adceed7d-fa12-41d5-8309-2467346f3291 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3097-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00457-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – S. D. (S. D.),atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,         raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. vasario 7 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

8) nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) 8 bÅ«rį, kuriame buvo įrengta per mažai pisuarų ir unitazų, todėl norėdamas atlikti gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas buvo priverstas stovėti eilėse ir kentėti. 8 bÅ«ryje buvo įrengtos 48 gyvenamosios vietos, todėl Marijampolės PN administracija privalėjo įrengti mažiausia 4 unitazus ir 4 pisuarus, o įrengė tik 3 unitazus ir 1 pisuarÄ . Dėl Å¡ios priežasties tualete susidarydavo eilės. Tarp unitazų, nors ir buvo įrengtos pertvaros, bet jų ilgis buvo per mažas ir privatumo tos pertvaros tikrai nesuteikdavo, kadangi nuteistieji, sėdintys ant unitazų matydavo vienas kitÄ .

Dėl prieÅ¡ais unitazus įrengtos sienos, kiti nuteistieji iki paskutinio unitazo galėjo praeiti tik tada, kai neužimti pirmi du unitazai. Dėl netinkamo tualeto įrengimo prasidėjo sveikatos sutrikimai, depresija, kuri tęsiasi iki Å¡iol. Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 6-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo paskirtas į 8 bÅ«rį, o 2018 m. vasario 7 d. pervestas į 9 bÅ«rį.

Nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų. Klozetai įrengimai kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Marijampolės PN 8 būryje 2017 m. IV ketvirtį buvo 46 nuteistieji, o 2018 m. I ketvirtį – 43 nuteistieji.

Pagal gyvenamÄ jį plotÄ 8 bÅ«ryje gali gyventi 48 nuteistieji. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Sienelės, skiriančios tualeto įrenginius yra gana aukÅ¡tos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tarimai neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai reglamentuoja tik klozetų atskyrimÄ 1,5 aukščio sienele, tačiau teisės akti nereglamentuoja atstumo tarp sanitarinių įrenginių, atstumo tarp sienelių esančių prieÅ¡ sanitarinius įrenginius, lubų aukščio ar kitokio specifinio įrengimo.

Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. PareiÅ¡kėjas dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ , kurios darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui.

Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN 8 bÅ«ryje. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimÄ Ä¯ 8 bÅ«rį ir perkėlimÄ iÅ¡ jo (b. l. 18-20, 21), Å¡ioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. vasario 7 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų 8 bÅ«ryje.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad 8 bÅ«ryje nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių (klozetų ir pisuarų) skaičius, tualete nebuvo užtikrintas privatumas, prieÅ¡ais unitazus buvo įrengta kliudanti praeiti siena. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad 8 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 3 klozetai ir 1 pisuaras. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengta po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Iš atsakovo pateiktos Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos (b. l.

21) duomenų matyti, kad 2017 metų IV ketvirtį 8 bÅ«ryje gyveno 46 nuteistieji, 2018 metų I ketvirtį 8 bÅ«ryje gyveno 43 nuteistieji. Tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sanitariniame mazge esant įrengtiems 3 unitazams ir 1 pisuarui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nebuvo pažeistos.Teismui pateikti duomenys (b. l. 27, 28) patvirtina, kad tualetai ir pisuaras įrengti atskirose patalpose, atskirai nuo gyvenamųjų patalpų ir atskirti pertvaromis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.Nors iÅ¡ byloje esančių nuotraukos duomenų (b. l. 27, 28) matyti, kad unitazai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu Marijampolės PN nebuvo pažeidžiamas.

Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Akcentuotina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinio mazgo patalpų plotų bei konstrukcinių ypatumų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog prieÅ¡ais unitazus buvo siena, vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas. Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                             Algis Markevičius