A-146-2921-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2921/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01027-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Giruckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. (K. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Z. (K. Z.) skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas K. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–2), kuriame prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. T1-419 „Dėl piliečio K. Z. skundo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-419).

Pareiškėjas paaiškino, jog Tarnyba pagal jo skundą atliko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimą. 2012 m. balandžio 3 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. T1-419 nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, ir kad jo teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas Nr. T1-419 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, jame tik išvardyti teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, garantuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 6 punkte. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į informaciją apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, pasveikimo prognozę, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Sveikatos priežiūros specialistas privalo atsakyti į visus paciento klausimus, susijusius su jam teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Jei sveikatos priežiūros specialistas, atliekantis paciento sveikatos priežiūrą, negali atsakyti į paciento klausimus, jis turi nurodyti įstaigoje atsakingą asmenį, kuris atsakys pacientui. Tyrimo metu nenustatyta, kad pagal Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir CMEK atlikimo tvarkos aprašas), 26 punktą pareiškėjui, atliekant ekspertizę pirmą kartą, turėjo būti atliekamas asmenybės psichologinis tyrimas, taip pat nenustatyta, kad jam buvo atlikti būtini tyrimai, suteikta būtina informacija lankymosi Komisijoje metu, kad Komisijos specialistai atsakė į pareiškėjo klausimus, susijusius su šia informacija.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 12–14) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pateiktu skundu dėl jam galimai nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prašė įvertinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) jam atliktos specializuotos medicinos ekspertizės tinkamumui mokytis Viešojo saugumo fakultete Mykolo Romerio universitete kokybę. Pareiškėjas skunde teigė, kad CMEK gydytojai ekspertai, neatlikę jokių tyrimų, diagnozavo jam liguistą būseną, taip pat nurodė, kad CMEK pagal pareiškėjo prašymą neišdavė medicininių tikrinimų akto kopijos.

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius atliko pareiškėjo skundo tyrimą, dėl tyrimo rezultatų surašė 2012 m. balandžio 2 d. tyrimo Nr. T3-33 vertinimo išvadą Nr. D18-35 (toliau – ir Vertinimo išvada), kurios pagrindu Tarnybos direktorius priėmė 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. T1-419 „Dėl piliečio K. Z. skundo“. Įsakymu Nr. T1-419 nustatyta, kad 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. pacientui K. Z. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant norminių teisės aktų bei individualių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro vadovo patvirtintų įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, t. y. pacientui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Įsakymo Nr. T1-419 preambulėje nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis priimtas šis įsakymas, taip pat nurodyta, kad šis įsakymas priimtas vadovaujantis ir Vertinimo išvada, kurioje nurodytos visos objektyvios aplinkybės, kuriomis vadovaujantis formuojamos galutinės išvados. Vertinimo išvada laikytina sudėtine Įsakymo Nr. T1-419 dalimi, todėl, pareiškėjo argumentai, kad įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis, atmestini. Vadovaujantis Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d.

įsakymu Nr. T1-31, 30 punktu, pareiškėjui buvo išsiųstos Įsakymo Nr. T1-419 ir Vertinimo išvados kopijos. Pareiškėjas, kreipdamasis skundu į Tarnybą dėl galimai nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nenurodė, kad buvo pažeista jo teisė į informaciją. Be to, jog pagal galiojančius teisės aktus šiuo metu negali būti objektyvių duomenų, kuriuos vertinant galima būtų nustatyti, kad sveikatos priežiūros specialistas suteikė pacientui visą būtiną informaciją apie jo diagnozę, ligos eigą ir t. t., nes toks paciento informavimas medicininiuose dokumentuose raštiškai nefiksuojamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl atliktų sveikatos priežiūros paslaugų (registracijos Nr. 3R-1648) ir prašė: atlikti jam bet kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje tyrimus; patvirtinti arba paneigti pagal TLK-10 diagnozes F07.2 ir F51.0; teikti siūlymą sveikatos apsaugos ministrui panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko S. R. licenciją užsiimti sveikatos priežiūra; teikti siūlymą sveikatos apsaugos ministrui panaikinti CMEK ekspertės psichiatrės R. S. licenciją užsiimti sveikatos priežiūra; patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausiąją specialistę O. K. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gydytojai ekspertai, neatlikę jokių tyrimų, diagnozavo jam liguistą būseną, įstaiga pagal jo prašymą neišdavė medicininių tikrinimų akto kopijos (b. l. 19).

Teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius atliko tyrimą dėl pareiškėjui 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. CMEK teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir surašė 2012 m. balandžio 2 d. tyrimo Nr. T3-33 vertinimo išvadą Nr. D18-35, kurioje nustatė, kad 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. pacientui K. Z. VRM Medicinos centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant norminių teisės aktų bei individualių VRM Medicinos centro vadovo patvirtintų įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (b. l. 16-18). Tarnybos direktorius 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. T1-419 „Dėl piliečio K. Z. skundo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių įstatymas) 23 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. T1-31 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo aprašas), 29 punktu ir atsižvelgdamas į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą tyrimą pagal pareiškėjo skundą bei Vertinimo išvadą, nustatė, kad 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. pareiškėjui VRM Medicinos centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant norminių teisės aktų bei individualių VRM Medicinos centro vadovo patvirtintų įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, t. y. pareiškėjui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; pareiškėjo teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 Valstybinė medicininio audito inspekcija reorganizuota jungimo būdu, prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnyje apibrėžiamos įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teisės. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės; 2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

Skundų nagrinėjimo tvarką Tarnyboje reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. T1-31. Skundų nagrinėjimo aprašo 23 punkte nustatyta, kad Tarnyba, pagal kompetenciją nagrinėdama skundą, privalo išsiaiškinti, ar buvo pažeistos paciento teisės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ir atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą. Skundų nagrinėjimo aprašo 29 punkte nustatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas įforminant direktoriaus įsakymu, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra konstatavęs, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad, priimant individualų administracinį aktą, neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A556-633/2008, A756-253/2010, A63-313/2012).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įsakyme Nr. T1-419 yra pateiktos nuorodos į tyrimo išvadą, kurioje detaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, todėl tų pačių duomenų perkėlimas į įsakymą būtų perteklinis. Remdamasis šiais argumentais teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr.T1-419 iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. skunde Tarnybai nebuvo prašęs atlikti tyrimo dėl galimai pažeistos teisės į informaciją. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad objektyviai tokie duomenys negalėjo būti ištirti, nes jie niekur pasirašytinai nefiksuojami. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Tarnyba, tirdama pareiškėjo skundą, nenustatė jokių kitų, nei skunde buvo prašoma tirti, pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismui neskundė Tarnybos tyrimo dėl S. R., R. S. licencijų panaikinimo ir O. K. patraukimo atsakomybėn, teismas dėl šių argumentų sprendime nepasisakė.

Ištyręs esminius pareiškėjo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas nenustatė Tarnybos neteisėtų veiksmų. Konstatavo, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros kokybės kontrolės objektyvumą, tyrimą atliko neperžengdama Tarnybai suteiktų įgaliojimų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytu būdu jo teisės nebuvo pažeistos, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundą atmetė.

III. Pareiškėjas K. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 36–38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Pacientų teisių įstatymo 5 straipsnio 3, 4 dalių, 7 straipsnio, CMEK atlikimo tvarkos aprašo bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V- 380/V-618 „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas“ (toliau – ir Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas) nuostatomis. Teismas neišsamiai ištyrė bylos medžiagą, neteisingai nustatė ir įvertino faktus bei padarė neteisingas išvadas. Sveikatos būklės reikalavimų sąvado 9.3 punkte nenumatyta, kad nauji priimamieji, kurių anamnezėje yra buvusi galvos smegenų trauma su psichikos elgesio sutrikimais, turi būti pripažinti netinkamais vidaus tarnybai. Be to, specializuotosios medicininės ekspertizės 2011 m. gegužės 25 d. akte Nr. 1039/1682 ir 2011 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 1682 nurodytas Įsakymo Nr. 1V- 380/V-61 9.1 punktas.

2. Tarnybos vertinti dokumentai neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo atliktas psichologinis tyrimas, taip pažeista CMEK atlikimo tvarkos aprašo (2011 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 1V-880 redakcija) 26 punkto nuostata, kuri numato, kad, atliekant ekspertizę pirmą kartą, atliekamas tiriamojo asmenybės psichologinis tyrimas. Be to, apeliantas nebuvo kviečiamas į CMEK posėdį ir nebuvo supažindintas su eksperto psichiatro išvadomis, taip pažeistos šio Aprašo 56 punkto nuostatos.

3. VšĮ Centro poliklinika ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės konsultacijų poliklinika pateikė CMEK informaciją – 2010 m. liepos 22 d. išrašus iš pareiškėjo sveikatos istorijos, kad jis sveikas. CMEK taip pat gavo informaciją iš Valstybinės ligonių kasos, kad 2010 m. liepos 22 d. VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės konsultacijų poliklinika nustatė pareiškėjui diagnozę G47.0 – užmigimo sutrikimas ir nemiga. Apelianto teigimu, Valstybinės ligonių kasos pateikti dokumentai neatitinka tikrovės.

4. Nuo 2011 m. gruodžio 20 d. įsigaliojo CMEK atlikimo tvarkos aprašo pakeitimas (VRM 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 1V-880), kuriuo šio Aprašo 2 punktas buvo papildytas septintąja pastraipa, kurioje nurodama, kad ekspertizės atlikimo metu tiriamajam taikomos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos; su ekspertizės metu pildomais medicinos dokumentais tiriamasis turi teisę susipažinti po ekspertinio sprendimo priėmimo pateikus prašymą raštu. Minėta nuostata patvirtina tai, kad ginčo metu galiojęs Pacientų teisių įstatymas numatė jam teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę ir ligos diagnozę.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 41–42) nurodo, kad, vadovaujantis Sutikimo formos aprašo 6 punktu, savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Sutikimo formos aprašo 8 punkte nurodyta, kad informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Tokia tvarka reglamentuota CMEK atlikimo tvarkos aprašo 60 punkte (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 21 d.), kuriame nurodyta, kad medicininės ekspertizės aktai tiriamiesiems į rankas neduodami ir nekopijuojami. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad medicininės ekspertizės aktas pareiškėjui buvo neišduotas teisėtai, nors jame ir fiksuota informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę, ligos diagnozę ir komisijos eigą. Apelianto teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su ekspertiniais sprendimais, klaidingas, nes iš Tarnybos atlikto tyrimo metu surinktų dokumentų žinoma, jog pareiškėjui pasirašytinai išduotas vienas pažymos egzempliorius, kuriame įrašyti ekspertiniai sprendimai, be to, pareiškėjas pasirašė CMEK sprendimų išdavimo žurnale. Atsakovas taip pat nurodo, kad apeliantas klaidingai cituoja Sveikatos būklės reikalavimų sąvado 9 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą ginčą iškėlė nesutikdamas su Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. T1-419, kuris buvo priimtas ištyrus pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai 2011 m. balandžio 22 d. – 2011 m. gegužės 25 d. atliekant specializuotą medicinos ekspertizę dėl pareiškėjo tinkamumo mokytis Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo Nr. T1-419 pagrįstumas ir teisėtumas. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir nustatyti, ar Tarnyba tinkamai ištyrė pareiškėjo skundą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės kontekste pareiškėjo nurodytoje įstaigoje (VRM Medicinos centro CMEK), ar priimtas sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo teisėjų kolegija iš naujo neaptaria.

Pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. skunde teigė, kad jis pateikė CMEK asmens sveikatos istorijos kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad jis sveikas, tačiau CMEK ekspertai, neatlikę jokių tyrimų jam diagnozavo liguistą būseną (diagnozės pagal TLK-10 F07.2 ir F51.0) ir neišduoda medicininių tikrinimų akto kopijos. Pareiškėjas skunde prašė Tarnybos atlikti bet kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje tyrimus ir patvirtinti arba paneigti minėtas diagnozes, teikti siūlymus, kad CMEK komisijos pirmininkui ir 2 nariams būtų atimtos licencijos.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas apibrėžia, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (2 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad Tarnybos kompetencija atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Šias įstatymo nuostatas detalizuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (toliau – ir Nuostatai), taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Skundų nagrinėjimo aprašas. Šio Aprašo 4 punktas apibrėžia, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas – Tarnybos atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė ir pacientų teisių priežiūra, kurios metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų aiškinimo, sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad Vertinimo išvada, kuri buvo surašyta atlikus pareiškėjo skundo tyrimą, yra Tarnybos direktoriaus sprendimo (Įsakymo Nr. T1-419), kuris buvo priimtas dėl pareiškėjo skundo, sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Įsakymo Nr.T1-419 įžanginėje dalyje, kurioje išvardyti šio sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai, nurodyta ir tai, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į Vertinimo išvadą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tarnybos Įsakymas Nr. T1-419 atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Iš Vertinimo išvados turinio matyti, kad Tarnyba, detaliai išanalizavo pareiškėjo medicininių dokumentų visumą, kuriais remdamasi CMEK pateikė išvadą, t.y. asmens sveikatos istorijas, išrašus iš medicininių dokumentų, taip pat Komisijos atlikimo eigos (procedūros) dokumentus, tarp jų apelianto paminėtą VšĮ Centro poliklinikos 2011 m. balandžio 14 d. išrašą bei Valstybinės ligonių kasos duomenis. Vertinimo išvadoje yra konkretūs detaliai aprašyti duomenys apie tai, kad pareiškėjo sveikatos dokumentuose diagnozės TLK-10 F07.2 ir F51.0 nurodomos prieš keletą metų iki CMEK atliktos ekspertizės, t. y. atitinkamai nuo 2002 m. (dėl diagnozės F07.2) bei 2007 m. (dėl diagnozės F51.0). Nagrinėjamu atveju CMEK teikė pareiškėjui specifinio pobūdžio paslaugą – tyrė, ar jis pagal sveikatos reikalavimus, kurie pagal specialiųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus keliamus asmenims, pretenduojantiems tarnauti vidaus tarnyboje bei mokytis mokyklose, kuriose ruošiami specialistai statutinei vidaus tarnybai, yra tinkami šiai tarnybai. Tarnyba, kaip matyti iš Vertinimo išvados, šią patikrą sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo prasme pagal specialųjį teisinį reguliavimą atliko išsamiai ir motyvuotai. Medicininių tyrimų atlikimas, ko prašė pareiškėjas, nepatenka į Tarnybos funkcijas. Apelianto nurodytas Sveikatos būklės reikalavimų sąvado 9.3 punktas CMEK jam nebuvo taikytas. CMEK pažyma yra CMEK ekspertizės akto sudedamoji dalis. CMEK pažyma pareiškėjui buvo įteikta. Skunde pareiškėjas reiškė pretenzijas ne dėl to, kad jam nesuteikiama informacija, o dėl to, kad neišduodama CMEK ekspertizės akto kopija. Tarnyba šį klausimą ištyrė ir į jį atsakė pagal CMEK atlikimo tvarkos aprašo nuostatas teisingai. Pareiškėjui, kaip yra numatyta pagal minėtą teisinį reguliavimą, buvo išduota CMEK pažyma, į kurią įrašomi duomenys iš CMEK akto baigiamosios dalies (išvados).

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkami įvertino įrodymus, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo K. Z. (K. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas