adc9bfc2-a818-400a-a5a5-07bcaead2c3a · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-2672-505/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00349-2016-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2; 74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui V.

T., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. T. kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-16).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2015 m. vasario 19 d.

Bausmės atlikimo laikotarpiu periodiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto trÅ«ko apie 1 kv .m. PareiÅ¡kėjui atliekant bausmę nebuvo suteiktas poilsio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Gyvenamųjų patalpų plotÄ mažino ir neteisėtai įrengti pertekliniai baldai – metaliniai gultai. Kalint gyvenamojo tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, paminėjo, kad nėra iÅ¡kabintų ženklų su draudimu rÅ«kyti.

Nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Paminėjo, kad šiferinio stogo lakštuose yras asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Atsakovas kalinamų asmenų neaprūpina darbinėmis pajamomis, nemoka pašalpų iš socialinės paramos fondų, neišduoda pagrindinių higienos priemonių – tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, muilo. Pareiškėjas teigia, kad trūko prausyklų, tualetų, buvo nuolatos kandžiojamas blakių.

Prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi nebuvo sudaryta galimybė sužinoti per trumpÄ laikÄ apie kalinimo sÄ lygų netinkamumÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 37-43) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.              Laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ nustatyto periodiÅ¡kumo ir kiekio, kiekvienam pataisos namuose laikomam nuteistajam, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , buvo iÅ¡duodama: skalbiamasis muilas – 200 g –vienÄ kartÄ per mėnesį, tualetinis muilas – 100 g – vienÄ kartÄ per mėnesį, tualetinis popierius – 1 rulonas – vienÄ kartÄ per mėnesį, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo.             Nuteistųjų pageidavimu, visuose bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės. Laisvalaikio kambariai įrengti tuose bÅ«riuose, kuriuose užteko ploto jų įrengimui.

Pažymėjo, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.             Atsakovo atstovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kada patalpose yra daug parazitų ir jie nenaikinami. PravieniÅ¡kių PN yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Esant poreikiui, įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ .Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jei nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Siekiant užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si, pataisos namų lauke, prie įėjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rÅ«kyti.              Gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirÅ«pinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, kam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sÄ lygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė.

Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2015 m. vasario 19 d. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 37-38).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2015 m. vasario 19 d. (b. l. 4).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2007 m. sausio 18 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2007 m. sausio 18 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. kovo 2 d. (b. l. 35). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pataisos namų pareigÅ«nai neaiÅ¡kina, kad kamerose galimai gali trÅ«kti ploto, kad nėra ventiliacijos, todėl nuteistieji užtrunka su savo teisių gynimu.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė sužinoti per trumpÄ laikÄ apie kalinimo sÄ lygų netinkamumÄ . Prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 5-6).Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl to turėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad bausmės atlikimo metu jam buvo sudaryta nesaugi aplinka, sukeltas pavojus sveikatai, gyvybei, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ .Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Vadovaujantis CK1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. kovo 2 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN nuo 2007 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 19 d. (b. l. 45).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b. l. 45).PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2015 m. vasario 12 d. buvo paskirtas gyventi į 21 bÅ«rį 1 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 51,58 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,7 kv. m.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11-1.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, neįrengta laisvalaikio kambarys, drabužių džiovykla, virtuvėlėse nepakako vietos įsigytiems maisto produktams laikyti, todėl džiovinami drabužiai ir visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai ir maisto produktai buvo laikomi gyvenamosiose patalpose, kas dar labiau mažino pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

             Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 06 19 iki 2016 01 28) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sÄ lygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o Å¡ių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau- Higienos norma), tačiau šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl pareiškėjo nurodytu laikotarpiu taikytini Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos“ “ patvirtinimo“ patvirtinti reikalavimai.             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovas nepateikė įrodymų, ar bÅ«ryje, kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, buvo įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl Å¡is atsakovo pažeidimas pripažintinas nustatytu. NežiÅ«rint į tai, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t. y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bendrosios sÄ lygos - t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t.t.. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje bei laisvalaikio kambaryje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas (laisvalaikio kambario neįrengimas), kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTÄ® 57 str.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos“ “ patvirtinimo“ (toliau- Higienos norma HN 76:2010) 64 punktÄ laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.Ä® bylÄ atsakovo atstovas pateikė PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 17 d.

įsakymu Nr. V-417 patvirtintÄ 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skalbinių priėmimo/iÅ¡davimo skalbykloje grafikÄ , kuriame nurodyta, jog 21 – o bÅ«rio (kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę) nuteistųjų apatiniai drabužiai, skalbiami 2-o sektoriaus skalbykloje, priimami/iÅ¡duodami Å¡eÅ¡tadieniais nuo 9.00 val. iki 12.00 val., skalbykloje nuteistųjų patalynė skalbimui priimama kas antrÄ pirmadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val., iÅ¡skalbta patalynė iÅ¡duodama – kas antrÄ trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 63).

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas užtikrino ir sudarė sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.Pagal Taisyklių 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų- ir kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui)(5.10.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui) (5.11.).Nors atsakovo atstovas nurodė, kad kiekvieno bÅ«rio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti Å¡aldytuvai, o kiekvieno bÅ«rio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti (b. l. 46), tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos skundo aplinkybės dėl per mažai maisto laikymui skirtos vietos virtuvėlėse (įrengta vienos paskirties patalpa vietoje dviejų), pripažintinos pagrįstomis.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad prausyklos ir tualeto patalpos per mažos ir nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Pažymėtina, kad nei Å¡is, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų.Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 21 bÅ«ryje buvusį nuteistųjų skaičių, duomenų apie prausyklose ir tualetuose įrengtų praustuvių, klozetų ar unitazų skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, ir pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais (blakėmis) gyvenamosiose patalpose, t. y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ Paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b. l. 81-84), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Be to, į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl blakių įkandimų bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ar pataisos įstaigos administracijÄ .

Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sÄ lygomis dėl parazitų (blakių) buvimo.PareiÅ¡kėjas teigia, jog jam nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės - tualetinis popierius, muilas, dantų Å¡epetėliai ir pasta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama 30 g. muilo.

Atsakovas nurodo, kad Å¡ios higienos priemonės pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos (b. l. 39). PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl asmeninės higienos priemonių neiÅ¡davimo pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais ir oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo.

Materialinio aprūpinimo normose taip pat numatyta, kad dantų šepetėlis, pasta bei skustuvai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pareiškėjo argumentai dėl neišduodamų higienos priemonių atmestini, kaip nepagrįsti.Pareiškėjas skunde teigė, kad pataisos namuose nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui.

Atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime (b. l.

48) pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“.

Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais gaisrinės instrukcijos, kurios iÅ¡kabintos kiekviename bÅ«ryje. Taip pat pažymėjo, kad įstaiga yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui, apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose.PareiÅ¡kėjas minėto pobÅ«džio pažeidimus iÅ¡dėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo aprÅ«pintas darbinėmis pajamomis, nemokėjo paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , paÅ¡alpos nemokamos.Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius (nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su praÅ¡ymais dėl paÅ¡alpos skyrimo ir kokiems konkretiems bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Higienos normoje HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

PareiÅ¡kėjas skundžia, kad PravieniÅ¡kių PN konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus sveikatai. Atsakovas nurodo, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga bÅ«tų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b. l. 41). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kalint gyvenamojo tipo patalpose jis buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, paminėjo, kad nėra iÅ¡kabintų ženklų su draudimu rÅ«kyti.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pataisos namų lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos rÅ«kymo vietos, skirtos rÅ«kyti (b. l. 70-73, 76-78), todėl pareiÅ¡kėjo Å¡ie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , nes nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t. y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo V.

T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (neįrengtas laisvalaikio kambarys, nepakako vietos maisto produktams laikyti virtuvėlėje, sanitarinių įrenginių trÅ«kumas) PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Teisėja                                                                                                                                    Daina Kukalienė