2K-53/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

] Baudžiamoji byla Nr. 2K–53/2013

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00296-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.1.15.3.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nukentėjusiajai J. G.,

nuteistojo G. Ž. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G. ir I. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio.

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu G. Ž.s nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.

Iš nuteistojo G. Ž. priteista I. G. ir J. G. 41 417,90 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt už advokato pagalbą. I. G. ir J. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistojo G. Ž. priteista R. K. 5950,10 Lt neturtinės žalos.

Taip pat iš G. Ž. priteista 56,93 Lt proceso išlaidų Telšių rajono apylinkės teismui.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendis: G. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš G. Ž. priteista J. G. 400 Lt už advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, nukentėjusiųjų, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų – atmesti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

G. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 25 d., apie 12.10 val., Telšių r., kelio Šiauliai-Palanga 65,300 km vairuodamas automobilį „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu artėjančio prie sankryžos automobilio „Dogge Caravan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo R. K., ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas KET 158 punkte nurodytus reikalavimus, dėl to pasėkoje automobilio „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivis M. G. dėl kūno sumušimo, lydimo kairiosios plautinės arterijos plyšimo, susikomplikavusio ūmiu vidiniu nukraujavimu, šoku po nukraujavimo, koma, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2011 m. gegužės 25 d., 14.20 val., Regioninėje Telšių ligoninėje mirė, o automobilio „Dodge Caravan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui R. K. dėl muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos galvoje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimo, kairio dešimto šonkaulio lūžio, poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, lydimo kraujo išsiliejimo į kelio sąnarį, dešinio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, veido muštinės žaizdos, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo teismą pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti bei sumažinti I. G. ir J. G. priteistą neturtinę žalą iki 20 000 Lt, o R. K. – iki 3000 Lt.

Kasatorius teigia, kad nors teismai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau neatsižvelgė į ją skiriant bausmę. Taip pat kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savanoriškai nukentėjusiesiems atlygino dalį, t. y. 2000 Lt, žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į jo skundo teiginius dėl BK 75 straipsnio taikymo, nepagrįstai nurodė, jog jis yra teistas už šiurkštų KET pažeidimą, sukėlusį sunkias pasekmes, turtinės žalos neatlygino visiškai, o neturtinės – tik nedidelę dalį, todėl nėra pagrindo bausmės vykdymą atidėti. Kartu kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino baudžiamąjį įstatymą akcentuodamas, jog jis padarė grubų KET pažeidimą, sukėlusį sunkias pasekmes, nes BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoje nusikalstamos veikos sudėtyje tokio požymio nėra.

Kasatorius nurodo, kad jis 2009 m. lapkričio 20 d. buvo teistas už vagystę ir už turto sugadinimą. Jo manymu, šie nusikaltimai nėra giminingi, todėl teismas nepagrįstai motyvuodamas bausmės skyrimą nurodė BK 56 straipsnį, o jam paskirta bausmė prieštarauja BK 54 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams.

Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo teiginys, neva jis neatlygino turtinės žalos, prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms ir procesiniam sprendimui I. G. ir J. G. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Kasatorius mano, kad teismai tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu, o ypač – jo turtinės padėties (neturi jokio nekilnojamojo turto, padeda savo šeimai), be to, žuvusysis buvo jo draugas, kurio prašymu ir važiavo, todėl priteisti neturtinės žalos dydžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Kadangi CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė sumažinti žalos atlyginimo dydį atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį, todėl prašoma I. G. ir J. G. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 20 000 Lt, o R. K. – iki 3000 Lt.

Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. G. ir I. G. prašo teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį bei priteisti iš nuteistojo G. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl trumpina laisvės atėmimo bausmės dydį ir kodėl keičia laisvės atėmimo įstaigos rūšį, todėl pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad, jei pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.

Skunde nepritariama apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad nuteistajam G. Ž. skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, nes jis padarė neatsargų nusikaltimą. Toks argumentas yra niekinis, nes nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, padaroma tik esant neatsargumui; priešingu atveju, asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, nustatančias daug didesnę atsakomybę. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepagrindė, kodėl sumažino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Be to, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl būtina pakeisti laisvės atėmimo įstaigą iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Kasatoriai pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 71 straipsnyje nurodyta, jog pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Šios rūšies įkalinimo įstaigose nuteistieji laikomi griežtesnėmis sąlygomis nei atvirojoje kolonijoje. Kasatorių manymu, nuteistasis nusipelnė griežtesnių įkalinimo sąlygų dėl jo paties bei padarytos veikos pavojingumo: jis teisiamas ne pirmą kartą, eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sukėlė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Taip pat kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nesimoko iš savo klaidų, toliau pažeidinėja KET, tai rodo, kad jis vis dar pavojingas. Antai 2012 metų birželio mėnesio pradžioje G. Ž. toje pačioje vietoje (Telšių r., kelio Šiauliai-Palanga 65 km), vairuodamas baltos spalvos automobilį „Wolksvagen Golf“ ir važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu automobiliu „Audi 80“ važiavusios A. M., dėl to ji buvo priversta staiga stabdyti ir patyrė didelį stresą bei išgąstį.

Nuteistojo G. Ž. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G. ir I. G. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas G. Ž. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, taip pat atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nuosprendyje pažymėjo, kad nors kasatorius padarė neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, dirba, tačiau veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, yra baustas už KET pažeidimus, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl G. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskyrė vidurkiui lygią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas paskirtąją bausmę sumažino iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismas argumentuodamas naujai G. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę pagrįstai pažymėjo, kad buvo padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo, nes BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkte pasakyta, jog skirdamas bausmę, teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į kaltės formą.

Taip pat kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, remdamasis BK 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, jog nuteistasis bausmę turi atlikti atvirojoje kolonijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BVK 90 straipsnio 1 dalį atvirosiose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirosiose kolonijose.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas dėl bausmės skyrimo kasatoriui pritaikytas tinkamai, todėl keisti teismų sprendimus šiuo aspektu nėra pagrindo.

Dėl dalinio žalos atlyginimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos (teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes) nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan.

Nuteistasis kasaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino dalį žalos. Pažymėtina, kad šis argumentas atkartoja vieną iš nuteistojo apeliacinio skundo motyvų, į kuriuos išsamiais išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas pažymėdamas, kad nuteistojo perduota nukentėjusiems I. G. ir J. G. 2000 Lt suma nėra pakankamai didelė palyginus su šiems nukentėjusiems priteista 50 000 Lt suma, o nukentėjusiajam R. K. priteistos žalos jis visiškai neatlygino. Be to, nuteistasis net ir po nuosprendžio priėmimo nesistengė atlyginti nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos.

Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybe lengvinančios aplinkybės, kad jis atlygino dalį žalos.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam G. Ž. ankstesniu Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už tris nusikalstamas veikas) bei 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Praėjus daugiau nei vieneriems metams po 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. 2011 m. gegužės 25 d., nuteistasis padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką: važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kartu su juo važiavęs keleivis.

Nors BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo elgesys, t. y. naujos nusikalstamos veikos, pasireiškusios šiurkščiu KET taisyklių pažeidimu, sukėlusiu sunkias ir neatitaisomas pasekmes, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, rodo jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, polinkį nusikalsti, todėl teismai, nepažeisdami baudžiamojo įstatymo nuostatų, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ir BK 75 straipsnio nuostatų netaikė.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nuteistasis G. Ž. kasaciniame skunde mano, kad teismai tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu, o ypač – jo turtinės padėties (neturi jokio nekilnojamojo turto, padeda savo šeimai), be to, žuvusysis buvo jo draugas, kurio prašymu ir važiavo, todėl priteisti neturtinės žalos dydžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal civilinį įstatymą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bei remdamasis įrodymais dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, priėmė pagrįstą sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš kasatoriaus 41 417,90 Lt nukentėjusiesiems I. G. ir J. G. bei 5950,10 Lt nukentėjusiajam R. K. neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas išsamiai argumentavo, ypač atsižvelgė į nukentėjusiųjų I. G. ir J. G. dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir skausmą dėl netekties. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį. Priešingai, teismas netgi sumažino nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius kartu įvertinęs ir tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. Ž. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G. ir I. G. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius