2019-04-30 Nr. AB-10573-3-61-3-04380-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-314-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04380-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 nuostatos yra teisėtos, kiek jos susiję su šia byla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – ir Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo – apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. eI-1496-815/2019 parengimo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Tarnyba 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-897-3743 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir paskirti advokatą T. L. P.. Tarnybos paskirtas advokatas minėtą sprendimą gavo 2019 m. kovo 5 d., nuo šios dienos pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba dėl apeliacinio skundo parengimo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo teigimu, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo pradėta teikti nuo 2019 m. kovo 5 d., t. y. likus 4 darbo dienoms iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Dėl advokato užimtumo kitose bylose parengti apeliacinį skundą iki 2019 m. kovo 12 d. (įstatyme numatyto procesinio termino apeliaciniam skundui pateikti) nebuvo galimybės. Aptartos aplinkybės reiškia, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas nežymiai, o atnaujinus šį terminą nebus pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti būtų neproporcingai suvaržyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą siekiant apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvoje galiojančiose tarptautinėse sutartyse.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad šio pobūdžio bylose apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju ginčo nebuvo, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas V. K. yra suaugęs, brandus asmuo, kurį atstovavo advokatas T. L. P., kad pareiškėjui buvo paskelbta apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taigi, apie sprendimą jis žinojo jau 2019 m. vasario 8 d. Teismas nurodė, kad tokią procesinių dokumentų įteikimo formą pasirinko pats pareiškėjas, apie tai nurodydamas skunde. Žinodamas apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą jau 2019 m. vasario 8 d., pareiškėjas savo teisėmis, siekdamas paduoti apeliacinį skundą, pradėjo rūpintis tik 2019 m. vasario 19 d., kai kreipėsi į Tarnybą. Tarnybai 2019 m. kovo 5 d. paskyrus tą patį advokatą T. L. P., žinojusį visas bylos aplinkybes, apeliacinis skundas dėl buvo pateiktas tik 2019 m. kovo 18 d., nors buvo galima teismo prašyti pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti jau 2019 m. kovo 5 d. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas daug laiko praleidus terminą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje taip pat nurodė, kad pagal Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo 3 punktą, advokatas neturi įgaliojimų apskųsti teismo sprendimą, todėl advokatas T. L. P. neturi įgaliojimų apskųsti teismo sprendimo. Teismas darė išvadą, kad apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba Tarnybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5399-20063 pagrindu ir jos teikimas pasibaigė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. vasario 7 d. priėmus galutinį teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjui iki 2019 m. kovo 5 d. nebuvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato.

Pareiškėjas V. K. 2019 metų vasario mėnesį gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą nedelsdamas su juo susipažino ir kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas atlieka bausmę pataisos namuose, todėl neturi galimybės operatyviai įgyvendinti savo procesinių teisių. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi tik 2019 m. vasario 19 d., nes šią dieną pareiškėjo prašymas jau buvo Tarnyboje gautas.

Pareiškėjo atstovas advokatas T. L. P. iki 2019 m. kovo 5 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, ar pagal pareiškėjo prašymą jam bus pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo parengimo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, todėl negalėjo iš anksto pasiruošti apeliacinio skundo parengimui. Nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, kad advokatas galėjo parengti apeliacinį skundą iki termino pabaigos, nes advokatas, tik 2019 m. kovo 5 d. sužinojęs apie Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą, dėl užimtumo kitose byloje neturėjo galimybės iki 2019 m. kovo 18 d. parengti prašymo dėl termino apeliaciniam skundui atnaujinimo ir apeliacinio skundo.

Pareiškėjo teigimu, neteisingas 2019 m. kovo 19 d. nutarties argumentas, kad advokatas galėjo 2019 m. kovo 5 d. kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo, nes ABTĮ nuostatos neįtvirtina teismo teisės pratęsti įstatymu nustatytą procesinį terminą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai (3 darbo dienomis), todėl teismas be jokio pagrindo nurodė, kad apeliacinis skundas paduotas daug laiko praleidus terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas, kai jis praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių, apribojusių jo galimybes efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas atlieka bausmę pataisos namuose ir neturėjo realios galimybės savo procesines teises įgyvendinti rūpestingiau ir atidžiau, t. y. per trumpesnį laikotarpį kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kadangi tam jis turėjo būti susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu, kurį jis gavo 2019 m. vasario 8 d. Pareiškėjas prašymą Tarnybai išsiuntė ne vėliau kaip 2019 m. vasario 14 d., t. y. praėjus 7 dienoms po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taigi pareiškėjas turėjo tik 7 dienas susipažinti su teismo sprendimu iki kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Asmeniui, neturinčiam specialaus teisinio išsilavinimo, reikia daugiau laiko susipažinti su teismo sprendimu nei teisininkui ir sprendimui dėl apeliacijos būtinybės priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas gindamas savo pažeistas teises teisme, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje nurodyti argumentai turi būti pripažinti nepagrįstais.

Pareiškėjas pažymi, kad Teismo išvada, jog advokatas T. L. P. Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo pagrindu neturi įgaliojimų apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nepagrįsta.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą pateikė tik 2019 m. kovo 18 d., tačiau paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2019 m. kovo 12 d. Ir pareiškėjas, ir jam atstovaujantis advokatas aplaidžiai rūpinosi savi procesinėmis teisėmis laiku paduoti apeliacinį skundą. Atskirojo skundo motyvai, kad pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, reikia daugiau laiko susipažinti su teismo sprendimu, taip pat apsispręsti dėl jo apskundimo apeliacine tvarka, yra paremti tik pareiškėjo samprotavimais. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų. Asmeniui, esančiam įkalinimo įstaigoje, teisė kreiptis į teismą nėra varžoma. Todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo per ABTĮ nustatytą terminą kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pateikti apeliacinį skundą, tačiau naudodamasis savo procesinėmis teisėmis jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Atsakovo teigimu, atskirojo skundo argumentas, kad dėl didelio užimtumo kitose bylose pareiškėjo advokatas neturėjo galimybės laiku parengti procesinių dokumentų, nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliacinio skundo motyvai nepagrindžia išvados, kad priežastys, lėmusios termino apeliaciniams skundui paduoti praleidimą, buvo nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės. Atsakovas nurodo, kad ir apeliacinis, ir atskirasis skundas paduotas neįgalioto asmens pagal Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo 3 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti, be kita ko, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo atstovas teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą gavo 2019 m. vasario 8 d., tačiau pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Tarnybą kreipėsi tik 2019 m. vasario 19 d., pareiškėjui paskyrus tą patį advokatą, kuris teikė teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo vertinimu, nuo 2019 m. kovo 5 d., kai pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jam pavesta atstovauti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme, buvo pakankamai laiko iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos (2019 m. kovo 12 d.) parengti šį skundą ir pateikti jį teismui. Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka, teigdamas, jog jis turėjo tik 7 dienas susipažinti su teismo sprendimu ir jį įvertinti, priimti sprendimą dėl jo apskundimo, pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra teisininkas, todėl jam reikalinga profesionali teisinė pagalba, todėl jis negalėjo savo teisių įdyvendinti rūpestingiau ir atidžiau.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepriėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2019 m. kovo 12 d. imtinai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo, kuriame kartu prašoma atnaujinti praleistą terminą, pirmosios instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2019 m. kovo 18 d.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad gavo pirmosios instancijos teismo sprendimą kitą dieną nuo jo paskelbimo (2019 m. vasario 8 d.), pareiškėjas dėl to, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra teisininkas, 7 dienas užtruko, kad susipažintų su teismo sprendimu, apsispręstų dėl šios sprendimo apskundimo apeliacine tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, siekiant apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, surašė 2019 m. vasario 14 d., pateikė Kybartų pataisos namams išsiųsti šį prašymą 2019 m. vasario 15 d. (pagal spaudą ant voko). Taigi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjas kreipėsi iš esmės po 7 dienų, kai jam buvo (turėjo būti) žinomas pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir pareigingas, t. y. žinodamas, kad jo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė, ir tai, kad dėl teisinių žinių stokos pats negalės surašyti apeliacinio skundo ir kreipsis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, delsdamas savaitę tai padaryti iš esmės pats pasirinko tokį elgesio modelį, kas iš esmės nulėmė, kad Tarnybos paskirtas advokatas neturėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui parengti. Pareiškėjas siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą nesielgė pakankamai greitai, operatyviai. Byloje nėra jokių duomenų, o pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nenurodyta jokių argumentų, kad Kybartų pataisos namuose nuo 2019 m. kovo 8 d. iki kreipimosi į Tarnybą dienos egzistavo objektyvios, išskirtinės priežastys, sukliudžiusios pareiškėjui nedelsiant išsiųsti prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė jam atlyginti neturtinę žalą, kurią kildino iš pataisos įstaigų vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų, todėl pareiškėjui, kaip bausmę atliekančiam asmeniui, administracinės bylos faktinė situacija ir jos teisinis vertinimas nelaikytinas tokiu sudėtingu, kad tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo galėtų suvokti teismo sprendimo esmę ir motyvus ar apsispręsti jį apskųsti. Akcentuotina, jog, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo jau buvo kreipęsis į Tarnybą, todėl objektyviai galėjo įvertinti, kad sprendimo priėmimas dėl tokio pobūdžio prašymų užtrunka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog Tarnybos paskirtas advokatas neįgaliotas apeliacinės instancijos teismui teikti procesinių dokumentų (t. y. paduoti apeliacinio skundo). Tačiau konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais argumentais, iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys