2020-07-08 Nr. AB-13394-3-62-3-01347-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1236-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01347-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio atliko netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jam atliekant bausmę 18 būrio gyvenamosiose patalpose, trūko gyvenamojo ploto, o plotą dar labiau mažino baldai. Pareiškėjo teigimu, būrio prausykloje buvo įrengti 5 praustuvai (vienas neveikė), 3 tupimi tualetai, 2 pisuarai (vienas neveikiantis), kuriais naudojosi 30–40 nuteistųjų, todėl turėdavo laukti eilėje, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge. Gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, nepakankamas natūralus apšvietimas, neįrengta ventiliacija. Būryje įrengta viena virtuvėlė, kurioje tik viena plytelė ir ja naudojosi 30–50 nuteistųjų, tekdavo laukti eilėse, kad galėtų pasigaminti maisto, būryje buvo tik viena skalbimo mašina. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs psichologinį bei emocinį stresą. Pareiškėjas raštu į pataisos namų administraciją nesikreipė, bijodamas, kad bus pabloginta jo padėtis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės PN nurodė, jog nuteistieji į būrius skirstomi, vadovaujantis diferencijuoto skirstymo schema, taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes. Būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų skaičiaus. Pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN 18 būryje, tačiau nenurodė, kurioje būtent patalpoje gyveno. Marijampolės PN pažymėjo, kad 18 būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, kurios schemoje pažymėtos: (1-38) patalpa, kurios plotas – 39.85 kv. m, ir (1-39) patalpa, kurios plotas – 39,45 kv. m. 18 būryje nuteistųjų buvo: 2016 m. II ketvirtį – 37 nuteistieji, 2016 m. III ketvirtį – 37 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtį – 33 nuteistieji, 2017 m. I ketvirtį – 30 nuteistųjų, 2017 metų II ketvirtį – 26 nuteistieji, 2017 m. III ketvirtį – 25 nuteistieji, 2017 m. IV ketvirtį – 23 nuteistieji, 2018 m. I ketvirtį – 24 nuteistieji. Marijampolės PN atkreipė dėmesį, kad pateikė didžiausią buvusį skaičių, todėl, atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji išvyksta etapais, dėl paskirtų nuobaudų ar savo noru būna perkeliami vidutiniškai 15 parų į kamerų tipo patalpas, dažnai nuteistųjų būryje būna kur kas mažiau. Marijampolės PN pareiškėjo nebuvo 192 paras, kai jis buvo išvykęs, nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas atliko 15 parų nuobaudą kamerų tipo patalpose. Todėl būryje pareiškėjo nebuvo 207 paras.

5. Atsakovo atstovas pripažino, jog pareiškėjui atliekant bausmę 18 būryje buvo minimaliai perpildytos patalpos, tačiau manė, kad minimalus ploto trūkumas negalėjo sukelti tokių neigiamų padarinių, kurie galėtų būti įvertinti pinigine išraiška. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Periodiniai patikrinimai dėl patalpų atitikties higienos normoms buvo atliekami kas dvejus metus. Niekas iš 18 būrio nuteistųjų nėra teikę skundų dėl gyvenimo sąlygų 18 būryje. Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri nuolat stebi ir tikrina Marijampolės PN patalpas. Marijampolės PN nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 18 būrio prausykloje yra 4 šalto vandens kranai ir dėl per didelio skaičiaus būryje tenka ilgai laukti eilėje prie prausyklos. Gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. 18 būryje 5 kietaisiais įrenginiais daugiausia naudojosi 37 nuteistieji. Tuo remiantis, jei ir trūko sanitarinių mazgų, tačiau nežymiai. Marijampolės PN atkreipė dėmesį, kad nuteistasis gyveno bendrabučio tipo patalpose, kur laisvai galėjo judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val. vakaro, tad galėjo naudotis kitais sanitariniais mazgais, ne tik tais, kurie įrengti bendrabučio tipo patalpose. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato virtuvėlių minimalaus ploto, jų įrengimo. Skalbimo mašina nėra privaloma būriuose, o 18 būriui ji suteikta dėl pačių nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Teisės aktai nenumato šaldytuvų ir buities reikmenų įrengimo ar jų skaičiaus būryje.

6. Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Pareiškėjas nė karto nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo T. B. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 365,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkino.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN 18 būryje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atlieka nuo 2016 m. kovo 22 d. (b. l. 57). Iš Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 19 d. pažymos Nr. 14/07-3878 duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 19 d. bausmę atliko 181 brigadoje (18 būryje). Minėtame būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, kurios schemoje pažymėtos (1-38), jos plotas 39,85 kv. m, ir (1-39), kurios plotas 39,45 kv. m. Duomenų apie tai, kurioje pareiškėjas patalpoje gyveno, nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas teismui nepateikė. Atsakovo atstovas nenurodė ir pagrindo, kodėl negali pateikti tikslių duomenų už minėtą laikotarpį.

10. Teismas pažymėjo, kad 18 būryje nuteistųjų buvo: 2016 m. II ketvirtį – 37 nuteistieji, 2016 m. III ketvirtį – 37 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtį – 33 nuteistieji, 2017 m. I ketvirtį – 30 nuteistųjų, 2017 metų II ketvirtį – 26 nuteistieji, 2017 m. III ketvirtį – 25 nuteistieji, 2017 m. IV ketvirtį – 23 nuteistieji, 2018 m. I ketvirtį – 24 nuteistieji. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kurioje tiksliai gyvenamojoje patalpoje gyveno pareiškėjas, teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, vertino visą 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotą bei atsižvelgė į atskirais ketvirčiais buvusių nuteistųjų maksimalų skaičių. Atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotus bei į nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 22 d. (bausmės atlikimo pradžios) iki 2017 m. liepos 1 d. (2017 m. III ketvirčio) teko nuo 2,14 iki 3,05 kv. m gyvenamojo ploto.

11. Teismas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. liepos 1 d. (273 paras (išskaičiavus 192 paras, kai pareiškėjo nebuvo Marijampolės PN, b. l. 10, 57) nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai padaryti išvados, kad pareiškėjas dėl patalpų netinkamos apšvietos, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo, netinkamo apšvietimo laikyti nepagrįstais.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateikta 2014 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir Marijampolės PN sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422) (b. l. 29–32), 2018 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 (b. l. 25–28) patvirtina, jog Marijampolės PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

14. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog 18 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 kietieji įrenginiai. Taip pat nurodė, jog ginčo laikotarpiu būryje buvo nuo 24 iki 37 nuteistųjų (b. l. 12–13). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus.

15. Atsakovo atstovas nurodė, kad klozetai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, (b. l. 53), tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismas vertino, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, jog yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti (tačiau jų plotas mažas). Kadangi teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlių ploto, teismas sprendė, kad teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Akcentavo, kad nuteistiesiems teikiamos skalbyklos paslaugos, todėl patiems skalbti rūbus nėra būtinybės (b. l. 22–24).

17. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti psichologinį bei emocinį stresą, pažeistas jo privatumas, tačiau įrodymų, jog būdamas Marijampolės PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą, nepateikė. Iš 2017 m. liepos 20 d. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos matyti, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 18). Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 17). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

18. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas padarė išvadą, kad Marijampolės PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką 273 paras neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto normos, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 1 365,00 Eur suma ir ši suma priteista iš atsakovo atstovo pareiškėjui.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

20. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas bausmę atliko ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo patalpose, galėjo laisvai judėti lokaliniame sektoriuje. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra suformavęs kitokią jurisprudenciją (pvz., V. prie Lietuvą), kurioje atsižvelgiama, jog gyvenamojoje patalpose nuteistieji turi būti tik miego metu. Atsakovo atstovo vertinimu, minimalus ploto trūkumas negalėjo sukelti tokių neigiamų padarinių, kuriuos reikėtų atlyginti atlyginant patirtą neturtinę žalą pinigais. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingas institucijas. Šiuo aspektu pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

21. Marijampolės PN pažymi, kad pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, nedetalizavo jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, o atsakovo atstovo pateiktų į bylą įrodymų visuma parodo, jog pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo. Pareiškėjas į Psichologinę tarnybą ginčo laikotarpiu nesikreipė. Marijampolės PN pabrėžia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

22. Pareiškėjas T. B. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašoma išreikalauti iš atsakovo atstovo nuotraukas, kaip atrodė 18 būrio tualetai nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn.

23. Pareiškėjas pažymi, kad jam nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. liepos 1 d. teko nuo 2,14 iki 3,05 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, patalpose taip pat buvo baldai ir kitas inventorius. Su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinti pažeidimai, pareiškėjas sutinka. Nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pažymi, kad ploto pažeidimas tęsėsi iki 2017 m. IV ketvirčio. Pareiškėjas dėl netinkamo ploto patirtą neturtinę žalą vertina 3 450 Eur. Taip pat akcentuoja, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis 18 būrio sanitariniu mazgu, nes unitazai buvo prieš duris. Pareiškėjas dėl to patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

25. Atsiliepime Marijampolės PN pažymi, kad pateikė visus su byla susijusius dokumentus ir reikiamus įrodymus bei apeliacinį skundą, kuris atspindi atsakovo poziciją.

26. Pareiškėjas T. B. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad tai atvejais, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, tai traktuojama kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Marijampolės PN tyčia sudarė nepatenkinamas sąlygas pataisos namuose, siekdami palaikyti įtampą tarp nuteistųjų. Be perpildymo buvo ir kitų pažeidimų, kurie lėmė sveikatai nepalankias sąlygas. Pareiškėjas neišvengiamai patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. B. kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 365,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkino.

30. Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, nesutinkantis su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir manantis, jog teismas be pagrindo nepripažino pažeidimo dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir neteisingai nustatė pažeidimo dėl gyvenamojo ploto laikotarpį, tiek atsakovas, manantis, jog teismas be pagrindo nusprendė atlyginti neturtinę žalą pinigais.

31. Po apeliacinio skundo padavimo, pareiškėjas pateikė teismui apeliacinio skundo papildymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas gali būti tikslinamas tik per ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, ir tai, kad toks terminas yra naikinamas, apeliacinio skundo papildymus atsisakytina priimti.

32. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo nustatyto gyvenamojo ploto pažeidimo laikotarpio pažymėtina, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kurioje tiksliai gyvenamojoje patalpoje gyveno pareiškėjas, teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, vertino visą 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotą bei atsižvelgė į atskirais ketvirčiais buvusių nuteistųjų maksimalų skaičių. Atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotus bei į nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 22 d. (bausmės atlikimo pradžios) iki 2017 m. liepos 1 d. (2017 m. III ketvirčio) teko nuo 2,14 iki 3,05 kv. m gyvenamojo ploto. Patikrinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog būtent nuo 2017 m. III ketvirčio pareiškėjui teko daugiau nei Taisyklių 111.1 punkte numatyta norma, t. y. daugiau nei 3,1 kv. m. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad ploto pažeidimas tęsėsi iki 2017 m. IV ketvirčio, atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Dėl pareiškėjo teiginio, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad atsakovo atstovas yra teisus, teigdamas, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

35. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT 2017 m. spalio 17 d. paskelbtame sprendime byloje S. ir D. prieš Lietuvą, nustatęs, jog pareiškėjai beveik 4 metus buvo laikomi mažesniame nei 3 kv. m plote, konstatavo, kad toks pažeidimas negali būti laikomas trumpu ir atsitiktiniu. Dėl šios priežasties atmestas ir Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į minėtą EŽTT sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, jog asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, kas jiems iš dalies kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms taip pat gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3390-552/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (273 paras neužtikrinta teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, pareiškėjui teko nuo 2,14 iki 3,05 kv. m gyvenamojo ploto), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai priteista neturtinė žala pinigais. Įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos sumą.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto ir kitų kalinimo sąlygų jo kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas dėl nuotraukų, kurios būtų darytos 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn., išreikalavimo iš atsakovo atstovo negali būti tenkinamas.

38. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė