addf641b-e00d-43d5-a986-1571a3a0a3f3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-709-485/2011;Pirmos instancijos teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė;procesinio sprendimo kategorijos 30.1; 30.3; 30.9.2; 121.15.; 121.21. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2011 m. birželio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės D.

Ž. atstovei advokatei Audronei Jasinskienei,atsakovei M. V., jos atstovei advokatei Sigridai Eglei Å alÅ«gaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės M. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-498-848/2010 pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M. V. dėl nuosavybės teisės gynimo bei atsakovės M. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 3-4) prašė pripažinti, jog ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra A. V. nuosavybė.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 1, 123-125) prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vieÅ¡ame registre registruotas M. V. vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise; padalinti A. V. įsigytas 51 paprastÄ vardinę 5 610 rublių vertės IAB „Farmacija“ bei 51 paprastÄ vardinę 5 610 rublių vertės IAB „Statybinių medžiagų investicija“ akcijas, natÅ«ra jas paliekant A.

V., o atsakovei M. V. priteisti 5 000 Lt piniginę kompensacijÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu (t. 2, b. l. 41-49) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 265 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei – 449 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, nuo kurių ieÅ¡kovė buvo atleista, valstybei – 47,51 Lt procesinių dokuemtų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1431-742/2008 dėl santuokoje įgyto turto padalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ginčijama sutartimi sutuoktiniai A. ir M. V. turtÄ buvo pasidaliję taip, kad atsakovei atiteko 39 000 Lt vertės dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovės tėvui A. V. – 5 000 Lt vertės keletas namų apyvokos daiktų. Bylos eigoje 2006 m. kovo 13 d. A. V. mirė ir ieÅ¡kovė tapo jo įpėdine. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M. V., trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. atmetė.

Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimu, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kinį patenkino - 2004 m. gegužės 25 d. ginčo sutartį pripažino negaliojančia. 2006 m. sausio 24 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-444-422/2006 nutraukė santuokÄ sudarytÄ tarp M. ir A. V.. Santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama jau pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir buvo sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta pastaroji byla, tačiau santuokos nutraukimo byla buvo atnaujinta ir 2006 m. sausio 24 d. priimtas sprendimas santuokÄ nutraukti.

NT registre iÅ¡registravus teismo panaikintÄ sutartį, santuokai esant nutrauktai, ginčo butas yra registruotas atsakovės vardu. Dėl nurodytų aplinkybių notarė negali iÅ¡duoti ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiam ieÅ¡kovės tėvui priklausančiÄ buto dalį. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad ½ dalis buto, esančio(duomenys neskelbtini), yra A. V. nuosavybė. Atsakovė praÅ¡o pripažinti, jog minėtas butas yra jos asmeninė nuosavybė. Taip pat atsakovė praÅ¡o padalinti A.

V. įsigytas 51 paprastÄ vardinę 5 610 rublių vertės IAB „Farmacija“ bei 51 paprastÄ vardinę 5 610 rublių vertės IAB „Statybinių medžiagų investicija“ akcijas, natÅ«ra jas paliekant A. V., o atsakovei priteisti 5 000 Lt kompensacijÄ . Byloje nustatyta, kad A. V. mirė iÅ¡situokęs, todėl ieÅ¡kovei neiÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo buto dalį, dėl ko byloje ir reiÅ¡kiamas reikalavimas. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad A. V. mirė 2006 m. kovo 13 d., tuo metu sutuoktiniai jau buvo iÅ¡situokę, teismo sprendimas priimtas 2006 m. sausio 24 d., sutuoktinių turtas liko nepadalintas, kadangi nurodytu Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimu sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia.

Taigi susidarė tokia situacija, kad mirus iÅ¡situokusiam sutuoktiniui turtas liko nepadalintas. Kol turtas nėra padalintas, jis iÅ¡saugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusÄ , o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, paveldėjimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta pagal įstatyme nustatytÄ sutuoktinių lygių dalių prezumpcijÄ (CK 3.117 str. 1 d.). IeÅ¡kovė, norėdama realizuoti savo kaip mirusio sutuoktinio įpėdinės teises, turi galimybę tik teismine tvarka nustatyti paveldimo turto dalį, priklausiusiÄ A.

V. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsakovė nurodė, jog ginčo butas yra jos asmeninė nuosavybė, nes 1992-02-25 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp jos ir Kauno miesto valdybos. Butas buvo įkainuotas 12 402 rubliais, tačiau butas buvo parduotas M. V. kaip II grupės invalidei taikant 50 % nuolaidÄ , t.y. už 6 201 rublį. Å iÄ sumÄ atsakovė sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad Å¡i teisė priklausė tik atsakovei ir ji Å¡ios teisės negalėjo perleisti niekam kitam, todėl ½ buto, už kuriÄ turėjo teisę atsakovė nemokėti, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, o kitÄ Â½ dalį buto ji nupirko už asmenines lėšas.

Teismas nurodė, jog tokie argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 9 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” bei šiuo nutarimu patvirtintoje teismų praktikos apibendrinimo apžvalgoje išdėstytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Teismas nurodė jog butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių.

Draudimas tai pačiai Å¡eimai antrÄ kartÄ pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ bendram visų Å¡eimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 str. buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į Å¡eimos įstatymų taikymÄ turi bÅ«ti suprantama kaip nuoroda bÅ«tent į SÅ K 21 straipsnyje nustatytÄ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Å¡alių santuokos metu ir todėl jis pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Vien tas faktas, kad buto privatizavimui buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos savaime nesukuria atsakovei asmeninių teisių į ginčo butÄ ir nesudaro pagrindo Å¡iam turtui taikyti kitokį teisinį režimÄ . Pastaroji aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡minga tik svarstant klausimÄ dėl vieno sutuoktinio pareigos kompensuoti kitam sutuoktiniui dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti.

Nuosavybė į ginčo butÄ tiek A. V., tiek atsakovei atsirado jį privatizavus Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė praÅ¡yme leisti privatizuoti butÄ , kaip Å¡eimos narį nurodė A. V., o jis sutinka, kad butas bÅ«tų privatizuotas atsakovės vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-311/2002 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir SÅ K 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 50 % nuolaida buto kainai kaip II grupės invalidei buvo suteikta bÅ«tent atsakovei, o ne Å¡eimai, todėl pusė buto laikytina jos nuosavybe. Teismas pažymėjo, jog be teisės butÄ privatizuoti lengvatine tvarka, Å¡eimoms įstatyme numatytais atvejais dar buvo suteikiama ir lengvata butÄ privatizuoti 50 % nuolaida. LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. nurodyta jog 50 % nuolaida taikoma II grupės invalidams, kurių Å¡eimose nėra darbingų asmenų. Kadangi abu sutuoktiniai buvo pensininkai, t.y. nedirbantys asmenys, buto kainai ir buvo pritaikyta 50 % nuolaida.

Tai patvirtina byloje pateiktas gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr.10190, kur nurodoma, kad buto nuomininkai yra pensininkai, o pirkėja II grupės invalidė, todėl kainai taikoma 50 % nuolaida. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė kaip II grupės invalidė nebÅ«tų galėjusi privatizuoti buto taikant 50 % nuolaidÄ , jeigu jos Å¡eimos narys, Å¡iuo atveju sutuoktinis A. V., bÅ«tų buvęs darbingas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. likusi ½ dalis buto laikytina asmenine jos nuosavybe dėl to, jog už jÄ atsakovė apmokėjo asmeninėmis lėšomis – investiciniais čekiais.

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, o CK 3.87 str. nustatyta, jeigu daiktÄ nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad Å¡is turtas tampa jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Tokia įstatymų nustatyta prezumpcija buvo įtvirtinta SÅ K 21 str. Toks teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės nekito ir 2000 m. CK. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė valios įgyti butÄ asmeninėn nuosavybėn. Tai patvirtina byloje esantis praÅ¡ymas privatizuoti butÄ , į kurį yra įraÅ¡ytas ir A.

V. ir jo sutikimas, kad butas būtų privatizuotas M. V. vardu, taip pat gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr.10190, kur nurodyta, kad bute gyvena du žmonės, bei buto nuomininkai yra pensininkai. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Anksčiau minėti įrodymai (prašymas, sutikimas, įkainavimo aktas) vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir jų atsakovė byloje jokiais kitais rašytiniais įrodymais nepaneigė.

Teismas laikė, jog liudytojo parodymai nelaikytini tinkama įrodinėjimo priemone, todėl juos atmetė. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ginčo butas yra registruotas vieÅ¡ame registre atsakovės vardu ir niekada nebuvo nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. V. turėjo teisę kreiptis į vieÅ¡Ä registrÄ dėl Å¡io juridinio fakto registravimo, tačiau jis nesikreipė ir nurodytų įrašų niekada neginčijo. Å ios aplinkybės, jog butas yra registruotas tik atsakovės vardu įrodo, jog butas priklauso M.

V.. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 2004 m. gegužės 25 d. sutartis dėl sutuoktinių M. V. ir A. V. bendro turto padalijimo. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo pakeisti ginčo turto – nurodyto buto teisinės registracijos duomenys. Sandorio nuginčijimo byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (c.b.Nr. 2-1431-742/2008 t. 3, b. l. 24-25) patvirtina, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo 2008 m. spalio 29 d. buvo pakeisti turto teisinės registracijos duomenys, nurodant, kad nuosavybės teisės į butÄ M.

V. vardu yra registruotos 1992 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ , pagrindu. Teisinė registracija, atlikta, įregistruojant M. V. nuosavybės teises sutuoktinių 2004 m. gegužės 25 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu, yra panaikinta. Tai reiÅ¡kia, kad paliekama iki nuginčytos turto pasidalijimo sutarties buvusi ginčo turto teisinė registracija. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad butas nors ir registruotas tik atsakovės vardu, tačiau įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas pažymėjo, jog atsakovė byloje įrodinėja, jog ginčo turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl esant bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijai bei nesutinkant su lygių dalių principu, atsakovė tai turi patvirtinti įrodymais. Kadangi turtas liko nepadalintas ir dalys yra nustatinėjamos šiuo metu nagrinėjamoje byloje turi būti taikomi šiuo metu galiojantys įstatymai bei byla nagrinėjama paisant jau įtvirtintų teismo precedentų, o ne sukuriant naujus teismo precedentus.

Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamu atveju taikydamas teisę atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse (kurios yra nurodytos aukščiau) esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Be to teismas pažymėjo, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Dėl to sprendžiant santuokoje įgyto turto teisinio režimo klausimÄ , reikia vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-57). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1992 m., t. y. galiojant SÅ K, tačiau byla dėl Å¡alių nuosavybės teisės į šį turtÄ gynimo spręstina pagal galiojančio CK normas bei vadovaujantis įtvirtintais teismo precedentais.

Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu bÅ«du (CK 3.87 str.). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo įgytas 1992-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymÄ Nr.I-1374. Santuoka tarp A. V. ir M. V. sudaryta 1980-06-12. Teismas konstatavo, jog butas įgytas esant santuokoje. Kol turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu bÅ«du jis iÅ¡saugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusÄ .

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė bei sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.Teismas nustatė, jog byloje minimos akcijos nei turto padalinimo sutartimi (c. b. Nr. 2-1431-742/2008 b. l. 5-7, t.1), nei santuokos nutraukimo byloje (c. b. Nr. 2-444-422/2006, b. l. 3-4) tarp sutuoktinių dalijamos nebuvo, be to akcinės bendrovės, kurių akcijas buvo įsigijęs A. V., yra bankrutavusios ir su bendrovių akcininkais neatsiskaityta (b. l. 15, t. 2).

Å ios aplinkybės neneigė ir pati atsakovė bei teismui nurodė, kad jokių akcijų ji nėra mačiusi (b. l. 36, t. 2). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė praÅ¡o padalinti turtÄ , kurio Å¡iuo metu nėra bei nebuvo nei santuokos nutraukimo metu, nei A. V. mirties dienÄ , nei sudarant turto pasidalinimo sutartį, šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas atmetė. Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 50-54) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio rėžimo.

Teismas atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti šį butÄ asmenine nuosavybe ir nustatė, kad Å¡is butas yra M. V. ir A. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , 2010-11-24 sprendime rėmėsi Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimu Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civiline bylas dėl privatizuotų bÅ«tų padalijimo“ bei LR Aukščiausiojo Teismo 2002-05-02 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002.

Senato nutarimas Nr. 9 bei minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-02 nutartis iÅ¡ esmės pakeitė iki to laiko buvusiÄ teisminę praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas 1998-12-22 nutarime Nr. 9 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog „Privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , jie buvo asmenų įsigyti kaip privati nuosavybė:

1) bendrosios dalinės nuosavybės teise - kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininko dalys, 2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise - kai butÄ privatizavo sutuoktiniai ir jų buto dalys nėra nustatytos. Butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, laikomi bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 str. 3 d.)“. 2002-05-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad „vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir SÅ K 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina“.

Taigi, nuostata, kad butas, privatizuotas santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu už jo investicinius čekius yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsivyravo tik nuo 1998-12-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.

9. Iki to laiko tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir kitų instancijų teismai visiÅ¡kai kitaip sprendė Å¡iuos klausimus. Tai patvirtina Teismų praktikos biuletenyje Nr. 7, psl. 56, iÅ¡spausdintas 1997-06-17 iÅ¡aiÅ¡kinimas Lietuvos apeliaciniam teismui, apygardų teismams, miestų ir rajonų apylinkių teismams A3-15. Å iame iÅ¡aiÅ¡kinime nurodyta: „Butų privatizavimo įstatymas ir Santuokos Å¡eimos kodekso 21 str. 3 d. konkuruoja kaip speciali ir bendra norma. Neįgijusio nuosavybės teisių į privatizuotÄ namÄ ar butÄ sutuoktinio teisės yra apibrėžtos Butų privatizavimo įstatymo 12 str.

