2020-12-22 Nr. AB-24384-3-63-3-00482-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5220-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00482-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. A. (tretieji suinteresuoti asmenys – notarė A. B., D. L., J. P.) dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies panaikinimo, vindikacijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti negaliojančiu Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 1 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 9 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 10 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 3) taikyti vindikaciją, grąžinant valstybės nuosavybėn 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ir 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 4) įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad M. P. žemę, jam grąžinamą pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 16IP-19 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-19), 2012 m. birželio 29 d. išvadą Nr. 16IP-41 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-41) bei pagal 2012 m. birželio 29 d. išvadą Nr. 16IP-42 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-42), 2015 m. lapkričio 9 d. testamentu paliko V. A. Pareiškėjas pažymėjo, jog NŽT sprendimų, kuriais J. V. ir O. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę, priimtų Išvados Nr. 16IP-41 bei Išvados Nr. 16IP-42 pagrindu, teisėtumas nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-3682-243/2018 bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-2668-561/2018.

3. Pareiškėjas nurodė, kad M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (toliau – ir KAVA) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nenurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdo. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtintoje pažymoje Nr. 924 nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 2,9933 ha žemės plotą.

4. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1937, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1970, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2685 M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,3881 ha žemės dalį, grąžinant natūra; NŽT 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 16S-44 M. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2830 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype, Kopų g. 27, Palangoje, 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 16S-44-(14.16.3.) M. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0891 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype Paupio g. 15, Palangoje.

5. M. P. 2012 m. kovo 23 d. kreipėsi į NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu už jam tenkančią neatkurtą žemės dalį – 1,1222 ha parengti išvadą dėl žemės iškėlimo į Vilniaus apskr. Švenčionių r., Kretuonių kadastrinę vietovę. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 29 d. patvirtino Išvadą Nr. 16IP-19, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią žemės dalį – 1,1222 ha, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Išvadoje Nr. 16IP-19 pažymėta, kad M. P. pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskr., Švenčionių r., Kretuonų kadastrinėje vietovėje.

6. Išvada Nr. 16IP-19 M. P. atstovo prašymu buvo persiųsta NŽT Šilutės skyriui, kurio vedėjas 2017 m. sausio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-1-(14.17.2), kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai M. P. (projektiniai Nr. 956, Nr. 956-1 ir Nr. 221). NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 17S-6-(14.17.3) M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha bendro ploto 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k. (skl. Nr. 956, Nr. 221) bei (duomenys neskelbtini) k. (skl. Nr. 956-1). Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre M. P. nuosavybės teise buvo įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 2,0488 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 2) 1,5022 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 3) 0,5095 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.

7. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas) 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Nutarimas) 3 punktu, teigė, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius – per nustatytą terminą, Nutarimo 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT. Nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir nebenumatyta NŽT teisė parinkti nuosavybės atkūrimo būdo.

8. Pareiškėjas nurodė, jog kadangi M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. prašyme nebuvo išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei KAVA, nei NŽT, nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais. M. P. 2012 m. kovo 23 d. prašymas gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje pateiktas pasibaigus naikinamajam terminui, todėl Išvada Nr. 16IP-19 parengta ir patvirtinta pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) reikalavimus. Kadangi M. P. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės dalį turėjo būti atkurtos atlyginant pinigais, NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6- (14.17.3) turi būti panaikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

9. Pareiškėjas 2020 m. liepos 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad M. P. aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie to, kad atsakingos valstybinės valdžios institucijos priimtų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms prieštaraujančius sprendimus, taigi nėra pagrindo išvadai, kad jis veikė sąžiningai. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nuostatų, skirtų sąžiningų įgijėjų teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti. Kadangi duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pakanka, iš atsakovo ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Naujasis įgijėjas V. A. žemės sklypus įgijo neatlygintino sandorio pagrindu. Valstybės ir V. A. nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl, pripažinus negaliojančia Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2-256 dalį (šis reikalavimas reiškiamas vadovaujantis visuotinai pripažintu teisės principu, jog iš neteisėtumo teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės perėjimas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra neteisėtai priimtų administracinių aktų sukelti materialiniai teisiniai padariniai), žemės sklypai jų savininkui – valstybei – iš atsakovo V. A. svetimo neteisėto valdymo išreikalautini, taikant vindikaciją.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti.

11. NŽT nurodė, kad iki 2012 m. vasario 1 d. M. P. nepasirinko būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės M. P. į jam tenkančią žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

12. NŽT teigė, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 45VĮ-53-(14.45.2.) „Dėl laisvos žemės fondo žemės plotų suvestinių duomenų ir laisvos žemės fondo žemės plano Kretuonų kadastro vietovėje, Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajono savivaldybėje patvirtinimo” buvo patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai. Šiuo metu Kretuonų kadastro vietovėje yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose galima projektuoti perduotinus nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, todėl persiųsdamas Išvadą Nr. 16IP-19 į kitą kadastro vietovę, NŽT Švenčionių skyrius nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 punkto nuostatomis. Gavęs Išvadą Nr. 16IP-19, NŽT Šilutės skyrius turėjo įsitikinti, kad minėtoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės plotų, ir tik tokiu atveju toliau vykdyti nuosavybės teisiu atkūrimo procedūras.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Prokuroro prašymą tenkino: 1) panaikino NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3); 2) pripažino negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 1, 9 ir 10 dalis; 3) taikė restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k. ir 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 4) įpareigojo NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą.

III. 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.”, paliko nepakeistą, o kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo dalį panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

15. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, dėl ko šiuo atveju taikė prievolinį pažeistų savininko teisių gynimo būdą – restituciją, tuo pačiu nepasisakydamas dėl sąlygų, kurioms esant taikytinas daiktinis savininko teisių gynimo būdas – vindikacija.

16. Teismas pažymėjo, kad taikant vindikaciją, turi būti paneigiamas įgijėjo sąžiningumas, konstatuotas nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų įgyjant nekilnojamąjį turtą arba neatlygintinio turto įgijimo faktas. Šioje byloje svarbu pateikti faktinius ir teisinius argumentus, kuriais remiantis turto įgijimas paveldėjimu (testamentinis įpėdinis) konkrečių faktinių aplinkybių kontekste pripažįstamas neatlygintiniu turto įgijimu, nes tam tikrais atvejais turto įgijimas paveldėjimu, atsižvelgiant į atsirandančių teisių ir pareigų turinį, gali būti vertinamas ir kaip neatitinkantis neatlygintinumo teisinės sampratos (pvz., kai paveldimi ir skoliniai įsipareigojimai), arba paneigiamas įgijėjo sąžiningumas, jei turto įgijimas paveldėjimu nepripažįstamas neatlygintiniu.

17. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėdama bylą žodinio proceso tvarka proceso dalyviams uždavė klausimų dėl byloje taikytinų savininko teisių gynimo būdų ir jų taikymo sąlygų, tačiau aiškių ir faktiniais bei teisiniais argumentais pagrįstų paaiškinimų nesulaukė. Tokią situaciją teismas vertino kaip materialinio teisinio pobūdžio staigmeną proceso dalyviams.

IV. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 1 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 9 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 10 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; taikė vindikaciją, grąžinant valstybės nuosavybėn 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k. Likusią pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra įsiteisėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo dalis, kuria panaikintas NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.“, nurodė, kad nepasiskys dėl viešojo intereso buvimo ir kreipimosi į teismą termino šioje administracinėje byloje, kadangi dėl to buvo pasisakyta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. A., panaikinus administracinį aktą, kurio pagrindu M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, negali būti laikomas teisėtu žemės sklypų savininku, nes šie žemės sklypai negalėjo būti paveldėjimo objektu. Šiuo atveju 2,0488 ha, 1,5022 ha, 0,5095 ha žemės sklypų nuosavybės teisių perėjimas yra neteisėto akto sukeltas teisinis padarinys, kuris turi būti pašalintas, konkrečiu atveju, pripažįstant negaliojančiomis Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą 1, 9, 10 dalis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 str.). Kadangi valstybės ir atsakovo nesieja teisiniai prievoliniai santykiai ir žemės savininkas (valstybė) nuosavybės ir valdymo teisę prarado dėl to, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių nuostatas, t. y. nuosavybės teisės buvo atkurtos netinkamai parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą, o paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisė perėjo šio asmens paveldėtojui, todėl restitucija negali būti taikoma.

21. Teismas pažymėjo, jog kadangi nagrinėjamos bylos atveju nusikaltimo perleidžiant ginčo žemės sklypus nenustatyta, tai vindikacija taikytina tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad V. A. juos buvo įgijęs neatlygintinai arba kad jis buvo nesąžiningas.

22. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. A. būtų paveldėjęs skolinius įsipareigojimus ir būtų M. P. įpareigotas dėl testamentinės išskirtinės, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turto įgijimas paveldėjimu vertintinas kaip neatlygintinis. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas taikyti vindikaciją. Teismas pažymėjo, kad kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 str., 2 d.). Tai lemia, kad atsakovo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti teisės aktų nuostatas, saugančias sąžiningai įgijusių turtą trečiųjų asmenų teises. Kadangi duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo būdo M. P., o po to paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisė perėjo šio asmens paveldėtojui V. A., pakanka, todėl pagal vindikacijos taisykles žemės sklypai grąžintini valstybei (CK 4.96 str. 2 d.).

23. Vertindamas atsakovo argumentus, kad jis patirs didesnius nuostolius, nei ginčo žemės sklypų kaina, todėl būtų neproporcinga našta taikyti sąžiningam atsakovui restituciją ar vindikaciją, teismas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimas ir trijų žemės sklypų grąžinimas valstybei neproporcingai neribotų V. A. teisių. Teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai taip pat nebus pažeisti, nes 2018 m. sausio 19 d. buvo patvirtintas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, o 2018 m. gegužės 11 d. prokurorė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti administracinį sprendimą, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalis dėl ginčo žemės sklypų grąžinimo valstybei ir kitų reikalavimų, taip pat 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Be to, nėra praėję nepateisinamai daug laiko nuo ginčijamojo sandorio patvirtinimo, kai atsakovas V. A. tapo ginčo sklypų savininku.

24. Pareiškėjo prašymo reikalavimą dėl NŽT įpareigojimo atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, teismas atmetė nustatęs, kad NŽT 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 16S-236-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui M. P., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,1222 ha žemės, atlyginant pinigais.

III. 25. Atsakovas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas, spręsdamas dėl vindikacijos taikymo proporcingumo, rėmėsi nevienodu požiūriu į asmenį. Teismas atsakovą išskyrė iš kitų asmenų vien dėl to, kad atsakovas yra ūkininkas ir turi daugiau žemės sklypų. Teismas sprendimą grindė pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, kad atsakovas yra „labai stambus ūkininkas“. Teismas nenustatė, ką reiškia ir kokiu teisiniu pagrindu yra apibrėžiama sąvoka „labai stambus ūkininkas“. Teismas taip pat nenustatė, kokiu teisės aktu yra paskirstomos atsakomybės apimtys, t. y. kiek atsakovas turi turėti žemės, kad sprendimo neigiamos pasekmės neproporcingai neribotų atsakovo interesų. Jeigu priimant neteisėtus aktus valstybei buvo padaryta žala, ji gali būti išieškoma iš asmenų, priėmusių panaikintus aktus, tačiau ne iš atsakovo, kaip sąžiningo įgijėjo. Teismo argumentacija, neįvertinant sukeltinų pasekmių atsakovui proporcingumo, laikytina deklaratyvia, pažeidžia atsakovas teises. Pažeistas proporcingumo principas.

26.2. Sprendime nenurodytas teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovui tektų našta dėl neigiamų pasekmių, pritaikius vindikacijos institutą. Valdžios institucijų klaidos ar spragos turi būti aiškinamos paveiktojo asmens naudai, ypač tada, kai joks kitas privatus interesas nėra pažeidžiamas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Gladysheva prieš Rusiją). Nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiami jokie kiti privačių asmenų interesai. Teismas nevertino valstybei ir atsakovui tenkančios atsakomybės ir naštos paskirstymo galimybių, o padarė deklaratyvią, nepamatuotą, nepagrįstą prielaidą, kad atsakovui tenkanti našta nebus per didelė.

26.3. Teismas spekuliatyviai ir deklaratyviai nurodė, kad praėjo nepakankamai daug laiko nuo atsakovo teisės į žemės sklypus įgijimo iki kol pareiškėjas kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai tik 2018 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, kuris buvo skundžiamas, o nagrinėjama administracinė byla nėra išspręsta iki šiol. Atsakovas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki šiol (t. y. beveik 3 m.) yra teisėtas ginčo žemės sklypų savininkas. Teismo sprendimas nepakankamai argumentuotas. Teismas visiškai neatsižvelgė į sąžiningo įgijėjo interesus.

26.4. Atsakovas palaiko į bylą teiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su tuo, kad tenkinus pareiškėjo prašymą atsakovui kils neproporcingai didelės neigiamos pasekmės. Šie duomenys teikti atsakovo 2020 m. liepos 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir yra pacituoti pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovas dėl vindikacijos instituto taikymo patirs žymiai daugiau žalos (atsakovo gautos Europos Sąjungos paramos grąžinimas, padidėjusios sąnaudos ir kiti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai).

27. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Pareiškėjas, be pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, nurodo, kad visais atvejais, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą (CK 4.96 str. 3 d.). Vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Žemės sklypai negali likti juos neteisėtai įgijusių asmenų valdyme. Be to, NŽT jau priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. Manytina, jog atsakovas galėtų spręsti klausimą dėl žemės sklypų pirkimo iš valstybės. Teisingas nuosavybės teisių atkūrimas, o ne stabilumas nuosavybės santykiuose yra svarbesnis nagrinėjamoje viešojo intereso gynimo byloje.

29. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti šio sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su teismo sprendimo dalimi dėl vindikacijos aplinkybių taikymo paimant žemę. Mano, kad teismas neįvertino vindikacijos taikymo proporcingumo perkeldamas atsakomybės naštą tik jam, t. y. sąžiningam turto įgijėjui, o ne valstybei, taip pat vindikacijos neigiamų pasekmių bei galimos žalos atsiradimo paėmus žemę.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsniu išnagrinėjo šią bylą pateikto apeliacinio skundo ribose, kadangi nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų.

33. Byloje nustatyta, kad žemę atsakovas įgijo neatlygintinai. Todėl teismas nesant aplinkybių, ribojančių vindikaciją, pagrįstai taikė vindikacijos institutą paimant neteisėtai perduotą valstybei priklausančią žemę iš sąžiningo įgijėjo, kadangi pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį daiktą, neatlygintinai įgytą iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, savininkas turi teisę išreikalauti visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.

34. Teisės aktais nėra nustatytas sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos mechanizmas ir atlygintinumas nėra vindikacijos taikymo sąlyga. Tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl turto, neteisėtai perduoto asmenims dėl valstybės padarytos klaidos, kaip ir šio ginčo atveju, paėmimo nurodoma, kad turi būti paisoma sąžiningo įgijėjo ir savininko interesų pusiausvyros.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) akcentuota, kad gero valdymo principas neturi užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Tačiau poreikis ištaisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. EŽTT taip pat priminė, kad, siekiant įvertinti pareiškėjo patirtą naštą, būtina apsvarstyti kiekvienos bylos ypatingas aplinkybes, t. y. sąlygas, kuriomis ginčo nuosavybė įgyta, ir pareiškėjo gautą kompensaciją bei pareiškėjo asmeninę ir socialinę situaciją (žr., pvz., 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06, ir kt.).

36. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakė į pareiškėjo skundo argumentus dėl pareiškėjo galimų neigiamų pasekmių kilimo, taikant vindikaciją ir paimant žemę, įvertino šiam ginčui aktualias sąlygas, nurodytas minėtuose EŽTT sprendimuose, tai yra sąlygas, kuriomis ginčo nuosavybė įgyta bei pareiškėjo asmeninę ir socialinę situaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju žemės paėmimas nėra atsakovui per didelė našta.

37. EŽTT sprendimuose nurodytos žemės paėmimo kompensacijos sąlygos (žr. nutarties 35 punktą) pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti, kadangi atsakovo nurodoma galimai kilsianti žala dėl žemės paėmimo dėl vindikacijos instituto taikymo sietina su gautos Europos Sąjungos paramos grąžinimu, padidėjusiomis sąnaudomis ir kitais tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais nėra pagrįsta įrodymais, kurie suteiktų galimybę teismui bent nustatyti tokios žalos atsiradimo pagrindą.

38. Įvertinus tai, kad ginčas jau antrą kartą nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje ir siūlymas atsakovui teikti įrodymus šioje byloje dėl galimos kompensacijos už paimtą žemę užvilkintų žemės grąžinimą valstybei ir šalys ilgą laiką būtų neapibrėžtoje situacijoje, o atsakovas – trukdančioje ūkinę veiklą, todėl išaiškinama atsakovui, kad šis teismo sprendimas neriboja jo teisės teikti reikalavimą valstybei kitoje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl valstybei priklausančios žemės paėmimo, atlyginimo.

39. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė