2024-05-29 Nr. AB-8746-3-61-3-03918-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1544-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03918-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Viešojo valdymo agentūrai (Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisių ir pareigų perėmėjas), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Š. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas – Viešojo valdymo agentūra) (toliau – ir VTD) 2022 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 27D-2110 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), 2) panaikinti VTD Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolu Nr. KAP-2112 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo Š. S. konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) (toliau – ir protokolinis sprendimas), 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkį Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau – ir Potvarkis), 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VTD, J. K. 9 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė dokumentus dalyvauti konkurse į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Administravimo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 52644) ir konkurse į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697). VTD pranešė, kad abu konkursai vyks nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu 2022 m. rugsėjo 8 d., 9:00 val. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas su 2022 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į VTD prašydamas užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose (Nr. 52644 ir Nr. 52697). Tačiau VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose atsisakė. Raštu priimtas sprendimas pareiškėjui atėmė (užkirto) galimybę dalyvauti konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697), nenuginčijus Rašto, būtų laikoma, kad VTD pareiškėjui teisėtai neleido dalyvauti šiame konkurse, todėl akivaizdu, jog Raštu priimtas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir turi būti ginčijamas. Kadangi pareiškėjo teisės gali būti efektyviai apgintos tik ginčijant atrankos rezultatus, pareiškėjas kėlė reikalavimus panaikinti konkurso rezultatus, įformintus protokolu ir Potvarkį dėl paskyrimo į pareigas.

3. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 1 d.). Pareiškėjui prašant, tačiau VTD Raštu atmetus jo prašymą ir neužtikrinus pareiškėjui galimybės dalyvauti ir kitame konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697), VTD iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises. Raštas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, nemotyvuotas, nenurodyti jokie pagrindai neperkelti konkurso, jame pasityčiota iš pareiškėjo. Konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, skaidrumo principo. Nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, neužtikrinta konkurencija. Panaikinus Raštą, naikintini ir konkurso į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) rezultatai – VTD Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolinis sprendimas (skelbimo Nr. 52697) ir Potvarkis.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas ir vertino savo tiesioginį pavaldinį Š. S., kuris ir laimėjo konkursą. Todėl protokolinis sprendimas ir Potvarkis naikintini dėl Komisijos nario R. D. interesų konflikto, jo ir kitų Komisijos narių atlikto pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo bei viešumo ir skaidrumo principų pažeidimo (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10, 13–14 p.).

5. Pareiškėjas teigė, kad VTD padarė ir VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pagarbos žmogui ir valstybei ir teisingumo principų pažeidimus. Dėl tokių tyčinių kaltų VTD veiksmų pareiškėjas patyrė ir toliau patiria didelę neturinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios. Neturtinės žalos dydį pareiškėjas įvertino 9 000 Eur suma.

6. Atsakovas VTD (dabar – Viešojo valdymo agentūra) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. VTD rėmėsi Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) 23 ir 70 punktais ir nurodė, kad VTD direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 27VK-2182 sudarė konkurso į Teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas komisiją (skelbimo Nr. 52697) (toliau – ir Konkursas Nr. 52697) komisiją. Šiuo įsakymu nustatyta, kad konkursas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val. vaizdo konferencijos formatu. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė per VATIS prašymą dalyvauti Konkurse Nr. 52697. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas ir kiti Konkurso Nr. 52697 pretendentai per VATIS buvo informuoti, kad pretendentų vertinimui komisijoje bus taikomas vertinimo metodas – interviu. Konkurse Nr. 52697 buvo pateikti 27 pretendentų prašymai, 26 pretendentai atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, vertinime dalyvavo 10 pretendentų, buvo taikomi du vertinimo metodai – testas ir interviu. Komisijos sprendimu Konkurse Nr. 52697 laimėjo pretendentas Š. S.. Pareiškėjas Konkurse Nr. 52697 nedalyvavo.

