2022-11-30 Nr. AB-29352-3-64-3-02456-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-270-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02456-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia jo laikymo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Minėtu laikotarpiu jis Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo kamerose, kuriose nėra įrengta radijo taško ir prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko. Per aktualų laikotarpį kilo konfliktų, pykčio priepuolių jam bendraujant su pareigūnais, nes budintis pareigūnas neprieidavo jam beldžiant į duris, todėl turėjo pyktis su priėjusiu darbuotoju, patirdavo diskomfortą. Pareiškėjas nuolat susidūrė su situacijomis, kai negalėjo išsikviesti budinčio personalo, administracijos pareigūno dėl būtinybės paskambinti, dėl sveikatos problemų, būtinybės išsikviesti resocializacijos skyriaus specialistą ir pan. Pareiškėjas neturi savo radijo imtuvo, o kamerose nesant radijo taško, jis negalėjo klausyti radijo laidų, transliuojamos muzikos, žinių. Pareiškėjo teigimu, ir radijo taško įrengimui, ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemai įrengti nėra būtinas pastato kapitalinis remontas ir rekonstrukcijos darbai. Šiuos prietaisus privaloma įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1017-261/2016 pagal jo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 12 pažymą Nr. 4D-2018/1-1469.

3. Pareiškėjas skundėsi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengtų pasikalbėjimo modulių, kurie žodžiu leistų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims iš savo gyvenamųjų kamerų susisiekti su budinčio personalo darbuotojais. Tokiems pasikalbėjimo moduliams įrengti taip pat nereikalingi Šiaulių tardymo izoliatoriaus kapitalinio remonto ar pastato rekonstrukcijos darbai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu jam nebuvo išduodama jokia spauda (net pasenusi), jis yra skaitantis žmogus, tad juto spaudos, žinių trūkumą, jautė socialinę atskirtį, nebuvo rūpinamasi jo integravimu į visuomenę. Užsisakyti spaudos leidinių pareiškėjas neturi galimybės dėl sunkios turtinės padėties, tačiau teigė, kad jam turėjo būti duodama periodinė spauda, bet kokie leidiniai.

5. Pareiškėjas skundėsi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerose sanitariniai mazgai yra atviri, nėra atskirtų tualeto patalpų, kurios būtų visiškai atskirtos nuo likusios kameros erdvės, su atskiru įėjimu, nėra atskiros tualeto oro šalinimo sistemos, todėl pasinaudojus tualetu, visi nemalonūs kvapai ilgai lieka kameroje ir jis buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve. Nėra priimtina, kai tualetas yra bendroje patalpoje greta stalo ir miegamųjų vietų.

6. Pareiškėjui trūko inventoriaus daiktams laikyti, t. y. trūko spintelių. Dėl to pareiškėjas neturėjo, kur laikyti asmeninius daiktus, jie buvo padėti ant grindų, o tai žemino pareiškėjo orumą. Kamerose ant sienų buvo įrengta tik po vieną lentyną, tačiau jos neužteko daiktams, elektros prietaisams ir pan. susidėti.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir bausmę atlieka kalėjimo režimo sąlygomis. Įkalinimo įstaigose, kuriose laikomi iki gyvos galvos bausme nuteisti asmenys, išskyrus Šiaulių TI, yra įrengti radijo taškai, iškvietimo sistemos, įrengtos atskiros tualeto oro ventiliacijos sistemos, kameros aprūpintos spintelėmis, išduodama paskaityti spauda, todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, kad laikomas ženkliai blogesnėmis sąlygomis, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtintas nuteistųjų lygybės principas. Šiaulių TI vykdomi pažeidimai buvo tęstiniai ir tyčiniai, dėl jų pablogėjo sveikata, atsirado nemiga, kilo nerimas, kankino slogi nuotaika ir pan.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytojo psichiatro, jam nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, nemigos sutrikimai, vartoja raminamuosius vaistus nuo miego sutrikimo. Jo laikymo sąlygos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Antrajame sektoriuje turėjo lemiamą reikšmę atsirasti minėtiems sveikatos sutrikimams ir yra susiję su atsakovo atstovo skundžiamais veiksmais.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Šiaulių TI paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. , pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 109; Nr. DI-2; Nr. 34 kameroje KTP-2 ir Nr. 77. Visu skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

11. Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kurios aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Teismų praktikoje pripažinta, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą. Šiaulių TI pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad kvapas kameroje susijęs su patalpos vėdinimu, tačiau Šiaulių TI nėra galimybės įrengti mechaninę ventiliaciją. Kamerų plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

12. Dėl pagalbos iškvietimo mygtukų, radijo taško ir pasikalbėjimo modulio neįrengimo atsakovo atstovas nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu. Teisės aktuose nustatytas reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą, pasikalbėjimo modulius kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl jų įrengimas Šiaulių TI kamerose neprivalomas ir negalimas dėl įstaigos statuso. Kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Šiaulių TI pabrėžė, kad pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Dėl Šiaulių TI pastato statuso nėra galimybių įrengti ir radijo tašką kamerose, įmonė, kuri teikė radijo transliacijos paslaugas, veiklos nebevykdo. Pareiškėjas turi teisę naudotis savo radijo imtuvu arba MP3 grotuvu, o pareiga aprūpinti šiais prietaisas suimtuosius Šiaulių TI nenustatyta. Pareiškėjas neindividualizuoja, kokia jam žala kilo dėl nurodytų trūkumų.

13. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jis nebuvo aprūpintas spauda, Šiaulių TI pažymėjo, kad ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, ir BVK nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji turi teisę prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato atsakovo pareigos aprūpinti suimtuosius (nuteistuosius) spauda, tačiau, esant galimybėms (pvz., gavus labdarą), Šiaulių TI laikomiems asmenims duodama spauda. Šiuo metu įstaiga neturi lėšų spaudos pirkimui, o karantino metu labdara taip pat negauta, tačiau atsižvelgiant į esamą situaciją nuo 2020 metų pradžios Šiaulių TI darbuotojams, dirbantiems įstaigos pasimatymų ir perdavimų biure, nurodyta pašto ar perduodamu siuntiniu arba per pasimatymus, be kita ko, priimti ir spaudą (žurnalus, knygas). Taigi, pareiškėjas gauti spaudą gali ir iš artimųjų, suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka, todėl pareiškėjas gali skaityti įvairias knygas.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo. Šioje įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., iš viso – 547 dienas.

16. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir kartu su juo buvusių asmenų skaičių, teismas darė išvadą, kad jam tekusi gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas, remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 18 d. atlikto patikrinimo rezultatus, nurodė, kad kameroje Nr. 109 higienos sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei tenkančio gyvenamojo ploto normos minimalaus reikalavimo, nei higienos sąlygų jo gyvenamosiose kamerose neskundė.

17. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neįrengto radijo taško, pasikalbėjimo modulių ir prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko, teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.4 punktu ir nurodė, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teismas pažymėjo, kad atsakovui nepateikus argumentų, kad aliarminio iškvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) bei radijo įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ir radijas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala, t. y. pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl radijo taško, signalizacijos mygtukų, pasikalbėjimo modulio neįrengimo buvo deklaratyvūs.

19. Buvo nustatyta, kad į Šiaulių TI administraciją dėl neįrengtų radijo taško ir prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko pareiškėjas kreipėsi, prašydamas paaiškinti, kodėl tokia sistema ir radijo taškai neįrengti, kodėl prie kameros pastoviai nestovi prižiūrėtojas (pareiškėjas kreipėsi 2019 m. liepos 2 d. skundu, kurio 2019 m. liepos 18 d. prašymu pareiškėjas nebenagrinėti, problemos išspręstos žodžiu, raštiško atsakymo nereikalavo ir administracinė procedūra buvo nutraukta; 2019 m. birželio 25 d. skundu, į kurį raštu atsakyta, kaip to ir prašė pareiškėjas; 2019 m. spalio 21 d. skundu kreipėsi dėl radijo taško išdavimo ir yra paties pareiškėjo įrašas ir parašas, jog radijo imtuvą gavo 2019 m. lapkričio 7 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde teismui ir posėdžio metu išsakyti situacijų apibūdinimai nukreipti į tai, kad, pareiškėjo nuomone, pareigūnai neprieina prie jo kameros taip greitai, kaip tai norėtų pats pareiškėjas, taip pat nurodyta, kas būtų, jeigu būtų kilę problemų (konkrečių problemų ir žalos neįvardijo). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau nebūtų pavykę to padaryti. Be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl teismas nenustatė pagrindo teigti, kad esant poreikiui pareiškėjui nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Pažymėjęs, kad pareiškėjo teiginys, kad jis neturi savo radijo imtuvo neatitinka byloje nustatytų faktų, teismas pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko, pasikalbėjimo modulių ir radijo taško įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

20. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, išdėstytų skunde ir teismo posėdyje, kad jis yra gavęs vieną ar du laikraščius, jo į biblioteką neveda, nes bijo, o užsisakyti spaudos leidinių neturi galimybės dėl sunkios turtinės padėties, teismas pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja atsakovo atstovo aprūpinti pareiškėją spauda. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Šiaulių TI gavus labdarą asmenims duodama spauda. Teismas vertino Šiaulių TI atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kad Šiaulių TI neturi lėšų spaudos pirkimui, spauda (knygos, žurnalai) nuteistiesiems gali būti perduodami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 29 punkto pagrindu, kad pareiškėjas gauti spaudą gali ir iš artimųjų ar pasinaudoti Šiaulių TI veikiančia biblioteka. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad jo į biblioteką neveda, nes bijo, jog nebus užtikrintas saugumas, buvo subjektyvus, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas neteikė prašymų nuvesti jį į biblioteką, nenurodė, kada jo nenuvedė, tokių veiksmų neskundė. Įvertinęs bylos duomenis, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. birželio 29 d. skundais prašė paaiškinti situaciją, kodėl neišduodama spauda, į tai pareiškėjui buvo raštu atsakyta, apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl neišduodamos spaudos atmetė ir nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

21. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų trūkumo (nebuvo spintelių daiktams susidėti, buvo tik viena nedidelė lentyna), teismas vadovavosi Departamento direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

22. Teismas iš Šiaulių TI pateiktų duomenų nustatė, kad kameroje Nr. 109 yra lentyna (0,97x0,25) (šioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys 2019 m. gegužės 6 d. dalį dienos, ir nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. du asmenys), todėl darė išvadą, kad kameroje Nr. 109 (joje esant dviem asmenims) ir kitose kamerose pareiškėjui sudaryta galimybė laikyti daiktus ant lovų antro aukšto gultų, kadangi pareiškėjas, išskyrus kamerą Nr. 109, visą laiką likusiose kamerose laikytas vienas. Teismo vertinimu, pareiškėjui kiekvienoje kameroje buvo pakankamai vietos susidėti daiktus ant lentynos, o kurie netilpo ant lentynos – susidėti ant lovų antro aukšto gulto, tai patvirtino kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos. Teismas dėl spintelių trūkumo nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus ir tai, kad dėl spintelių nebuvimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Atsižvelgęs į konstitucinėje doktrinoje suformuluotus išaiškinimus, teismas pažymėjo, kad asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis, būdamas nuteistasis, būtų diskriminuojamas lyginant su kitais tos pačios grupės nuteistaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo buvo atmesti, kaip nepagrįsti.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ne visiškai izoliuotos tualeto patalpos, neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos, ventiliacijos ir dėl to sklindančio nemalonaus kvapo, teismas vadovavosi Įrengimo taisyklių 14.5 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad jose imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kurios aukštis didesnis nei 1,5 m, o įėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismo vertinimu, Šiaulių TI sanitarinių mazgų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą (pažymėta, kad pareiškėjos šiuo klausimu nesiskundė). Teismas nurodė, kad Šiaulių TI pastatytas iki Eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto ir sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Įrengimo taisyklių 14.10 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 p.). Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad Šiaulių TI sudarytos galimybės patiems nuteistiesiems palaikyti švarą kamerose, sanitariniai įrenginiai yra dezinfekuojami ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad, Šiaulių TI duomenimis, iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, taip pat 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI atlikti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo nustatyti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde pats apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau posėdžio metu papildomai nurodė, jog kamerose nėra ventiliacijos, neišduodamos higienos priemonės ir kt. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės nurodytos tik posėdžio metu, todėl teismas tik pareiškėjo skundo ribose nagrinėjo iškeltus reikalavimus. Buvo pažymėta, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, skundo, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 50 straipsniuose, netikslino.

25. Teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016 pateiktais išaiškinimais, kadangi minėtoje byloje buvo vertinamos pareiškėjo laikymo sąlygos ne Šiaulių TI, o Lukiškių TI-K.

26. Dėl pareiškėjo prašymo teismui atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2754-756/2020, teismas nurodė, kad minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjo (ne R. R.) apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, konstatavus, jog pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 77 neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu kameroje, taip pat konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl oro trūkumo, per didelės drėgmės ir per didelės oro temperatūros kamerose, o kitų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nei privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, nei sąlygų kamerose pagal HN 134:2015 reikalavimus skundu ir patikslintu skundu neskundė.

27. Įvertinęs bylos duomenis, susijusius su pareiškėjo sveikatos būkle, nustatytais sveikatos sutrikimais, teismas nurodė, kad šie įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriuos jis buvo nurodęs skunde, tačiau kaip skunde nurodė pareiškėjas, joms atsirasti lemiamą reikšmę turėjo jo laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK. Teismas darė išvadą, kad nurodyti sutrikimai niekaip nėra susiję su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais kreipėsi įvairiais klausimais, į visus pareiškėjo skundus buvo atsakyta, daugumos skundų atsisakė pats pareiškėjas, prašydamas jų nebenagrinėti, ir procedūros buvo nutrauktos.

28. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

29. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgęs į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių TI veiksmai ir kilusi žala, kaip būtinos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.21 straipsnį kilti, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

30. Atmetęs pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti procesines palūkanas ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui paduotame skunde paaiškino, kad skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis – kamerose nebuvo įrengto radijo taško, prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, pasikalbėjimo su budinčiu personalu modulių; nebūdavo išduodama jokia spauda ir nebuvo užtikrintos sąlygos pasinaudoti bibliotekos paslaugomis; nebuvo spintelių daiktams susidėti; tualetas nuo likusios kameros erdvės buvo atskirtas tik 1,5 metro aukščio pertvara ir nebuvo atskiros sanitarinio mazgo oro šalinimo (ventiliacijos) sistemos; per visą skundžiamą laikotarpį buvo šiurkščiai pažeistas konstitucinis diskriminacijos draudimo principas.

33. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nurodytų pažeidimų nepaneigė, o nagrinėjo pareiškėjo laikymo sąlygas, kurių jis neskundė (pvz., pareiškėjui tekęs plotas, kamerų vėdinimas). Teismas pripažino, kad pagal teisės aktus kamerose privalėjo būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, radijo taškas, tačiau pareiškėjo skundą atmetė. Šiuo atveju turėjo būti pripažinta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

34. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jokie teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI aprūpinti pareiškėją spauda. Teismas pamiršo, kad Konstitucijos, BVK, Konvencijos nuostatos draudžia su asmeniu žiauriai elgtis, žeminti jo orumą. Teismas neanalizavo jo nusiskundimų individualiai, nevertino, kad taip pareiškėjas patiria neigiamą izoliacijos poveikį, jis nemažinamas, nors pareiškėjas skunde buvo nurodęs patiriamas neigiamas pasekmes. Teismo sprendimas yra neišsamus, neatitinka keliamų kokybės reikalavimų. Teismas taip pat neištyrė pareiškėjo nusiskundimų, kad jis nevedamas į biblioteką. Šiaulių TI nuteistieji iš viso į biblioteką nevedami, savo deklaratyvių išvadų teismas nepagrindė jokiais įrodymais.

35. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstos teismo išvados, kad, nors ir nebuvo spintelės kameroje, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjas kritikuoja teismo vertinimą, kad jis savo daiktus galėjo susidėti ant lentynos, kadangi maisto produktai ir įvairūs daiktai turi būti laikomi atskirai, lentynos nepakanka, pareiškėjas privertas daiktus laikyti bet kur.

36. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl neatitverto sanitarinio mazgo ir neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos. Teismas pats pripažino, kad sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m pertvara, o toks įrengimas teismų praktikoje vertinamas kaip netinkamas. Nėra normalu, kad asmuo turi kęsti sanitarinių įrenginių nemalonų kvapą, tokia situacija žemina asmens orumą.

37. Pareiškėjas pažymi, kad pasikalbėjimo moduliai įrengti kitose pataisos įstaigoje, jų įrengimą nustato Įrengimo taisyklės. Tačiau teismas dėl šio pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo nepasisakė, savarankiškai situacijos neištyrė.

38. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl diskriminacijos, kadangi teismo argumentai nesusiję su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas aiškiai buvo nurodęs, kad Šiaulių TI jis laikomas ženkliai blogesnėmis sąlygomis nei kiti tokiu pačiu režimu bausmę atliekantys nuteistieji kitose įkalinimo įstaigose. Teismas buvo šališkas, palaikė atsakovą, nepagrįstai nurodė, kad pataisos namai ir tardymo izoliatorius yra skirtingos įstaigos, jų skirtingi tikslai ir pan. Pareiškėjas nuteistas iki gyvos galvos, yra laikomas kalėjimo režimo sąlygomis, todėl nėra jokio skirtumo, koks įstaigos pavadinimas ar tikslai (jie suvienodinti), o sąlygos turi būti užtikrintos tokios pačios ar bent jau be reikšmingų skirtumų.

39. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų pažeidimų nepaneigė, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertino tik Šiaulių TI argumentus ir įrodymus, o pareiškėjo nurodytų aplinkybių neanalizavo. Teismas savarankiškai įrodymų netyrė, neužtikrino rungimosi principo procese, buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismo sprendimas yra formalus ir negali būti pripažintas teisingu.

40. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, pareiškėjas prašo ištirti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, kurie buvo nurodyti jo skunde tačiau pirmosios instancijos teismas jų neištyrė ir dėl to net nepasisakė.

41. Atsakovo atstovas Vilniaus Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

42. Šiaulių TI nurodo, kad nors pareiškėjas aplinkybių dėl jam tekusio ploto neskundė, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimas yra tikslingas nagrinėjamos bylos kontekste. Pareiškėjas taip pat nesiskundė, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau teismas vertino šias aplinkybes. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių TI neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje negali būti nustatyti. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo dalis dėl signalizacijos mygtukų neįrengimo neindividualizuota, kad Šiaulių TI neprivalo nuteistuosius aprūpinti spauda, kad pareiškėjas turėjo pakankamai vietos susidėti daiktus, ir kitomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Šiaulių TI nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo nusiskundimų nepripažino pagrįstais ir įrodytais. Nenustatęs pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmetė.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad jo skundas buvo pagrįstas, teismas netinkamai vertino kiekvieną jo nurodytą pažeidimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo teisės Šiaulių TI buvo pažeidinėjamos, kadangi kamerose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, pasikalbėjimo su budinčiu pareigūnu modulis, pareiškėjui neduodama spauda, jis nevedamas į biblioteką, jam trūko lentynos, kamerose buvo blogas kvapas dėl neatskirtų sanitarinių įrenginių, jis buvo Šiaulių TI diskriminuojamas, kadangi kitose pataisos įstaigose sąlygos yra geresnės. Be to, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į administracinių teismų praktiką bei priėmė nemotyvuotą, reikalavimų neatitinkantį sprendimą.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi iš esmės tik atsakovo atstovo pateikta pozicija, kas patvirtina teismo šališkumą, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).

49. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu kamerose nebuvo įrengto radijo taško, prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, pasikalbėjimo su budinčiu personalu modulių, nebūdavo išduodama jokia spauda ir nebuvo užtikrintos sąlygos pasinaudoti bibliotekos paslaugomis; nebuvo spintelių daiktams susidėti, tualetas nuo likusios kameros erdvės nebuvo visiškai izoliuotas ir nebuvo atskiros sanitarinio mazgo oro šalinimo (ventiliacijos) sistemos, todėl sklido nuo sanitarinių įrenginių nemalonus kvapas, per visą skundžiamą laikotarpį buvo šiurkščiai pažeistas konstitucinis diskriminacijos draudimo principas.

50. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo diskriminuojamas (pažeidžiamos jo teisės) tuo aspektu, kad asmenys, atliekantys bausmę tokiu pat režimu (atliekantys bausmę iki gyvos galvos, kalėjime) kaip ir pareiškėjas, kitose pataisos įstaigose laikomi geresnėmis sąlygomis nei Šiaulių TI. Pareiškėjas nurodė, kad visos nagrinėjamoje byloje paminėtos, pareiškėjo manymu, netinkamos kalinimo sąlygos, kitose pataisos įstaigose (išskyrus Šiaulių TI) atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurioms pasitvirtinus, galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjas, atliekantis bausmę Šiaulių TI, yra traktuojamas kitaip negu toje pačioje padėtyje esantys kiti asmenys, būtent iki gyvos galvos nuteisti asmenys, atliekantys bausmę kitose pataisos įstaigose. Pagal Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą pareiškėjas neturėtų būti traktuojamas kitaip negu tokioje pačioje padėtyje esantys asmenys, jeigu tarp pareiškėjo ir kitų minėtų asmenų nėra tokio skirtumo, kuris galėtų pateisinti skirtingą jų traktavimą. Pareiškėjui (t. y. asmeniui besiskundžiančiam diskriminavimu) nurodžius aplinkybes dėl jo galimo diskriminavimo, paneigti šį tvirtinimą turėtų atsakovas, kuris negali pažeidinėti asmenų lygybės principo.

51. Nagrinėjamoje byloje pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas nepasiūlė atsakovui pateikti konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nebuvo minėtu požiūriu diskriminuojamas, byloje tokių įrodymų nėra ir iš teismo sprendimo turinio yra aišku, kad minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamos. Pažymėtina, kad atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė aplinkybių (ir nepateikė įrodymų), kuriais būtų atsikertama į pareiškėjo skundo argumentus dėl diskriminavimo.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnis reglamentuoja sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

54. Visa tai leidžia tvirtinti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai paskirstė tarp proceso šalių įrodinėjimo naštą, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

56. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama byla visa apimtimi. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų detaliau nepasisako.

57. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan