅ¡ apelianto buvo priteistas pagrįstai (CPK 185 straipsnis).

Apelianto argumentacija, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas galėjo bÅ«ti priteistas tik tuo atveju, jei bÅ«tų pateikti įrodymai apie papildomų iÅ¡laidų, kurių nepadengė vaikų gaunamos pensijos, turėjimÄ , yra teisiÅ¡kai ydinga bei prieÅ¡taraujanti tėvų prievolės iÅ¡laikyti savo vaikus esmei. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tėvų prievolė iÅ¡laikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti tuo pagrindu, kad, pavyzdžiui, vaikams yra skiriamos socialinės iÅ¡mokos. Be to, bÅ«tent dėl to, kad vienas iÅ¡ tėvų neteikia vaikams iÅ¡laikymo (teikia tik dalinį), visi vaikų poreikiai nėra tenkinami arba yra tenkinami tik iÅ¡ dalies. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:           Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                    Teisėjai                                                                                                                           Ona Gasiulytė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                               Eglė Surgailienė