8. VTD paaiškino, kad VTD direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27VK-2199 buvo sudaryta konkurso į Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir APVA) Administravimo skyriaus vedėjo pareigas komisija (skelbimo Nr. 52644) (toliau – ir Konkursas Nr. 52644). Šiuo įsakymu nustatyta, kad nurodytas konkursas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. nuo 9.00 val. vaizdo konferencijos formatu. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė per VATIS prašymą dalyvauti Konkurse Nr. 52644. 2022 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas ir kiti Konkurso Nr. 52644 pretendentai per VATIS buvo informuoti, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Konkurse Nr. 52644 buvo pateikti 13 pretendentų prašymų, 11 pretendentų atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, vertinime dalyvavo 4 pretendentai, buvo taikomas vienas vertinimo metodas – interviu. Konkursas Nr. 52644 neįvyko, nes nė vienas pretendentas nesurinko 6 ar daugiau balų. Pareiškėjas Konkurse Nr. 52644 dalyvavo, 2022 m. rugsėjo 8 d. per VATIS buvo informuotas, kad surinko 5 balus. Pareiškėjui surinkus mažiau kaip 6 balus nebuvo nurodyta jo užimta vieta.

9. VTD nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. (sekmadienį 17:49 val.) VTD buvo gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriame jis prašė užtikrinti pareiškėjo galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose. VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu informavo, jog nėra galimybės vienu metu dalyvauti keliuose konkursuose ir papildomai dar kartą priminė konkursų Nr. 52644 ir Nr. 52697 datas ir laikus. Sprendimą, kuriame iš konkursų dalyvauti / nedalyvauti priėmė pats pareiškėjas. Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti / nedalyvauti konkursuose. Apraše yra numatyti konkretūs atvejai ir jų sąrašas baigtinis, kai konkursas gali būti stabdomas (III1 skyrius) arba atšaukiamas (II skyrius). VTD nesutiko, kad Raštas yra administracinis sprendimas, sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes. Tai tik informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjo pateiktą prašymą, kuriuo VTD aiškiai ir suprantamai atsakė pareiškėjui, kad tokios teisinės galimybės VTD neturi ir pakartotinai priminė konkursų tikslias datas ir laikus. Abiejuose konkursuose pareiškėjas galėjo dalyvauti, remdamasis išimtinai jo paties pasirinkimu ir prioritetais, ir tik paties pareiškėjo sprendimas lėmė jo nedalyvavimą Konkurse Nr. 52697.

10. VTD teigė, kad nėra pagrindo naikinti protokolinį sprendimą ir Potvarkį. Pareiškėjo reikalavimų tenkinimas nepagrįstai sukeltų itin sunkias neigiamas teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui, sąžiningai laimėjusiam konkursą, pažeistų jo teisėtus lūkesčius. Jei pareiškėjas būtų dalyvavęs Konkurse Nr. 52697, nereiškia, kad jis būtų laimėjęs šį konkursą, o net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų dalyvavęs konkurse ir taptų laimėtoju, neatmetama galimybė, kad pareiškėjas atsisakytų eiti laimėtas pareigas.

Pareiškėjas šiame teisminiame procese nesiekia ginti savo galimai pažeistų teisių – užimti pareigų, į kurias vyko konkursas, nes nereikalauja įpareigoti VTD vykdyti konkursą iš naujo. Konkurso procedūroje nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Per savaitę VTD gauna apie 500 pretendentų prašymų dalyvauti konkursuose. Neretai tas pats pretendentas pateikia prašymus dalyvauti keliuose konkursuose. Konkursų sutapties atveju, paprastai pretendentai atsiima prašymus iš konkursų, kuriuose nusprendžia nedalyvauti. VTD veikimas viršijant jam suteiktus įgaliojimus, kai būtų tenkinami pavienių pretendentų prašymai konkurso datą nustatyti pagal vienam pretendentui tinkamą datą ir laiką, iš esmės pažeistų kitų pretendentų konstitucines teises.

Pagal Aprašo 39 punktą visiems pretendentams yra taikomos vienodos ir gana griežtos stojimo į valstybės tarnybą sąlygos. Tenkinus pareiškėjo prašymą nukelti konkursą, VTD, pagrįstai sulauktų skundų iš kitų pretendentų, kurie jau buvo suplanavę laiką ir pasiruošę konkursui. Pareiškėjo teisė stoti lygiomis sąlygomis į valstybės tarnybą nėra absoliuti, kiltų reali grėsmė pažeisti Aprašo 70 punktą. Atsižvelgus į pretendentų prašymus būtų suformuota praktika, kai VTD privalėtų kiekvienu atskiru atveju vertinti visų pretendentų nedalyvavimo konkursuose priežastis, priimti sprendimus dėl priežasčių svarbumo / nesvarbumo.

VTD nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo dalyvauti konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas. Pareiškėjo neva patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai ir pan., mažai tikėtini, nes turėdamas aiškų, maksimaliai motyvuotą norą dalyvauti konkurse būtent į šias pareigas, jis galėjo laisvai pasirinkti jame dalyvauti. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais samprotavimais.

11. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundus prašė juos atmesti.

12. Teisingumo ministerija teigė, kad pareiškėjas nenurodo jokios Aprašo normos, kurioje būtų įtvirtinta teisė prašyti pakeisti konkurso datą ar laiką, taip pat VTD pareiga besąlygiškai tenkinti pretendentų prašymus dėl konkursų datos ar laiko pakeitimo. Skundžiamas VTD Raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais. Pareiškėjas savanoriškai pasirinko dalyvauti kitame konkurse. Tikėtina, kad pareiškėjo apsisprendimą, kuriame konkurse dalyvauti, lėmė ne VTD veiksmai, o prioritetas konkursui į aukštesnes pareigas. Pareiškėjas nedalyvavo konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, todėl nėra aišku, kokiu faktiniu ar teisiniu pagrindu jis kvestionuoja konkretaus Komisijos nario veiksmus ir objektyvumą. Vadovaujantis Aprašo 22 ir 26 punktais, aplinkybė, jog Komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas, savaime nerodo jo šališkumo dėl konkurso laimėtojo. Pareiškėjas neprašė teismo įpareigoti Teisingumo ministeriją ir VTD skelbti ir organizuoti naują konkursą į šias pareigas. Suformuluoti pareiškėjo reikalavimai kelia abejonių jo tikraisiais ketinimais, nėra aišku, ko pareiškėjas siekia, inicijuodamas teisminį ginčą dėl konkurso, kuriame nedalyvavo, rezultatų panaikinimo. Pareiškėjas nevertina, jog patenkinus jo reikalavimus, kiltų rimtos teisinės pasekmės – konkursą laimėjęs Š. S. turėtų būti atleistas iš pareigų, būtų pažeisti ne tik jo, bet ir Teisingumo ministerijos teisėti interesai ir lūkesčiai, nes būtų sukurta neaiški ir neapibrėžta teisinė situacija. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Pareiškėjui neįrodžius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad VTD 2022 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė Konkursą Nr. 52697 į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, taip pat Konkursą Nr. 52644 į APVA Administravimo skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymus dalyvauti abiejuose konkursuose. Pareiškėjas buvo informuotas, kad vertinimo abiejuose konkursuose data ir laikas yra tas pats – 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val. Pareiškėjas elektroniniu paštu 2022 m. rugsėjo 4 d. informavo VTD apie tai, kad jo vertinimo komisijoje abiejuose konkursuose laikas sutampa ir prašė sudaryti galimybes dalyvauti abiejuose konkursuose. VTD į šį prašymą atsakė 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu, kuriame, be kita ko, nurodė: „Valstybės tarnybos departamentas vidutiniškai per dieną organizuoja 10-15 konkursų į valstybės tarnautojo pareigas, todėl dalis iš jų privalo vykti ir tuo pačiu metu. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos nenustato pretendentų vertinimo komisijoje datos (laiko) keitimo, atsižvelgiant į pretendentų pageidavimus. Taip pat nėra galimybės pretendentams dalyvauti vienu metu iš karto dviejose pretendentų vertinimo komisijose, kuriose, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, būtų taikomas pretendentų vertinimo etapas – testas.“ Taip pat Rašte nurodyta, kad minėtuose konkursuose vertinimas komisijose vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val., juose gali būti taikomas pretendentų vertinimo metodas – testas. Pareiškėjas dalyvavo Konkurso Nr. 52644 vertinime Komisijoje, tačiau jo nelaimėjo. Konkurso Nr. 52697 rezultatai buvo įforminti VTD Pretendentų vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. Komisijos protokolu Nr. KAP-2112 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad konkursą laimėjo Š. S.. Teisingumo misterijos 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkiu Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ konkursą laimėjęs asmuo buvo paskirtas į pareigas.

15. Teismas, aptaręs ginčui aktualias VTĮ, Aprašo nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su jo teise stoti į valstybės tarnybą ir citavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 22 d. ir 2018 m. birželio 6 d. nutarimais, be kita ko, nurodydamas, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje.

16. Teismas nurodė, kad Aprašas nustato procedūrinio pobūdžio taisykles. Tai nepaneigia to, kad procedūros turi būti vykdomos laikantis principų, įtvirtintų aukštesnės galios aktuose, inter alia (be kita ko) Konstitucijoje įtvirtinto teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, VTĮ 33 straipsnyje įtvirtintų atvirumo, viešumo ir skaidrumo principų.

17. Teismas pažymėjo ir tai, kad Aprašo 70 punktas imperatyviai reglamentuoja, jog Konkursas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo tinkamai parengto pareigybės aprašymo pateikimo VTD dienos, išskyrus VTĮ 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Aprašo 21 punkte nustatytus atvejus arba kai Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytu konkursą organizuojančios įstaigos prašymu konkursas skelbiamas vėliau. Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti ar nedalyvauti konkursuose. Konkurso sustabdymas galimas vadovaujantis Aprašo III1 skyriuje numatyta asmenų, kurių kadencija pasibaigusi, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso tvarka. Aprašo II skyrius reglamentuoja konkurso atšaukimo tvarką. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad VTD konkursą inicijavusios įstaigos motyvuotu prašymu, pateiktu per VATIS ar elektroniniu paštu, konkursą, o įstaiga, organizuojanti atranką, – atranką atšaukia ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradžios. VTD ar įstaiga, organizuojanti atranką, atšaukę konkursą ar atranką, apie konkurso ar atrankos atšaukimą nedelsdami, bet ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki pretendentų vertinimo komisijoje Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradžios, per VATIS praneša pretendentams, pateikusiems prašymą leisti dalyvauti konkurse ar atrankoje, ir elektroniniu paštu – motyvuotą prašymą atšaukti konkursą pateikusiai įstaigai. Apie konkurso ar atrankos atšaukimą nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo konkurso ar atrankos atšaukimo, VTD ar įstaiga, organizuojanti atranką, paskelbia VATIS kartu nurodydami ir konkurso ar atrankos atšaukimo priežastis.

18. Teismas konstatavo, kad galiojantys teisės aktai nenumato VTD teisės (ar pareigos), atsižvelgti į kiekvieno pretendento prašymą dėl konkurso sustabdymo nepriklausomai nuo to, kokios prašyme būtų nurodomos priežastys. Nagrinėjamu atveju VTD ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie tai, jog nėra galimybės vienu metu dalyvauti keliuose konkursuose ir papildomai nurodė konkursų Nr. 52644 ir Nr. 52697 datas ir laikus. Be to, VTD privalo organizuoti konkursą, vadovaudamasis Aprašo reikalavimais, kuriais imperatyviai įtvirtinta, jog konkursas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo tinkamai parengto pareigybės aprašymo pateikimo VTD dienos. Šiuo atveju pats pareiškėjas apsisprendė, kuriam iš konkursų teiks prioritetą, t. y. kuriame konkurse dalyvaus ar nedalyvaus.

19. Teismas nurodė, kad Raštas priimtas įgyvendinant atrankos į valstybės tarnybą procedūrą. Pati atrankos procedūra nebuvo užbaigta Raštu. Todėl teismas laikė, kad Raštas yra tik tarpinis dokumentas atrankos procedūroje. Teismo vertinimu, Raštu pareiškėjui buvo pateiktas aiškus ir suprantamas atsakymas bei išaiškinta, jog VTD neturi teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui dalyvauti dviejuose konkursuose, vykstančiuose tuo pačiu metu.

20. Teismas pažymėjo, kad Konkursas Nr. 52697 buvo užbaigtas 2022 m. rugsėjo 8 d. Protokolu įforminant jo rezultatus (laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo) ir Teisingumo ministerijos kancleriui priėmus 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkį Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“. Tačiau pareiškėjas apsisprendė nedalyvauti (neprisijungti naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius) konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, todėl nei pareiškėjo ginčijamas Protokolas, nei Potvarkis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kitos viešosios atsakomybės sąlygos papildomai netirtinos.

22. Teismas konstatavo, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursus, protokolinis sprendimas bei Potvarkis taip pat yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), įvertinęs pareiškėjo prašymą ir Rašto turinį, konstatavo, kad VTD išsprendė pareiškėjo prašymą užtikrinti galimybę dalyvauti jam abiejuose konkursuose (dėl konkurso laiko pakeitimo), priėmė administracinį sprendimą ir pareiškėjo prašymo netenkino, iš esmės vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu. Kadangi pareiškėjo prašymas atmestas ir jis neteko galimybės dalyvauti viename iš konkursų, akivaizdu, kad Raštas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Raštu buvo įformintas tarpinis sprendimas konkurso procedūroje, yra klaidingos. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų ir padarė klaidingas išvadas dėl Rašto. Todėl teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Raštas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais ir yra nemotyvuotas, jame pasisakoma tik dėl pareiškėjo „pageidavimų“, tačiau nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai, įpareigojantys VTD nepakeisti vieno iš konkursų laiko. Raštas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus (VAĮ 3 str. 1 d. 5 p.) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų.

26. Pareiškėjas nurodo, kad Aprašas nustato procedūrinio pobūdžio taisykles, kurios turi būti vykdomos laikantis principų, įtvirtintų aukštesnės teisinės galios aktuose, inter alia Konstitucijoje (33 str. 1 d.) įtvirtinto principo dėl teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, VTĮ įtvirtintų atvirumo, viešumo ir skaidrumo principų. Nors Aprašo nuostatos tiesiogiai ir neaptaria situacijos, kai pretendentui sutampa dviejų konkursų VTD paskirtas vertinimo komisijoje laikas, tačiau tai nereiškia, jog konkurso organizavimas gali nukrypti nuo Konstitucijoje ir VTĮ įtvirtintų principų. Pareiškėjui turėjo būti sudarytos galimybės lygiomis sąlygomis dalyvauti abiejuose konkursuose, o konkrečias priemones turėjo parinkti būtent konkurso organizatorius – VTD. Nors pareiškėjo teisė dalyvauti konkursuose į valstybės tarnybą ir nėra absoliuti, tačiau jos ribojimas turi būti proporcingas, tačiau Rašte jokių teisinių ar faktinių pagrindų dėl to nenurodyta. Pagal teismų praktiką, skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

27. Pareiškėjas pažymi, kad būtent konkursų organizatorius VTD paskyrė vertinimo komisijoje sutampančius laikus abiejuose konkursuose, kuriuose dalyvavo pareiškėjas. Todėl ši faktinė aplinkybė priklausė ne nuo pareiškėjo ar jo pasirinkimo bei pareiškėjo gyvenimo aplinkybių, o išimtinai tik nuo konkursų organizatoriaus VTD valios ir jo organizacinės veiklos bei pastangų. Vertinimo komisijose laiko sutapimo pareiškėjui pašalinimas, kaip organizacinio klausimo sprendimas yra priskirtas būtent konkursų organizatoriaus (VTD, komisijų) kompetencijai. Į bylą pateikti duomenys (dalyvių skaičius) neįrodo, kad buvo neįmanoma (pakeičiant vieno iš konkursų laiką valandai ar kelioms valandos) pareiškėjui sudaryti sąlygų dalyvauti abiejuose konkursuose, arba, jog tokių sąlygų sudarymas būtų neproporcingai sudėtingas. Pagal Aprašą (3.3, 32 p.), konkursų komisija visais atvejais galėjo priimti organizacinius sprendimus dėl vertinimo komisijose laiko pakeitimo, to teismas nevertino. Kad pareiškėjas galėjo dalyvauti tik viename iš konkursų lėmė ne jo paties laisvas apsisprendimas, o VTD elgesys organizuojant konkursus ir formalus sprendimas, priimtas Raštu, kurie ir privertė pareiškėją viename iš vertinimų komisijoje nedalyvauti (t. y. atsakovo neteisėti veiksmai).

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas, nes viena vertus teismas nurodė, jog paaiškėjus, kad abiejuose konkursuose vertinimo komisijoje laikas sutampa, pareiškėjas kreipėsi su prašymu į VTD, prašydamas sudaryti sąlygas dalyvauti abiejuose konkursuose, kita vertus – jog pareiškėjas pats apsisprendė nedalyvauti konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas. Teismui nustačius, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į VTD siekė dalyvauti abejuose konkursuose, tačiau dėl VTD Raštu priimto sprendimo tokiu būdu faktiškai nepagrįstai ir neteisėtai buvo apribota pareiškėjo teisė dalyvauti viename iš konkursų, ir teismui to nevertinus, teismo sprendimas yra be motyvų, jame padarytos klaidingos išvados. Nepagrįstas bei neteisėtas apribojimas pareiškėjui dalyvauti viename iš konkursų nėra nereikšmingas procedūrinis pažeidimas, o iš esmės paneigia jo teisę dalyvauti konkurse. Todėl naikintini ne tik Raštas, bet ir tokio neteisėto konkurso rezultatai – protokolinis sprendimas ir Potvarkis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3187-261/2018.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas dėl Komisijos narių Konkurse Nr. 52697 šališkumo argumentų nenagrinėjo ir nevertino, todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų, todėl naikintina.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad VTD tik formaliai nagrinėjus jo prašymą ir neteisėtu Raštu užkirtus pareiškėjui galimybę dalyvauti viename iš konkursų, atsakovo neteisėti veiksmai akivaizdūs ir nustatyti, kaip ir kitos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas teigia, kad jo patirtos neturtinės žalos pagrindai išdėstyti patikslintame skunde. Be to, teismui 2024 m. sausio 22 d. išnagrinėjus bylą iš esmės, pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 9 d. buvo gydomas ligoninėje, jam 2024 m. vasario 9 d. buvo išduota stacionaro epikrizė, įrodanti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. prasidėję ir besitęsiantys jo patiriami ilgalaikiai labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas sukėlė labai sunkias pasekmes ir pareiškėjo sveikatai. Tai įrodo 9 000 Eur atsakovo neteisėtais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą, kuri nėra per didelė. Pareiškėjas dėl nurodytų priežasčių naujus įrodymus teikia su apeliaciniu skundu, prašo juos prijungti prie bylos ir įvertinti. Pareiškėjo teigimu, jo nurodyti neigiami išgyvenimai ir kilę neigiamos pasekmės tęsis ne vienerius metus, tai sudaro pagrindą išvadai, kad jam padaryta labai didelė neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta, taip pat priteisiant ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Atsakovas VTD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad pats pareiškėjas buvo pasyvus ir neprisijungė prie konkurso į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, nors matė, jog konkursas į APVA Administravimo skyriaus vedėjo pareigas bus vykdomas tik interviu būdu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas negalėjo patirti neturtinės žalos. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjui būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, abejoja jų pagrįstumu, nes gali būti, jog pats pareiškėjas užsiima teisinių paslaugų teikimu, o advokatas, su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis, teismo posėdžiuose dalyvauja retai. Be to, pareiškėjas klausimais dėl dalyvavimo konkursuose į valstybės tarnybą yra užvedęs apie 50 bylų administraciniuose teismuose.

33. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Teisingumo ministerijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus remdamasis Apraše įtvirtintomis formaliomis taisyklėmis, kurių tikslas yra sureguliuoti, kad konkursai į valstybės tarnybą vyktų sklandžiai, operatyviai, ir, jog valstybės tarnyba galėtų tinkamai funkcionuoti. Apraše įtvirtintos taisyklės neprieštarauja jokiems aukštesnės galios teisės aktams ir juose įtvirtintiems principams, nes Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nėra absoliuti. Nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Raštas gali būti administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas vertino Rašto pagrįstumą ir teisėtumą, ir, priešingai nei 2023 m. sausio 5 d. sprendime, administracinės bylos dalies dėl Rašto nenutraukė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas šio ginčo atveju yra tik tarpinis dokumentas atrankos procedūroje, yra pagrįsta visapusišku atrankos procedūroje priimamų sprendimų vertinimu. Atranka įvyksta, procedūra laikoma baigta priėmus atitinkamus sprendimus dėl konkurso laimėtojo. Atranka į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas įvyko, todėl akivaizdu, kad Raštas nebuvo galutinis sprendimas šioje procedūroje ir neužkirto kelio pareiškėjui dalyvauti atrankoje. Pareiškėjas galėjo pateikti įrodymus apie neturtinę žalą pirmosios instancijos teismui, nes matyti, kad jo ligos yra lėtinės. Teisingumo ministerija taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes jos yra per didelės, o advokatas nedalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas byloje kilo dėl VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. 27D-2110 „Dėl informacijos pateikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, VTD Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolu Nr. KAP-2112 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo Š. S. konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) panaikinimo, Teisingumo ministerijos kanclerio 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkio Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ panaikinimo ir 9 000 Eurų neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo valdymo agentūros (VTD teisių ir pareigų perėmėjas).

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad galiojantys teisės aktai nenumato VTD teisės (ar pareigos) atsižvelgti į kiekvieno pretendento prašymą dėl konkurso sustabdymo nepriklausomai nuo to, kokios prašyme būtų nurodomos priežastys, o Raštas yra tik tarpinis dokumentas procedūroje. Teismo vertinimu, Raštu pareiškėjui buvo pateiktas aiškus ir suprantamas atsakymas bei išaiškinta, jog VTD neturi teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui dalyvauti dviejuose konkursuose, vykstančiuose tuo pačiu metu, pareiškėjas apsisprendė nedalyvauti (neprisijungti naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius) konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, todėl nei pareiškėjo ginčijamas Protokolas, nei Potvarkis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog Raštu buvo įformintas tarpinis sprendimas konkurso procedūroje, yra klaidingos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Raštas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, nemotyvuotas, nepagrįstai ir neteisėtai buvo apribota pareiškėjo teisė dalyvauti viename iš konkursų, ir teismui to nevertinus, teismo sprendimas yra be motyvų, jame padarytos klaidingos išvados. Be to, teismas nepasisakė dėl vieno iš Komisijos narių šališkumo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų. Pareiškėjui padaryta neturtinė žala, be kita ko, pasireiškusi ir sveikatos sutrikimais, pareiškėjas teikia apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

40. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik esminiais apeliacinio skundo aspektais bei tais klausimais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

41. Kilusio ginčo kontekste primintina, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas).

42. Aprašo 3 punktas nustato, kad konkursas, atranka ar statuso atkūrimas organizuojami vadovaujantis šiomis nuostatomis: informacija pretendentams apie konkursą, atranką ar statuso atkūrimą turi būti prieinama, pateikiama aiškiai ir išsamiai (3.1 p.); priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs (3.2 p.); Aprašo V skyriuje nurodytos komisijos, siekdamos atrinkti tinkamiausią pretendentą, atsižvelgdamos į pareigybės, į kurią vykdomas priėmimas, pobūdį, funkcijas, pretendentų skaičių ir kitas aplinkybes, turi teisę pasirinkti vertinimo etapų skaičių, iš Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka viešai paskelbtų vertinimo metodų ir kriterijų pasirinkti ir taikyti vertinimo metodus ir kriterijus, spręsti kitus su konkurso, atrankos ar statuso atkūrimo organizavimu susijusius klausimus, kiek tai neprieštarauja Aprašo nuostatoms (3.3 p.). Konkursui vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją (Aprašo 22 p.). Likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą (Aprašo 32 p.). Apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką, vietą ir eigą, Aprašo 32 punkte nurodytą informaciją apie pretendentų vertinimo komisijoje metu taikytinus vertinimo kriterijus ir metodus, vertinimo balų skaičiavimo procedūrą, prašymo atsiėmimą, nusprendus nedalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (Aprašo 39 p.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Aprašo nuostatų vertinimu ir išvadomis, kad Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti ar nedalyvauti konkursuose. Apraše nustatyti konkretūs konkurso sustabdymo, atšaukimo pagrindai, kurių ginčo situacija neatitinka. Be to, abiem konkursams organizuoti VTD direktoriaus įsakymais buvo sudarytos ne tik komisijos, bet ir nustatyti data, laikas ir vieta, kurių komisijos savo nuožiūra keisti negali, todėl pareiškėjas šiuo aspektu nepagrįstai remiasi Aprašo 32 punktu.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra tik tarpinis dokumentas procedūroje, pareiškėjas su šia išvada nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartyje konstatavo, kad VTD priėmė administracinį sprendimą ir pareiškėjo prašymo netenkino, iš esmės vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu. Kadangi asmens prašymas atmestas ir jis neteko galimybės dalyvauti viename iš konkursų, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra akivaizdu, jog Raštas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčas dėl tokio administracinio sprendimo yra teismingas administraciniam teismui pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad Raštu buvo įformintas tarpinis sprendimas konkurso procedūroje ir Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, yra klaidingos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimu bylos dalis dėl Rašto panaikinimo buvo nutraukta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad Raštas yra tarpinis dokumentas konkurso procedūroje, tačiau įvertino jo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, jog Raštu pareiškėjui buvo pateiktas aiškus ir suprantamas atsakymas bei išaiškinta, kad VTD neturi teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui dalyvauti dviejuose konkursuose, vykstančiuose tuo pačiu metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualias Aprašo nuostatas, įvertinusi Rašto turinį, su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Kadangi pareiškėjas nedalyvavo Konkurse Nr. 52697, o Raštas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, atsižvelgiant į aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir dėl protokolinio sprendimo ir Potvarkio panaikinimo.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Komisijos narių Konkurse Nr. 52697 šališkumo, pažymi, kad Aprašo 26 punkte nustatyta, jog kai tik paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nedelsdamas nusišalinti. Komisijos nariu negali būti skiriamas valstybės politikas, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės politikas yra tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas, savaime nerodo jo šališkumo konkurso laimėtojo atžvilgiu. Pareiškėjo nurodomi argumentai nepatenka į Apraše nustatytus pagrindus, o kitokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių komisijos narių šališkumu, pareiškėjas nepagrindė. Be to, nušalinimų komisijos nariams nebuvo pareikšta ir paties konkurso eigoje.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nėra pagrindo ir vertinti ir pridėti prie bylos pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų, kuriais jis grindžia, jo teigimu, patirtą neturtinę žalą (ABTĮ 142 str. 3 d.).

47. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo nurodomais aspektais teismo sprendimas be motyvų, pažymėtina, jog ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį panaikinti (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-442/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus motyvus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad proceso dalyvis, padavęs apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama teismo motyvų nebuvimui ar tapatinama su teismo motyvų nebuvimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu, jeigu nustatoma, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius kilusio ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. A-715-492/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-552/2020 ir kt.).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus teismo motyvus kilusio ginčo kontekste, daro išvadą, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti pakankamai išsamūs motyvai, kuriais teismas atsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, pasisakė dėl kilusio ginčo faktinių ir teisinių aspektų, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tai, kad teismo sprendimo motyvai netenkina pareiškėjo (apelianto), kad, jo vertinimu, jie yra netinkami, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl teismo sprendimo motyvų nebuvimo dėl ginčo esmės.

49. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys