2020-02-28 Nr. CB-2413-2-55-3-00644-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. vasario 19 d. gautu ieškovo V. D. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovas V. D. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovėms BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-28 Nr. CB-2413-2-55-3-00644-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2020 m. vasario 19 d. gautu ieškovo V. D. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovas V. D. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovėms BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo.
Full text
Nr. DOK-851/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00644-2018-0 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 19 d. gautu ieškovo V. D. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas V. D. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovėms BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo V. D. paduotas kasacinis skundas iš esmės grindžiamas proceso teisės normų pažeidimu. Nurodoma, kad teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, dėl to nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės ir neatskleista bylos esmė; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tai nulėmė neteisėtas teismo išvadas; apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, susijusios su ginčo sutarties sudarymo datos suklastojimu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o prašomi išreikalauti įrodymai iš esmės nesusiję su nagrinėjama byla; teismai taip pat netenkino jo prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto narius ir jų atstovus, nepagrįstai spręsdami, kad teismo sprendimas neturės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo skirti byloje ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir atmetė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo; apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes iš jo atsakovėms priteisė nepagrįstai didelę, viršijančią Rekomendacijose nustatą dydį, bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri faktiškai vertintina kaip nuobaudą už ieškovo neva piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana sąlygų buvimo. Ieškovo nuomone, jis turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovei sandorio sudarymo metu, nes reikalavimo perleidimo atveju naujas kreditorius nesukuria naujo teisinio santykio, taip pat įrodė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes turtą galima buvo parduoti už didesnę kainą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas ir netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas