addc60a0-ec4a-4d2d-8623-05ecbe02b5f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr Byla Nr. 1S-127-318/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14473-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M.

G. gynėjos advokatės D. V. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 25 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), R.

I. gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Å ., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiÅ«rį į R. I. bei siekdamas iÅ¡ jo pasiÅ¡aipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Å . veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R.

I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje ‑ deÅ¡iniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė Å«mų kraujavimÄ iÅ¡ pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tÄ pačiÄ dienÄ , laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu bÅ«du tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė R. I..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 19 d. M. G. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis Å¡io teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu – kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. 2018 m. sausio 25 d. M. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas pakeista į suėmimÄ , vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo paleisti M. G. iÅ¡ suėmimo ir paskirti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ , nes Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė D. V. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį. 4.1. Skunde gynėja teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma ilgÄ laikÄ nuo 2017 m. balandžio 20 d. (nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 25 d. taikytas namų areÅ¡tas). Kaltinamojo gynėja toliau cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį byloje Nr. 1S-184-202/2018, kurioje konstatuota, kad ilgÄ laikÄ besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja Å¡ios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ svarstantį teismÄ kiekvienÄ kartÄ itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę ‑ suvaržymas yra Å¡iuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

E. Ž. Teisių Teismas (toliau ‑ ir EŽTT) ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartÄ yra kategoriÅ¡kai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ;

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ , Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta. Todėl kiekvienÄ kartÄ , siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neiÅ¡vengiamumÄ , yra bÅ«tina nustatyti vis reikÅ¡mingesnius pagrindus.

EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalÅ«s teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminÄ . Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo bÅ«tinumÄ , spręsti ar neiÅ¡nyko Å¡ios priemonės neiÅ¡vengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.

Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamÄ jÄ bylÄ savo žinioje turintį teismÄ nuolat tikrinti, ar neiÅ¡nyko suėmimo taikymo pagrindai, ir, ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. 4.2. Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog kaltinamasis M. G. gali slėptis nuo teismo, nes su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie ryÅ¡iai, nei darbiniai, nei Å¡eiminiai.

Skunde nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo iÅ¡duota individualios veiklos pažyma, jis visÄ laikÄ dirbo, todėl teismo teiginys, jog M. G. pajamas prasimano nusikalstamu bÅ«du, yra nepagrįstas, o tai, kad jis neturi Å¡eiminių santykių, savaime nepagrindžia iÅ¡vados, kad jis gali slėptis nuo teismo. Kaltinamasis net ir suprasdamas, jog už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, neturi pagrindo slėptis, kadangi nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei tiki, jog jo nekaltumas bus įrodytas.

Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 4.3. Taip, gynėjos nuomone, vien nusikaltimo sunkumas nebegali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog M. G. darys naujus nusikaltimus. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo planuojamus, rengiamus nusikaltimus ateityje. M. G. suėmimas pagrįstas tik teorinio pobÅ«džio samprotavimais apie galimÄ jo nusikalstamÄ elgesį ateityje. 4.4. Skunde teigiama, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ teisme, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ bei užkirsti keliÄ galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima bÅ«tų Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Ypatingai efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiÅ«ra. Ji apriboja asmens galimybę nusikalsti. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau M. G. buvo pakeista kardomoji priemonė iÅ¡ namų areÅ¡to į suėmimÄ , nepaneigia teismo pareigos iÅ¡ naujo įvertinti visas aplinkybes. Ankstesnis M. G. namų areÅ¡to sÄ lygų pažeidimas nėra pagrindas jam toliau tęsti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. 4.5. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatų teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra teisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). 4.6.

Skunde taip pat nurodoma, kad ilgalaikis asmens laisvės suvaržymas ne tik pažeidžia jo teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokiÄ laisvės atėmimo bausmės prasmę: suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visÄ jam priklausančiÄ bausmę dar prieÅ¡ pripažįstant jį kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos. Å velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, neproporcingai nesuvaržant kaltinamojo teisių, o tai, kad asmuo yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai, pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. V. skundas atmetamas 6. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galimai padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ie duomenys yra kito kaltinamojo, liudytojų parodymai, apžiÅ«rų protokolai, specialistų iÅ¡vados Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01), paaiÅ¡kinimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

8. Kaltinamasis M. G. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimÄ paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sÄ lygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

10. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , gresiančios bausmės griežtumÄ , kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. G. kaltinamas galimai padaręs vienÄ labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra įtvirtinęs tik su laisvės atėmimu susijusiÄ griežtÄ laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga neribotÄ laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau ji vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas gresiančios bausmės griežtumÄ tinkamai įvertino kartu su M.

G. socialiniais, Å¡eiminiais ryÅ¡iais, jo asmenybe. M. G. teistas du kartus Lietuvoje ir keturis kartus užsienyje, ne vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka. Jis vėl galimai nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui. Å ios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina kaltinamÄ jį, patvirtina jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas veikti prieÅ¡ingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Byloje nėra duomenų, kad iki suėmimo M. G. bÅ«tų dirbęs, turėjęs legalų pajamų Å¡altinį, nors jo vardu ir yra iÅ¡duota individualios veiklos pažyma.

Byloje taip pat nėra duomenų apie kokį nors turimÄ jo turtÄ . M. G. nevedęs, vaikų neturi. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai manė, jog M. G., siekdamas iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Nepagrįstas gynėjos skundo argumentas, jog Å¡alyje paskelbus karantinÄ M. G. neturi galimybės bėgti ar slėptis, kadangi kaltinamasis pasislėpti gali ir Å¡alies viduje.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. M. G. inkriminuota nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡e. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad M. G. dirbo, anksčiau jis ne vienÄ kartÄ teistas, Å¡ioje byloje yra kaltinamas galimai, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudęs žmogų. Bylos duomenimis M. G. anksčiau taip pat ne kartas baustas už administracinės teisės pažeidimus, kuriuos įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio.

12. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju taip pat nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Tam neprieÅ¡tarauja ir ta aplinkybė, kad kaltinamajam M. G., bÅ«nant namų areÅ¡to sÄ lygomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

13. Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. M. G. laikomas suimtas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). M. G. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis (ne kartÄ teistas; veikimas prieÅ¡ingai teisės normoms sunkėja; piktnaudžiauja alkoholiu; turi įprotį bÅ«damas neblaivus trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį; neturi glaudžių socialinių, Å¡eiminių ryÅ¡ių), galimai jo padarytos veikos pavojingumu (pasikėsino į aukščiausiÄ vertybę – žmogaus gyvybę ir galimai nužudė žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), sunkumu (labai sunki), pobÅ«džiu (smurtinis), siekiu užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

14. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, kaltinamajam M. G. paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Posėdžiai numatyti iki 2020 m. birželio 15 d. 9.00 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, nuosprendžio įvykdymÄ ir užkirsti keliÄ naujų nusikaltimų darymui.

15. Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip bÅ«tų palankiau kaltinamajam M. G., nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo nutartį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. V. skundÄ atmesti. Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. trims mėnesiams pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , šį skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 25 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Justas Namavičius Regina Pocienė Algimantas Valantinas