addd7254-9ca2-44bd-a52d-7a8dcc2218ae · Kauno apygardos teismas

Pranešėja JÅ«ratė Jakubonienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-478/2016Teisėja Snaigė Juknevičienė                           Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00914-2014-3                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.6.4.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos JÅ«ratės Jakubonienės, teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistojo E. D. gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. D. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo,E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014-09-24 vagystės) - laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014-09-26 vagystės) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintomis 2015-01-16 ir 2015-03-27 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal 2015-09-29 nutartį nuo 2015-10-08 iki nuosprendžio paskelbimo dienos laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ E. D. priteista 92,64 Eur valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. V., V. P. bei E. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : E. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., E. P. ir V. P., 2014 m. rugsėjo 24-osios naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nesaugomos automobilių aikÅ¡telės prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė K.

J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 289,62 eurai.Be to, E. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., E. P. ir V. P., 2014 m. rugsėjo 26-osios naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nesaugomos automobilių aikÅ¡telės prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), dar kartÄ pagrobė K. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 289,62 eurai.Apeliaciniu skundu nuteistojo E. D. gynėja praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir jos ginamÄ jį E. D. iÅ¡teisinti, jo veiksmuose nesant nuskalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties.Skunde nurodoma, kad 2016 m. sausio 11 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Neteisėtas nuosprendis yra todėl, kad jis ir surašytas ir priimtas neprisilaikant baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis taip pat yra ir nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, E. D. kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktinės aplinkybės nepagristai pripažintos patikimomis, įrodytomis, jos išdėstytos neobjektyviai ir netiksliai. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos, nes jos padarytos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, todėl ir teismo nurodyti įrodymai, neva patvirtinantys jos ginamojo E. D. padarytas nusikalstamas veikas, nuosprendyje neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Ä®rodymus, kurių pagrindu Å¡iuo nuosprendžiu E. D. buvo pripažintas kaltu, teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė nenuosekliai, neatskleidė visų iÅ¡nagrinėtų teisme įrodymų visumos, taip pat nepilnai iÅ¡analizavo bei įvertino jų tarpusavio ryšį, kad iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai iÅ¡plauktų svarbios aplinkybės, patvirtinančios iÅ¡vadÄ , kad E. D. yra kaltas, nes faktiÅ¡kai jis jokio nusikaltimo nepadarė. Teismas, apraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias faktines aplinkybes, privalėjo padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ , kai pilnai įvertinami visi byloje esantys įrodymai.

Kadangi teismas pilnai visų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino, tai ir teismo vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad E. D. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir dėl to yra kaltas, yra nepagrista, neobjektyvi ir neteisėta.Pirmos instancijos teismas, pripažindamas E. D. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė iÅ¡vadÄ , kad nors visi keturi kaltinamieji nurodė neturėję tikslo pasisavinti automobilį ir juo pasinaudojo tik pramogai, o vėliau automobilį grÄ Å¾ino į jo buvusiÄ vietÄ , tačiau visi nusikaltimo sudėties bÅ«tinieji elementai yra nustatyti ir tokia iÅ¡vada yra grindžiama bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamieji, įgyvendindami kilusį sumanymÄ pasivažinėti automobiliu, atsitiktinai pasirinktÄ automobilį užvedė, juo važinėjosi tam tikrÄ laikÄ , nuvažiavo tam tikrÄ atstumÄ , jį apgadino, t. y. su daiktu elgėsi kaip su savu ir pagal savo valiÄ tam neturėdami automobilio savininko sutikimo ir net nežinodami, kas yra automobilio savininkas.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo jį galutinai užvaldyti, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, nėra leidimo (vienkartinio ar daugkartinio) Å¡iuo turtu naudotis, sudaro vagystės sudėtį, nes automobilio valdymas buvo išėjęs iÅ¡ jo teisėto savininko žinios, o nuteistieji, paimdami daiktÄ iÅ¡ jo savininko, siekė savo neteisėto valdymo, t. y. automobilį neteisėtai pasisavino ir tai atliko tyčia.Padarydamas tokias iÅ¡vadas pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė esminių BPK pažeidimų, dėl ko nepagrįstai E. D. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Daugiau nei akivaizdu, kad asmens kaltė gali bÅ«ti pripažįstama tik neginčijamų įrodymų visuma, o visos abejonės turi bÅ«ti paÅ¡alinamos arba vertinamos kaltinamojo naudai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai E. D. kaltę grindė tik tam tikromis objektyviomis veikų padarymo aplinkybėmis, visiÅ¡kai neįvertindamas nei E. D., nei kitų kaltinamųjų A. V., E. P. ir V. P. nurodytų aplinkybių ir duotų parodymų, iÅ¡ kurių daugiau nei akivaizdu, kad E. D. nepadarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kadangi jo veikose nebuvo bÅ«tinojo nusikalstamos veikos požymio - tyčios, nukreiptos į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamÄ Å¾alos padarymÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės neginčijamai rodo, kad byloje surinkti įrodymai iÅ¡tirti netinkamai ir dėl aukščiau minėtų veikų E. D. nuteistas nepagrįstai.Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas gauna turtinę naudÄ , padaro žalÄ turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Jos ginamajam E. D. inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta automobilio vagystė visų šios nusikalstamos veikos požymių neatitinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistasis E. D. kartu su E. P., V. P. ir A. V. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 289,62 EUR, priklausantį K. J.. Tačiau vagystės objektyvioji pusė apima du momentus:

1) neteisėtÄ slaptÄ arba atvirÄ svetimo turto paėmimÄ ir 2) neatlygintinÄ turto pasisavinimÄ . Vien turto paėmimas dar nereiÅ¡kia jo pasisavinimo arba pagrobimo baigtumo. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai Å¡iai veikai bÅ«dingas savanaudiÅ¡kumas ir siekis neteisėtai praturtėti. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslÄ vėliau jį grÄ Å¾inti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro vagystės sudėties požymių.

Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į jÄ panaÅ¡ių, bet kitokiÄ prasmę turinčių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, Nr. 2K-326/2010, Nr. 2K-440/2009).Nuteistasis E. D. viso teisminio proceso metu neigė bet kokį nusikalstamÄ sumanymÄ pagrobti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kokiomis aplinkybėmis abiem atvejais minėtas automobilis buvo atrakintas ir kaip bei kokiu tikslu iÅ¡varytas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, į kuriÄ vėliau buvo sugrÄ Å¾intas.

Nuteistasis E. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog minėtu automobiliu naudojosi turėdamas tikslÄ tik juo pasivažinėti. Nėra pagrindo netikėti tokiais nuteistojo E. D. parodymais, kadangi juos iÅ¡ esmės patvirtino ir kiti kaltinamieji E. P., A. V. ir V. P.. Å ių kaltinamųjų parodymai apie jau aukščiau minėtas aplinkybes yra nuoseklÅ«s ir papildantys vieni kitus. Taip pat Å¡iuos nuteistojo E. D. bei kitų nuteistųjų parodymus tiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiojo K. J. parodymai, kad abiem atvejais jis jam priklausantį automobilį rado toje pačioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur jis ir buvo jo pastatytas iÅ¡ vakaro.IÅ¡ nukentėjusiojo K.

J. parodymų taip pat nustatyta, kad 2014-09-26 apie 5.50 val. savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad yra pasikeitusi jo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta. K. J. parodė, kad jo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasinaudota pritaikius raktÄ , nes automobilio durų atrakinimo spynelės nesugadintos. Taip pat jis parodė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai jo automobiliu kažkas pasinaudoja, tačiau anksčiau jis į policijÄ nesikreipė, nes anksčiau nebuvo padaryta automobilio apgadinimų (t. 1, b.1. 8).2014-09-26 automobilio apžiÅ«ros protokole fiksuota, kad automobiliui VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti tam tikri apgadinimai, durelių spynelių bei užvedimo spynelės apgadinimų neužfiksuota (t. l, b. l. 11-16).IÅ¡ visų Å¡ių nurodytų aplinkybių galima daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis E. D. neturėjo tyčios pagrobti ir pasisavinti minėtÄ automobilį.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekviena nusikalstama veika susideda iÅ¡ keturių privalomų nusikalstamos veikos sudėties elementų, t. y. objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusės. Tik Å¡ių 4 elementų visuma leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas.

Jeigu nors vieno elemento trÅ«ksta, tokia asmens veika nelaikoma nusikaltimu.Å iuo atveju, labai svarbu įvertinti jos ginamojo E. D. padarytos veikos subjektyviÄ jÄ pusę. 2005 m. birželio 23 d. LR Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8 punktas sako, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ , tačiau to paties senato nutarimo 14 punktas sako, kad vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia.

Grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.Aukščiausiasis teismas taip pat numato ir tai, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu.

Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. BÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veikÄ kvalifikuojančių požymių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas Å¡iuos požymius suvokė.Aukščiausiojo teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013, kurioje sakoma, kad net ir pripažinus, kad nuteistasis be nukentėjusiosios žinios paėmė jai priklausantį automobilį, teismai turėjo aiÅ¡kintis subjektyviuosius veikos požymius ir veikos kvalifikavimÄ pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo ketinimÄ pagrobti automobilį, nes svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika.

Todėl pagrobimo sÄ vokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi bÅ«ti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sÄ vokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiÅ¡kia, jog pagrobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtÄ valdymÄ , paimdamas turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi bÅ«ti ir svetimo turto pasisavinimo elementas.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčiÄ t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (2013-05-07 LAT, nutartis Nr. 2K-228/2013).Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad visi Å¡ioje byloje nuteistieji, tame tarpe ir E. D. pripažįsta, kad su kitais nuteistaisiais, savavaliÅ¡kai, be leidimo paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tačiau jokio sumanymo automobilį realizuoti, perleisti kam nors neturėjo, automobilį jie paėmė siekiant laikinai juo pasinaudoti, kÄ patvirtina tiek jų ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai bei kita bylos medžiaga.

Daugiau nei akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. D. kartu su kitais nuteistaisiais be leidimo paėmė automobilį, tik norėdami juo laikinai pasinaudoti - t. y. pasivažinėti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. D. nuosekliai teigė, kad neturėjo jokios tyčios ar tikslo pagrobti minėtÄ automobilį, todėl gynėja nemano, kad toks tikslas buvo ir pas kitus kaltinamuosius. Nors automobilį jie paėmė ir važiavo savavaliÅ¡kai, tačiau, kaip objektyviai rodo jų veiksmai, jie nenorėjo, kad automobilio savininkas prarastų automobilį, jų niekas nevertė grÄ Å¾inti automobilį, jie turėjo galimybę, nors teoriÅ¡kai, parduoti, perleisti arba kitaip realizuoti automobilį, tačiau jie tokio tikslo neturėjo iÅ¡ pat pradžių nuo automobilio paėmimo, jų vienintelis siekis buvo laikinas automobilio panaudojimas, automobilį jie valdė trumpÄ laikÄ , po ko, abiem atvejais, jį grÄ Å¾ino į vietÄ .

Å iuo atveju Å¡ios nagrinėjamos teisme E. D. padarytos veikos tikslas turi lemiamÄ reikÅ¡mę atskleidžiant jo tyčios turinį.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vagystė turi materialiÄ jÄ nusikaltimo sudėtį, kuri apima ne tik pačiÄ veikÄ , bet ir jos sukeltas pasekmes, dėl to Å¡io nusikaltimo subjektyviajai pusei bÅ«tina, kad asmuo ne tik tyčia paimtų svetimÄ turtÄ , bet ir turėtų tikslÄ jį pasisavinti. Vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslÄ ir motyvÄ .

Pagal konstrukcijÄ Å¡i nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko tyčia turi apimti ne tik pačiÄ veikÄ bet ir jos sukeltus padarinius. Vien tik noras laikinai pasinaudoti svetimu turtu, Å¡iuo konkrečiu atveju - svetimu automobiliu - nesant pasisavinimo požymių, akivaizdu, kad nesudaro visų Å¡io nusikaltimo, t. y. vagystės, sudėties bÅ«tinųjų požymių. Taip pat daugiau nei akivaizdu, kad laikinas, nepasisavinimo tikslais svetimo turto užvaldymas nelaikomas jo pagrobimu. Å iuo konkrečiu atveju automobilis buvo paimtas tik norint pasivažinėti, o po to grÄ Å¾inti į vietÄ , kas ir buvo padaryta.

Å io teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus, daugiau nei akivaizdu, kad byloje nėra jokių nei jos ginamojo E. D., nei kitų nuteistųjų parodymus paneigiančių duomenų, nes iÅ¡ tikrųjų niekas iÅ¡ jų nenorėjo pasisavinti automobilio. Automobilį jie pastatė ten, iÅ¡ kur paėmė, naudojosi juo pakankamai trumpÄ laikÄ . Tokiu bÅ«du, nors jos ginamasis E. D. teisme ir pripažino, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir galima teigti, kad jos ginamasis E. D. kartu su kitais nuteistaisiais buvo laikinai užvaldę svetimÄ turtÄ - automobilį, tačiau praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad nesant bÅ«tinojo pasisavinimo požymio, jo veiksmai nesudaro visų vagystės sudėties bÅ«tinųjų požymių, nes jis neturėjo tyčios pagrobti Å¡iÄ transporto priemonę.Nors nuteistasis E. D. savo kaltę pilnai pripažino, dėl padarytos veikos gailisi, padaryta žala yra atlyginta, tačiau, kaip nustatyta nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, E. D. automobilį neteisėtai paėmė neturėdamas tikslo pasipelnyti.

Jis, kaip pats pripažino, bÅ«damas gerokai iÅ¡gėręs, kartu su kitais kaltinamaisiais, abiem atvejais sugalvojo aukščiau minėtu automobiliu tik pasivažinėti, po ko jį pastatė atgal į vietÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo E. D. padarytos veikos nesukėlė grobimui bÅ«dingų padarinių, t. y. nukentėjusiajam nekilo žala dėl turto netekimo, žala nukentėjusiajam padaryta tik dėl automobilio sugadinimo, nuteistasis E. D. negavo jokios naudos dėl padarytos veikos, nes automobilis buvo grÄ Å¾intas savininkui.

Nuteistojo E. D. veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimÄ automobilį, jis savo veikos nesuvokė kaip nusikalstamos, nesiekė, kad automobilio savininkui bÅ«tų padaryta žala.Å ioje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis turtÄ užvaldė norėdamas jį pagrobti, bylos aplinkybės daugiau nei akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis E. D. automobiliu ketino pasinaudoti laikinai, kÄ ir padarė, o po to jį grÄ Å¾ino ten, iÅ¡ kur paėmė. Laikinas pasinaudojimas turtu pripažintinas tik tuo atveju, kai savininko teisė naudotis daiktu suvaržoma trumpam, po to daiktÄ grÄ Å¾inant savininkui ar paliekant jam žinomoje vietoje (LAT 2005-06-23 nutarimas Nr. 52).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartyje (b. b. Nr. 2K-234/2006) nurodė, kad valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė - teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiÅ«ra naudoti turtÄ yra bÅ«tina turto pagrobimo pasekmė. Akivaizdu, jog automobilio savininkas K. J. kreipėsi į policijos pareigÅ«nus tik dėl automobilio apgadinimo, nors tyčios pagrobti automobilį siekiant turtinės naudos kaltinamojo E. D. veikoje ir nebuvo.

Å iuo atveju subjektyvaus požymio nebuvimas akivaizdu, kad yra svarbi aplinkybė sprendžiant, ar kaltinamojo E. D. veikose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., požymiai.Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų nuteistojo E. D. kaltę pagrobus automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Akivaizdu, kad esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistasis E. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, kadangi nepadarė veikų, turinčių minėto nusikaltimo požymių, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. D. gynėja advokatė Snieguolė Uždanavičienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. D. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinis skundas tenkinamas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems, Å¡iuo atveju ir dėl nuteistųjų E. P., A. V. bei V. P..Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo E. D. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinio skundo, ji praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir E. D. iÅ¡teisinti, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sutinka su nuteistojo E. D. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų E. D., E. P., V. P. ir A. V. veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus ir kvalifikavo juos pagal BK 178 straipsnį 2 dalį. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – tyčia pasisavinti nukentėjusiajam K. J. priklausantį automobilį, todėl apkaltinamasis nuosprendis nuteistųjų E. D., E. P., V.

P. ir A. V. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Kaip jau minėta, E. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A.

V., E. P. ir V. P., 2014 m. rugsėjo 24-osios naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nesaugomos automobilių aikÅ¡telės prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė K. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 289,62 eurai.Be to, E. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., E. P. ir V. P., 2014 m. rugsėjo 26-osios naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nesaugomos automobilių aikÅ¡telės prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), dar kartÄ pagrobė K.

J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 289,62 eurai.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Tačiau pažymėtina, jog tik Å¡io nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) sudaro bÅ«tinÄ pagrindÄ asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl tam, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta vagyste, bÅ«tina nustatyti minėtų požymių visumÄ . Pažymėtina ir tai, jog pagal konstrukcijÄ Å¡i nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veika turi apimti ne tik pačiÄ veikÄ , bet ir jos sukeltus padarinius.

Vien noras laikinai pasinaudoti svetimu daiktu (be pasisavinimo požymio) nesudaro visų Å¡io nusikaltimo sudėties bÅ«tinų požymių. Todėl ir nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina nustatyti nusikalstamo sumanymo turinį, neapsiribojant vien tik pirmine jo forma, t. y. buvo bÅ«tina aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. BÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkai, pažymint tai, kad vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslÄ ir motyvÄ .Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis E. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad automobiliu naudojosi pramogai, norėjo pasivažinėti.

Susitarė visi pasivažinėti automobiliu, susirinko prie E. P. namų, ėjo per parkÄ link (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį. E. P. automobilį iÅ¡vairavo iÅ¡ kiemo, pasivažinėjo juo apie valandÄ , grįžo, pastatė automobilį atgal į vietÄ . Dėl antrojo atvejo negali nieko pasakyti, nes buvo labai girtas ir neprisimena, kad toks įvykis buvo. PaaiÅ¡kino, kad automobilio raktelį pritaikė E. P., jis ir vairavo. IÅ¡vairuodamas automobilį iÅ¡ kiemo kliudė kitÄ automobilį.

Vogti automobilio neketino, norėjo tik papramogauti (t. 3, b. l. 104-105).Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. V. pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad automobiliu naudojosi pramogai ir nenorėjo pasisavinti. Visi keturi kaltinamieji kartu pasivažinėjo nukentėjusiojo automobiliu VW Golf. Automobilį rakteliu atrakino E. P., visi keturi važiavo link (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo atgal ir automobilį pastatė taip pat į tÄ pačiÄ vietÄ . Vairavo visi iÅ¡ eilės, automobilį kažkur įbrėžė.

Nė vienas automobilio neturėjo, norėjo tiesiog papramogauti ir pastatyti automobilį taip, kad nesuprastų. ŽalÄ nukentėjusiajam atlygino jis, atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė (t. 3, b. l. 103-104).Nuteistasis E. P. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad jie keturiese (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį automobilį VW Golf. Jis atrakino dureles turėtu rakteliu, visi susėdo ir iÅ¡važiavo. Kas vairavo, neatsimena. Važiavo link (duomenys neskelbtini) pasivažinėti.

Pavažiavo link (duomenys neskelbtini), apsisuko ir grįžo. Grįžę pastatė į tÄ pačiÄ vietÄ . Po kelių dienų vėl paėmė tÄ patį automobilį ir pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini), vairavo visi iÅ¡ eilės, kažkur automobilį brÅ«kÅ¡telėjo, grįžę pastatė į tÄ pačiÄ vietÄ . Sugalvojo visi keturi pasivažinėti (t. 3, b. l. 104).Nuteistasis V. P. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad su V. P., E. P. ir A.

V. ėjo į (duomenys neskelbtini), prie profesinio rengimo mokyklos pamatė aikÅ¡telėje stovintį automobilį VW Golf. Kas atrakino automobilį, neatsimena. Susėdo, pasivažinėjo iki (duomenys neskelbtini), grįžo atgal ir pastatė automobilį į tÄ pačiÄ vietÄ . Po kelių dienų vėl paėmė tÄ patį automobilį, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), apsisuko ir grįžę vėl pastatė automobilį į vietÄ . IÅ¡sukant įbraukė maÅ¡inos Å¡onÄ . Kas vairavo, neatsimena, važiavo visi keturi (t. 3, b. l. 104).Taigi, visų keturių nuteistųjų parodymais nustatyta, kad jie neturėjo tyčios pagrobti nukentėjusiajam K.

J. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o juo naudojosi pramogai, neturėjo tikslo pasisavinti, o kaip tik siekė automobilį grÄ Å¾inti ir pastatyti į tÄ pačiÄ vietÄ . Å iuos visų kaltinamųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. J. parodė, jog 2014-09-26 apie 5.50 valandÄ savo namo kieme (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pasikeitusi jo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta.

Buvo atrakintos visos durelės, paliktos įjungtos ilgosios Å¡viesos. Buvo įjungtas bėgis, o jis paprastai palieka laisvÄ bėgį ir užtraukia rankinį stabdį. Atidžiau apžiÅ«rėjęs pamatė apgadinimus: atluptos plastmasės prie užvedimo spynelės, ant keleivio durelių yra ryÅ¡kus įbrėžimas, deÅ¡iniojo sparno pavirÅ¡iuje iÅ¡muÅ¡ta skylė. IÅ¡ viso padaryta 101,37 eurų žala. Mano, kad automobiliu buvo pasinaudota pritaikius raktÄ , nes spynelės nesugadintos. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jo automobiliu kažkas pasinaudoja, tačiau kadangi anksčiau nebuvo padarytų apgadinimų, jis į policijÄ nesikreipė.

Anksčiau jo automobiliu buvo pasinaudota 2014-09-24 (t. 1, b. l. 18-20, 22-23).2014-09-26 K. J. protokolu-pareiškimu nustatyta, jog K. J. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2014-09-26 apie 5.50 val. pastebėjo, jog atrakintos visos kieme, prie (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelės. Pats automobilis pastatytas į stovėjimo aikštelę ne taip, kaip paliko iš vakaro. Matyti įbrėžimai dešiniame šone, apgadintas dešinys sparnas, padaryta žala 300 Lt (t. 1, b. l. 8).Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad apklausus K.

J. iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad įsilaužimo žymių į automobilį nėra, atrakinimo spynelės nesugadintos, vienintelis automobilio raktas priklauso pačiam K. J., jis vienintelis vairuoja Å¡iÄ transporto priemonę (t. 1, b. l. 9).2014-09-26 automobilio apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog apžiÅ«rėjus automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai – horizontalus priekinių ir galinių deÅ¡inės pusės durelių nubraukimas. Durelių spynelių bei užvedimo spynelės apgadinimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 11-16).VÄ® „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2014-10-07 yra K. J. (t. 1, b. l. 24).Taigi, visais Å¡iais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji E. D., E. P., V. P. ir A. V. du kartus, neturėdami automobilio savininko leidimo, pritaikydami automobilio raktelį, paėmė K. J. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo pasivažinėjo porÄ valandų ir grÄ Å¾ino į tÄ pačiÄ vietÄ , antrojo pasivažinėjimo metu apgadino automobilį, bÅ«tent dėl automobilio apgadinimo nukentėjusysis K.

J. ir kreipėsi į policijÄ . Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji E. D., E. P., V. P. ir A. V. du kartus, t. y. 2014-09-24 naktį ir 2014-09-26 naktį, tyčia, turėdami tikslÄ laikinai naudotis, pagrobė K. J. priklausantį tÄ patį automobilį „VW Golf“, tačiau, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, vagystės objektyvioji pusė apima du momentus:

1) neteisėtÄ slaptÄ arba atvirÄ svetimo turto paėmimÄ ir 2) neatlygintinÄ turto pasisavinimÄ . Teismų praktikoje pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-6/2012).

Kartais pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009)”. Vien turto paėmimas dar nereiÅ¡kia jo pasisavinimo arba pagrobimo. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai Å¡iai veikai bÅ«dingas savanaudiÅ¡kumas ir siekis neteisėtai praturtėti. Kaip jau minėta, vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslÄ ir motyvÄ , todėl jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslÄ vėliau jį grÄ Å¾inti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro vagystės sudėties požymių.

Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į jÄ panaÅ¡ių, bet kitokiÄ prasmę turinčių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, Nr. 2K-326/2010, Nr. 2K-440/2009). Kasacinėje praktikoje kaip vagystei bÅ«dingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimÄ daiktÄ , numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis Nr. 2K-6/2012)”.Analizuojant byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus matyti, jog nors nuteistieji E. D., E. P., V.

P. ir A. V. savo kaltę ir pripažino, tačiau jie nuosekliai teigė, jog nuvarė automobilį su tikslu tik pasivažinėti ir neigė norėję jį pasisavinti. Nuteistųjų teikiamÄ versijÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog tiek 2014-09-24 naktį, tiek 2014-09-26 naktį automobilį jie pastatė į tÄ pačiÄ vietÄ , iÅ¡ kurios jį ir paėmė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog nukentėjusysis abu kartus automobilį rado nors ir Å¡iek tiek kitaip pastatytÄ , tačiau savo vietoje.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi E. D., E. P., V. P. bei A. V. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, tik objektyviÄ jÄ , tiek ir subjektyviÄ jÄ pusę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikaltimas – svetimo turto pagrobimas, kadangi byloje nenustatyta, jog E. D., E. P., V. P. bei A. V. tikslas buvo neatlygintinai užvaldyti K. J. priklausantį automobilį, siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valiÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistųjų tyčia buvo nukreipta ne į svetimo turto – K. J. priklausančio automobilio „VW Golf“ pagrobimÄ , kadangi visi byloje surinkti faktiniai duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad Å¡ių asmenų tikslas buvo vienintelis – laikinai pasinaudoti, pasivažinėti automobiliu, tačiau ne jį vogti. Nors, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, E. D., E. P., V. P. bei A. V. veiksmai nėra priimtini ir atitinkantys visuotinai tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad nuteistieji elgėsi neteisėtai ir įžūliai, negali bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje Todėl Å¡iuo atveju, nesant bÅ«tinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios pavogti automobilį, nėra ir pačios nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta E. D., E. P., V.

P. bei A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o E. D., E. P., V. P. ir A. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) išteisinami jiems nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo E. D. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį, kuriuo E. D., A. V., V. P. ir E. P. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2014-09-24 vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2014-09-26 vagystė) panaikinti bei priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: E. D., A. V., V. P. ir E. P. dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-09-24 ir 2014-09-26) iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių Å¡io nusikaltimo požymių.E. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , panaikinti.A.

V., V. P. ir E. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ E. D., A. V.. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                           Algerdas UrbÅ¡ys