addb6be3-7bfd-471e-9b9d-b3ffc118fbb3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-409-459/2015Teisėja Daiva Žebelienė                                                            (Proceso Nr. 2-46-3-00943-2014-8)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                    (S)                                                                                                     30.3; 45.1; 21.5; 46; 121.1; 121.21      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, R.

Z., sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. K., ieÅ¡kovės atstovui advokatui A. L., atsakovui A. A., atsakovo atstovui advokatui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės L. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 179,51 m 2 bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (Å¡ulinį, lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad atsakovas A.

A. iki 2005 m. gegužės mėn. gyveno jo motinai T. B. priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Atsakovo motina mirė 1994-07-18. Atsakovas motinos palikimÄ priėmė, tačiau nekilnojamojo turto registre neįregistravo nuosavybės teisės į palikimÄ â€“ pastatus. Kadangi gyvenamasis namas buvo pastatytas dar 1975 m. ir jį po 30 metų eksploatavimo reikėjo remontuoti, tinkamai prižiÅ«rėti, o atsakovas neturėjo tam finansinių galimybių, 2005 m. balandžio mėn. Å¡alys sudarė mainų sandorį, pagal kurį atsakovas turėjo perleisti ieÅ¡kovei gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, kurio vertė 40 000 Lt, o ieÅ¡kovė įsipareigojo perleisti atsakovui 51,93 m2 bendro ploto 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18 000 Lt, o su dujine virykle ir skalbimo maÅ¡ina - 20 000 Lt, taip pat numatė, jog ieÅ¡kovė sumokės atsakovui turto vertės skirtumÄ , o mainų sandoris bus sudarytas įforminant dvi atskiras pirkimo-pardavimo sutartis. 2005 m. gegužės mėn. atsakovas ieÅ¡kovei perdavė ginčo pastatus - gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė 2014-05-25 perdavė atsakovui butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 2014-05-25 pas notarÄ sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Nuo 2014-05-25 iki Å¡iol ieÅ¡kovė gyvena ginčo name, jį valdo ir naudoja, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo kapitalinį remontÄ , moka mokesčius už komunalines paslaugas, elektrÄ , valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypÄ . Apie atliekamas rekonstrukcijas atsakovas žinojo ir tam neprieÅ¡taravo. Atsakovas, nenurodydamas motyvų, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme neįregistravo savo daiktinių teisių į ginčo pastatus, taip atsakovas nepagrįstai nevykdo Å¡alių mainų sandorio - neperleidžia ieÅ¡kovei ginčo pastatų.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, jog bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2005 m. gegužės mėn. bylos Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė naudosis atsakovo nekilnojamuoju turtu be užmokesčio, įsipareigodama mokėti mokesčius ir prižiÅ«rėti namÄ . Tas faktas, kad ieÅ¡kovė naudojosi atsakovo nekilnojamuoju turtu, nėra pakankamas iÅ¡vadai, kad Å¡alys sudarė bÅ«tent mainų sutartį ir jÄ Ä¯vykdė. Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta sutartis pagal CK 6.432 straipsnio reikalavimus. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji perdavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mainais už kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais.

IÅ¡ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė butÄ pardavė atsakovui už 4000 Lt, o tai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės teiginiui, kad Å¡alys butÄ be daiktų buvo įkainojusios 18000 Lt suma. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų Å¡alių susitarimÄ Ä¯forminti sandorį ateityje, ieÅ¡kovės siÅ«lymus atsakovui sudaryti sandorį notarine tvarka, ar atsakovo atsisakymÄ tokį sandorį sudaryti, todėl byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį pripažinti mainų sutartį sudaryta.

IeÅ¡kovės veiksmai investuojant lėšas į gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pagerinimÄ vertintini kaip visiÅ¡kai neatsakingi ir nepateisinami protingo žmogaus veiksmai, kurie atlikti be jokio teisinio pagrindo.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog vertinant Å¡alių pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad tikroji Å¡alių valia buvo mainyti turtÄ . IeÅ¡kovė nuo 2005 metų faktiÅ¡kai gyvena ginčo name, moka įmokas už komunalines ir kitas paslaugas, padarė ginčo namo kapitalinį remontÄ , mokėjo nuomos mokestį už žemės sklypÄ .

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ne nuomojosi, o valdė ginčo turtÄ , nes bÅ«tent toks buvo Å¡alių susitarimas. Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje parodymus davę liudytojai – D. K., A. K., V. B., kurių parodymų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė, kodėl jais nesivadovauja. Paties atsakovo paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taringi.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog mainų sandorio su ieÅ¡kove nesudarė, tik leido jai laikinai gyventi atsakovo motinai priklausiusiame name.

Dėl pastato kapitalinio remonto su ieÅ¡kove nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesitarė. IeÅ¡kovė žemės mokesčio ir už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ nemokėjo. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas kreipėsi į teismÄ , reikÅ¡damas reikalavimÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ ginčo namo. Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais (Å¡uliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė T.

B. (tomas I, b. l. 10-11), kuri mirė 1994-07-18 (tomas I, b. l. 64). Nuo 2014-06-05 nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė 2011-11-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad minėtuose pastatuose iki 2005 m. gegužės mėn. gyveno atsakovas. VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 8). Iki 2005-05-25 minėtame bute gyveno ieÅ¡kovė su dukters Å¡eima.

IeÅ¡kovė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 2005-05-25 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi už 4000 Lt pardavė atsakovui A. A.. Butas perduotas atsakovui priėmimo-perdavimo aktu (tomas I, b. l. 120-121). IeÅ¡kovė po jai priklausančio buto pardavimo persikėlė gyventi į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki Å¡iol. Gyvendama nurodytoje vietoje, ji mokėjo mokesčius už elektros energijÄ (tomas I, b. l. 73-102). IeÅ¡kovė teigė atlikusi gyvenamojo namo kapitalinį remontÄ : pakeitė stogÄ , langus, duris, atliko vidaus apdailos darbus, elektros instaliacijos darbus, įrengė Å¡ildymo sistemÄ .

Atsakovas nuo 2005 metų gyveno tai bute, įsigytame iÅ¡ ieÅ¡kovės, tai Sovetsko mieste. Byloje kilo ginčas dėl Å¡alių skirtingai aiÅ¡kinamos jų žodinės sutarties turinio ir pasekmių. IeÅ¡kovė tvirtino, kad 2005 m. balandžio mėn. su atsakovu susitarė dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto mainų: pagal minėtÄ susitarimÄ ieÅ¡kovė jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pagėgių sav., perdavė atsakovui, o atsakovas jo motinai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), perdavė ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys buvo sutarusios, jog mainų sutartį įformins, sudarydami dvi pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovė savo įsipareigojimų dalį įvykdė, o atsakovas vengė įforminti nuosavybės teisę į namÄ ir nevykdė Å¡alių susitarimo – neperleido ieÅ¡kovei gyvenamojo namo su priklausiniais. Atsakovas teigė, kad leido ieÅ¡kovei neatlygintinai neapibrėžtam terminui naudotis gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu panaudos teise tol, kol jie atsakovui bus nereikalingi, tačiau jokio susitarimo dėl turto mainų nebuvo.

Atsakovo teigimu, butÄ jis iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirko, o ne iÅ¡mainė, ieÅ¡kovės bute negyveno. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mainais už kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. IeÅ¡kovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Jos nuomone, teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nevertino liudytojų parodymų.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad: įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Pagal CK 6.432 straipsnio, reglamentuojančio mainų sutarties sampratÄ , 2 dalies nuostatas mainų sutarčiai taikomos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (Å¡ios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieÅ¡tarauja mainų sutartį reglamentuojančio skyriaus normoms ir mainų esmei. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta notarine forma, taigi notarinės formos reikalavimai taikytini ir nekilnojamųjų daiktų mainų sutarčiai (CK 6.393 str.). Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju Å¡alys nesudarė sutarties privaloma forma, tačiau ieÅ¡kovė teigia, jog jie buvo sutarę mainų sutartį įforminti dviem pirkimo – pardavimo sutartimis.

IeÅ¡kovei priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutartis įforminta notarine tvarka, o atsakovui priklausančio namo pardavimas įformintas nebuvo. Kolegija, pagal bylos aplinkybių visumÄ vertindama ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių tikėtinumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys galėjo bÅ«ti sutarusios įforminti mainus pirkimo – pardavimo sutartimis, nes sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo tinkamai įforminęs savo nuosavybės teisės. Nuosavybės teisę į namÄ jis įregistravo tik 2014-06-05, t. y. tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuosavybės teisės į namÄ pripažinimo.

Kolegijos nuomone, tas faktas, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po buto pardavimo sandorio sudarymo apsigyveno ginčo patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvena name iki Å¡iol, moka namo iÅ¡laikymo mokesčius, o atsakovas apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina Å¡alių valiÄ apsikeisti nekilnojamuoju turtu.Kolegija sutinka, kad pačios savaime nurodytos aplinkybės nepatvirtina mainų teisinių santykių egzistavimo. Tačiau siekiant nustatyti, dėl kokių teisinių santykių Å¡alys susitarė, faktus reikia vertinti kompleksiÅ¡kai, atsižvelgti į jų visumÄ ir tarpusavio sÄ ryšį.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Å¡alių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Å iuo aspektu kolegija pažymi, kad mažai tikėtina, jog atidus, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo leistų su juo giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiam asmeniui apsigyventi savo name be nuomos mokesčio, taip pat mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovė, gyvendama jai nepriklausančiame ginčo name ir tik laikinai juo naudodamasi, atliktų namo kapitalinį remontÄ , taip pat parduotų vienintelį jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ ir be jokių sutarčių persikeltų gyventi į jokiais giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusio asmens namÄ .

Be to, atsakovas nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei jokių pretenzijų dėl savavaliÅ¡kai atliekamo remonto. Vertinant, kad tarp Å¡alių egzistavo susitarimas mainyti butÄ Ä¯ namÄ , Å¡alių veiksmai įgyja suprantamÄ ir pateisinamÄ prasmę.Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Å is draudimas nėra absoliutus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog, sprendžiant dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su mainų sutarties sudarymu ir vykdymu, ir Å¡ių aplinkybių teisinio įvertinimo, teismas nevertino posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, taip pat nenurodė, kodėl jais negalima vadovautis.

Kolegijos nuomone, draudimas Å¡ioje byloje vadovautis liudytojų parodymais prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, be to, atsižvelgdama į bylos medžiagÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju egzistuoja CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta bendro draudimo remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio, sudaryto nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos, iÅ¡imtis: atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, į tai, jog atsakovas nebuvo tinkama tvarka įforminęs savo nuosavybės teisės į namÄ , manytina, jog sandorio įforminti raÅ¡tu objektyviai nebuvo įmanoma.Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai D.

K., A. K., V. B., R. P., L. K. patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo preliminarus žodinis susitarimas perleisti vienas kitam turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , sudarant dvi pirkimo – pardavimo sutartis. R. P. ir A. Å . nurodė atsakovÄ Å¡nekėjus, jog, kai ieÅ¡kovė susiremontuos namÄ , jis pagerintÄ namÄ atsiims, nors remonto metu ieÅ¡kovei jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Å ios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Pažymėtina, jog atsakovo iniciatyva iÅ¡kviestas liudytojas A.

Å . negalėjo nurodyti konkrečios informacijos, kokio pobÅ«džio susitarimas buvo tarp Å¡alių, kurio pagrindu ieÅ¡kovė apsigyveno ginčo name, tačiau akcentavo, jog vis ragindavo ieÅ¡kovę susitvarkyti namo dokumentus, įforminti pirkimÄ â€“ pardavimÄ ar pan. Liudytojas A. M. apklausiamas parodė, jog atsakovas tik leido pagyventi ginčo name, nes ieÅ¡kovė neturėjo tvarto, kur galėtų laikyti gyvulius, tačiau tai, jog ieÅ¡kovė pardavė savo vienintelį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ atsakovui, po sandorio neturėjo jokios kitos gyvenamosios vietos, persikėlė į ginčo namÄ , mokėjo už jį mokesčius, atliko namo kapitalinį remontÄ , dėl kurio atsakovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, bei kitų liudytojų parodymai paneigia Å¡io liudytojų parodymus.

Paties atsakovo paaiÅ¡kinimai apie ginčo sandorio aplinkybes nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad leido ieÅ¡kovei laikinai gyventi name, jokio nuomos mokesčio neėmė, 2014-10-08 vykusio posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovei iÅ¡nuomojo, paklausus, kokiu bÅ«du Å¡alys sudarė tariamÄ nuomos sutartį, atsakovas paaiÅ¡kino, jog Panemunės miestelyje iÅ¡kabino skelbimus apie nuomojamÄ namÄ , skelbimÄ surašė jo draugas, kurio įvardinti atsakovas negalėjo, be to, jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog Å¡alis siejo nuomos santykiai, t. y., kad ieÅ¡kovė bÅ«tų mokėjusi nuomos mokestį ir pan.

Taigi atsakovo parodymai vertintini kaip nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl neįtikinantys. IÅ¡ teismui pateikto administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, antstolių vykdomų vykdomųjų bylų sÄ raÅ¡o matyti, jog atsakovas ne kartÄ baustas administracine tvarka, turi didelių įsiskolinimų skirtingiems iÅ¡ieÅ¡kotojams (tomas I, b. l. 156-168). Tai suponuoja prielaidÄ apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei ilgai trukusį vengimÄ tinkamai įforminti namo nuosavybę, siekiant iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jam priklausančio nekilnojamojo turto.Kolegija, įvertinusi visas nurodytas faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, vertindama Å¡iuos įrodymus kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdama į jų tarpusavio ryÅ¡ius, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad Å¡alys buvo sutarusios mainytis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sudarydamos dvi atskiras pirkimo – pardavimo sutartis.

Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė po susitarimo su atsakovu perdavė jam savo butÄ , iÅ¡ jo iÅ¡sikėlė, persikėlė gyventi į ginčo namÄ ir iki Å¡iol gyvena ginčo name (Pagėgių seniÅ«nijos seniÅ«no raÅ¡ytinis patvirtinimas), moka už jį mokesčius, suremontavo namÄ , o atsakovas tam neprieÅ¡taravo.

Tuo tarpu atsakovas savo sandorio dalies dėl nuosavybės teisės į namÄ perleidimo tinkamai neįformino, nuosavybės teisę į namÄ Ä¯registravo tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Byloje yra duomenys tik apie tai, kad aktualiu ginčui laikotarpiu atsakovo praÅ¡ymu statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti tinkamais naudoti (t. I, b. l. 25), pagal duomenis, 2005-05-02 užfiksuotus nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 246 (t. I, b. l. 26-41), kas vertintina, kaip atsakovo ketinimų perduoti namÄ paruoÅ¡iant tam reikalingus dokumentus, galimas patvirtinimas.

Nurodytų bylos aplinkybių kontekste kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo, kaip mainų sutarties Å¡alies, pareigas visiÅ¡kai įvykdė, o atsakovas savo pareigas vykdyti vengė, Å¡iuo metu sandorio nepripažįsta ir jį sudaryti įstatymų nustatyta forma atsisako. Taigi Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kolegija pažymi, jog sprendimas turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, pagrįstas teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, bei sÄ lygojantis ne tik formalų teisingumo įgyvendinimÄ (CK 1.5 str.).

Be to, kadangi kolegija pripažįsta mainų sutartį buvus sudarytÄ , sutartis pripažintina su visomis jos sÄ lygomis. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui teigė, jog buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovui 15 000 Lt turto verčių skirtumo kompensacijÄ , tačiau jos nesumokėjo (tomas I, b. l. 143). Atsakovas nurodytos sumos neginčijo. Civilinio kodekso 6.433 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai Å¡alis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktÄ nei kitos Å¡alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai Å¡aliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis.

IeÅ¡kovė pati parodė, jog Å¡alys buvo sutarusios, kad ieÅ¡kovė kompensuos atsakovui 15 000 Lt daiktų kainų skirtumo. Å iÄ aplinkybę apeliacinės instancijos teismui patvirtino liudytoju apklaustas jos sÅ«nus L. K.. Pripažįstant mainų sutartį sudaryta ir siekiant nesuteikti pagrindo ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 15 000 Lt turto verčių skirtumo kompensacija.Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas: tarp Å¡alių sudarytos mainų sutarties pagrindu pripažintina ieÅ¡kovei nuosavybės teisė į 179,51 kv. m bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (Å¡ulinį, lauko tualetÄ ) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perskirstytinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 312 Lt, kitos dalies - 1800 Lt -žyminio mokesčio mokėjimas 2014-06-13 nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. IeÅ¡kinį tenkinant, 312 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo, o 1800 Lt iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei (tomas I, b. l. 6, 106). IeÅ¡kovė taip pat patyrė 2500 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios laikytinos protingomis, pagrįstomis, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo (tomas I, b. l. 135) (CPK 93, 96, 98).Tenkinant ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jai iÅ¡ atsakovo priteistina 212 Lt už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (tomas I, b. l. 155, CPK 93 str.).

Kadangi likusios dalies – 1900 Lt - žyminio mokesčio mokėjimas 2014-12-02 nutartimi buvo atidėtas, tenkinant apeliacinį skundÄ , Å¡i dalis priteistina iÅ¡ atsakovo valstybei (tomas I, b. l. 171) (CPK 96 str.). IeÅ¡kovė pateikė 2500 Lt dydžio sÄ skaitÄ už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė Å¡ios sumos sumokėjimÄ patvirtinančių įrodymų, todėl nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kaip neįrodytos, nepriteistinos.Atkreiptinas dėmesys, kad posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu patikrinus atsakovo paso, iÅ¡duoto 2014-11-11, duomenis nustatyta, jog pastarojo pavardė yra Andrulis, o ne Andriulis (t.

II, b. l. 5).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :             panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: mainų sutarties, 2005 metais sudarytos tarp atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindu pripažinti ieÅ¡kovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 179,51 kv. m bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (Å¡ulinį, lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)Atsakovui A.

A. iÅ¡ ieÅ¡kovės L. K. priteisti 4344,30 Eur (15000 Lt) dydžio kompensacijÄ .IeÅ¡kovei L. K. iÅ¡ atsakovo A. A. priteisti 90,36 Eur (312 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį, 724,05 Eur (2500 Lt) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų apmokėjimo, taip pat 61,40 Eur (212 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .Valstybei iÅ¡ atsakovo A. A. priteisti 521,32 Eur (1800 Lt) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 550,28 Eur (1900 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjos                                                                                     Jolanta Gailevičienė                                                                                                                                                                                                                                                        Rimvida Zubernienė                                                                                                                                                                                                     Â