Todėl namas ar butas, sutuoktinių įsigytas santuokos metu pagal specialų Butų privatizavimo įstatymÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu (esant jų susitarimui, kas taps namo ar buto savininku), yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir toks namas ar butas nelaikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol susitarimas pirkti namÄ ar butÄ ir pirkimo-pardavimo sutartis nebus nuginčyta arba sutuoktiniai nesusitars kitaip“. Å iame iÅ¡aiÅ¡kinime taip pat nurodyta, kad: „Susitarimas pirkti namÄ ar butÄ turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai arba kitų įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos 1991 m. liepos 29 d.

įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo" 16l str., galiojusiam iki 1995 m. birželio 28 d. („Valstybės žinios“, 1995 m., Nr. 53-1301). Ä®statymo nustatyta tvarka sudarytas ir patvirtintas sutuoktinių susitarimas pirkti namÄ ar butÄ , kuriuo susitariama, kas taps perkamo namo ar buto savininku, yra sandoris (CK 40 str.). Kaip ir bet kuris kitas sandoris jis gali bÅ«ti nuginčytas bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 47-58 str.). Sutuoktiniui įrodžius, kad susitarimas pirkti namÄ ar butÄ buvo kitoks bei priklausomai nuo sutuoktinių įdėtų lėšų privatizuojant namÄ ar butÄ ir teismui pripažinus šį susitarimÄ iÅ¡ dalies negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutartis gali bÅ«ti pripažinta iÅ¡ dalies negaliojančia ir abiems sutuoktiniams pripažinta atitinkama nuosavybės dalis į privatizuotÄ namÄ ar butÄ â€œ.

Taigi, nuo 1991 m. gegužės mėn. (LR Butų privatizavimo įstatymas priimtas 1991-05-28 Nr. 1-1374) iki 1998-12-22 ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 9), t.y. septynerius metus, Å¡ios kategorijos bylos buvo nagrinėjamos pagal 1997-06-17 cituotÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, apygardų teismams, miestų ir rajonų apylinkių teismams. M. V. privatizavo butÄ 1992-02-25. A. V. davė sutikimÄ (b. 1. 12, t. 2), kad butas bÅ«tų privatizuotas M. V. vardu. M. V. buto pirkimui panaudojo savo investicinius čekius, kurie tuo metu buvo traktuojami kaip asmeninė kiekvieno žmogaus nuosavybė.

M. V. valia įgyti butÄ asmeninėn nuosavybėn už savo investicinius čekius buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir žinoma A. V.. Sutuoktinių susitarimas, kad M. V. bus perkamo buto savininkė, niekada A. V. nebuvo ginčytas. Kad ginčo butas buvo įgytas kaip M. V. asmeninė nuosavybė patvirtino ne tik apklaustas liudytojas A. B., tai patvirtino ir Å¡alių 2004-05-25 sudaryta turto pasidalinimo sutartis, patvirtinta Kauno rajono notarės R. S.. Nors Å¡i sutartis vėliau buvo pripažinta negaliojančia, tačiau tiek buto privatizavimo momentu, tiek ir Å¡ios sutarties sudarymo momentu A.

V. pripažino, kad ginčo butas turi priklausyti M. V.. Todėl Å¡ioje byloje keliamas teisės klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir jo formuojamos teisminės praktikos galiojimo laike. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimai negalėtų bÅ«ti taikomi atgal. Apeliantės nuomone, reikia vadovautis ta teismine praktika, kuria buvo vadovaujamasi sutarties sudarymo metu, t.y. 1992 metais, nes Å¡alys, tuo metu sudarydamos sandorius, vadovavosi tokia teisine sÄ mone;Dėl LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. taikymo.

LR Butų privatizavimo įstatymo (1992-01-03 aktuali redakcija) 6 str. 4 d. numatė: „Nuomininkui ir jo šeimos nariams, jeigu tarp jų yra pirmos grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas bei vaikams našlaičiams iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai gyvenamojo namo, buto nuomininkai, taip pat antros grupės invalidams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, parduodamo namo, buto kainai taikoma 50 proc. nuolaida“. Apeliantės nuomone, ši 50 proc. nuolaida, taikoma buto kainai, yra asmeninė antros grupės invalido turtinė teisė.

Teismo sprendime nurodyta, kad M. V., bÅ«dama antros grupės invalidė, nebÅ«tų galėjusi pasinaudoti Å¡ia turtine teise, jeigu A. V. bÅ«tų darbingas. Kadangi A. V. buvo pensininkas, o M. V. antros grupės invalidė, tai Å¡i turtinė teisė yra jų bendra. Apeliantė nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada. Ä®statymų leidėjas skirtingai reglamentavo pirmos grupės invalidų ir antros grupės invalidų turtines teises, privatizuojant butus. Jeigu Å¡eimoje buvo pirmos grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, tai lengvatÄ turėjo tiek nuomininkas, tiek ir bet kuris jo Å¡eimos narys.

Visi Å¡ie asmenys turėjo teisę privatizuoti butÄ su 50 proc. kainos nuolaida. Tuo tarpu antros grupės invalidai Å¡iÄ teisę galėjo įgyvendinti tik patys. Buvo keliama sÄ lyga, kad antros grupės invalido Å¡eimoje turėjo nebÅ«ti darbingų asmenų, tačiau 50 proc. kainos nuolaida buvo suteikiama tik tokiu atveju, jeigu butÄ pirkdavo pats antros grupės invalidas. Jeigu butÄ bÅ«tų privatizavęs A. V. savo vardu, butas nebÅ«tų parduotas už pusę kainos. Å ios turtinės teisės antros grupės invalidas negalėjo perleisti kitam asmeniui ar savo pensinio amžiaus Å¡eimos nariui.

LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p. nustato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstama tikslinė materialinė parama ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡imtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Remiantis LR CK 3.120 str. 1 d., į dalytinÄ turtÄ neįtraukiamos sutuoktinių asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Antros grupės invalidumas ir ryÅ¡ium su tuo LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta teisė įsigyti butÄ su 50 proc. kainos nuolaida yra turtinė teisė, susijusi tik su M.

V. asmeniu. Todėl 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), turėtų bÅ«ti nedalytinas turtas pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. ir LR CK 3.120 str. 1 d. ir pripažintina asmenine nuosavybe (LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p.). Tokiu atveju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį rėžimÄ bÅ«tų galima taikyti tik pusei buto ir, nustatant, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, priteisti A. V. tik 1/4 dalį ginčo buto;Dėl LR CK 3.123 str. ir 3.127 str. 3 d. taikymo. Teismas laikė, kad visas ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių M.

V. ir A. V. nuosavybė, todėl turėjo teisingai padalinti turtÄ ir nukrypti nuo bendro lygių dalių principo. IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad A. V. priklauso 1/2 dalis buto, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitos Å¡alies pagrįstus interesus ir neprivalėjo tenkinti ieÅ¡kinio pilnai. Patenkindamas ieÅ¡kinį pilnai, teismas iÅ¡sprendė bylÄ formaliai ir neatsižvelgė į savitas Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes. Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė gyvena Skuodo raj., Mosėdyje jai priklausančiame name Muziejaus g.

11. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pati ieÅ¡kovė neplanuoja keltis gyventi į KaunÄ ir jai gyvenamasis plotas Kaune nereikalingas. IeÅ¡kovė siekia, kad ginčo butu kartu su M. V. galėtų naudotis jos giminaitis, kuris studijuoja Kaune ir tuo tikslu ji siekia gauti 1/2 dalį buto. Pirmos instancijos teismas privalėjo taikyti LR CK 3.123 str. 1 d., kuri numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Reikia pažymėti, kad ieÅ¡kovės teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ A. V. materialinių procesinių teisių, todėl jos negali bÅ«ti didesnės. D. Ž. yra A. V. teisių perėmėja ir jos padėtis negali bÅ«ti geresnė ir ji negali turėti daugiau teisių negu bÅ«tų turėjęs A. V.. Sprendžiant santuokinio turto padalijimo klausimÄ tarp M. V. ir A. V., teismas privalėtų parinkti teisingÄ turto padalinimo bÅ«dÄ bei teisingai nustatyti dalis, atsižvelgiant į M.

V. sveikatos bÅ«klę, turtinę padėtį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Byloje yra duomenys, kad M. V. yra antros grupės invalidė, 77 metų amžiaus, gauna labai nedidelę pensijÄ , neturi kito gyvenamojo ploto. Ginčo butas (duomenys neskelbtini), yra 36 kv.m. bendro ploto ir 21 kv.m. gyvenamojo ploto. Tai yra iÅ¡ esmės pusantro kambario butas, kurio natÅ«ra negalima padalinti į dvi lygias dalis. Tai patvirtina ir buto planas. Pats A. V. 2004 metais išėjo iÅ¡ namų ir iÅ¡vyko gyventi pas savo dukrÄ Ä¯ SkuodÄ .

Taigi jau tuo metu A. V. nebuvo reikalingas butas naudotis natÅ«ra. Teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi netaikė LR CK 3.123 str. 1 d. ir 3.127 str. 3 d. Teismas svarstė santuokinio turto padalinimo klausimÄ , todėl turėjo iÅ¡spręsti ne tik dalių nustatymo klausimÄ , bet ir parinkti turto padalinimo bÅ«dÄ . Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad turto padalinimo bÅ«do klausimo nesprendė, nes, priteisdamas A. V. 1/2 dalį buto, turtÄ padalino natÅ«ra;Dėl akcijų.

Su santuokinio turto dalių nustatymu bei turto padalinimo bÅ«do nustatymu siejasi ir klausimas dėl akcijų, kurias A. V. įsigijo santuokos metu už savo investicinius čekius, padalinimo. Akcijų įsigijimo metu akcijų kaina buvo didesnė už privatizuojamo buto kainÄ . Tai patvirtina esančios byloje akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys. Taikant Å¡eimos santykiams ir sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei naujÄ jį LR Civilinį kodeksÄ , reikėtų vadovautis LR CK 3.115 str. 2 d. Todėl teisingai visus klausimus buvo galima iÅ¡spręsti tinkamai parenkant turto padalinimo bÅ«dÄ (natÅ«ra paliekant butÄ M.

V.), o priteisiant kompensacijÄ kito sutuoktinio teisių perėmėjui svarstyti ar nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgti į LR CK 3.115 str. 2 d. Visus Å¡iuos argumentus turėjo įvertinti pirmos instancijos teismas.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 62-64) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl Å¡ių motyvų:apeliantė nepagrįstai teigia, jog, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , teismas privalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 1997-06-17 konsultacija dėl sutuoktinių teisių į privatizuotus butus.

Å ioje konsultacijoje kalbama apie sutuoktinių susitarimÄ kas taps buto savininku. Å ios bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė su velioniu A. V. tokio susitarimo sudarę nebuvo. Kauno miesto savivaldybės privatizavimo skyriaus pateiktas sutikimas (b. l. 12, t.2) patvirtina, jog A. V. sutiko, kad atsakovė pirktų ginčo butÄ , tačiau Å¡alys nesitarė, kas taps buto savininku. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog sutuoktiniai butÄ privatizavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai patvirtina ir teismo panaikinta 2004-05-25 santuokinio turto dalybų sutartis, kuria, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantė, sutuoktiniai pripažino, jog ginčo butas iki dalybų sutarties sudarymo buvo laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

PrieÅ¡ingu atveju jo nebÅ«tų reikėję dalintis. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Konstitucinis teismas 2007-10-24 nutarime byloje Nr.26/07 yra nurodę, jog, remiantis teismų precedentais, atsižvelgtina į jų sukÅ«rimo laikÄ , į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, į reikÅ¡mingus pokyčius, įvykusius, priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ ir kt.

Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nesirėmė apeliantės nurodyta 1997-06-17 LAT civilinių bylų skyriaus pirmininko konsultacija ir teisingai sprendė, kad ginčo buto pripažinimas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarime Nr. 9 , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 ir kituose precedentuose suformuotÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ ;atmestini apeliantės argumentai, jog LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 dalyje numatyta buto kainos nuolaida - tai atsakovės asmeninė turtinė teisė CK 3.89 str. 1 dalies 6 punkto prasme.Vadovaujantis CK 1.9 str.

įtvirtintais Civilinio kodekso normų aiškinimo principais, darytina išvada, kad LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 dalyje numatyta lengvata buvo taikoma nuomininkui ir jo šeimos nariams (t.y. šeimai), kurioje pagrindinis nuomininkas yra II grupės invalidas, o šeimos nariai nedarbingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai argumentavo ir teisingai konstatavo, kad 50 procentų nuolaida buto kainai buvo pritaikyta V. šeimai todėl, kad M. V. buvo II gr. invalidė, o A. V. -pensininkas.

Tai patvirtina byloje esantis buto įkainojimo aktas (b.l. 16, t.2);Å¡i byla nėra Å¡eimos byla CPK XIX skyriaus prasme, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepareiÅ¡kus reikalavimo iÅ¡spręsti turto padalinimo bÅ«do klausimÄ , tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Å ioje byloje teismas negalėjo taikyti CPK 376 str. nuostatų, o privalėjo remtis CPK 265 str. reikalavimais ir neiÅ¡eiti už reikalavimų ribų. Kauno apygardos teismas 2009-11-03 nutartyje Å¡ioje byloje yra nurodęs, jog tokioje situacijoje, kai, mirus iÅ¡situokusiam sutuoktiniui, turtas lieka nepadalintas, jis iÅ¡saugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusÄ , o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, paveldėjimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta pagal įstatyme nustatytÄ sutuoktinių lygių dalių prezumpcijÄ .

IeÅ¡kovė sutinka su apeliantės teiginiu, jog ieÅ¡kovės teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ A. V. materialinių procesinių teisių, todėl jos negali bÅ«ti didesnės, tačiau pažymi tai, kad pastarosios negali bÅ«ti ir mažesnės už A. V. teises. Prijungtoji santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia byla patvirtina, jog A. V. taip pat buvo sunkus ligonis, invalidas, garbaus amžiaus, gaunantis nedidelę pensijÄ ir neturintis kito gyvenamojo bÅ«sto. Tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdami Å¡iÄ bylÄ apeliacine ir kasacine tvarka, konstatavo, kad, iÅ¡sikėlęs iÅ¡ ginčo buto, A.

V. faktiÅ¡kai liko be bÅ«sto, dėl to laikinai apsigyveno pas dukrÄ (ieÅ¡kovę), todėl viso buto perdavimas atsakovei buvo prieÅ¡ingas ieÅ¡kovo bÅ«tiniems gyvenimo poreikiams (LAT 2009-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86);teismas teisingai nustatė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omų padalinti akcijų nei sudarant teismų panaikintÄ turto dalybų sutartį, nei santuokos nutraukimo metu, nei A. V. mirties dienÄ nebuvo, todėl teisėtai ir pagrįstai reikalavimÄ dėl neesančio turto padalijimo atmetė.

Byloje esanti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos internetiniame puslapyje skelbiama vieÅ¡a informacija patvirtina, jog IAB „Statybinių medžiagų investicija“ ir IAB „Farmacija“ Kauno apygardos teismo nutartimis yra pripažintos bankrutavusiomis ir likviduotos dėl bankroto dar 2002-2003 metais- tai yra atsakovei bÅ«nant santuokoje su velioniu A. V.. Vykdant bankroto procedÅ«rÄ su Å¡ių bendrovių akcininkais atsiskaitoma nebuvo. Taigi- Å¡ios akcijos netrauktinos į dalintino turto masę.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-11-24 Kauno miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M.

V. dėl nuosavybės teisių gynimo bei atsakovės M. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Minėtos dienos teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 1 256 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei – 449 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, nuo kurių ieÅ¡kovė buvo atleista, valstybei – 47,51 Lt procesinių dokumentų iÅ¡laidų ( t. 2, b. l. 41-49 ). Atsakovė ( apeliantė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas bei teisminę praktikÄ ir nustatė, jog ginčo butas yra M. V. ir A. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ginčo butas buvo privatizuotas 1992-02-25, todėl teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ privalėjo vadovautis 1997-06-17 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko konsultacija, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad namas ar butas , sutuoktinių įsigytas santuokos metu pagal specialų Butų privatizavimo įstatymÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu ( esant jų susitarimui, kas taps namo ar buto savininku ) yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir toks namas ar butas nelaikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol susitarimas pirkti namÄ ar butÄ ir pirkimo – pardavimo sutartisnebus nuginčyta arba sutuoktiniai nesusitars kitaip.

Tokiu bÅ«du mano, kad ginčo butas buvo įgytas atsakovės asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Minėtoje konsultacijoje yra kalbama, kas taps buto savininku. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė su A. V. tokio susitarimo nebuvo sudarę. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės privatizavimo skyriaus pateikto sutikimo ( t. 2, b. l. 12 ) matyti, jog A. V. sutiko, kad atsakovė pirktų ginčo butÄ , tačiau nėra jokių įrodymų patvirtinančių Å¡alių susitarimÄ kas taps buto savininku.

Todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad sutuoktiniai ginčo butÄ privatizavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismo panaikinta 2004-05-25 santuokinio turto pasidalinimo sutartis, kuria sutuoktiniai pripažino , jog ginčo butas iki pasidalinimo sutarties sudarymo buvo laikoma jų bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tiek Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas , tiek Lietuvos Konstitucinis teismas 2007-10-24 savo nutarime byloje Nr. 26/07 yra nurodę, jog remiantis teismų precedentais , atsižvelgtina į jų sukÅ«rimo laikÄ , į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, į reikÅ¡mingus pokyčius, įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ ir kt.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo butas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokia iÅ¡vada atitinka Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002-05-02 nutartyje Nr. 3K-7-311/2002 ir kituose precedentuose suformuotÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ . Tuo pačiu pripažintina, kadf pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė jau minėta 1997-06-17 konsultacija.

Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ neteisingai taikė LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. Jos nuomone, Å¡ioje teisės normoje numatyta 50 proc. nuolaida , taikoma buto kainai, yra asmeninė antros grupės invalido turtinė teisė. Teismas savo sprendime nurodė, kad M. V., bÅ«dama antros grupės invalidė, nebÅ«tų galėjusi pasinaudoti Å¡ia teise, jeigu A. V. bÅ«tų darbingas. Kadangi A. V. buvo pensininkas, o M. V. antros grupės invalidė, tai Å¡i teisė yra jų bendra.

Apeliantės nuomone, antros grupės invalidumas ir ryÅ¡ium su tuo LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. nustatytateisė įsigyti butÄ su 50 proc. kainos nuolaida yra turtinė teisė, susijusi tik su M. V. asmeniu . Todėl ½ dalis ginčo buto turėtų bÅ«ti nedalytinas turtas pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. ir LR CK 3.120 str. 1 d. ir pripažintina asmenine nuosavybe ( LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p. ). Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Vadovaujantis LR CK 1.9 str. įtvirtintais Civilinio kodekso normų aiškinimo principais, darytina išvada, kad LR Butų privatizavimo įstatymo 6 str. 4 d. numatyta lengvata buvo taikoma nuomininkui ir jo šeimos nariams ( t. y. šeimai ), kurioje pagrindinis nuomininkas yra 2 grupės invalidas, o šeimos nariai yra nedarbingi. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 50 proc. nuolaida buto kainai buvo pritaikyta V. šeimai, nes M. V. buvo 2 grupės invalidė, o A. V.

– pensininkas. Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog visas ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. V. ir A. V. nuosavybė, todėl turėjo teisingai padalinti turtÄ ir nukrypti nuo bendro lygių dalių principo. Teismas turėjo taikyti LR CK 3.123 str. 1 d., kuri numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gal inukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti , spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalinimo bÅ«do. IeÅ¡kovės teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ A. V. materialinių procesinių teisių, todėl jos negal ibÅ«ti didesnės. IeÅ¡kovė D. Ž. yra A. V. teisių perėmėja ir jos padėtis negali bÅ«ti geresnė ir ji negali turėti daugiau teisių negu bÅ«tų turėjęs A, V.. Teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi netaikė LR CK 3.123 str. 1 d. ir 3.127 str. 3 d.

Be to, teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad turto padalinimo bÅ«do klausimo nesprendė, nes, priteisdamas A. V. ½ dalį buto, turtÄ padalino natÅ«ra. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Konstatuotina, kad Å¡i byla nėra Å¡eimos byla CPK XIX skyriaus prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepareiÅ¡kus reikalavimo iÅ¡spręsti turto padalinimo bÅ«do klausimÄ , tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju mirus iÅ¡situokusiam sutuoktiniui , turtas liko nepadalintas. Ä®statymas numato, kad kol turtas nėra padalintas, jis iÅ¡saugo bendrosios jungtinės nuosavybės statusÄ , o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, paveldėjimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta pagal įstatyme nustatytÄ sutuoktinių lygių dalių prezumpcijÄ ( LR CK 3.117 str. 1 d. ). Teisėjų kolegija pritaria apeliantės nuomonei, kad ieÅ¡kovės teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ A.

V. materialinių procesinių teisių, todėl jos negali bÅ«ti didesnės, tačiau kartu pažymi ir tai, kad jos negali bÅ«ti ir mažesnės nei A. V. teisės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. V. taip pat buvo ligonis, garbaus amžiaus, gaunantis nedidelę pensijÄ , neturintis kito gyvenamojo bÅ«sto. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo 2009-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-86/2009 konstatavo, kad iÅ¡sikėlęs iÅ¡ ginčo buto, A. V. faktiÅ¡kai liko be bÅ«sto, dėl to laikinai apsigyveno pas ieÅ¡kovę ( dukrÄ ), todėl viso buto perdavimas atsakovei buvo prieÅ¡ingas ieÅ¡kovo bÅ«tiniems gyvenimo poreikiams.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ teisingai taikė materialinės teisės normas. Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad santuokos metu už savo investicinius čekius A. V. įsigijo akcijų. Taikant Å¡eimos santykiams ir sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei naujÄ jį LR Civilinį kodeksÄ teismas turėjo vadovautis LR CK 3.115 str. 2 d. Todėl visus klausimus teisingai buvo galima iÅ¡spręsti tinkamao parenkant turto padalinimo bÅ«dÄ ( natÅ«ra paliekant butÄ M.

V. ) , o priteisiant kompensacijÄ kito sutuoktinio teisių perėmėjui ir svarstyti, ar nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos , atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė padalinti tarp Å¡alių A. V. įsigytas akcijas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad minimos akcijos nei turto padalinimo sutartimi ( civ. b. Nr. 2-1431-742/2008, b. l. 5-7 ), nei santuokos nutraukimo byloje ( civ. b.

Nr. 2-444-422/2006, b. l. 3-4 ) tarp sutuoktinių dalijamos nebuvo, be to, akcinės bendrovės, kurių akcijas buvo įsigijęs A. V., yra bankrutavusios ir su bendrovių akcininkais neatsiskaityta ( t. 2 , b. l. 15 ). Å ių aplinkybių teismo posėdyje neneigė ir pati atsakovė ( t. 2, b. l. 36 ). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė prašė padalinti turtÄ ( akcijas ) , kurio Å¡iuo metu nėra bei nebuvo nei santuokos nutraukimo metu, nei sudarant turto pasidalinimo sutartį, nei paties A.

V. mirties dienÄ , pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ padalinti šį turtÄ . Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡iÄ bylÄ materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, teisingai verino surinktus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jo naikinti apeliacinoi skundo argumentai nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Be to, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, iÅ¡ jos priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai ( LR CPK 93 str. ).      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ M. V. ( a.k (duomenys neskelbtini) ) 1200 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme D.

Ž. ( a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Kolegijos pirmininkas                                        Algirdas Remeika Teisėjai                                                     Ramūnas Mitkus                                                                  Egidijus Tamašauskas