2023-12-20 Nr. AB-22547-3-61-3-08469-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, uždaroji akcinė bendrovės „Noker“) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-12-20 Nr. AB-22547-3-61-3-08469-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, padavimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento priimtą sprendimą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-765-525/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08469-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičius (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, uždaroji akcinė bendrovės „Noker“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, padavimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento priimtą sprendimą.
Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti minėtoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pateikti teismui originaliu parašu pasirašytą skundą; skunde nurodyti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo datą ir numerį; pagal teismo išaiškinimą skunde suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo; patikslinti prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nurodant, kada pareiškėjas gavo skundžiamą sprendimą ir kodėl jis praleido terminą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Vykdydamas 2023 m. spalio 5 d. nutartį, pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S58226 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl nurodyto Migracijos departamento sprendimo paduoti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, jog į bylą pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 11 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) jo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu, su kuriuo pareiškėjas susipažino tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į tai, skundas teismui dėl minėto Migracijos departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2023 m. gegužės 25 d. imtinai. Pareiškėjas skundą teismui elektroniniu paštu pateikė 2023 m. rugsėjo 29 d. (teisme gauta 2023 m. spalio 2 d.), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.
Teismas nustatė, jog pirmasis Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Sprendimo panaikinimo buvo paduotas 2023 m. gegužės 23 d. Šis skundas turėjo trūkumų, todėl teismas 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 14 d. nutartimis nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Galiausiai teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nes jis buvo pasirašytas netinkamai. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, tačiau apeliacinis procesas buvo nutrauktas, konstatavus, kad ir atskirasis skundas buvo netinkamai pasirašytas ir šis trūkumas nepašalintas.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl to jis neturi galimybės paduoti teismui skundo su originaliu parašu, nepateisina skundo teismui termino praleidimo. Teismas padarė išvada, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, siekdamas nepraleisti skundo padavimo teismui termino, skundą teismui galėjo iš pradžių siųsti elektroniniu paštu, o vėliau jo originalą – paštu. Pareiškėjas jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo pasinaudoti pašto įstaiga kilmės valstybėje, siųsdamas skundą, teismui nenurodė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintą skundą, vykdydamas 2023 m. spalio 5 d. nutartį, išsiuntė paštu. Todėl visos kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neturėjimo galimybės pateikti skundo originalą nesudaro pagrindo jas vertinti kaip svarbias, lėmusias skundo teismui padavimo termino praleidimą.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas pažymi, jog, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Sprendimo apskundimo: 2023 m. gegužės 23 d., t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo, vykdydamas teismo nutartis, šalino skundo trūkumus, taip pat pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad jo vardu teismų informacinėje sistemoje būtų sukurta paskyra ir jis per šią sistemą galėtų paduoti skundą, tačiau, kadangi jis pagal galiojančią tvarką privalėjo asmeniškai atvykti į teismą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o dėl nustatyto draudimo jis to padaryti negalėjo, paskyra nebuvo aktyvuota.
Pareiškėjas taip pat paaiškina, jog 2023 m. vasarą jis buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietovės, kadangi dirba ilgųjų nuotolių vairuotoju, jo darbas susijęs su ilgomis kelionėmis, todėl jis neturėjo pakankamai laiko pateikti dokumentus teismui, taip pat neturėjo galimybės jų išsiųsti paštu ar įgalioti tai padaryti kitą asmenį. Pareiškėjas pažymi, jog tik grįžęs iš kelionės galėjo tinkamai pateikti skundą teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Nustatyta, jog kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 23S58226 kreipėsi 2023 m. gegužės 23 d., t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Pareiškėjo skundas turėjo trūkumų, todėl teismas administracinėje byloje Nr. I2-9943-561/2023 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 14 d. priimtomis nutartimis nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad 2023 m. birželio 22 d. gautas procesinis dokumentas, kuriame suformuluotas galutinis reikalavimas teismui, yra nepasirašytas pareiškėjo.
Kartu su procesiniu dokumentu pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad galutinius reikalavimus teismui ir rašytinius įrodymus pateikė (neskelbtina) atstovė, kuri neturi įgaliojimų pareiškėjo vardu paduoti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, nustatė, kad atskirasis skundas turi esminių trūkumų, todėl nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – iki 2023 m. rugsėjo 8 d. (imtinai), t. y. nurodė pareiškėjui pateikti teismui pasirašytą atskirojo skundo originalą arba pateikti atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašant jį saugiu elektroniniu parašu ar savo asmens tapatybę patvirtinant kitais būdais, ar pateikiant jį per teismų informacinę sistemą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl fizinio asmens paskyros Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje aktyvavimo ir asmenį identifikuojančių prisijungimo duomenų suteikimo.
Tačiau nei popierinėje, nei elektroninėje bylos medžiagoje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė atskirąjį skundą (originalą ar jo kopiją) arba motyvuotą prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 64 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja esminės procesinės kliūtys nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą, kurios nebuvo pašalintos per teismo nustatytą terminą. Pareiškėjas dar kartą į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d. sprendimo elektroniniu paštu kreipėsi 2023 m. rugsėjo 29 d., skundo taip pat nepasirašė ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, nors teismai procesiniuose dokumentuose pareiškėjui buvo išaiškinę skundo padavimo tvarką.
Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino Sprendimui apskųsti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, ginčo Sprendimo apskundimo terminą jis praleido dėl svarbių aplinkybių, t. y., dėl to, kad yra užsienietis, nevisiškai supranta skundo padavimo procesą, dirba ilgųjų nuotolių vairuotoju, todėl neturi galimybės laiku ir tinkamai pateikti dokumentus teismui.
Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu (atskiruoju skundu) į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y., teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Kaip minėta, nors pareiškėjas pirmą kartą į teismą dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi nepraleidęs įstatymo numatyto termino, tačiau skundą atsisakyta priimti, nes jis buvo nepasirašytas pareiškėjo, nors pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus ir pasirašyti skundą. Atskirasis skundas taip pat buvo pateiktas nepasirašytas, pareiškėjui pasiūlius pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, skundo trūkumai nebuvo ištaisyti. Pareiškėjas nurodo, jog skundo trūkumų laiku ištaisyti negalėjo, nes dirba ilgųjų nuotolių vairuotoju, todėl jis neturėjo pakankamai laiko pateikti dokumentus teismui, taip pat neturėjo galimybės jų išsiųsti paštu ar įgalioti tai padaryti kitą asmenį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti laikomos išimtinėmis, nuo jo valios nepriklausiančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog visi teismo procesiniai dokumentai pareiškėjo prašymu jam buvo siunčiami elektroniniu paštu artmanc86@gmail.com, taigi, su šiais dokumentais pareiškėjas galėjo susipažinti nepriklausomai nuo jo buvimo vietos. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis, dirbdamas ilgųjų nuotolių vairuotoju, negalėjo patikslintų (pasirašytų) skundų paštu išsiųsti iš tos valstybės, kurioje tuo metu buvo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas dalį tinkamai pasirašytų procesinių dokumentų išsiuntė paštu, todėl visos kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neturėjimo galimybės pateikti skundo originalą nesudaro pagrindo jas vertinti kaip svarbias, lėmusias skundo teismui padavimo termino praleidimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog yra užsienietis, nevisiškai supranta skundo pateikimo teismui procesą, taip pat neturi lėšų advokatui. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio išsilavinimo ar lėšų profesionalioms teisininko paslaugoms įsigyti, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą ji praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; kt.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dainius Raižys