add0c2ff-9d70-401b-9273-f8bf424b1f28 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-35854-600/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29939-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas NPC“ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. IeÅ¡kovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas NPC“ 470,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Nurodo, kad ieÅ¡kovė su R. K. sudarė sutartį Nr. TPD534072, kurios pagrindu ieÅ¡kovė apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės apdraustas automobilis 2019 m. vasario 7 d. PerkÅ«nkiemio g., Vilniuje, buvo apgadintas netikėtai nusileidus požeminės aikÅ¡telės vartams. Už vartų sistemos priežiÅ«rÄ atsakinga atsakovė. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 470,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl apdraustojo automobilio apgadinimų. Atsakovė yra atsakinga dėl draudiminio įvykio, todėl ji privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

2. Atsakovė pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. Nurodo, kad įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio ir tokiu bÅ«du pati prisiėmė rizikÄ dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Pažymi, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nenurodė, kuo minėti veiksmai pasireiÅ¡kė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Taip pat pažymi, kad atsakovė apie įvykį PerkÅ«nkiemio g. neturi jokių duomenų, nukentėjusysis nesikreipė į atsakovę, todėl abejotina, ar atsakovė yra tinkama atsakovė byloje.

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis), iki teismo posėdžio negavus prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. k o n s t a t u o j a : II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

4. Teismui pateiktoje Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. vasario 13 d. nutarime ROIK Nr. 07-19-9491916 nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K., apie 15:20 val. važiavo į požeminę aikÅ¡telę, esančiÄ PerkÅ«nkiemio g. 12A, Vilniuje; aikÅ¡telės vartai buvo pakelti; važiuojant lėtai pro vartus vairuotoja iÅ¡girdo stiprų smÅ«gį ir sustojo; apžiÅ«rėjusi automobilį, pamatė, kad vartai nusileido ant automobilio stogo.

Policijos nutarime nurodoma, kad vartai turi daviklius, kurie turėjo suveikti automobiliui įvažiavus į vartų zonÄ ir vartai turėjo pakilti. Vartai apgadino automobilio stogÄ , yra įlenkimas. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad susipažinus su eismo įvykio schema, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, automobilio apgadinimais, buvo konstatuota, kad vairuotoja neturėjo galimybės iÅ¡ anksto pastebėti kliÅ«ties ir sustabdyti vairuojamÄ automobilį, todėl ji Kelių eismo taisyklių 128 punkto nepažeidė ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė.

5. Teismui pateiktame draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodytas nukentėjęs asmuo – R. K., objektas – mažas visureigis (lengvasis), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvykio aprašymas – eismo įvykis, bevažiuojant į požeminę aikštelę buvo kliudyti garažo vartai, kurie apgadino transporto priemonę, iškviesta policija. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta draudimo išmokos suma – 470,89 Eur, naudos gavėjas – R. K.. Teismui pateikto sausumos transporto priemonių draudimo liudijimo kopija patvirtina aplinkybę dėl eismo įvykyje dalyvavusio automobilio draudimo fakto laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.

6. Draudikas pateikė į bylÄ automobilio apgadinimų remonto iÅ¡laidų sÄ matas, kurias parengė UAB „Temis“, UAB „Autovisatos servisas“ ir turto vertintojo E. L., iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „Temis“ paskaičiavo 465,89 Eur ginčo automobilio remonto kainÄ be PVM (su PVM 563,73 Eur), UAB „Autovisatos servisas“ – 626,56 Eur be PVM (su PVM 758,14 Eur), o turto vertintojas E. L. – 783,38 Eur be PVM (su PVM 947,89 Eur). IeÅ¡kovė atsakovei adresuotame laiÅ¡ke nurodė, kad persiųsdama draudžiamojo įvykio tyrimo bylos medžiagÄ paaiÅ¡kina, kad žalos dydis apskaičiuotas iÅ¡vedus vidurkį iÅ¡ remonto įmonių pateiktų sÄ matų (pasiÅ«lymų atlikti remontÄ ) apskaičiavus 678,68 Eur sumÄ ((563,73+714,18+758,14)/3), iÅ¡ nurodytos sumos atėmus 21 proc. PVM, draudikas nurodė, kad automobilio remonto kaina yra 560,389 Eur. Draudėjai, atėmus besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , kurios suma 90,00 Eur, draudikas priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 470,89 Eur sumÄ .

7. Atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad draudikas neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, nenurodė, kokiame name PerkÅ«nkiemio gatvėje įvyko įvykis ir kad bÅ«tent atsakovė atsakinga už vartų sistemos priežiÅ«rÄ . Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia papildomai ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių darbuotojų, kuriame atsakovė praÅ¡o patikslinti adresÄ , praÅ¡o pateikti dokumentus ar kitÄ medžiagÄ , įrodančiÄ , kad vartai netikėtai nusileido ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovės darbuotojo laiÅ¡ke nurodoma apie siunčiamÄ draudžiamojo įvykio tyrimo bylos medžiagÄ bei papildomai paaiÅ¡kinamas žalos dydžio apskaičiavimas. Tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovei buvo žinoma žalos padarymo faktas, ji apie jį buvo tinkamai informuota ikiteismine tvarka, tačiau nei tuo metu, nei ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji daugiabučio gyvenamojo namo, esančio PerkÅ«nkiemio g. 12A, Vilniuje, neadministruoja.

Taigi, byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra daugiabučio namo, kurio požeminėje garažo aikštelėje įvyko draudžiamasis įvykis, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja (LR CPK 12, 178, 187 straipsniai, CK 4.236 straipsnis).

8. Tarp Å¡alių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.83-4.84, 4.236-252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , priežiÅ«rÄ , žalos atlyginimÄ , draudiko teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), ir t. t. nuostatas.

9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

10. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad  bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, iÅ¡orinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektÅ«ros detalės ir iÅ¡orinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, iÅ¡orės durys, iÅ¡oriniai laiptai), tarpaukÅ¡tinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ daugiabučio namo požeminė automobilių stovėjimo aikÅ¡telė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

11. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

12. Ginčo byloje nustatyta, kad namo adresu PerkÅ«nkiemio g. 12A, Vilniuje, savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė namo administratoriui. PraÅ¡oma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, Å¡iuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje iÅ¡dėstytų nuostatų), žalÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

13. Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos CK numatytos sÄ lygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Ä®rodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieÅ¡kovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį bÅ«tų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryÅ¡ys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sÄ lyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iÅ¡ įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (praneÅ¡imas apie įvykį, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, automobilio remonto sÄ matos, susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių darbuotojų, ginčo automobilio draudimo sutartis) sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ dėl apdraustam automobiliui padarytos žalos, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio PerkÅ«nkiemio g. 12A, Vilniuje, požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įvažiavimo vartams nusileidus ant automobilio stogo ir tokiu bÅ«du jį apgadinus. Teismui konstatavus, kad namo požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (parkingo) vartai priklauso namo bendrosioms konstrukcijoms, už kurių prie-iÅ«9rÄ atsakingas nurodyto namo administratorius (CK 4.82 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

15. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieÅ¡kiniu, pirmiausia bÅ«tina nustatyti ir paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , numatytÄ CPK 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, esantys priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala.

Sprendimo 4-7 punktuose aptarti ieÅ¡kovės pateikti įrodymai bei 14 punkte pateiktas Å¡ių įrodymų vertinimas patvirtina, kad pateikusi nurodytus įrodymus, ieÅ¡kovė toliau įrodinėjimo pareigÄ permetė atsakovei, nes pastaroji, bÅ«dama ginčo namo administratore, kuriai CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimÄ nustatančio akto nustatytų taisyklių, turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino požeminės aikÅ¡telės įvažiavimo vartų tinkamÄ priežiÅ«rÄ .

Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sÄ lygas, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieÅ¡kiniu, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alos kilimo lokalizacijÄ bei nurodytÄ priežastį ir t.t. (LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai).

Todėl Å¡iuo atveju teismas pažymi, kad ieÅ¡kovei pateikus įrodymus dėl žalos fakto, vietos ir priežasties, įrodinėjimo pareiga buvo permesta atsakovei, ir atsakovė, kuriai tenka vykdyti įstatymu nustatytas pareigas tinkamai rÅ«pintis administruojamu turtu, neįrodė, kad žalos atsiradimas nesusijęs su jos kompetencijai priskirtoms funkcijomis (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungimosi principu, teismui ieÅ¡kovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju žala atsirado bÅ«tent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

16. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti motyvai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas pilna apimtimi, t. y. ieÅ¡kovei priteisiant 470,89 Eur žalos atlyginimo. Kiti teismo neaptarti atsakovės nurodyti pasisakymai nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

17. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ atsakovės priteisiant 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 470,89 Eur sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo – 2020 m. spalio 22 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 18. IeÅ¡kinį tenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 88, 93 straipsniai).

19. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas NPC“, j. a. k. 125596783, ieÅ¡kovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ , j. a. k. 300665654, naudai 470,89 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2020 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Renata Kasimovienė