2024-04-10 Nr. AB-6012-3-65-3-00182-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-497-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00182-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. SRA-100-220412-13253 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba išduoti pažymą, ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų.

2. Pareiškėja nurodė, kad kartu su H. P. buvo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) bendraturčiais. 2010 metais ar 2011 metais H. P. neturėdamas leidimo statybai prie savo naudojamos namo dalies pastatė priestatą, kuris Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 buvo pripažintas savavališkomis statybomis. H. P. teismo sprendimu buvo įpareigotas per vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos Namo dalies projektinę dokumentaciją ir gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę.

H. P. per teismo nurodytą terminą neteisėtai pastatyto priestato nenugriovė, projektinės dokumentacijos neparengė, savavališkos statybos neįteisino, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013. H. P. užsakymu, 2014 m. balandžio 4 d. buvo paruoštas Namo rekonstrukcijos projektas, su kuriuo pareiškėja nesutiko, todėl H. P. kreipėsi į teismą su prašymu leisti įteisinti atliktą pastato rekonstrukciją.

Iškilęs ginčas buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismui 2016 m. kovo 24 d. patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad A. M. duoda sutikimą, jog H. P. atliktų Namo dalies rekonstrukciją pagal paruoštą 2014 m. balandžio 4 d. Namo rekonstrukcijos projektą, gautų visus reikalingus tam statybos dokumentus ir atliktą rekonstrukciją įteisintų, su tam tikromis išimtimis. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-488/2020 pripažino, kad po Namo dalies rekonstrukcijos, atliktos A.

M. lėšomis, bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 182,62 kv. m. iki 255,29 kv. m ir A. M. nuosavybės idealioji dalis bendroje dalinėje nuosavybėje padidėjo nuo 56/100 dalių iki 69/100 dalių, o H. P. idealioji dalis bendroje dalinėje nuosavybėje sumažėjo nuo 11/25 dalių iki 31/100 dalių. Taip pat teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės A. M. turto dalį Name ir nutraukė bendrąją dalinę nuosavybę tarp A. M. ir H. P..

3. Pareiškėja paaiškino, kad vėliau kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. Administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyrius 2021 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8A-13(18.13MR) ir pakartotinai paprašius, 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8A-89(18.13MR), informavo, kad pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų, padalinant Namą į du turtinius vienetus, galimybę naudoti pagal paskirtį nebus išduota, nes turi būti pakeista pastato paskirtis iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, o keičiant pastato paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje neatliekami jokie statybos darbai ar atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai, reikia rengti pastato paskirties keitimo projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėja kreipėsi į architektę, kad būtų paruoštas projektas dėl Namo padalinimo į du turtinius vienetus, kaip buvo nurodyta atsakovo raštuose. Parengtą projektą dėl Namo padalijimo į du turtinius vienetus 2021 m. birželio 20 d. įkėlė į informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), tačiau projektui ir statybą leidžiančio dokumento išdavimui nepritarė Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius, be kitų trūkumų nurodęs, kad nepateiktas pastato bendraturčio sutikimas dėl pastato paskirties keitimo ir jo sutikimas, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas vieno statytojo vardu.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad teismas pripažintų A. M. teisę pakeisti pastato paskirtį ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be H. P. sutikimo. Iškėlus civilinę bylą, H. P. davė sutikimą A. M. pakeisti pastato paskirtį ir gauti statybos leidimą, todėl ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-223-400/2022 atsiėmė. Po to dar kartą kreipėsi į atsakovą, kad būtų išduotas statybos leidimas pakeisti Namo paskirtį iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą.

Atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydama jau kitas kliūtis, negu nurodė savo 2021 m. liepos 21 d. sprendime. Sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą, nes:

1) nurodytas neteisingas prašymo statusas, turėtų būti „pakartotinis“, ne „pirminis“;

2) projektas rengiamas vadovaujantis kitų savivaldybių teisės aktais (19 p. sąraše);

3) neatsižvelgta į ankstesnio sprendimo 4-ą pastabą. Statinyje (jo dalyje), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems darbams atlikti.

4. Pareiškėja teigė, jog Sprendimas yra nepagrįstas, nes savavališkos statybos faktas nustatytas H. P. naudojamoje pastato dalyje. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 pašalinti savavališkos statybos padarinius arba juos įteisinti buvo įpareigotas H. P., o ne A. M.. Negali įtakoti kito asmens veiksmų ir negali įvykdyti kitam asmeniui teismo sprendimu nustatytos pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad atsakovo pastabų 3 punkte nurodyto reikalavimo, pareiškėja neįvykdys ir negali įvykdyti, nes tai nepriklauso nuo jos valios. Be to, šis reikalavimas anksčiau nebuvo keliamas.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad valstybinės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruoto Namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pareiškėja siekia pagal parengtą Namo paskirties keitimo iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai projektą (toliau – ir Projektas) pakeisti Namo paskirtį iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą. Namo padalinimas į du turtinius vienetus, suformuojant atskirus butus, laikytinas šio Namo paskirties keitimu iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą ir tokiam pastato paskirties keitimui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Skundas nepagrįstas, nes Name (jo dalyje), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems darbams atlikti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (toliau – ir NTR išrašas) nurodoma, kad Namo 69/100 dalis nuosavybės teise priklauso A. M., 31/100 dalis priklauso H. P.. Skiltyje „Juridiniai faktai“ nurodyta, kad įteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (pastatas Nr. (duomenys neskelbtini)). Įregistravimo pagrindas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013.

8.2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 H. P. įpareigotas per vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos Namo dalies (2011 m. gegužės 2 d. statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos, pažymėtos „1-9“) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 yra įsiteisėjęs ir H. P. nebuvo neįvykdytas.

8.3. Pareiškėja 2021 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrių prašydama išduoti pažymą Namo padalinimo į du turtinius vienetus. Administracija 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8A-89(18.13Mr) „Dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį (duomenys neskelbtini), išdavimo“ informavo pareiškėją, kad tokio pobūdžio pažyma nebus išduota, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka reikia rengti pastato paskirties keitimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

8.4. Pareiškėja 2021 m. birželio 20 d. IS „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą Projektą. Administracija 2021 m. liepos 21 d. Projektui nepritarė, nes: 1) kai keičiama pastato paskirtis nuasmeninta projektinė dokumentacija turi būti pateikiama viešinamoje IS „Infostatyba“ skiltyje (bendrojoje dalyje); 2) nepateiktas pastato bendraturčio sutikimas dėl pastato paskirties keitimo ir jo sutikimas, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas vieno statytojo vardu. Pateikta teismo nutartis nesuteikia statytojui teisės keisti pastato paskirtį negavus bendraturčio sutikimo; 3) Pateikiamų planų brėžiniuose turi būti aiškiai formuojamos objektų (butų) atskyrimo ribos (statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 36.4 punktas).

8.5. Pareiškėja 2022 m. kovo 1 d. IS „Infostatyba“ pakartotinai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą Projektą. Administracija 2022 m. kovo 8 d. Projektui nepritarė nes: 1) statinyje (jo dalyje), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti; 2) reikia patikslinti bendrųjų statinio rodiklių skaičiavimo lentelę (nenurodant kiekvieno buto plotą atskirai); 3) reikia patikslinti bendrųjų statinio rodiklių lentelę pagal STR 1.04.04:2017 5 priedo 7 punktą (prieš paskirties keitimą vienas butas, po keitimo – du); 4) IS „Infostatyba“ teikiami atskirose skiltyje dokumentai turi būti be draudžiamų skelbti asmens duomenų (nuasmeninti).

8.6. Pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. IS „Infostatyba“ pakartotinai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą Projektą. Administracija 2022 m. balandžio 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pateiktam Projektui nepritarė nes: 1) nurodytas neteisingas prašymo statusas. Turėtų būti „pakartotinis“, ne „pirminis“; 2) Projektas rengiamas vadovaujantis kitų savivaldybių teisės aktais; 3) neatsižvelgta į 4 pastabą. Statinyje (jo dalyje) dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems darbams atlikti.

9. Teismas apžvelgė Statybos statymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir nurodė, kad gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.

10. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skunde Sprendimo pagrįstumą iš esmės ginčijo tik dėl to, kad savavališkos statybos faktas nustatytas ne jos, o H. P. naudojamoje pastato dalyje. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 pašalinti savavališkos statybos padarinius arba juos įteisinti buvo įpareigotas H. P., o ne pareiškėja. Bet iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad Namo 69/100 dalis nuosavybės teise priklauso A. M., o 31/100 dalis priklauso H. P.. Be to, pati pareiškėja savo skunde nurodė, kad kreipėsi į architektę, kad būtų paruoštas projektas dėl Namo padalinimo į du turtinius vienetus. Taigi, Namo dalys nėra suformuotos atskirais turtiniais vienetais, kad būtų taikoma Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte numatyta išimtis, kai nėra taikomas reikalavimas dėl savavališkos statybos fakto nebuvimo.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginys, kad reikalavimas dėl savavališkos statybos fakto nebuvimo anksčiau nebuvo keliamas, atmestinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių, nes iš Administracijos pastabų į 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjos pateiktą Projektą, pateiktų iki Sprendimo priėmimo, buvo matyti, kad pateiktam Projektui buvo nepritarta ir dėl to, jog Name užfiksuotas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.

12. Teismas nustatė, kad likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėja A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja nurodo, kad su priimtu teismo sprendimu nesutinka, nes teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylai svarbias aplinkybes, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė netinkamas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, taip pat dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Pareiškėja savo skunde prašomo panaikinti Sprendimo pagrįstumą ginčijo ne aplinkybe, kad savavališkos statybos faktas nustatytas ne jos, o H. P. naudojamoje pastato dalyje, bet nurodė teismui, kad atsakovas keldamas vis naujus nepagrįstus reikalavimus pareiškėjai, siekiančiai teismo sprendimu atidalintą iš bendrosios nuosavybės savo turto dalį suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, neteisingai taiko Statybos įstatymo, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017), STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017) nuostatas ir nepagrįstai traktuoja, kad gyvenamojo pastato padalinimas į du turtinius vienetus, suformuojant atskirus butus, laikytinas šio pastato paskirties keitimu, todėl nepagrįstai reikalauja gauti statybos leidimą. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju turi būti taikomi ne atsakovo nurodyti STR 1.07.03:2017 115, 116 ir 117 punktai, o STR 1.07.03:2017 113 punkto nuostatos.

14.2. Pareiškėja suformulavo teismui du alternatyvius prašymus, įpareigoti atsakovą: 1) išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba įpareigoti atsakovą 2) išduoti pažymą ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų. Pirmosios instancijos teismas visai nenagrinėjo antrojo, alternatyvaus pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, nepasisakė ar atsakovas elgiasi tinkamai, reikalaudamas pareiškėjai gauti statybą leidžiantį dokumentą, ar šiuo atveju neturėtų būti išduota pažyma atsakovui pateikus tik naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (STR 1.07.03:2017 113, 118, 119 p.). Pareiškėjos nuomone, keičiant gyvenamojo pastato pogrupį iš vieno buto į dvibutį, jo paskirtis nesikeičia, pastato paskirtis lieka ta pati – pastatas skirtas jame gyventi žmonėms. Nekilnojamojo turto registre Namo paskirtis yra įregistruota gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pagal STR 1.01.03:2017 6.1. punktą toks pastatas skirtas gyventi vienai šeimai, o realiai šiame pastate nuo 1999 metų gyvena dvi šeimos. Todėl suformavus du atskirus turtinius vienetus ir pastate suformavus du butus nei pastato, nei patalpų paskirtis nesikeistų, ji išliktų kaip ir buvo gyvenamoji, pasikeistų tik gyvenamosios paskirties pogrupis iš vieno buto pastato į dviejų butų pastatą.

14.3. Dėl atsakovo netinkamai ir formaliai taikomų norminių aktų nuostatų, pareiškėjai atsakovas neduoda pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki jų suformavimo atskirais objektais, ir nepagrįstai reikalauja gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu būtų galima pareiškėjos turto dalį suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, neatliekant jokių statybos darbų. Todėl tokie atsakovo veiksmai yra aiškiai neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjos teisėtus interesus ir lūkesčius. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 punkto, STR 1.01.03:2017 5.1. ir 6 punktų nuostatas, neįsigilino į sisteminį jų aiškinimą, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Šioje byloje pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, ar apskritai galima atlikti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir statybą leidžiantį dokumentą išduoti, jeigu statinyje (jo dalyje), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. NTR išrašo duomenimis pastato – Namo 69/100 dalis nuosavybės teise priklauso A. M., 31/100 dalis priklauso H. P.. Pastato dalys nėra suformuotos atskirais turtiniais vienetais. NTR išraše nurodytu juridiniu faktu apie įteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Administracija neturėjo pagrindo abejoti. Taigi Administracija, remdamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostata, nepritarė pateiktam pareiškėjos Projektui nurodydama, kad Name (jo dalyje), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju, Administracija laikosi pozicijos, kad gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems darbams atlikti.

16.2. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose vis akcentuoja, kad yra priimtas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-52-488/2020 dėl nuosavybės dalių bendrame daikte pakeitimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir savavališkos statybos faktas nustatytas H. P. naudojamojo pastato dalyje. Tačiau vien tai, kad priimtas pastarasis teismo sprendimas dėl nuosavybės dalių bendrame daikte pakeitimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės savaime nereiškia, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjos pateiktą Projektą neturi būti vertinama NTR išraše įregistruota informacija apie nustatytus savavališkos statybos faktus.

16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad likusieji tiek pareiškėjos tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Kadangi pati pareiškėja teikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą Namo paskirties keitimo iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai, Projektą. Teikdama prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pripažino, kad Namo padalinimas į du turtinius vienetus, suformuojant atskirus butus, laikytinas šio pastato paskirties keitimu iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą ir tokiam pastato paskirties keitimui reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl nėra pagrindo vertinti aplinkybių ar pareiškėjos atveju turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas ar pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos) galimybę naudoti pagal paskirtį. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą, sprendime aiškiai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinį (esminį) bylos faktinį ir teisinį aspektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SRA-100-220412-13253 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes, pasak pareiškėjos, šis teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylai svarbias aplinkybes, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė netinkamas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

Dėl pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisinio vertinimo

20. Pareiškėja akcentuoja, jog Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-488/2020, kuris yra įsiteisėjęs, pripažino, kad po Namo dalies rekonstrukcijos, atliktos A. M. lėšomis, Namo bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 182,62 kv. m. iki 255,29 kv. m ir A. M. nuosavybės idealioji dalis bendroje dalinėje nuosavybėje padidėjo nuo 56/100 dalių iki 69/100 dalių, o H. P. idealioji dalis bendroje dalinėje nuosavybėje sumažėjo nuo 11/25 dalių iki 31/100 dalių. Taip pat minėtas teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės A. M. turto dalį Name ir nutraukė bendrąją dalinę nuosavybę tarp A. M. ir H. P., nuspręsdamas pareiškėjai „asmeninės nuosavybės teise priteisti šias patalpas, 2013 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje turto byloje pažymėtas, esančias: a) rūsyje – R-5 (5,23 kv. m); b) pirmame aukšte – 1-1 (2,55 kv. m), 1-2 (3,68 kv. m), 1-3 (43,43 kv. m), 1-4 (17,58 kv. m), 1-5 (14,29 kv. m), 1-6 (5,08 kv. m), 1-7 (1,84 kv. m), 1-8 (7,63 kv. m); c) antrame aukšte (palėpėje) – 1-16 (13,20 kv. m), 1-17 (9,98 kv. m), 1-18 (16,48 kv. m), 1-19 (8,77 kv. m), 1-20 (7,48 kv. m), 1-21 (3,55 kv. m), 1-22 (15,01 kv. m); d) gyvenamojo namo priklausinį – šulinį“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto registre pareiškėjos turtas yra nurodytas pagal minėtą Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-488/2020 kaip asmeninė pareiškėjos nuosavybė (žr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.2 punktą), t. y. kaip atskiras turtinis vienetas (objektas). Tai, kad nekilnojamojo turto registre yra nurodyti pertekliniai duomenys, jog pareiškėjai priklauso Namo dalis (69/100 dalių), nekeičia ir negali keisti pareiškėjos asmeninės nuosavybės, kaip atskiro turtinio vieneto, paminėto ir nekilnojamojo turto registre, teisinio vertinimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad Namo dalys nėra suformuotos atskirais turtiniais vienetais kadastrine tvarka, yra teisus, tačiau jis nepagrįstai neįvertino, kad jau yra suformuoti atskiri pareiškėjos ir H. P. asmeninės nuosavybės objektai, turtiniai vienetai, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

21. Skundžiamame atsakovo Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Statinyje (jo dalyje), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti; tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems darbams atlikti. Minėta, kad pareiškėjos asmeninė nuosavybė yra atskiras turtinis vienetas (žr. šio sprendimo 20 punktą), o duomenų, kad jame užfiksuota savavališka statyba, byloje nėra. Paminėtina ir tai, kad savavališka statyba nustatyta daug anksčiau (2013 m.) visam Statiniui, kai tuo tarpu pareiškėjos asmeninė nuosavybė suformuota Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-488/2020. Dėl šių faktinių aplinkybių netinkamo nustatymo tiek skundžiamas Sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomi pagrįstais, atitinkamai teisėtais: jie naikintini.

22. Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, šioje byloje ginčo nėra ir negali būti, kad pareiškėjos asmeninė nuosavybė yra atskiras turtinis vienetas, paminėtas ir nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėja siekia susitvarkyti ir kadastrinius savo asmeninės nuosavybės duomenis. STR 1.07.03:2017 113 punkte, be kita ko, nustatyta, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais (nagrinėjamu atveju – 118.7 papunktyje, t. y. pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas), rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Vadinasi, pareiškėja pagrįstai pačiame pirminiame 2021 m. vasario 9 d. prašyme prašė išduoti pažymą, nes pastato (Namo) paskirtis būtų tokia pati kaip ir jo formuojamų dalių (butų) – gyvenamoji. Todėl atsakovas nepagrįstai tarpiniais sprendimais (kurie šiuo metu nebeturi teisinės reikšmės) reikalavo iš pareiškėjos gauti statybos leidimą. Atitinkamai, pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba išduoti pažymą, ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų, nėra pagrindo tenkinti, nes administracinis teismas neturi pagrindo administravimo institucijai nurodyti konkrečius atliktinus veiksmus. Tačiau atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 9 d. prašymą iš naujo, vykdant šiame sprendime pateiktus teisės aiškinimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą.

Pareiškėjos A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. SRA-100-220412-13253 ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 9 d. prašymą iš naujo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė