2013-06-12 Nr. AB-2706-3-61-3-00541-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-531/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00541-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 17 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-1960; 2) atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti į pareiškėjo 2012 m. liepos 18 d. 8.00 val. skundą atsakyti iš naujo; 3) atsakovus Kauno apygardos prokuratūrą bei Generalinę prokuratūrą įpareigoti nagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2012 m. liepos 18 d. 8.00 val. skundą; 4) iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų pareiškėjui priteisti atlyginti 788,34 Lt turtinę ir 200 000 Lt neturtinę žalą; 5) iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl atsakovės Kauno apygardos prokuratūros neteisėtų veiksmų pareiškėjui priteisti atlyginti 100 000 neturtinę žalą; 6) iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl atsakovės Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų pareiškėjui V. J. priteisti atlyginti 100 000 neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. kovo 8 d. pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 37 str. 1 d.), t. y. pateikti įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus bei pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Kadangi pareiškėjas teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi jo skundą nutarta laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi padavė atskirąjį skundą (faksu išsiųstas 2013 m. balandžio 2 d.). Nurodė, kad jei teismas laikytų, kad terminas paduoti atskirąjį skundą yra praleistas, svarbias priežastis pareiškėjas yra nurodęs kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamose bylose, taip pat Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-557-554/2013 ir kitose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nors nustatė, kad skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą, ir nematė pagrindo terminą atnaujinti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. kovo 18 d. nutartis pareiškėjui išsiųsta 2013 m. kovo 19 d. ir įteikta 2013 m. kovo 21 d., todėl terminas paduoti atskirąjį skundą baigėsi 2013 m. kovo 28 d. (ABTĮ 149 str. 3 d.), o pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė 2013 m. balandžio 2 d., t. y. praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo minėtą terminą atnaujinti.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38, 29), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį ABTĮ 34 straipsnio ir 2013 m. kovo 29 d. pareiškimo bei pateiktų įrodymų administracinėje byloje Nr. I-2621-789/2013 pagrindu, ir išspręsti klausimą iš esmės (ABTĮ 151 str. 3 p.), nes skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo žinomos, kaip ir buvo nurodyta 2013 m. balandžio 2 d. atskirajame skunde.

Pareiškėjas nurodo, kad savo namuose slaugo motiną J. G., kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Taip pat bedarbei žmonai A. J. padeda išlaikyti du vaikus, J. J. ir V. J., kuriems abiems nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Abu vaikai yra pilnamečiai ir atsisakė pateikti teismui savo negalią bei giminystės ryšį su pareiškėju patvirtinančius dokumentus, nes pareiškėjo teisių gynimą teismuose laiko neperspektyvų ir nenori viešinti savo duomenų. Pareiškėjas negali prieš jų valią gauti ir pateikti teismui papildomai prašomų dokumentų, todėl prašo teismo juos išreikalauti iš kitų valstybės institucijų. Pažymi, kad atskirojo skundo padavimo terminas praleistas nedaug, nekenkia proceso operatyvumui ir koncentruotumui, atskirojo skundo nagrinėjimas užtruks daug ilgiau. Taip pat pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos institucijų vykdomų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų ir nusikalstamo poveikio pareiškėjui gausą, dažnumą ir pareiškėjo ribotas fizines galimybes (judėjimo negalia) gintis nuo šių pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Reikalingą informaciją teismas turėjo matyti „Liteko“ sistemoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nustačius, kad praleistas šio skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paduodami ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu skundžiama nutartis priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, septynių dienų terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjo atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino. Skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, taigi įstatymo nustatytas apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo skundžiamos nutarties įteikimo pareiškėjui. Byloje esantys pašto siuntų paieškos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2013 m. kovo 21 d., pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad terminas paduoti atskirąjį skundą baigėsi 2013 m. kovo 28 d., o pareiškėjas, atskirąjį skundą pateikęs 2013 m. balandžio 2 d., praleido atskirojo skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Pareiškėjas paduodamas 2013 m. balandžio 2 d. atskirąjį skundą jame nenurodė konkrečių šio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, pažymėjo, kad svarbias priežastis yra nurodęs kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo bylose. Skųsdamas 2013 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į valstybės institucijų vykdomus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, taip pat pareiškėjo turimą judėjimo negalią, dėl kurios jo galimybės gintis nuo minėtų pažeidimų yra apribotos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teiginys dėl pareiškėjo judėjimo negalios, vertinant jį bylos aplinkybių kontekste, negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl neįgaliųjų šeimos narių priežiūros iš išlaikymo niekaip nesusieti su 2013 m. balandžio 2 d. atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, t. y. pareiškėjas nenurodo, kaip minėtos faktinės aplinkybės sukliudė pareiškėjui konkrečiu nagrinėjamu atveju laiku paduoti atskirąjį skundą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė atskirojo skundo padavimo termino praleidimo, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti atskirojo praleisto skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamos 2013 m. balandžio 8 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad terminas atskirajam skundui paduoti neatnaujinamas ir atskirąjį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.), o rezoliucinėje dalyje – kad teismas nutaria pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į teismo argumentaciją motyvuojamojoje nutarties dalyje, nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir nurodytą nutarties priėmimo procesinį pagrindą – ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju yra aiškus ir nekelia abejonių, o rezoliucinėje dalyje nurodytas sprendimas skundą laikyti nepaduotu laikytinas rašymo apsirikimu ir nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties naikinti.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, pagrindų, dėl kurių skundžiama 2013 m. balandžio 8 d. nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad rezoliucinėje nutarties dalyje nurodytas procesinis sprendimas neatitinka skundo motyvuojamoje dalyje išdėstytų argumentų ir nurodyto sprendimo procesinio pagrindo, pirmosios instancijos 2013 m. balandžio 8 d. nutarties rezoliucinė dalis keistina, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakant priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nutarta V. J. 2013 m. balandžio 2 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, ir V. J. atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė