2026-05-27 Nr. AB-11160-3-61-3-02888-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-835-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02888-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 24.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos S. gatvės bendruomenės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos S. gatvės bendruomenės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija S. gatvės bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miestovaizdžio skyriaus 2023 m. vasario 8 d. raštą Nr. A51-25057/23 (3.3.2.26E-MVA) „Dėl eismo ribojimo ir lauko kavinių (duomenys neskelbtini) gatvėje veiklos“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją: i) sustabdyti lauko kavinių (duomenys neskelbtini) gatvėje išdėstymo schemų tvirtinimą ir įgyvendinimą, kol bus atliktas esamos eismo organizavimo tvarkos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimas eismo saugumo požiūriu; ii) atlikti esamos eismo organizavimo tvarkos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimą eismo saugumo požiūriu (pageidautina, parengtą Transporto kompetencijų agentūros, taip pat teikiant svarstyti Eismo saugumo komisijai); iii) suderinti su Bendruomene visus eismo organizavimo tvarkos ir lauko kavinių išdėstymo (duomenys neskelbtini) gatvėje pakeitimus.

2. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-3801/22 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymas, ir Įsakymas) 1.1 punkto atitikimą: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 32, 33 ir 331 punktams, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 daliai, 4 straipsnio 2 ir 3 punktams, 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktams, 111 straipsnio 8 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 9, 10 ir 12 punktams, 6 straipsnio 32 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 6 punktui.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Po (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1899 „Dėl lauko kavinių prekybos be leidimo vietų tvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) gatvėje patvirtinta lauko kavinių prekybos be leidimų vieta, vasaros sezono metu apribojus eismą savaitgalio dienomis gatvės važiuojamojoje dalyje pagal parengtas teritorijų architektūrines specialiąsias sąlygas. Kitaip tariant, vienos eismo juostos (vienpusės) (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje, tarp pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamoji dalis atiduota lauko kavinių prekybai, o likusiose neuždarytose atkarpose eismas pradėtas leisti abiem kryptimis. Vėlesniais Administracijos direktoriaus įsakymais tokie eismo apribojimai buvo ne kartą pratęsiami, kol iš laikinų, taikomų tik savaitgaliais sezono metu, vėliau – kiekvieną dieną sezono metu, galiausiai tapo neapibrėžtais laike (nuolatiniais).

3.2. Pagrindinė tokio eismo organizavimo problema ta, kad Administracija jį diegė vadovaudamasi ne eismo saugumo interesais. Tai akivaizdu ne tik iš pagrindų, kuriais buvo priimami pirmieji Administracijos direktoriaus įsakymai, bet ir iš to, kad dėl esminių eismo organizavimo charakteristikų, visų pirma, kurioje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje eismas ribojamas, buvo sprendžiama architektūrinėse sąlygose. Su tuo susiję eismo organizavimo pertvarkymai likusiose neuždarytose atkarpose apsiribodavo Administracijos skelbiamose schemose vietoje vienpusių rodyklių pažymint dvipuses ir, atitinkamai, pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje pašalinant vienpusį eismą žyminčius kelio ženklus. Tačiau visiškai ignoruota tai, kad praktikoje toks tiesmukas vienos eismo juostos gatvės charakteristikoms nepritaikyto dvipusio eismo diegimas sukuria papildomų ir itin probleminių praktinių aspektų, kurie paliekami pačių eismo dalyvių nuožiūrai ir atsakomybei, įskaitant: galimybes apsisukti ar prasilenkti transporto priemonėms, priešpriešinio transporto pirmumą, eismo saugumo iššūkius, kuriuos kelia mišrus eismas, t. y. dviratininkų ir dažnai netgi pėsčiųjų eismas važiuojamąja dalimi, kai šaligatviai būna užimti maitinimo įstaigų stalais su lankytojais.

3.3. Ne kartą buvo atkreiptas atsakovo dėmesys į nesaugų eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tai, kad atsakovo sprendimais iš eismo dalyvių reikalaujama neįgyvendinamų ir netgi neteisėtų dalykų. Nepaisant Bendruomenės pastangų, apie visus minėtus Administracijos direktoriaus įsakymus Bendruomenė sužinodavo tik po jų priėmimo. Dėl nei vieno iš jų Administracija nesikonsultavo su Bendruomene nei prieš jų priėmimą, nei po to. Kita vertus, akivaizdu, kad tai netrukdė Administracijai veikti vienašališkai ir sprendimus priiminėti glaudžiai bendradarbiaujant su atskirais ūkio subjektais ir jų veikla tiesiogiai suinteresuotais gyventojais. Administracija nuo pat pradžių vengė ne tik spręsti, bet ir apskritai kalbėti apie eismo saugumo užtikrinimą gatvėje; tema kaskart buvo nukreipiama į lauko kavinių veiklos sąlygas.

3.4. Pareiškėjas iki pat skundžiamo Rašto tikėjosi, jog aptariama situacija gali pradėti keistis, apie sprendimą atsakovas pradės su Bendruomene konstruktyviai diskutuoti, nes Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-108/22 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“ (toliau – ir 2022 m. sausio 14 d. įsakymas) 2 punkte nustatyta, kad „eismo organizavimo sprendinių tikslinimo poreikis bus svarstomas 2023 m. sausio 17 d.“; be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymos 14 punkte Administracijai rekomenduota, viena vertus, užtikrinti, „kad ateityje Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nagrinėjant pareiškėjų kreipimųsi būtų atsižvelgiama į visų tam tikra situacija suinteresuotų asmenų teikiamus siūlymus, užtikrinant jų tinkamą vertinimą“ ir, antra vertus, „pavesti atsakingiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams organizuoti pareiškėjo atstovų ir savivaldybės administracijos viešosios tvarkos, eismo organizavimo specialistų, SĮ „Vilniaus planas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ekspertų, policijos atstovų susitikimą, siekiant aptarti eismo organizavimo bei viešosios tvarkos situaciją (duomenys neskelbtini) gatvėje“.

3.5. Administracijos darbuotojai organizavo du susitikimus, į kuriuos pakvietė ir Bendruomenę. 2022 m. spalio 18 d. organizavo Administracijos Eismo organizavimo skyriaus vedėjas, jame dalyvavo ir vicemeras T. G., tačiau Bendruomenės nariai neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės dėl eismo organizavimo problemų gatvėje bei pasiūlyti galimų sprendimų. Organizatoriams nepavyko suvaldyti pačių pasikviestų ūkio subjektų. 2023 m. sausio 11 d. susitikimą organizavo Administracijos Miestovaizdžio skyriaus vyresnioji patarėja, dalyvavo ir Administracijos Eismo organizavimo skyriaus vedėjas. Organizatoriai pateikė du naujus lauko kavinių išdėstymo 2023 m. galimybių planus, kurie rėmėsi jau esamu eismo organizavimu; Bendruomenės nariai žodžiu ir raštu pristatė savo poziciją, kodėl nei viena iš pateiktų schemų negerina jau ir taip blogos situacijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, pateikė savo siūlymus. Organizatoriai pažadėjo pasiūlymus išnagrinėti ir organizuoti dar vieną susitikimą, tačiau jis neįvyko.

3.6. Administracijos direktoriaus įsakymais eismo ribojimai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo nuolat pratęsiami, kol iš laikinų tapo nuolatiniais, tačiau pats eismo ribojimų pobūdis iš esmės nepasikeitė iki šiol, gatvės fizinės charakteristikos taip pat nepakito. Dėl tos pačios priežasties išlieka aktualus ir „(duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) mieste eismo saugumo auditas“, kurio išvados skelbia: „1. (duomenys neskelbtini) gatvė yra 3,5 m pločio vienos eismo juostos gatvė. Tokiomis sąlygomis dvipusio eismo organizavimas neatitinka keliamų reikalavimų ir vien važiuojamąja dalimi yra neįmanomas. 2. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį iš abiejų pusių juosia šaligatviai, įrengti iki pastatų pamatų, jų pločiai skirtingi. Saugiam pėsčiųjų eismui užtikrinti reikalingas bent 1,5 m.“

3.7. Nepaisant, jog eismo ribojimai buvo daug kartų pratęsti, savaime tai nepadaro eismo organizavimo tvarkos nei nusistovėjusia, nei teisėta. Bendruomenė 2023 m. sausio 13 d. atsiliepime pakartojo susirūpinimą dėl eismo saugumo gatvėje ir išdėstė poziciją, kad vien tik didinant lauko kavinių plotus bei lankytojų koncentraciją, nesprendžiant ligšioliniais Administracijos direktoriaus įsakymais sukurtų eismo organizavimo problemų, situacija toliau prastės. Be to, atkreipė dėmesį, kad šiose schemose matosi tik architekto pasiūlymai ir nėra jų vertinimo eismo saugumo aspektu, įskaitant tai, kad šie sprendiniai būtų derinti su atestuotais transporto specialistais, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijoje, su policijos atstovais. Pateiktos lauko kavinių išdėstymo schemos esminį poveikį turės eismo saugumui, o (duomenys neskelbtini) gatvė yra intensyvaus ir svarbaus susisiekimo dalis visiems eismo dalyviams.

3.8. Rašte atsakovas iš esmės tik patvirtina, kad jis neatsižvelgs į jokius esminius Bendruomenės argumentus. Administracija toliau ignoruoja pagrindinę – eismo saugumo – problemą, pasitelkdama bendro pobūdžio argumentą dėl kilpinio eismo ir „dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų susitikimo metu išsakytą palaikymą eismo ribojimų pratęsimui.“ Bendruomenė dėstė dar 2020 m. gegužės 14 d. rašte – savaime nėra jokios prieštaros tarp kilpinio eismo organizavimo ir eismo saugumo, t. y. eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje galima organizuoti pagal saugaus eismo reikalavimus ir neatveriant jo tranzitiniam eismui. Esmė – kurioje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje eismą apriboti ir kaip organizuoti bei užtikrinti jo saugumą likusiose gatvės dalyse. Administracija nepateikė argumentuoto pagrindimo, kodėl vienintelė tinkama vieta eismui riboti yra (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje. Taip pat pagal kilpinio eismo schemas tranzitinis eismas teoriškai nutrauktas ir gretimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau realybėje taip nėra – ir tai puikus praktinis pavyzdys analogiškoje situacijoje, kad kilpinio eismo schemos nėra aukščiau saugaus eismo interesų. Administracija iš dviejų lauko kavinių schemų renkasi tą, kuri eismo saugumo situaciją blogina labiausiai. Neišsprendus saugaus eismo organizavimo klausimo, nagrinėti antraeilius – lauko kavinių įrengimo reikalavimų išpildymo – klausimus šiame etape nėra prasmės.

3.9. Skundžiamas Raštas glaudžiai susijęs su atsakovo neveikimu, kuris pasireiškia nuosekliu, sistemingu vengimu atlikti savo pareigas eismo saugumo srityje. Net ir žinodama, kad keletą metų keliami klausimai dėl Administracijos direktoriaus įsakymais sukeltos eismo nesaugumo situacijos, dėl kurios taip pat atliktas ir eismo saugumo auditas, Administracija nesprendžia problemų, neatsako argumentuotai į klausimus.

3.10. Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-108/22 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“ 2 punkte nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. bus vertinamas „eismo organizavimo sprendinių tikslinimo poreikis“. Bendruomenė tik rengdama šį skundą sužinojo apie Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymą, kuriuo panaikintas ankstesnis įsakymas. Apie šį pokytį nebuvo jokios informacijos viešojoje erdvėje, apie jį taip pat neužsiminė atsakovo atstovai antrajame susitikime. Bendruomenei nežinoma, ar Administracija būtų įgyvendinusi bent vieną Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymos 14 punkte išdėstytą rekomendaciją.

3.11. Bendruomenės skundo 22–24 punktuose, taip pat Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymoje aptartos teisės aktų nuostatos atskleidžia Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo 1.1 punkto neteisėtumą bent trimis aspektais: nepaisoma konkrečių statybos techninio reglamento reikalavimų (dėl to iš eismo dalyvių reikalaujama neįgyvendinamų ir netgi neteisėtų dalykų, ir sukuriama eismo požiūriu nesaugi situacija); nepaisoma eismo saugumo sampratos ir principų apskritai (dėl to netinkamai naudojamasi suteiktomis galiomis, įskaitant tai, kad Įsakymas klaidingai grindžiamas būtent teisės aktais šioje srityje; kartu nevykdomos su tuo susijusios pareigos); nepaisoma vietos savivaldos ir viešojo administravimo principų (dėl to Įsakymo sprendiniai ne tik nesuderinami su teisės aktais, bet ir nustatyti atvirai diskriminaciniu būdu bei, galbūt, supainiojus interesus).

3.12. Papildomuose paaiškinimuose, pateiktuose 2023 m. balandžio 24 d., pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje savo veiklą jau pradėjo baras „Bromas“ ir, galbūt, kiti barai bei viešojo maitinimo įstaigos, todėl nesuprantamas atsakovo teiginys, jog nauji leidimai prekiauti lauko kavinėse (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje neišduodami. 2022 m. spalio 18 d. susitikime dalyvavę specialiųjų tarnybų atstovai turėjo esminių pastabų eismo organizavimo tvarkai. Atsakovas elgiasi nenuosekliai, neigė norminį Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo pobūdį, nes analogiškas Administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. įsakymas, kuris buvo skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. AG-374/03-2021 buvo pripažintas kaip norminis aktas, o byla tuo pagrindu nutraukta.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Lauko kavinių schemos leidimams gauti ant šaligatvio prie lauko kavinių turimų patalpų formuojamos pagal gautą prašymą išduoti leidimą prekiauti lauko kavinėje. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyrius patikrina, ar pagal pateiktą prašymą tinka pernykštė schema. Jei situacija pasikeitusi (pagal visuomenei pristatytą schemą), savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) Vilniaus planas parengia naują schemą, kurią teikia Licencijavimo ir leidimų skyriui leidimui prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje išduoti. Administracijos Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 21 d. posėdyje buvo apsvarstytas klausimas dėl lauko kavinių įrengimo ir leidimų prekiauti (teikti paslaugas) jose išdavimo (duomenys neskelbtini). Komisija nutarė atidėti prašymų svarstymą ir leidimų išdavimą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje, iki bus gauta informacija dėl lauko kavinių terasų sumontavimo ir jų išmontavimo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, todėl leidimai prekiauti lauko kavinėse (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, Vilniuje, tuo metu nebuvo išduodami. Nuspręsta išduoti leidimus lauko kavinėse (duomenys neskelbtini) gatvėje tik prie maitinimo paslaugas teikiančio asmens patalpų.

4.2. Pareiškėjo reikalavimas sustabdyti lauko kavinių (duomenys neskelbtini) gatvėje išdėstymo schemų tvirtinimą ir įgyvendinimą, kol bus atliktas esamos eismo organizavimo tvarkos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimas eismo saugumo požiūriu, negali būti įgyvendintas, nes Schemos nėra tvirtinamos jokiu teisės aktu, jos įsigalioja su išduodamu leidimu prekiauti, o leidimai tuo metu nebuvo išduodami.

4.3. Dėl reikalavimo suderinti su Bendruomene visus eismo organizavimo tvarkos ir lauko kavinių išdėstymo (duomenys neskelbtini) gatvėje pakeitimo – prieš tęsiant toje gatvėje eismo ribojimus, 2022 m. spalio 18 d. Administracija 2022 m. spalio 18 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namų salėje, organizavo susitikimą su Bendruomene ir specialiųjų tarnybų atstovais. Apie numatomą susitikimą informavo turimais el. paštais. Susitikime dalyvavo Vilniaus miesto mero pavaduotojas T. G., Administracijos Eismo organizavimo, Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnė, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, seniūnaitė. Po susitikimo, atsižvelgus į susirinkimo metu Bendruomenės išsakytas pastabas, papildomai ties pastatu (duomenys neskelbtini) kelio ženklais Nr. 333 (stovėti draudžiama), kurie nedraudžia sustojus pakrauti, iškrauti krovinį, pažymėtos 2 automobilių sustojimo vietos. Eismo pakeitimai 2022 m. spalio 24 d. buvo suderinti su Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba. Dėl lauko kavinių išdėstymo plotų papildomai su Bendruomene bendrauta 2023 m. sausio 11 d. nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“ platformą. Administracija laikosi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl eismo organizavimo tvarkos ir lauko kavinių išdėstymo (duomenys neskelbtini) gatvėje su (duomenys neskelbtini) gyventojais buvo derinama, taip pat, kaip reikalauja pats pareiškėjas, sprendžiant pasiūlymus dėl eismo organizavimo, eismo saugumo klausimu, susitikime dalyvavo Vilniaus AVPK Vilniaus trečiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė bei Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, seniūnaitė.

4.4. Pareiškėjui Administracijos Miestovaizdžio skyriaus Rašte išsamiai ir argumentuotai paaiškinta, kodėl ir dėl kokių priežasčių Administracija negali pritarti Bendruomenės išdėstytai sąlygai atnaujinti vienpusį eismą (duomenys neskelbtini) gatve. Išnagrinėjus pateiktus pasiūlymus nurodoma, kad reikalavimai lauko kavinių įrengimui, išdėstymui, baldams, denginiams ir kitiems elementams ir estetiniams reikalavimams išdėstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-413/21 „Dėl reikalavimų lauko kavinėms Vilniuje nustatymo“ patvirtintame dokumente (toliau – ir Reikalavimai), kurį yra galimybė peržiūrėti čia https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ef554fe07b5e11eb9601893677bfd7d8. Reikalavimuose įtvirtintos nuostatos atliepia pareiškėjo išdėstytus pasiūlymus. Raštas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, išsamus, pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo abejoti atsakymo teisėtumu bei pagrįstumu.

4.5. Šio skundo nagrinėjimo metu vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu, kuriuo draudžiamas transporto eismas (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje tarp pastatų (duomenys neskelbtini), pirmumą teikiant pėsčiųjų judėjimui. Šie eismo ribojimai tęsiami nuo 2020 metų. Kelio ženklais ribojamas automobilių eismas (duomenys neskelbtini) tarp pastatų (duomenys neskelbtini), nes važiuojant (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės iki pastato (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimai į kiemus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės iki pastato (duomenys neskelbtini) taip pat yra įvažiavimai į kiemus, todėl palikta galimybė į juos įvažiuoti gyventojų transporto priemonėms, o eismas ribojamas kelio ženklais Nr. 312 (Motorinių transporto priemonių ir motociklų eismas draudžiamas, išskyrus aptarnaujantį transportą).

4.6. Tarp (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatų įrengti kelio ženklai Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 853 (išskyrus dviračius), šioje 18 m (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nėra įvažiavimų į kiemus. Šių kelio ženklų įrengimo schema 2020 m. gegužės 7 d. buvo derinta su Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba.

4.7. Pareiškėjo noras – atnaujinti vienpusį eismą (duomenys neskelbtini) gatve, dvipusio eismo organizavimas (duomenys neskelbtini) gatvėje sąlygotas minimaliu automobilių srautu, žemu jo intensyvumu ir ypač mažais greičiais bei tranzitinio eismo uždraudimu, kuomet siekiant pagerinti judėjimo sąlygas pėstiesiems, atverti daugiau erdvių visuomenei, padidinti judėjimo saugą, sumažinti triukšmo ir taršos rodiklius Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje, buvo būtina panaikinti tranzitinio transporto judėjimą įvedant kilpinį eismo organizavimą. Kilpinio eismo principų įvedimas Vilniaus senamiestyje buvo numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 patvirtintame Vilniaus miesto darnaus judumo plane bei Tarybos 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. 1-1902 „Dėl pritarimo projektams, numatytiems Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano veiksmų plane iki 2020 metų ir įgyvendinamiems pagal priemonę Nr. 04.5.1-TID-R-514 „Darnaus judumo priemonių diegimas“. Eismo ribojimo senamiestyje schema, apimanti ir tranzitinio eismo nutraukimą (duomenys neskelbtini), patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 30-1515/20 „Dėl kilpinio eismo zonų senamiestyje patvirtinimo“. Tvirtinant minėtus sprendimus jie buvo teisės aktų nustatyta tvarka viešinami, o Vilniaus miesto darnaus judumo plano rengimo proceso metu konsultacijos su Bendruomene buvo organizuotos ypač plačiai. Vertinant įgyvendinamų tranzito per senamiestį mažinimo veiksmų teigiamus rezultatus ir gyvenamosios aplinkos kokybinius pokyčius, o taip pat dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų išsakytą palaikymą eismo ribojimų pratęsimui, Administracija laikosi pozicijos, kad sprendimas nepritarti pareiškėjo sąlygai atnaujinti vienpusį eismą šia gatve yra pagrįstas ir teisingas.

4.8. (duomenys neskelbtini) šaligatviai ir dalis gatvės yra skirta lauko kavinėms (ant įrengtos pakylos), eismas gatvėje iki pakylos vietos vyksta bendrame sraute.

4.9. Tiek pareiškėjas, tiek kiti (duomenys neskelbtini) gyventojai ir verslo atstovai dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamuose susitikimuose, kuriuose buvo siekiama priimti visiems tinkamus sprendimus. 2023 m. sausio 11 d., vykusio susitikimo metu, buvo svarstomi du Administracijos Miestovaizdžio skyriaus pasiūlymai parengtam kavinių išdėstymui ir eismo organizavimui, susitikime dalyvavo ir pareiškėjas.

4.10. Administracija organizuoja lauko kavinių veiklą viešose miesto vietose vadovaujantis Reikalavimais ir Vyriausio miesto architekto skyriui pavedama: 3.1. organizuoti lauko kavinių teritorijų schemų parengimą pagal išnagrinėtus fizinių ir juridinių asmenų prašymus išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje, Vyriausiojo miesto architekto skyriui pasiliekant teisę šias schemas koreguoti; 3.2. kartu su Infrastruktūros skyriumi ir Eismo organizavimo skyriumi nustatyti galimas vietas įrengti lauko kavines atrankos būdu miesto skveruose, aikštėse, gatvių važiuojamosiose dalyse ir teritorijose, nutolusiose nuo viešojo maitinimo patalpų; 3.3. parengti atrankai skirtus lauko kavinių plotus demonstravimui Vilniaus miesto interaktyviajame žemėlapyje ir juos pateikti Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijai sprendimui dėl atrankos paskelbimo ir terminų priimti.

4.11. Reikalavimai nenustato prievolės atlikti suprojektuotų lauko kavinių plotų viešų aptarimų ar konsultacijų su visuomene, tačiau suprasdama (duomenys neskelbtini) gyventojų poreikius ir interesą dėl lauko kavinių veiklos Administracija, kaip jau buvo nurodyta, 2023 m. sausio 11 d. organizavo viešą atnaujinamų lauko kavinių išdėstymo schemų pristatymą gyventojams ir kavinių valdytojams bei pristatė savo planus prieš pradėdama išduoti leidimus prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėse. Visuomenei buvo pristatytos kelios alternatyvos, jos buvo aptartos ir daugumos dalyvavusių susitikime nuomone parinkta tinkamiausia lauko kavinių išdėstymo schema (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų takuose bei važiuojamojoje dalyje, kurioje ribojamas eismas. Svarbu ir tai, kad susitikimo metu buvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo šioje byloje suinteresuotumo, nes nėra aišku kam minėta asociacija atstovauja, ar tikrai atstovauja gyventojų interesus, ar tai yra vieno, ar kelių asmenų pozicija, nesutinkanti su daugumos (duomenys neskelbtini) gyventojų ir verslo subjektų nuomone.

4.12. Net ir pareiškėjo užsakytame audite nurodoma, kad gatvės kategorija – Ds, nors skunde ne kartą minima, jog gatvė yra akligatvis be apsisukimo galimybės.

4.13. STR 2.06.04:2014 reikalavimai yra taikomi naujai įrengiamoms gatvėms, o ne užstatytose teritorijose, juolab, kad konkrečiu atveju gatvė, dėl kurios yra kilęs ginčas, yra senamiestyje, kuris yra istorinis, statiniai ir gatvės statyti labai senai, todėl akivaizdu, jog nėra galimybės patraukti pastatų ar išplatinti gatvių. Situacijas stengiamasi išspręsti pagal esamus (duomenys neskelbtini) infrastruktūros pločius. Vilniaus miesto senamiestyje yra daug siauresnių ir ilgesnių gatvių, kurios baigiasi aklakeliais, šiose gatvėse taip pat nustatytas abipusis eismas be apsikukimo galimybės pvz., (duomenys neskelbtini) ir t. t. Šiuo konkrečiu atveju ginčas kilęs ne dėl eismo saugumo nustatymo gatvėje, o dėl lauko kavinių schemų įgyvendinimo.

4.14. Vilniaus miesto senamiestis yra gyvenamoji zona, kurioje eismo dalyviai juda gerbdami vieni kitus, praleisdami ir siekdami išvengti pavojingų situacijų. Vilniaus miesto senamiestis nėra naujas infrastruktūros objektas, todėl siekiant įvesti eismą jame, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, taikomasi prie esamų sąlygų. Atitinkamai, dalyje Vilniaus miesto senamiesčio gatvių, nėra galimybės vadovautis reglamento nuostatomis, kurios nustato reikalingus pločius gatvei ar dviračių-pėsčiųjų takui įrengti, dėl esamų infrastruktūros pločių. Nagrinėjamu atveju, siekiant pagerinti situaciją, platesnėje (duomenys neskelbtini) dalyje iki 3 namo yra galimybės apsisukti, vėliau siaurąja (duomenys neskelbtini) važiuoti gali tik gyventojai ir aptarnaujantis transportas pagal įrengtus kelio ženklus. Atkarpa, ribojanti judėjimą gatve, įrengta tarp (duomenys neskelbtini) namų, nes ten nėra įvažiavimų į kiemus, o kitomis atkarpomis palikta galimybė važiuoti tik gyventojams.

4.15. Atsakovas pateikė argumentuotus paaiškinimus, jog nėra galimybės pritarti pareiškėjo išdėstytai sąlygai atnaujinti vienpusį eismą (duomenys neskelbtini) gatve, bei išdėstė poziciją dėl pateiktų pasiūlymų.

4.16. Įsakymas nekuria visuotinai privalomų taisyklių, konkrečiu atveju – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuria, joje esantys kelio ženklai, kurių laikymasis numatytas Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET). Įsakymu pavedama Administracijos Eismo organizavimo skyriui imtis veiksmų pagal kompetenciją, t. y. vykdyti techninių eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbus. Įsakymas turėtų būti vertinamas kaip vidaus tvarką reguliuojantis dokumentas, nurodantis atsakingiems asmenims atlikti darbus pagal kompetenciją, reikalingus saugiam eismui užtikrinti. Pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumui, pirmiausia turi įrodyti, kad tai yra norminis teisės aktas, turintis visuotinio privalomumo požymį, tuomet išnagrinėti tiek akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų, tačiau pareiškėjas Įsakymo punktų neatitikimą aukštesnės galios teisės aktams iš esmės grindžia teisės principų pažeidimu. Toks skundo pagrindimas negali būti laikomas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir pagal jį tinkamas administracinės bylos dėl Administracijos priimto Įsakymo teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme neįmanomas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1899 „Dėl lauko kavinių prekybos be leidimo vietų tvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) gatvėje patvirtinta lauko kavinių prekybos be leidimų vieta, vasaros sezono metu apribojus eismą savaitgalio dienomis gatvės važiuojamojoje dalyje pagal parengtas teritorijų architektūrines specialiąsias sąlygas. 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-3801/22 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“: metams, iki 2024 m. sausio 17 d. atidėtas „eismo organizavimo sprendinių tikslinimo poreikis“.

6.2. Administracija pareiškėjui pateikė paaiškinimus Rašte, akcentavo, kad nėra galimybės atnaujinti vienpusį eismą (duomenys neskelbtini) gatve.

6.3. Administracijos direktorius 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu, vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu, VSĮ 6 straipsnio 32 punktu ir Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 30-1515/20 „Dėl kilpinio eismo zonų Senamiestyje patvirtinimo“ patvirtino šią eismo organizavimo tvarką: 1.1 punktu numatė draudžiamą transporto eismą (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje tarp pastatų (duomenys neskelbtini), pirmumą teikiant pėsčiųjų judėjimui.

7. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei įvertinęs bylos dokumentus, priėjo prie išvados, kad Įsakymo 1.1 punktas yra norminio teisės akto turinio dalis, atitinkanti visus norminiam administraciniam aktui būdingus požymius nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Įsakymas (1.1 punktas) gali ir turi būti skundžiamas tiesiogiai Regionų administraciniam teismui, kadangi turi norminio administracinio akto požymių pagal VAĮ 2 straipsnio 9 punkte įtvirtintą sąvoką. Įsakymas viešojo administravimo subjekto priimtas oficialus, viešas rašytinis dokumentas, registruotas teisės aktų registre; Įsakyme yra teisės normų, kuriomis išreikštas teisėkūros subjekto sprendimas, daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

8. Teismui nekilo abejonių, kad Įsakymo 1.1 punktas yra norminio teisės akto turinio dalis, taip pat nekilo abejonių ir dėl šio punkto atitikimo STR 2.06.04:2014 32, 33 ir 331 punktams, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 daliai, 4 straipsnio 2 ir 3 punktams, 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktams, 111 straipsnio 8 daliai, VSĮ 4 straipsnio 9, 10 ir 12 punktams, 6 straipsnio 32 punktui, VAĮ 3 straipsnio 6 punktui. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ne teisiniais motyvais, jie yra bendro pobūdžio, be to, nepateikta konkreti teisinė motyvacija. Tai patvirtina, kad tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinys, tiek aukštesnės galios teisės akto turinys pareiškėjo nėra išnagrinėti ir nepateikta konkreti teisinė nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių aktų, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas kaip nepagrįstą atmetė prašymą ištirti norminio akto teisėtumą (ABTĮ 113 str. 2 d. 4 p.).

9. Teismas pažymėjo, kad Reikalavimai numato reikalavimus lauko kavinėms, jų įrengimui, išdėstymui, baldams, denginiams ir kitiems elementams ir estetiniams reikalavimams. Tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 patvirtintame Vilniaus miesto darnaus judumo plane bei Tarybos 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. 1-1902 „Dėl pritarimo projektams, numatytiems Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano veiksmų plane iki 2020 metų ir įgyvendinamiems pagal priemonę Nr. 04.5.1-TID-R-514 „Darnaus judumo priemonių diegimas“ buvo numatytas kilpinio eismo principų įvedimas Vilniaus senamiestyje. STR 2.06.04:2014 1 skyriaus 1 punktas nurodo, kad STR 2.06.04:2014 nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 30-1515/20 „Dėl kilpinio eismo zonų senamiestyje patvirtinimo“ buvo patvirtinta eismo ribojimo senamiestyje schema, apimanti ir tranzitinio eismo nutraukimą (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad STR 2.06.04:2014 taikomas naujai įrengiamoms gatvėms, o ne užstatytose teritorijose. Šiuo konkrečiu atveju ginčas kilęs dėl gatvės istoriniame senamiestyje, statiniai ir gatvės statyti labai senai. Nėra galimybės patraukti pastatų ar išplatinti gatvių, todėl, teismo vertinimu, atitinkamai, situacijas stengiamasi išspręsti pagal esamus (duomenys neskelbtini) infrastruktūros pločius.

10. Teismas pareiškėjo reikalavimą sustabdyti lauko kavinių (duomenys neskelbtini) išdėstymo schemų tvirtinimą ir įgyvendinimą, kol bus atliktas esamos eismo organizavimo tvarkos šioje gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimas eismo saugumo požiūriu, atmetė kaip nepagrįstą, nes byloje nėra duomenų, kad Schemos yra patvirtintos teisės aktais ir būtų įsigaliojusios. Jos įsigalioja su išduodamu leidimu prekiauti. Byloje nėra duomenų, kad leidimai šiuo metu yra išduoti.

11. Teismas taip pat atmetė skundo argumentus dėl Administracijos veikimo vienašališkai ir nebendradarbiavimo su pareiškėju, nes, remiantis bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovas organizavo ne vieną susitikimą su Bendruomene. Byloje pateikti susirašinėjimai, informacija apie organizuojamus svarstymus buvo siųsti pareiškėjui, todėl tiek pareiškėjas, tiek kiti (duomenys neskelbtini) gyventojai ir verslo atstovai buvo tinkamai informuojami ir įtraukiami į pasitarimus, dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamuose susitikimuose, kuriuose buvo siekiama priimti visiems tinkamus sprendimus. Sprendžiant eismo saugumo klausimus, susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnė, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, seniūnaitė.

12. Teismas, įvertinęs bylos dokumentus, nusprendė, kad skundžiamas atsakovo Raštas yra išsamus ir argumentuotas, Administracija tinkamai ir išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių negali pritarti Bendruomenės išdėstytai sąlygai atnaujinti vienpusį eismą (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus pasiūlymus, aiškiai nurodė, jog reikalavimai lauko kavinių įrengimui, išdėstymui, baldams, denginiams ir kitiems elementams ir estetiniams reikalavimams, išdėstyti Reikalavimuose.

13. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Bendruomenė skunde aktualias teisės aktų nuostatas nurodė 22–24 punktuose. Skunde ne tik pacituotos atitinkamos nuostatos, bet ir pabrauktos konkrečios vietos, kurių, Bendruomenės vertinimu, nepaisė Administracija priimdama skundžiamą Įsakymą. Tose vietose, kur nuostatos labiau techninės ar mažiau akivaizdžios, papildomai parašyti komentarai. Neatsižvelgiant į tai, visas skundas iš esmės ir buvo skirtas išaiškinti teisinį ir faktinį šių nuostatų taikymo kontekstą.

14.2. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu. Pagal šią nuostatą, „Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius (...) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose“. Taigi, skirtingai, nei mano Administracija, šis ginčas neišvengiamai yra susijęs su eismo saugumu. Dar daugiau, Bendruomenė poreikį užtikrinti eismo saugumą kaip pagrindinį interesą nuosekliai akcentavo nuo pat pradžių. Bendruomenė skundo 23 punkte nurodė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, kurios yra aktualios šiame kontekste. Jos apibrėžia, be kita ko, kas yra eismo saugumo užtikrinimas (2 str. 18 d.), kokie yra eismo saugumo užtikrinimo principai (4 str.), kokios yra atsakovo pareigos šioje srityje (11 str. 1 ir 3 p.), įskaitant dėl eismo saugumo audito išvadų (111 str. 8 d.).

14.3. Administracija per visą šį laiką taip ir nepateikė nei vieno argumentuoto teiginio, kaip konkrečiai eismo pertvarka vienpusėje (duomenys neskelbtini) gatvėje – uždraudžiant eismą tarp pastatų (duomenys neskelbtini) – yra susijusi eismo saugumo užtikrinimu. Ši eismo pertvarka prasidėjo visiškai ne eismo saugumo užtikrinimo tikslais, o nuo lauko kavinių prekybos be leidimų vietų tvirtinimo (žr. skundo 6, 7, 8 p.). Nors vėliau atsirado nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Administracijos požiūris į gatvę ne kaip į susisiekimo statinį, o kaip į lauko kavinių prekybos vietą laikui bėgant nesikeitė ir ji kaskart temą nukreipdavo į šalutinius, su eismo saugumu nieko bendra neturinčius dalykus. Taip pat ir skundžiamas Raštas tą puikiai iliustruoja: jis buvo gautas iš Miestovaizdžio skyriaus, o jo turinyje nei karto nepaminėtas eismo saugumas, tačiau papunkčiui išvardinti reikalavimai lauko kavinių įrengimui. Kaip ir pažymima Bendruomenės patikslinto skundo 2 punkte, visa tai reiškia, kad yra nepaisoma eismo saugumo sampratos ir principų apskritai – dėl to Administracija netinkamai naudojasi suteiktomis galiomis, įskaitant tai, kad skundžiamas Įsakymas klaidingai grindžiamas būtent teisės aktais šioje srityje; kartu nevykdomos su tuo susijusios pareigos. Nors Įsakymas grindžiamas eismo saugumo užtikrinimu ir tai yra kertinis klausimas tinkamam visos bylos išnagrinėjimui, teismas sprendimo motyvuose nei karto nepamini eismo saugumo ir šio aspekto apskritai nenagrinėja.

14.4. Skundo 17.1 punkte jau minėta, kad eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje galima organizuoti pagal saugaus eismo reikalavimus ir neatveriant jo tranzitiniam eismui. Esmė – kurioje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje eismą apriboti ir kaip organizuoti eismą bei užtikrinti jo saugumą likusiose gatvės dalyse. Tokie sprendimai yra įmanomi, ir pati Bendruomenė pasiūlymus teikė dar 2020 m. gegužės 14 d. Iš kitos pusės, atsakovas iki šiol taip ir nepateikė jokio argumentuoto pagrindimo, kodėl vienintelė tinkama vieta eismui riboti yra (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje, tarp pastatų (duomenys neskelbtini) – kaip nurodyta skundžiamame Įsakyme. Teismas sprendimo motyvuose to taip pat nenagrinėja. Teismas beveik pažodžiui atkartoja Administracijos atsiliepime išdėstytus teiginius.

14.5. Bendruomenės vertinimu, kilpinis eismas ir teisės aktų reikalavimai eismo saugumo srityje nėra nesuderinami dalykai ir neturėtų būti priešinami, o kilpinis eismas naudojamas kaip argumentas, kodėl (duomenys neskelbtini) gatvė eismo saugumo požiūriu turėtų būti traktuojama kitaip, nei kitos gatvės. Bendruomenė jau minėjo, kad eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje įmanoma organizuoti pagal saugaus eismo reikalavimus ir neatveriant jo tranzitiniam eismui. Administracijos pareiga yra užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 p.). STR 2.06.04:2014 nuostatos tuo požiūriu yra labai konkrečios. Bendruomenės skundo 22 punkte išrašytos ir pakomentuotos (duomenys neskelbtini) gatvei taikytinos STR 2.06.04:2014 nuostatos. Jos taip pat aptartos prie Bendruomenės skundo pridedamame „(duomenys neskelbtini) eismo saugumo audite“. Administracija nei imasi spręsti šiame audite nurodytas problemas, nei į tuos klausimus argumentuotai atsako.

14.6. Teismo teiginys, kad STR 2.06.04:2014 taikomas naujai įrengiamoms gatvėms, o ne užstatytose teritorijose, prieštarauja paties pacituotam STR 2.06.04:2014 1 skyriaus 1 punktui. Tai yra akivaizdžiai klaidingas teiginys. STR 2.06.04:2014 yra pagrindinis dokumentas, kuriuo projektuojamos visos gatvės miestuose ne tik jas tiesiant, bet ir rekonstruojant bei remontuojant. Teismo sprendime ignoruojama ta aplinkybė, kad STR 2.06.04:2014 ir galėjo, ir turėjo, ir buvo taikytas (duomenys neskelbtini) gatvėje ją rekonstruojant 2016–2017 m. Kaip ir nurodyta Bendruomenės skunde, (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuota ir rekonstruota kaip Ds kategorijos gatvė, pritaikyta tik vienpusiam eismui. Taigi, ji buvo pritaikyta prie esamų aplinkybių, atitiko ir saugaus eismo, ir STR 2.06.04:2014 reikalavimus, ir kurį laiką po rekonstrukcijos buvo naudojama pagal savo paskirtį – kaip ir istoriškai ilgą laiką iki tol. Visai kas kita – vėlesniais Administracijos sprendimais atiduoti ruožą vienpusės (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje, tarp pastatų (duomenys neskelbtini), lauko kavinių prekybai, o likusiose neuždarytose atkarpose eismą pradėti leisti abiem kryptimis ir aiškinti, kad „nepatraukus pastatų“ ar „neišplatinus gatvių“ neįmanoma laikytis STR 2.06.04:2014 reikalavimų. Bendruomenės vertinimu, tai tikslo siekimas nesirenkant priemonių, net jei dėl to nepaisoma teisės aktų reikalavimų. Kaip ir pažymima Bendruomenės patikslinto skundo 2 punkte, nustojus paisyti konkrečių STR 2.06.04:2014 reikalavimų, iš eismo dalyvių reikalaujama neįgyvendinamų ir netgi neteisėtų dalykų, ir sukuriama eismo požiūriu nesaugi situacija. Darydamas klaidingą prielaidą dėl STR 2.06.04:2014 privalomumo, teismas sprendimo motyvuose ne tik nenagrinėja šio aspekto, bet ir sukuria pavojingą ir toli siekiantį precedentą, pagal kurį miestuose esančioms gatvėms taps nebeprivalomas.

14.7. Skundas buvo pateiktas prieš daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką, ypač iki NATO viršūnių susitikimo, buvo dienų, kai uždarytuose (duomenys neskelbtini) gatvės ruožuose dėl įrengtų platformų lauko terasoms kildavo problemų pėsčiųjų eismui apskritai. Neskaitant to, neuždarytuose (duomenys neskelbtini) gatvės ruožuose kaip ir anksčiau, taip ir dabar pėstieji dėl lauko kavinių išsidėstymo negali naudotis šaligatviais ir priversti eiti važiuojamąja dalimi. Tokiu būdu lauko kavinės (duomenys neskelbtini) gatvėje sezono metu veikė nuolat. Kokiais pagrindais tai yra įmanoma, jei leidimai nėra išduoti, turbūt gali paaiškinti tik Administracija.

14.8. Susitikimų organizavimas ir pakvietimas į juos yra viena, o kas tuose susitikimuose buvo aptariama, ar buvo deramai įvertinti visų pusių argumentai, kokie sprendimai priimti – visai kas kita. Pavyzdžiui, Bendruomenė savo papildomuose paaiškinimuose pažymėjo, kad 2022 m. spalio 18 d. susitikime dalyvavę specialiųjų tarnybų atstovai turėjo esminių pastabų eismo organizavimo tvarkai, tačiau tai nėra niekur atspindėta, nes susitikimo protokolas nebuvo rengiamas. Kita vertus, Bendruomenė bent jau turi ir, prireikus, gali pasidalinti 2023 m. sausio 11 d. nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“ platformą organizuoto susitikimo įrašu, kuris taip pat yra iškalbingas dėl diskusijų turinio. Šiame kontekste kyla klausimas, kurį Bendruomenė akcentavo ir savo skundo 17.2 punkte – kaip gali taip būti, kad siekiant „priimti visiems tinkamus sprendimus“ Administracija galiausiai iš dviejų lauko kavinių schemų pasirenka tą, kuri eismo saugumo situaciją blogina labiausiai. Kaip ir pažymima Bendruomenės patikslinto skundo 2 punkte, tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip nepaisoma vietos savivaldos ir viešojo administravimo principų, dėl to skundžiamo Įsakymo sprendiniai ne tik nesuderinami su teisės aktais, bet ir nustatyti atvirai diskriminaciniu būdu bei, galbūt, supainiojus interesus. Teismas sprendimo motyvuose nenagrinėja, kas buvo aptariama tokio pobūdžio susitikimuose, ir pakankamu laiko patį jų organizavimo faktą.

14.9. Bendruomenė 2023 m. sausio 13 d. atsiliepime kėlė susirūpinimą dėl eismo saugumo gatvėje ir išdėstė poziciją, kad vien tik didinant lauko kavinių plotus bei lankytojų koncentraciją, ir, nesprendžiant ligšioliniais Administracijos direktoriaus įsakymais sukurtų eismo organizavimo problemų, situacija toliau prastės. Administracijos atsakyme eismo saugumas nepaminėtas nei karto, tačiau papunkčiui išvardinti reikalavimai lauko kavinių įrengimui, išdėstymui, baldams, denginiams ir kitiems elementams ir estetiniams reikalavimams. Nepaisant to, teismas Raštą laiko išsamiu ir argumentuotu.

14.10. Bylos nagrinėjimas teisme užtruko ypač ilgai – daugiau nei dvejus metus. Nors apie tai skundžiamame teismo sprendime nieko neužsimenama, ir apie tai nebuvo informacijos viešumoje, per šį laiką neteko galios skundžiamas Įsakymas – jis buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 955-101/24 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“; savo ruožtu, šis buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. vasario 5 d. potvarkiu Nr. 955-172/25 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“ (toliau – ir galiojantis Potvarkis). Visgi, galiojantis Potvarkis yra analogiškas skundžiamam Įsakymui, kitos teisinės ir faktinės aplinkybės taip pat nepasikeitė. Dėl to Bendruomenė mano, kad visa tai, kas buvo pasakyta dėl skundžiamo Įsakymo, taikytina ir galiojančiam Potvarkiui, tačiau prašo toliau tirti būtent galiojančio Potvarkio teisėtumą.

14.11. 2022 m. gruodžio 22 d. įsakyme buvo numatyta eismo organizavimo sprendinių tikslinimo poreikį vertinti 2024 m. sausio 17 d., o 2024 m. sausio 19 d. potvarkyje Nr. 955-101/24 – tokį poreikį vertinti 2025 m. sausio 6 d., į Bendruomenę dėl to nebuvo kreiptasi.

14.12. Teismo sprendimas yra ypač paviršutiniškas. Šio sprendimo motyvuose iš esmės yra atkartojami Administracijos teiginiai, kartu visiškai ignoruojant tą aplinkybę, kad tai yra ginčas visų pirma dėl eismo saugumo užtikrinimo, o ne dėl lauko kavinių įrengimo. Dėl to nenagrinėjamas skundžiamo Įsakymo atitikimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui, nors šiuo pagrindu skundžiamas Įsakymas ir buvo priimtas. Dar daugiau, Sprendime konstatuojama, kad šiame kontekste nėra privalomas ir STR 2.06.04:2014, nors tai prieštarauja ir šio reglamento 1 punktui, ir tai aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo rekonstruota vadovaujantis šiuo reglamentu. Dėl to visas sprendimas motyvuojamas ne tik klaidingais pagrindais, bet ir toliau skatina Administraciją veikti vadovaujantis visai kitais, nei eismo saugumas, interesais, net jei dėl to nepaisoma teisės aktų reikalavimų. Kadangi teismas atmetė Bendruomenės reikalavimus formaliais pagrindais, netgi nesigilindamas į bylos esmę, neišnagrinėjęs reikalavimų iš esmės, neištyręs daugybės įrodymų, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

15.1. Apeliaciniame skunde iš esmės yra pateikiami tie patys argumentai, kurie buvo dėstomi skunde ir patikslintame skunde, plačiai cituojamos teisės aktų nuostatos, analizuojami Administracijos atsiliepimuose teikiami argumentai. Taip pat cituojamas teismo sprendimas, tačiau nepateikiant aiškių argumentų, kurie galėtų pagrįsti tai, kad teismas priėmė netinkamą, nepagrįstą sprendimą.

15.2. Pareiškėjas Įsakymo punktų neatitikimą aukštesnės galios teisės aktams iš esmės grindžia teisės principų pažeidimu. Kaip sprendime nurodė ir teismas, pareiškėjo prašymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ne teisiniais motyvais, jie yra bendro pobūdžio, be to, nepateikta konkreti teisinė motyvacija.

15.3. Dvipusio eismo organizavimas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra sąlygotas minimaliu automobilių srautu, žemu jo intensyvumu ir ypač mažais greičiais bei tranzitinio eismo uždraudimu, kuomet siekiant pagerinti judėjimo sąlygas pėstiesiems, atverti daugiau erdvių visuomenei, padidinti judėjimo saugą, sumažinti triukšmo ir taršos rodiklius Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje, buvo būtina panaikinti tranzitinio transporto judėjimą įvedant kilpinį eismo organizavimą. Kilpinio eismo principų įvedimas Vilniaus senamiestyje buvo numatytas Tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 patvirtintame Vilniaus miesto darnaus judumo plane bei Tarybos 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. 1-1902 „Dėl pritarimo projektams, numatytiems Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano veiksmų plane iki 2020 metų ir įgyvendinamiems pagal priemonę Nr. 04.5.1-TID-R-514 „Darnaus judumo priemonių diegimas“. Eismo ribojimo senamiestyje schema, apimanti ir tranzitinio eismo nutraukimą (duomenys neskelbtini), patvirtinta Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 30-1515/20 „Dėl kilpinio eismo zonų senamiestyje patvirtinimo“. Tvirtinant minėtus sprendimus jie buvo teisės aktų nustatyta tvarka viešinami, o Vilniaus miesto darnaus judumo plano rengimo proceso metu konsultacijos su bendruomene buvo organizuotos ypač plačiai. Svarbu tai, kad įvedus tranzito per senamiestį mažinimo veiksmus buvo pastebėti gyvenamosios aplinkos kokybiniai pokyčiai, kurie sulaukė žmonių, o taip pat dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų palaikymo eismo ribojimų pratęsimui.

15.4. STR 2.06.04:2014 yra taikomas naujai įrengiamoms gatvėms, o ne užstatytose teritorijose, juolab, kad konkrečiu atveju gatvė, dėl kurios yra kilęs ginčas, yra senamiestyje, kuris yra istorinis, statiniai ir gatvės statyti labai senai, todėl akivaizdu, jog nėra galimybės patraukti pastatų ar išplatinti gatvių. Atitinkamai, situacijas stengiamasi išspręsti pagal esamus (duomenys neskelbtini) infrastruktūros pločius. Dalyje Vilniaus miesto senamiesčio gatvių nėra galimybės vadovautis reglamento nuostatomis, kurios nustato reikalingus pločius gatvei ar dviračių-pėsčiųjų takui įrengti, dėl esamų infrastruktūros pločių.

15.5. Administracija spręsdama klausimą dėl eismo organizavimo tvarkos ir lauko kavinių išdėstymo (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo susitikusi su Bendruomene, tarėsi ir derino, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti. Be to, sprendžiant pasiūlymus dėl eismo organizavimo, eismo saugumo klausimu, susitikime dalyvavo Vilniaus AVPK Vilniaus trečiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė bei Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, seniūnaitė. Raštas yra argumentuotas, teisiškai pagrįstas, todėl jo naikinti nebuvo ir nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

15.6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesugebėjo įrodyti nei vieno iš ABTĮ įtvirtintų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų ar teismo sprendimo neteisėtumo ir todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus 2023 m. vasario 8 d. rašto Nr. A51-25057/23 (3.3.2.26E-MVA) „Dėl eismo ribojimo ir lauko kavinių (duomenys neskelbtini) gatvėje veiklos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Administraciją: i) sustabdyti lauko kavinių (duomenys neskelbtini) gatvėje išdėstymo schemų tvirtinimą ir įgyvendinimą, kol bus atliktas esamos eismo organizavimo tvarkos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimas eismo saugumo požiūriu; ii) atlikti esamos eismo organizavimo tvarkos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimą eismo saugumo požiūriu (pageidautina, parengtą Transporto kompetencijų agentūros, taip pat teikiant svarstyti Eismo saugumo komisijai); iii) suderinti su Bendruomene visus eismo organizavimo tvarkos ir lauko kavinių išdėstymo (duomenys neskelbtini) gatvėje pakeitimus. Pareiškėjas prašė ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-3801/22 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“ 1.1 punkto atitikimą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32, 33 ir 33¹ punktams; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 daliai, 4 straipsnio 2 ir 3 punktams, 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktams, 111 straipsnio 8 daliai; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9, 10 ir 12 punktams, 6 straipsnio 32 punktui; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punktui.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad: i) Įsakymo 1.1 punktas yra norminio teisės akto turinio dalis, nekyla abejonių ir dėl šio punkto atitikimo nurodytiems teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo prašymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ne teisiniais motyvais, jie yra bendro pobūdžio, be to, nepateikta konkreti teisinė motyvacija; ii) Rašto naikinti nėra teisinio pagrindo, jis atitinka teisės aktų reikalavimus, yra išsamus ir argumentuotas, Administracija tinkamai ir išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių negali pritarti Bendruomenės išdėstytai sąlygai atnaujinti vienpusį eismą (duomenys neskelbtini); iii) reikalavimas sustabdyti lauko kavinių (duomenys neskelbtini) išdėstymo schemų tvirtinimą ir įgyvendinimą, kol bus atliktas esamos eismo organizavimo tvarkos šioje gatvėje ir siūlomų naujų schemų vertinimas eismo saugumo požiūriu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra duomenų, kad Schemos yra patvirtintos teisės aktais ir būtų įsigaliojusios. Jos įsigalioja su išduodamu leidimu prekiauti. Byloje nėra duomenų, kad leidimai šiuo metu yra išduoti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes jis nemotyvuotas, beveik pažodžiui atkartoja atsakovo atsiliepimo argumentus, netinkamai taikyti teisės aktai, byla neišnagrinėta, nepasisakyta dėl pagrindinių pareiškėjo argumentų, įskaitant, bet neapsiribojant, eismo saugumo užtikrinimą.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

21. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

22. Viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

23. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, daro išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų:

24.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo, tačiau nenustatė, kokios procedūros metu šis Raštas priimtas ir ar tai yra galutinis sprendimas procedūroje:

24.2. Rašte nurodyta, kad juo atsakoma į 2023 m. sausio 11 d. raštą Nr. 50-1377/23 (toliau – ir Pareiškėjo kreipimasis). Taip pat Rašte nurodyta, kad 2023 m. sausio 11 d. vyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų ir (duomenys neskelbtini) gyventojų bei ten dirbančių įmonių susitikimas dėl lauko kavinių veiklos 2023 m., kuriame buvo atsakyta į dalį pareiškėjo kreipimosi klausimų. Pareiškėjo kreipimesi nurodoma, kad pareiškėjas išnagrinėjo pagal Vilniaus miesto administracijos užsakymą UAB „Vilniaus planas“ parengtas lauko kavinių išdėstymo 2023 m. galimybių nagrinėjimo schemas (duomenys neskelbtini) gatvei. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė ir lieka neaišku: i) kokia viešojo administravimo procedūra vyko; ii) ar skundžiamas Raštas yra procedūros dalis, ar galutinis sprendimas. Galimai vyko procedūra ar jos dalis, kuri minima 2022 m. rugsėjo 26 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje „Dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini) gatvės bendruomenė“ skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ Nr. 4D-2021/2-1485 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo rekomenduota atkreipti dėmesį į tyrimo metu nustatytą asociacijos „S. gatvės bendruomenė“ teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejį bei imtis veiksmų <...>, pavesti atsakingiems atsakovo tarnautojams organizuoti asociacijos atstovų ir savivaldybės administracijos viešosios tvarkos, eismo organizavimo specialistų, SĮ „Vilniaus planas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ekspertų, policijos atstovų susitikimą, siekiant aptarti eismo organizavimo bei viešosios tvarkos situaciją (duomenys neskelbtini) gatvėje).

24.3. Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus susiję su 2023 m., todėl pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą 2025 m. (2025 m. sausio 14 d. sudaryta kolegija bylai nagrinėti ir byla paskirta nagrinėti 2025 m. kovo 4 d., 2025 m. kovo 4 d. byla išnagrinėta ir teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. balandžio 2 d., 2025 m. balandžio 2 d. priimtas ir paskelbtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas) buvo būtina imtis aktyvių veiksmų ir aiškintis pareiškėjo reikalavimų aktualumą, pareiškėjo poziciją, ar palaiko reikalavimus, išaiškinti pareiškėjui jo turimas procesines teises. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai apsibrėžti skundo ribas bei padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), galėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus ar aplinkybes (jei jos teismui nebuvo aiškios) per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

24.4. Byloje nenustatytos ir įrodymais nepagrįstos faktinės aplinkybės:

24.4.1. Atsakovo atsiliepime buvo nurodyta, kad „Savivaldybės administracijos Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos 2023 m. kovo 21 d. posėdyje buvo apsvarstytas klausimas dėl lauko kavinių įrengimo ir leidimų prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėse išdavimo (duomenys neskelbtini). Komisija nutarė atidėti prašymų svarstymą ir leidimų išdavimą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje iki bus gauta informacija dėl lauko kavinių terasų sumontavimo ir jų išmontavimo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, todėl leidimai prekiauti lauko kavinėse (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, Vilniuje, šiuo metu nėra išduodami. Komisijoje nuspręsta išduoti leidimus lauko kavinėse (duomenys neskelbtini) gatvėje tik prie maitinimo paslaugas teikiančio asmens patalpų.“ Jei ginčui teisingai išspręsti aktuali ši informacija (tai lemia vykdytos viešojo administravimo procedūros esmė), šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, nėra duomenų apie minimas procedūras po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje 2023 m.

24.4.2. Atsakovas nurodo, kad buvo organizuojami susitikimai su pareiškėju: 2022 m. spalio 18 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini) namų salėje ir 2023 m. sausio 11 d. nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“ platformą (asociacija „(duomenys neskelbtini) gatvės bendruomenė“ susitikime dalyvavo ir teikė pasiūlymus, į kuriuos, be kita ko, buvo atsakyta 2023 m. vasario 8 d. raštu Nr. A51-25057/23(3.3.2.26E-MVA), tačiau byloje nėra įrodymų apie šių susitikimų tikslą ir turinį (protokolų, garso įrašų, jei tokie buvo daromi, ar pan.). Byloje esant ginčui dėl susitikimų turinio, turi būti renkami įrodymai patvirtinantys / paneigiantys proceso dalyvių pozicijas.

24.4.3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad kelio ženklų įrengimo schema buvo suderinta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, pridėjo 2020 m. gegužės 7 d. el. laišką, dokumentą su 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus suderinimu. Pažymėtina, kad šiai aplinkybei tinkamai ištirti turi būti surinkti įrodymai – kas kada ir kokiu raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą dėl kokių ženklų / planų / schemų suderinimo, kokį atsakymą / atsakymus gavo, ar šie atsakymai aktualūs 2023 m. sprendiniams. 2020 m. gegužės 7 d. el. laiško turinys tiek dėl gramatinių klaidų, tiek dėl turinio („kelių policija suderinta“, „Laba diena, VMSA EOS derina nuotoliniu būdu ir laikini eismo pakeitimai schemai priskiriamas Nr. 348/2020/L. Darbus (duomenys neskelbtini) atliks VMSA Rangovas“), tiek dėl lakoniškumo bei dokumentas su 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus suderinimu reikalauja papildomų paaiškinimų, kuriuos turi pateikti šį įrodymą pateikęs ir juo besiremiantis atsakovas. Pirmosios instancijos teismas gali spręsti dėl liudytojo apklausos (ABTĮ 59 str.), pareigūnų paaiškinimų pareikalavimo (ABTĮ 56 str. 5 d.), Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kaip trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą (ABTĮ 46 str. 2 d.) ir t. t.

24.4.4. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo rekonstruota 2016–2017 m. kaip vienos eismo juostos gatvė ir rekonstrukcijai buvo taikomas STR 2.06.04:2014, atsakovo pateiktuose dokumentuose minimi gatvėje atliekami darbai (2020 m. gegužės 7 d. el. laiškas), tačiau byloje nėra duomenų ir įrodymų apie šias faktines aplinkybes.

24.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius vykdytos viešojo administravimo procedūros esmę būtina nustatyti ir kitas ginčui teisingai išspręsti būtinas faktines aplinkybes, surinkti ginčui aktualius įrodymus. To pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepadarė.

24.6. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminio akto teisėtumą pažymėtina, kad pagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius pareiškėjo argumentus (pareiškėjas akcentavo eismo saugumą ir, be kita ko, kėlė abejones dėl Įsakymo 1.1 punkto atitikimo STR 2.06.04:2014 32, 33 ir 331 punktams, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 daliai, 4 straipsnio 2 ir 3 punktams, 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktams, 111 straipsnio 8 daliai). Taip pažymėtina, kad sprendžiant šį pareiškėjo prašymą būtina įvertinti, ar šis prašymas aktualus nagrinėjamai situacijai, jei taip, ar Įsakymas yra norminis aktas ir, be kita ko, Įsakymo paskelbimo TAR situaciją.

25. Tokiu būdu tikrinamame sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors argumentus ar įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-614-629/2023, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-968/2020 ir kt.). Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kaip minėta, yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

26. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo du naujus dokumentus – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 19 d. potvarkį Nr. 955-101/24 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. vasario 5 d. potvarkį Nr. 955-172/25 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šie dokumentai pridedami prie bylos. Dėl pareiškėjo reikalavimo tirti galiojančio potvarkio teisėtumą teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti savo poziciją ir prašymus, pateikti juos teismui spręsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadija buvo netradicinė, tačiau būtent ji apibrėžia bylos ribas: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ir 2023 m. kovo 29 d. teisėjos rezoliucija priimti reikalavimai dėl Rašto panaikinimo, reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjas buvo pareiškęs prašymą ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-3801/22 „Dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvėse“ 1.1 punkto atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šiame kontekste primintina, kad pagal ABTĮ 112 straipsnį pateikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą administraciniam teismui turi teisę ribotas subjektų ratas, nurodytas ABTĮ 112 straipsnyje. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos S. gatvės bendruomenės apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis