A-552-2395-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2395/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02216-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. T. ir advokatei Renatai Janušytei,

vertėjai J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K. ir I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, L. K. ir I. I. dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) prašymu ir patikslintu prašymu (b. l. 1-3, 26-28) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės dokumentams bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti dėl V. D. 6 dešimtinių (arba 6,54 ha) iki nacionalizacijos valdytos žemės Vilniaus – Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, Krasno II vietovėje (Raudonės II k., Trakų r.).

Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos senelis V. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 dešimtinių (13,08 ha) žemės, esančią Vilniaus – Trakų apskrityje, Trakų valsčiaus Krasno II vietovėje. Jis turėjo du vaikus – J. D. ir G. T., kuri yra pareiškėjos motina. Pareiškėja dėl ligos yra pripažinta neveiksnia, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos senelis iki nacionalizacijos turėjo žemės. Pareiškėja su savo pusseserėmis L. K. ir I. I., kurios yra J. D. dukterys, nebendrauja. Dėl to pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nuosavybės teisės į 10,92 ha savininko turėtos žemės atkurtos L. K. ir I. I., o negrąžinta 2,16 ha žemės.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. K. ir I. I. atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 33-37) prašė jį atmesti, nurodę, kad iš pareiškėjos pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, jog 35 proc. darbingumo lygis pareiškėjai nustatytas nuo 2006 m. gruodžio 20 d., todėl neaišku, koks buvo jos darbingumo lygis iki tol. Pareiškėja neveiksnia buvo pripažinta tik 2009 m. sausio 23 d., o lengvas protinis atsilikimas diagnozuotas 2004 metais. Pareiškėja po motinos mirties iki pripažinimo neveiksnia daugiau nei 7 metus gyveno pas savo šeimos draugę T. C., kuri tvarkė pareiškėjos finansinius ir buitinius reikalus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjos sveikatos sutrikimai nebuvo tokio pobūdžio, kad objektyviai kliudytų pačiai ar per įgaliotą atstovą pateikti atitinkamus prašymus. Pareiškėjai globa paskirta 2009 m. vasario 25 d., tačiau globėjas V. T. į teismą pareiškėjos vardu kreipėsi tik dabar. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės objektyviai netrukdė jai, elgiantis apdairiai ir rūpestingai, rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Be to, nuosavybės teisės į senelio valdytą žemę jau yra atkurtos kitiems asmenims, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į 6 dešimtinių ploto žemę pareiškėjai negalimas, dėl to ir pagrindo atnaujinti terminą nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 127-129) pareiškėjos L. T. prašymą patenkino – atnaujino pareiškėjai terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės dokumentams bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti dėl V. D. 6 dešimtinių (arba 6,54 ha) iki nacionalizacijos valdytos žemės Vilniaus – Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, Krasno II vietovėje (Raudonės II k., Trakų r.).

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis nurodė, kad tai, jog pareiškėja yra neįgali nuo vaikystės, patvirtina invalidumo pažymėjimo duomenys, be to, ji sunkiai orientuojasi aplinkoje, o nuo 2009 m. pareiškėja pripažinta neveiksnia ir nuo to laiko jos globėju paskirtas V. T. Remiantis bylos medžiaga teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja ir V. T. augo atskirai ir daugiau bendrauti pradėjo tik 2006 metais. V. T. nurodė, kad vyko pas gimines, siekdamas išsiaiškinti dėl žemės susigrąžinimo: I. I. jam paaiškinusi, kad žemė priklausė senelei, o L. K. nurodžiusi, kad žemė priklauso I. I. ir L. K. pagal testamentą, surašytą jų tėvui. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos atstovas V. T. į Lietuvos centrinį valstybės archyvą kreipėsi 2006 m. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjos ligos pobūdį, kuris sudaro pagrindą vertinti, jog šis sveikatos sutrikimas kliudė pareiškėjai aktyviai rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu ir turėjo įtakos jos valiai tikslingai veikti renkant dokumentus apie nekilnojamąjį turtą, prašymo bei dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu įstatymo įgaliotai valstybės institucijai. Teismas nustatė, kad V. T. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų atkurtos pareiškėjai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o tokią galimybę įgyvendinti šią pareiškėjos teisę jis įgijo tik tada, kai teismas paskyrė jį pareiškėjos globėju. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad pareiškėja pavėlavo įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę dėl aplinkybių, pripažintinų svarbiomis.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys L. K. ir I. I. apeliaciniu skundu (b. l. 137-139) ir patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 142-149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir pareiškėjos prašymo netenkinti, iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad jeigu Lietuvos Respublikos pilietis po 2001 m. gruodžio 31 d. kreipėsi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, tik tada toks asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamą teritorinį padalinį su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti nesikreipė. Tai reiškia, kad pareiškėjai dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), pareiškėja neturėjo subjektinės (reikalavimo) teisės iš karto kreiptis į administracinį teismą dėl tokio termino atnaujinimo.

2. Nuosavybės teisės į senelio valdytą žemę jau yra atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tuo tarpu pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims į buvusio savininko V. D. 10,92 ha žemės byloje neginčija. Tai reiškia, kad liko neatkurtos nuosavybės teisės tik į buvusio savininko V. D. turėtos žemės 2,16 ha plotą. Todėl pareiškėjai siekiant pretenduoti į buvusio savininko V. D. pusę turėtos žemės, t. y. į 6 dešimtines nurodytame žemės sklype, turėjo būti reiškiamas atitinkamas reikalavimas. Tokio reikalavimo byloje pareiškėja nepareiškė, todėl teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypo, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja, ploto, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

3. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi teismas neįvertino būtinumo pareiškėjai iš pradžių kreiptis į atitinkamą instituciją su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų dėl to, kad tretiesiems asmenims į dalį paties žemės sklypo jau yra atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu pažeidė trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

4. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos termino praleidimo priežastis. Byloje duomenų, kad pareiškėja ar jos brolis V. T. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d. (kai teismo sprendimu pareiškėja pripažinta neveiksnia) bandė įgyvendinti savo teises nepateikta. Iš to darytina išvada, jog pareiškėja tik nuo 2009 metų pradėjo įgyvendinti savo teises. Taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę iki 2001 m. gruodžio 31 d. dienos, todėl darytina išvada, kad pareiškėja buvo pasyvi ir galėjo įgyvendinti savo teises. Aplinkybė, jog pareiškėja galimai turi sveikatos sutrikimų jos globėjui, V. T., buvo žinoma dar iki 2001 m. gruodžio 31 dienos, t. y. iki termino pasibaigimo, tačiau nei pati pareiškėja, nei jos atstovas nesikreipė dėl jos subjektinių teisių įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes priimdamas sprendimą neatsižvelgė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K. ir I. I. apeliacinį skundą (b. l. 155-156) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja L. T. atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K. ir I. I. apeliacinį skundą (b. l. 160-163) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėja nesikreipė į atitinkamą instituciją su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, atitinkamoms institucijos nepateikė dokumentų, patvirtinančių turėtą nuosavybę ir pretendentų giminystės ryšį nesudaro pagrindo naikinti priimto teismo sprendimo, kadangi teismui pateiktame pareiškime buvo nurodyta, kad pareiškėja prašo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės dokumentams bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, tikslu atkurti nuosavybės teises į skunde nurodytą žemės sklypą. Tai, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytais terminais nėra pateikusi prašymo atitinkamoms institucijoms dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, neužkerta pareiškėjai teisės kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, kadangi šiuos įstatymo nustatytuosius terminus pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.

2. Nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais, jog teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja, ploto, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą bylos nagrinėjimo ir savo kompetencijos ribų neperžengė, kadangi pasisakė būtent dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo.

3. Nesutinka su argumentais, kad teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą ir tokiu būdu pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalį. Teismas, priimdamas sprendimą nustatė, kad pareiškėja prašymo ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodančių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, nustatytais terminais nepateikė. Be to, teismas, priimdamas sprendimą taip pat nustatė, kad tretiesiems asmenims į dalį to paties žemės sklypo jau yra atkurtos.

4. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šias aplinkybes aptvirtina 2012 m. kovo 20 d. raštas Nr. R-9666 dėl duomenų apie darbingumo lygį, kuriame pažymėta, jog pareiškėja buvo pripažinta II grupės invalide nuo vaikystės: nuo 1970 m. rugpjūčio 19 d. kasmet Vilniaus psichiatrinės MDE komisijos sprendimu buvo pripažinta II grupės invalide nuo vaikystės iki 1984 m. lapkričio 29 d. Nuo 1984 m. lapkričio 29 d. Vilniaus psichiatrinė MDE komisija pareiškėjai nustatė antrą invalidumo grupę neterminuotai, kuriame nurodyta, kad invalidumo priežastis – invalidumas nuo vaikystės. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į visą eilę aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurios sudarė jai objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti pareiškėjai terminus paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises ir pateikti šias teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1970 m. rugpjūčio 19 d. kasmet Vilniaus psichiatrinės MDE komisijos sprendimu buvo pripažįstama II grupės invalide nuo vaikystės iki 1984 m. lapkričio 29 d. Nuo 1984 m. lapkričio 29 d. Vilniaus psichiatrinė MDE komisija nustatė antrą invalidumo grupę neterminuotai. Ji sunkiai adekvačiai orientuojasi aplinkoje, negali rašyti ar kitaip tinkamai savarankiškai bendrauti su įvairiomis institucijomis. Iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo pareiškėjai nebuvo oficialiai paskirtas globėjas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjos galimybių laiku pasirūpinti dokumentų padavimu, atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pabaigos neleido jai išreikšti savo valios ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu ir tai laikė svarbiomis anksčiau minėtų terminų praleidimo priežastimis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminų atnaujinimas prašymui ir dokumentams pateikti savaime nereiškia nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos prašyme nurodytą nuosavybę visa apimtimi. Dėl galimybės tenkinti prašymą atkurti nuosavybės teises, jas ir giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų pakankamumo ir pagrįstumo bus sprendžiama Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises. Šioje byloje nebuvo nagrinėjama, į kokį žemės plotą pareiškėja gali teisėtai pretenduoti. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas V. D. žemės plotas yra susijęs tik su pačios pareiškėjos apsisprendimu, į kokį žemės kiekį ji pretenduos, tačiau nereiškia, kad tuo įgaliotoms institucijoms sukuriama pareiga atkurti pareiškėjai nuosavybės teises būtent į jos prašomą žemės kiekį. Taigi teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir apeliantų argumentai dėl to nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, kad pareiškėja pirmiausiai turėjo keiptis su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamą teritorinį padalinį, o tik po to – į teismą, nėra pagrįsti. Visų pirma, Atkūrimo įstatymas tiesiogiai nurodo, kad tokių terminų atnaujinimo klausimą sprendžia teismai, o ne Nacionalinės žemės tarnybos institucijos. Antra, administracinės bylos, kuriose prašoma atnaujinti praleistą terminą, nėra ginčo bylos, todėl jose nėra skundžiami valdžios institucijų aktai, kuriais jos atsisako priimti pretendentų atkurti nuosavybės teises prašymus ar dokumentus. Trečia, apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos vyriausiojo teismo nutartys yra priimtos ne tapačiose situacijose nagrinėjamai bylai, jose buvo keliami pareiškėjų subjektiškumo ir pretendavimo atkurti nuosavybės teises pagrįstumo klausimai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pareiga nustatyti pateiktų dokumentų pakankamumą. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, dalyvaudamas šioje byloje, jau išsakė savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl pareiškėjos papildomas kreipimasis į šį skyrių būtų per daug formalus ir perteklinis, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, todėl teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, kartu netenkinant ir apeliantų prašymo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė Renata Janušytė prašė priteisti iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų valstybės naudai 280 Lt už pareiškėjos globėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo bei pateiktos pažymos turinį, aplinkybę, jog apeliacinį skundą pateikė tretieji suinteresuotieji asmenys, o teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, sprendžia, jog pareiškėjos atstovės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant po 140 Lt iš L. K. ir I. I. valstybės naudai už pareiškėjos globėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

L. K. ir I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. K. ir I. I. po 140 litų į valstybės biudžetą už pareiškėjos globėjui V. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė