2013-09-12 Nr. AB-4887-3-61-3-02152-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2013-09-12 Nr. AB-4887-3-61-3-02152-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. spalio 19 d. sudarė su Klaipėdos teritorine muitine Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. (LM20)-RŽ13-109, kurioje nustatė muitinės sandėlio, įsteigto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkui išdavus 2009 m. spalio 6 d. leidimą Nr. LT09021, aptarnavimo sąlygas. Priedo Nr. 3 prie minėtos sutarties 3 punkte buvo numatyta galimybė krovinį (prekes) iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į muitinės sandėlio patalpas gabenti su jam įformintu Bendruoju administraciniu dokumentu muitinio sandėliavimo ar muitinio tranzito procedūrai arba Bendrąja deklaracija laikinajam saugojimui.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A442-1239/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02152-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 10.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1A-234 „Dėl UAB „VPA Logistics“ skundo“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (LM18)-RŽ209-115 „Dėl UAB „VPA Logistics“ prašymų netenkinimo“ bei tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus – 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. S11/11-360, 2011 m. lapkričio 8 d. Nr. S11/10-336, 2012 m. vasario 6 d. Nr. S12/02-38, 2012 m. vasario 6 d. Nr. S12/02-39, 2012 m. vasario 10 d. Nr. S12/2-65, 2012 m. vasario 14 d. Nr. S12/02-68, 2012 m. vasario 15 d. Nr. S12/2-74, 2012 m. vasario 21 d. Nr. S12/02-85 ir 2012 m. vasario 28 d. Nr. S12/2-102 dėl nustatytų prekių, šviežių vaisių, svorio trūkumo pripažinimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. spalio 19 d. sudarė su Klaipėdos teritorine muitine Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. (LM20)-RŽ13-109, kurioje nustatė muitinės sandėlio, įsteigto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkui išdavus 2009 m. spalio 6 d. leidimą Nr. LT09021, aptarnavimo sąlygas. Priedo Nr. 3 prie minėtos sutarties 3 punkte buvo numatyta galimybė krovinį (prekes) iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į muitinės sandėlio patalpas gabenti su jam įformintu Bendruoju administraciniu dokumentu muitinio sandėliavimo ar muitinio tranzito procedūrai arba Bendrąja deklaracija laikinajam saugojimui.
Taigi pareiškėjas gavo išlygą gabenti prekes iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į muitinės sandėlį su įformintu muitinės sandėliavimo administraciniu dokumentu. Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 vasario mėnesio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą buvo atgabentos prekių siuntos su šviežiais vaisiais ir žuvimi bei pateiktos laikinajam saugojimui. Užbaigus prekių laikinąjį saugojimą, vadovaujantis sutarties Nr. (LM20)-RŽ13-109 priedo Nr. 3 minėtu punktu, bei įforminus mutinio sandėliavimo procedūrą, prekės buvo gabenamos į pareiškėjo muitinės sandėlį, kuriame, gavėjo prašymu, prekės buvo pasvertos ir nustatyta, jog faktiškai nustatytas prekių svoris neatitinka deklaruoto.
Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 9 prašymus dėl nustatytų prekių, šviežių vaisių ir žuvies, svorio trūkumo pripažinimo dėl natūralios netekties. Prekių siuntos gavėjas UAB „Baltic Fresh Fruit“ pripažino, kad neturi pretenzijų dėl trūkumo bei kad pareiškėjo svėrimo metu užfiksuotas trūkumas susidarė natūraliai. Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad susidaręs svorio trūkumas neviršija leistinos didžiausios netekties normos, tačiau sprendime Nr. (LM18)-RŽ209-115 vis tiek atmetė pareiškėjo prašymus, motyvuodama, jog keisti muitinio sandėliavimo procedūrai įformintos deklaracijos svorio duomenis, kurie gali keistis iki saugojimo pabaigos, netikslinga, taip pat kad pareiškėjas naudojo netinkamą svėrimo metodą, tačiau nenurodė, kodėl toks metodas netinka, ir kaip turėjo būti iš tikrųjų sveriama.
Nesutikdamas su sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-115, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris sprendimu Nr. 1A-234 taip pat atmetė pareiškėjo skundą. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. 179 „Dėl vaisių, uogų, daržovių ir grybų natūralios masės netekties laikant bei gabenant normų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 179) įtvirtinta tvarka, kokiu būdu nustatoma bei kada pripažįstama natūrali prekių netektis. Pagal šio įsakymo 2 punktą nustatytos masės netekties normos yra ribinės ir taikomos tik tuo atveju, kai, tikrinant faktišką produktų kiekį, nustatomas jo trūkumas, lyginant su apskaitos duomenimis.
Įsakymas Nr. 179 nenumato pareigos kreiptis dėl natūralios masės netekties pripažinimo prieš forminant muitinio sandėliavimo procedūrą ar kitokį muitinės sankcionuotą veiksmą, jame aiškiai nustatyta, kad kreipiamasi tuomet, kai nustatoma, kad faktinis prekių svoris neatitinka apskaitos duomenų. Pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė prašymus dėl natūralios prekių masės netekties iš karto po to, kai nustatė faktinio prekių svorio ir apskaitos duomenų neatitikimą, todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėjas turėjo kreiptis su prašymu patikslinti deklaruotų prekių svorį, pateikdamas deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, prieštarauja teisės aktams bei nepagrįstai susiaurina teisės aktuose nustatytas pareiškėjo teises.
Teigė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte aiškiai nustatyta, kad krovinio pasvėrimui reikalingas muitinės leidimas tik tokiu atveju, jeigu tai reikalinga muitinės sankcionuotiems veiksmams atlikti. Be to, vadovaujantis Europos Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 15 ir 16 punktais, deklaracijos koregavimas ar prekės natūralios masės netekties pripažinimas nėra muitinės sankcionuotas veiksmas, todėl pareiškėjas turėjo teisę muitinės sandėlyje sverti prekes, nepateikęs muitinei prašymo jas apžiūrėti ir nedalyvaujant muitinės pareigūnams.
Vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintų Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 19 punktu, teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsniu, turi teisę pareikalauti papildomos informacijos (dokumentų), jeigu pateiktų duomenų nepakanka prašymui taisyti (papildyti) muitinėje įformintam dokumentui pagrįsti bei tyrimui dėl prašymo taisyti (papildyti) muitinėje įformintą dokumentą pagrįstumo atlikti; pagal tų pačių taisyklių 20 punktą teritorinė muitinė apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį, pateikusį muitinei prašymą taisyti (papildyti) muitinėje įformintą dokumentą.
Pareiškėjas pateikė siuntos gavėjo patvirtinimą, kad prekių trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, siuntėjo išrašytas išankstines sąskaitas, taip pat lenteles, kuriose nustatytas deklaruojamas svoris ir svorio trūkumas. Pasak pareiškėjo, Klaipėdos teritorinė muitinė, turėdama abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo, turėjo visas galimybes atlikti patikrinimą, ar pareiškėjo pateikti duomenys atitinka tikrovę dar tuomet, kai prekės buvo pareiškėjo muitinės sandėlyje, tačiau to nedarė. Negana to, Klaipėdos teritorinė muitinė iš esmės nuo pat pradžių netinkamai taikė teisės aktus, dėl ko išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus konstatavo, kad nėra tikslinga keisti muitinio sandėliavimo procedūrai įformintos deklaracijos, nes muitinio sandėliavimo metu muitinės sandėlyje yra galima natūrali vaisių masės netektis.
Tačiau pareiškėjas prašė pripažinti ne tik sandėliavimo, bet ir gabenimo metu susidariusią natūralią masės netektį. Be to, teisės aktai muitinei numato pareigą gavus prašymą priimti sprendimą per 3 darbo dienas, tačiau visus pareiškėjo prašymus Klaipėdos teritorinė muitinė išnagrinėjo tik praėjus puspenkto mėnesio po pirmo pareiškėjo pateikto prašymo.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 98 straipsnio 1 dalies (a) punktu ir 101 straipsnio (a) punktu bei nurodė, kad tinkamas muitinio sandėliavimo procedūros įforminimas bei vykdymas tiesiogiai susijęs su šiai procedūrai deklaruotų prekių kiekiu. Nesant pareigos muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui deklaruoti tikslų prekių svorį bei kiekį, muitinė netektų galimybės patikrinti, ar nėra pažeidžiami atitinkami muitinės procedūros įvykdymui nustatyti reikalavimai. Atsakovo teigimu, Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta teisė tikrinti ar apžiūrėti deklaruojamas muitinei prekes yra tik deklaranto teisė, bet ne pareiga.
Deklarantas neprivalo tikrinti muitinei pateikiamų prekių ir gali jas deklaruoti, remdamasis eksportuotojo pateikiamais duomenimis, tačiau šiuo atveju jis prisiima ir atitinkamą riziką paaiškėjus, kad minėti duomenys buvo klaidingi. Nurodė, kad pateikdamas deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, pareiškėjas su prašymu patikslinti deklaruotų prekių svorį nesikreipė. Tai padarė tik po minėtų procedūrų įforminimo. Tokiu atveju taikytinos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d.
įsakyme Nr. 1B-835 patvirtintos Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklės (toliau – ir Duomenų taisymo taisyklės), pagal kurių 16 punktą kartu su prašymu taisyti muitinėje įformintą dokumentą teritorinei muitinei turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys taisymo (papildymo) būtinumą, pavyzdžiui, sąskaitos faktūros, prekių kilmės dokumentai, prekių patikrinimo aktai, nauji kompensacinių produktų išeigos apskaičiavimai, sutarties papildymas (pakeitimas) ir pan. tačiau pareiškėjo prašymai buvo grindžiami tik pareiškėjo sudarytomis lentelėmis, kuriose nurodytas deklaruotas svoris bei svorio trūkumas, o prekės svertos nedalyvaujant muitinės pareigūnams, duomenų apie tai, kokie asmenys atliko prekių svėrimą, nėra.
Prašymai taisyti prekių svorį Klaipėdos teritorinei muitinei buvo pateikiami tik po muitinio sandėliavimo procedūros įforminimo, t.y. tada, kai prekes muitinė išleido. Todėl negalima paneigti galimybės, kad dalis prekių galėjo būti paimama iš muitinės priežiūros. Pažymėjo, kad Įsakyme Nr. 179 nustatytos natūralios masės netekties normos laikytinos tik kaip maksimalūs galimi svorio netekties dydžiai, galintys atsirasti saugant prekes ilgą laiką, tačiau teigti, kad prekių svorio trūkumas atsiranda visais atvejais, nėra pagrindo.
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. 179 „Dėl vaisių, uogų, daržovių ir grybų natūralios masės netekties laikant bei gabenant normų“ nėra reguliuojami su muitinės procedūromis susiję santykiai. Pareiškėjas, pateikdamas deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, su prašymu patikslinti deklaruotų prekių svorį nesikreipė. Tai padarė tik po minėtų procedūrų įforminimo. Tokiu atveju taikytinos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d.
įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintos Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklės, pagal kurių 16 punktą, muitinė gali remtis tik objektyviais dokumentais bei duomenimis, kurių teisingumą būtų galima patikrinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymai buvo ir yra grindžiami tik pareiškėjo sudarytomis lentelėmis, kuriose nurodytas deklaruotas svoris bei svorio trūkumas, o prekės svertos nedalyvaujant muitinės pareigūnams, duomenų apie tai, kokie asmenys atliko prekių svėrimą, nėra. Iš esmės pareiškėjas muitinei deklaravo prekes pagal deklaravimo dokumentus, o po to, pats persvėręs prekes be muitinės pareigūnų žinios, prašė keisti deklaravimo duomenis (prekių svorį), t. y teigia, kad pasikeitė prekių svoris, tačiau niekaip to nepagrindžia.
Teismas, pabrėždamas, kad šioje byloje taikytinas Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 16 punktas, nurodė, jog toks pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o jo įgyvendinimas sudarytų prielaidas paneigti muitinės pareigūnų galimybes tinkamai kontroliuoti muitinės procedūras. Teismo vertinimu, deklaravimo dokumentų pareiškėjas savarankiškai negali taisyti, todėl tai yra muitinės sankcionuotas veiksmas. Be to, deklaravimo dokumentų koregavimas turi būti pagrindžiamas įrodymais (Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 16 p.), todėl susiję su dokumentų koregavimu veiksmai, be kita ko, prekių masės nustatymas, yra muitinės sankcionuotas veiksmas, atliktinas su muitinės pareigūnų žinia.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė privalėjo tik išaiškinti pareiškėjui, jog prekes persverti galima tik su muitinės pareigūnų žinia, jokios papildomos informacijos iš pareiškėjo gauti nebuvo būtina ir byloje Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 19 punktas netaikytinas. Teismo vertinimu, vien faktas, jog pareiškėjui nebuvo nurodyta, kad prekes galima sverti tik su muitinės pareigūnų žinia, negali būti prielaida naikinti skundžiamus sprendimus, nes verslo subjektas, nuolat dirbantis su muitine, privalo itin gerai žinoti muitinės procedūras, apibrėžtas teisės aktuose.
Be to, nors Klaipėdos teritorinė muitinė galimai pažeidė Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 20 punktą, tačiau vien šiuo pagrindu negalima naikinti skundžiamų sprendimų, nes jie yra iš esmės (substantyviai) teisingi ir pagrįsti, t. y. nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.
III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Teigia, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, nagrinėdama pareiškėjo pateiktus prašymus dėl vaisių netekties pripažinimo, pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras, todėl priėmė neteisingą sprendimą, sukeliantį neigiamas pasekmes pareiškėjui. Kaip nurodė Muitinės departamentas ginčijamame sprendime, šiame ginče turi būti taikomos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d.
įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintos Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklės, kurių Klaipėdos teritorinė muitinė nesilaikė. Pareiškėjas, pateikdamas visus 9 prašymus dėl vaisių netekties pripažinimo Klaipėdos teritorinei muitinei, minėtų taisyklių laikėsi – pareiškėjas nurodė priežastis, taip pat papildomai pateikė visus turimus duomenis, kurie pagrindė kreipimosi būtinumą. Pažymi, kad minėtų taisyklių 19 punkte yra numatyta, jog tais atvejais, kai nepakanka pateiktų duomenų prašymo taisyti dokumentą pagrindimui bei tyrimui dėl tokio prašymo pagrįstumo atlikimui, teritorinė muitinė turi teisę pareikalauti papildomos informacijos.
Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi prašymus, nors yra viešojo administravimo subjektas, užėmė pasyvią poziciją ir sprendimą priėmė tik 2012 m. kovo 21 d., nors pirmasis prašymas buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 9 d. Atsižvelgiant į įvežtos produkcijos greitą realizavimo pobūdį, pareiškėjas jau po ginčijamo sprendimo visiškai neteko galimybės objektyviai pagrįsti patikrinimo aktus bei kitus duomenis, pridedamus prie prašymo teritorinei muitinei. Be to, Klaipėdos teritorinė muitinė neinformavo pareiškėjo, kaip jis turėtų elgtis ir kokius veiksmus turėtų atlikti, siekdamas teritorinei muitinei priimtinu būdu pagrįsti savo prašymus.
To nenurodė ir Muitines departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą. Taigi Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei Muitinės departamentas, nagrinėjęs UAB „VPA Logistics“ skundą, nei pirmosios instancijos teismas teritorinės muitinės sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui nevertino. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Muitinės departamentas situaciją vertino visiškai kitaip negu Klaipėdos teritorinė muitinė.
Klaipėdos teritorinė muitinė nurodė, jog keisti duomenis, kurie gali kisti iki laikinojo saugojimo pabaigos, yra netikslinga, ir todėl netenkino pareiškėjo prašymų. Tuo tarpu Muitinės departamento sprendime esminis motyvas yra tai, jog neginčijant galimo natūralios netekties fakto, daroma išvada, jog neginčijamų minėtą faktą patvirtinančių įrodymų nepateikta. Tačiau, pareiškėjo manymu, jei objektyvių duomenų egzistavimas byloje yra esminis sprendimo motyvas, įrodymų pakankamumui nagrinėjamu atveju įvertinti nebuvo reikalingas toks ilgas laiko tarpas, per kurį Klaipėdos teritorinė muitinė nagrinėjo prašymus, ir tik 2012 m. kovo 21 d. pateikė savo sprendimą, kuriame apie duomenų nepakankamumą neužsimenama, o akcentuojama, jog muitinėje įformintų duomenų tikslinimas yra apskritai netikslingas.
Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog Klaipėdos teritorinė muitinė neišaiškino, jog prekės pasverti galima tik su muitinės pareigūnų žinia, yra esminis pažeidimas, nes būtent dėl viešojo administravimo subjektų formalaus atsakymo į pareiškėjo prašymus ir po nepateisinamai ilgai priimto vieno bendro sprendimo visiems 9 prašymams, pareiškėjui nepagrįstai tenka neigiami padariniai. Taigi Klaipėdos teritorines muitines sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu, pagrįstu, kadangi neatitiko teises aktų keliamų reikalavimų ir buvo priimtas nesilaikant teisės aktais nustatytų procedūrų, ir todėl yra neteisėtas kaip ir Muitinės departamento sprendimas.
Muitinės departamentas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, neištyrė esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui turėjusių aplinkybių, dėl to priėmė sprendimą, nepagrįstą nustatytais faktais ir teises normomis, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.
Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, jog teritorinė muitinė nesilaikė įstatyme nustatyto termino priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymų, vadovaujantis Muitinės įstatymo 88 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę paduoti skundą Muitinės departamentui, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl nėra besąlygiško pagrindo teigti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pažeidė sprendimo priėmimo terminus.
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-115 ir Muitinės departamento 2012 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1A-234 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus taisyti muitinio sandėliavimo procedūrai įformintus deklaracijos duomenis dėl nustatytų prekių (šviežių vaisių) svorio trūkumo.
Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose tvarką reguliuojančių Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835, 16 punktas (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 1B-685 redakcija) nustato, kad kartu su prašymu teritorinei muitinei turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys taisymo (papildymo) būtinumą (pvz., sąskaitos-faktūros, prekių kilmės dokumentai, prekių patikrinimo aktai, nauji kompensacinių produktų išeigos apskaičiavimai, sutarties papildymas (pakeitimas) ir pan.). Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegijos nuomone, pareiga pagrįsti muitinėje įformintų dokumentų taisymo būtinumą tenka minėtą prašymą padavusiam asmeniui.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė Taisyklių 19 punkto, numatančio, jog teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsniu, turi teisę pareikalauti papildomos informacijos (dokumentų), jeigu pateiktų duomenų nepakanka prašymui taisyti (papildyti) muitinėje įformintam dokumentui pagrįsti bei tyrimui dėl prašymo taisyti (papildyti) muitinėje įformintą dokumentą pagrįstumo atlikti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma neįpareigoja muitinės nustatinėti duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose pagrįstumo. Šiuo Taisyklių punktu muitinei tik suteikiama teisė pareikalauti papildomos informacijos, jeigu asmens kartu su prašymu pateikti dokumentai, muitinės nuomone, nepakankamai pagrindžia prašymo dėl duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose pagrįstumo. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė prieš skundžiamo administracinio sprendimo priėmimą reikalavo papildomos informacijos (t. 1, b.l. 85, 86, 90, 91).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo jam tiesiogiai ir individualiai taikomą teritorinės muitinės sprendimą, susijusį su muitų teisės taikymu, turi teisę apskųsti muitinės departamentui (Muitinės įstatymo 88 str. 1 p., 89 str. 1 p.). Taigi, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-115 Muitinės departamentas veikė kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Esminis administracinio ginčo nagrinėjimo tikslas yra skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Administracinių bylų procese galiojantis tyrimo principas įpareigoja ginčą nagrinėjančią instituciją objektyviai ir visapusiškai nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl nagrinėjamu atveju muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl minėto Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo, nebuvo saistomas nei skundo. nei skundžiamo administracinio sprendimo argumentų. Todėl tai, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-115, yra pagrįstas kitais argumentais, negu buvo nurodyta skundžiamame administraciniame sprendime, nėra pagrindas naikinti sprendimą.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Skundžiamas Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, priimtas sprendimas yra motyvuotas. Iš šio administracinio sprendimo turinio aišku, kokiu būdu yra išspręsti pareiškėjo prašymai ir kokios teisinės pasekmės atsiranda pareiškėjui po tokio sprendimo priėmimo. Tai, kad Muitinės departamentas, ikiteismine tvarka išnagrinėjęs ginčą ir palikęs minėtą teritorinės muitinės sprendimą nepakeistą, nurodė papildomus argumentus, nėra pagrindas pripažinti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. (LM18)-RŽ209-115 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus bei muitinės išreikalautus duomenis, susijusius su pareiškėjo prašymu taisyti muitinėje įformintus dokumentus, konstatuoja, kad šie duomenys nepagrindžia pareiškėjo teiginių dėl svorio sumažėjimo. Prekių svėrimo procedūra yra pagrįsta tik pareiškėjo paaiškinimu ir nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju, vien ta aplinkybė, kad prekių svoris galėjo sumažėti dėl natūralios netekties nėra pagrindas taisyti muitinėje įformintus dokumentus.
Taisyklių 20 punktas nustato, kad teritorinė muitinė apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuoja asmenį, pateikusį muitinei prašymą taisyti (papildyti) muitinėje įformintą dokumentą.
Nors Klaipėdos teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą administracinį sprendimą, nesilaikė Taisyklių 20 punkte nustatytų terminų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyto termino praleidimas nėra pagrindas naikinti skundžiamus muitinės sprendimus.
Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus taisyti muitinėje įformintus dokumentus, o Muitinės departamentas ir pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išsiaiškinę visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Dainius Raižys
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė