2022-03-15 Nr. DBT-23-3-61-3-02067-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-8/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02067-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas M. A. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcija), priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, - 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos ir Direkcijos 5 153 Eur turtinės žalos atlyginimą, nustatyti terminą atsakovui Direkcijai pašalinti greičio mažinimo priemonę (kalnelį) ties pareiškėjo namu, įrengtu valstybinės reikšmės kelyje Nr. 186 „Kybartai-Vištytis“ (ruože ties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad šalia jo gyvenamojo namo kelio Nr. 186 „Kybartai-Vištytis“ ruože ties (duomenys neskelbtini) yra įrengta greičio mažinimo priemonė – kalnelis. Ši priemonė įrengta už 9,5 m nuo jo namo, todėl jaučiasi didelė vibracija, triukšmas. Nuo 2019 m. gegužės mėn. apsigyvenęs name, pastebėjo, kad pradėjo nuo sienų trupėti tinkas, sienose ir kitose namo dalyse atsirado maži įskilimai, palaipsniui sienos ir lubos įtrūko. Pareiškėjas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau, bendrovės teigimu, įvykis nėra draudiminis, kadangi įtrūkimai atsirado dėl transporto priemonių sukeltos vibracijos.

Pareiškėjas kreipėsi į Direkciją, kuri paaiškino, jog kalnelis įrengtas 2012 metais pagal 2010 m. birželio 9 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-146 patvirtintas Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir įrengimo rekomendacijas RISEP 10, kuomet reikalavimas, kad 30 m spinduliu aplink kalnelį nebūtų pastatų, nebuvo nustatytas. Toks reikalavimas numatytas tik 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtinus šių rekomendacijų pakeitimą. Direkcija taip pat nurodė, kad yra patvirtinusi prioritetinę rekonstruotinų ir naikintinų pėsčiųjų perėjų eilę visame valstybinės reikšmės kelių tinkle. Pareiškėjui aktualus „kalnelis“ yra prioritetinės eilės 865 vietoje, ją numatyta tvarkyti II etape, sutvarkymo data priklauso nuo viešųjų pirkimų procedūrų eigos. Pareiškėjas su tokiu atsakymu nesutiko, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuri jo skundo netenkino. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2020 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-537 pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, pasisakė, kad valstybinės reikšmės kelių savininkas turi imtis visų įmanomų priemonių siekiant išvengti nelaimių bei sumažinti žmonių, gyvenančių šalia tokių kelių, diskomfortą, galbūt daromą žalą turtui, rekomendavo Direkcijai dar kartą įvertinti situaciją ir imtis priemonių greičio valdymo priemonių ties namu panaikinimui. Dėl kalnelio atsirandantis triukšmas kenkia pareiškėjo sveikatai, dėl to jis patiria neturtinę žalą, o automobilių sukeliama vibracija daro turtinę žalą jo turtui (namui).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, suabejojęs pareiškėjo skundo priskirtinumu administraciniams teismams, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kilusioms abejonėms pagrįsti teismas nurodo, kad pareiškėjas turtinę žalą sieja su, jo požiūriu, neteisėtai ir netinkamai įrengtu valstybinės reikšmės kelio inžineriniu elementu – kalneliu. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Todėl šioje byloje turės būti sprendžiama, ar Direkcija ir Susisiekimo ministerija, atsisakydamos atlikti veiksmus, laikėsi turto savininkui keliamų reikalavimų. Dominuojančiu laikytinas būtent savininko pareigų vertinimo klausimas. Ginčas dėl savininko atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį nėra ginčas, kylantis viešojo administravimo srityje.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pareiškėjas teigia patiriantis turtinę bei neturtinę žalą dėl valstybinės reikšmės keliu Nr. 186 „Kybartai-Vištytis“ važiuojančių transporto priemonių srauto keliamo triukšmo bei vibracijos jo gyvenamosiose patalpose, kuris, pareiškėjo vertinimu, iš esmės atsiranda dėl ant šio kelio įrengto greitį mažinančio kalnelio; pateiktu skundu taip pat siekia, kad greitį mažinantis kalnelis būtų išmontuotas (panaikintas).

Skunde nurodomi du už pareiškėjui galbūt sukeltą žalą atsakingi subjektai – Susisiekimo ministerija ir Direkcija, tačiau iš skundo ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja su Direkcijos veiksmais netinkamai sprendžiant valstybinės reikšmės kelio ruožo ties pareiškėjo gyvenamosiomis patalpomis priežiūros klausimą, t. y., be kita ko, nepašalinant iškiliosios greičio mažinimo priemonės – minėtame kelio ruože įrengto kalnelio.

Reikalavimai, susiję su skunde įvardytais Susisiekimo ministerijos veiksmais (netinkamu veikimu nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl Direkcijos veiksmų bei netinkama Direkcijos darbuotojų kontrole) keliamo ginčo atveju nėra dominuojantys.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių įstatymo 4 str. 2 d.).

Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo, be kita ko, užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo reikalavimai Direkcijai nukreipti kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančiam subjektui – civilinių teisinių santykių dalyviui, įgyvendinančiam atitinkamas su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto (šiuo atveju valstybinės reikšmės kelio) valdymu susijusias teises ir pareigas. Ginčas šiuo atveju kyla iš valstybės patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykių, įgyvendinant turto savininko teises ir pareigas, taip pat Direkcijai vykdant įstatyme nustatytus specialiuosius įpareigojimus (Kelių įstatymo 5 str. 3 d.), kurie neturi viešajam administravimui būdingų požymių. Taigi byloje keliamas ginčas dėl Direkcijos, kaip valstybinės reikšmės kelio, įskaitant jame įrengtų inžinerinių elementų (greitį mažinančio kalnelio), valdytojos (kuri kartu yra ir triukšmo šaltinio valdytoja) atsakomybės už teisės aktų reikalavimų neatitinkančio kelio daromą žalą, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti pašalinti iškiliąją greičio mažinimo priemonę (kalnelį) taip pat susijęs su Direkcijos teisėmis ir pareigomis valdant valstybinės reikšmės kelią, todėl kildinamas iš civilinių teisinių santykių.

Kadangi byla šiuo atveju nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, ji perduodama apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys