ac6e42af-5deb-45f6-bc0c-048caa3b26ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-245-599/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37196-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, sekretoriaujant Linai Skuderienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui, atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A.

S. veikiančio per Eurovia CS, A. S. filialÄ Lietuvoje atstovams advokatams Giedriui Murauskui bei Gintui AndriuÅ¡kai, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei, atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atstovo MB „Nemokumo valdymas“ atstovei Gabrielei Onusaitytei, trečiojo asmens UAB ,,Skinest Baltija“ atstovui advokatui Giedriui Gužauskui, trečiojo asmens AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovui Pauliui Ramanauskui, trečiajam asmeniui E. K.. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį bei patikslintus ieÅ¡kinius atsakovams AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A.

S. veikiančiam per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje ir UAB ,,Vilniaus keliai“ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tretieji asmenys UAB ,,Skinest Baltija“, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ bei E. K.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintais ieÅ¡kiniais, kuriuose nurodė, kad atsakovai AB “Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s. 2013-06-21 sudarė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Eismo geležinkelio ruožo Kazlų RÅ«da – Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. SP-255 ir 2014-10-27 vykdant Rangos sutartyje numatytus darbus Kazlų RÅ«doje, MiÅ¡ko g. esančioje pervažoje, susidÅ«rė AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis lokomotyvas TEP-70BS Nr. 002 bei UAB „Vilniaus keliai“ priklausantis ekskavatorius, Reg.

Nr. A588U, vairuojamas UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J.. Be to, rangos darbams atlikti užsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sudaręs Rangos sutartį su atsakovais AB “Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s, tačiau Å¡ie atsakovai buvo pasitelkę subrangovÄ - UAB „Skinest Baltija“ pagal 2013-09-06 Rangos sutartį Nr. PP 120-0314-13, o UAB „Skinest Baltija“ darbams atlikti pasitelkė dar vienÄ subrangovÄ - UAB „Vilniaus keliai“ pagal 2013-09-27 Rangos sutartį Nr. SB 13GR-2.

Iš 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengto geležinkelių transporto eismo įvykio akto Nr. LS(DI)-659 turinio matyti, kad šį įvykį sukėlė UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, kurie vykdė statybos rangos darbus, veiksmai, kadangi darbų vadovas E. K., meistras A. Č. bei mechanizatorius - kelio darbininkas V. J. vykdė darbus geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, neturėdami Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka gauto pažymėjimo, patvirtinančio, jog jie yra pasirengę vykdyti darbus, netiesiogiai susijusius su geležinkelių transporto eismu.

Be to, UAB „Vilniaus keliai“ Å¡iuo konkrečiu atveju yra atsakingi už kilusiÄ Å¾alÄ , kadangi UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., organizuodamas darbus Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklino signaliniais ženklais kliÅ«ties ir eismui pavojingos darbo vietos, o UAB „Vilniaus keliai“ meistras A. Č. ir mechanizatorius - kelio darbininkas V. J. vykdė darbus vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė ir tÄ aplinkybę, jog E. K. organizavo darbus Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA neskyręs signalininkų, o meistras A.

Č. ir mechanizatorius - kelio darbininkas V. J. vykdė darbus be paskirtų signalininkų, be to, UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. organizavo darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA ir juos vykdė vietoje, kuri turi būti paženklinta signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį, ir šiuos darbus vykdė be Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo bei IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo apžiūros žurnale.

Ieškovas nurodė, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie LR Susisiekimo ministerijos yra konstatavusi, jog ginčo įvykis yra kilęs būtent dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, o būtent E. K. kaltės, kuris statybos darbus organizavo bei vykdė be Kazlų Rudos geležinkelio stoties budėtojos sutikimo ir įrašo apžiūros žurnale bei nepaskyręs signalininkų kilnojamiesiems signaliniams ženklams pastatyti ir neužtikrinęs, jog eismui pavojinga darbų vieta būtų paženklinta signaliniais ženklais.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl nesaugiai UAB „Vilniaus keliai“, kuris veikė kaip AB “Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS subrangovas, atliekamų darbų, ir kilo žala, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju dėl kilusios žalos yra atsakingi - AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS bei UAB „Vilniaus keliai“. IeÅ¡kovo apdrausto įvykio metu sugadinto lokomotyvo savininkas, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“, iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos yra patyręs iÅ¡laidų, nustatant sugadinto lokomotyvo geometrinius parametrus – 1331,67 EUR sumÄ , kuri sudaro iÅ¡laidas, reikalingas lokomotyvo remontui, t. y. tiesioginius nuostolius, ir 2 803,52 EUR iÅ¡laidų lokomotyvo gamintojo eksperto paslaugoms apmokėti, be to, tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra patyręs 339 777,08 EUR sumai papildomų iÅ¡laidų sugadintoms lokomotyvo dalims įsigyti, kurias patvirtina UAB „TMHB“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros laikotarpyje nuo 2015-09-10 iki 2015-12-23 (imtinai), iÅ¡ viso - 339 777,08 EUR sumai.

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2016-01-27 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 310 000,00 EUR sumai dydžio avansinę draudimo iÅ¡mokÄ , be to, 2016-05-06 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, t. y. 52 937,50 EUR sumÄ , skirtÄ kompensuoti įvykio metu sugadinto Å¡ilumvežio atstatymo iÅ¡laidas ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos Å ilumvežio TEP70 BS-002 kėbulo atstatymo po avarijos darbų LV-1 jėgomis su daliniu kėbulo dažymu (be atsarginių detalių) planinės darbų ir medžiagų kainos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016-03-31 atliktų darbų aktas Nr. LS(LVC)-407.

Be to, 2016-06-10 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo dar papildomÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, t. y. 60 972,16 EUR sumÄ , skirtÄ kompensuoti įvykio metu sugadinto Å¡ilumvežio remonto iÅ¡laidas ir Å¡ias ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas patvirtina UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ iÅ¡raÅ¡yta 2016-04-30 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 160403, 2016-01-22 komercinis pasiÅ«lymas Nr. 71, 2016 01-12 defektinis aktas Nr. TKS03-01-06K, 2016-04-30 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 160406, 2015-01-08 preliminarus komercinis pasiÅ«lymas, 2014-12-16 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 141156, 2014-12-04 komercinis pasiÅ«lymas, 2014-12-04 riedmenų remonto (priežiÅ«ros) atlikimo aktas, 2016-04-22 komercinis pasiÅ«lymas Nr. 562, 2016-04-22 defektinis aktas Nr. TKS02-01-06K bei 2016-04-30 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 160407.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 428 044,85 EUR dydžio sumÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovams AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lokomotyvas, padarytos žalos, Å¡iuo konkrečiu atveju kyla sutartinė civilinė atsakomybė sutinkamai su Å¡ių atsakovų ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos Rangos sutarties nuostatomis, pagal kuriÄ atsakovams buvo kilusi pareiga užtikrinti, jog vykdant statybos darbus bÅ«tų laikomasi įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų darbų saugumo reikalavimų.

IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad įvykį sukėlusius neteisėtus veiksmus atliko UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojai ir atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ bei EUROVIA CS, a.s., esantys ir jungtinės veiklos partneriais, solidariai atsako AB „Lietuvos geležinkeliai“ už padarytÄ Å¾alÄ sutinkamai su LR CK 6.257 str. ir 6.650 str. 3 d. nuostatomis, be to, ta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus keliai“ Å¡iuo konkrečiu atveju kyla civilinė deliktinė atsakomybė, tai nepanaikina atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s. sutartinės civilinės atsakomybės. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju solidarioji civilinė atsakomybė kyla ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris yra apdraudęs atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ bei EUROVIA CS civilinę atsakomybę.

IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu kyla ne tik sutartinė, bet ir sutinkamai su LR CK 6.264 str. ir 6.270 str. nuostatomis deliktinė atsakomybė, kadangi žala padaryta dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, ėjusių savo darbines pareigas ir valdžiusių didesnio pavojaus Å¡altinį, kaltės. Be to, nukentėjęs asmuo taip pat turi savarankiÅ¡kÄ reikalavimo teisę UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu, kurio civilinę atsakomybę (t. y. kaip transporto priemonės valdytojo) yra apdraudęs tas pats atsakovas AAS „BTA Insurance Company“ SE, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bei patikslinti ieÅ¡kiniai atsakovams AAS „BTA Insurance Company“ SE ir UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu yra reiÅ¡kiami ir deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu.

IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ draudimo iÅ¡mokas, sutinkamai su LR CK 6.1015 str. nuostatomis, įgyja subrogacijos teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingų atsakovų ir Å¡i teisė yra įgyvendinama laikantis tų pačių taisyklių, kurios reglamentuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovų teisinius santykius. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo solidariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 428 044,85 EUR iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnutinai. Atsakovas UAB „Vilniaus keliai“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kyla atsakomybė kaip asmeniui, kuris yra apdraudęs atsakovus AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS A.S. privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Be to, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išduotam rangovo civilinės atsakomybės privalomajam draudimui yra taikomos Rangovo privalomojo draudimo taisyklės, sutinkamai su kurių 2 p. nuostatomis, generalinio rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir subrangovų civilinę atsakomybę, o patsai draudėjas yra atsakingas už tai, kaip jo pasitelkti subrangovai vykdo jiems įstatymuose bei rangos sutartyje numatytas pareigas. Tam, kad generalinio rangovo turimas civilinės atsakomybės draudimas galiotų ir subrangovų atžvilgiu, nėra būtina, jog tarp generalinio rangovo bei subrangovų būtų sudarytos rangos sutartys, kadangi generalinio rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir subrangovų civilinę atsakomybę.

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS A. S. buvo pasitelkę subrangovus ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ tam neprieÅ¡taravo, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS A. S. yra atsakingi už jų pasamdyto subrangovo veiksmus. Be to, UAB „Vilniaus keliai“ dėl ekskavatoriaus, kuriuo sukeltas ginčo įvykis, buvo sudariusi transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį su Ekskavatorių transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu su AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl Å¡iam asmeniui civilinė atsakomybė kyla ne tik sutarties pagrindu, bet ir kaip asmeniui, kuris apdraudė UAB „Vilniaus keliai“ civilinę atsakomybę, todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsakomybė už įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti nustatyta, nustatant ir atsakovų AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS A.

S. bei UAB „Vilniaus keliai“ civilinę atsakomybę. Be to, ieÅ¡kovas, spręsdamas, kas yra atsakingas už įvykį, sukėlusį žalÄ , vadovavosi vieninteliu dokumentu, t. y. Geležinkelių transporto eismo įvykio aktu Nr. LS(DI)-659, kuris yra parengtas trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku bei neobjektyviu įrodymu. Atsakovo teigimu, Å¡is aktas negali bÅ«ti laikomas objektyviu dokumentu, kurio pagrindu yra darytina iÅ¡vada apie aplinkybes, dėl kurių kilo žala.

Atsakovo nuomone, žala kilo ne dėl UAB “Vilniaus keliai” darbuotojų veiksmų, o dėl to, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai nesilaikė geležinkelių transporto eismÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir Å¡iuo konkrečiu atveju traukinys susidÅ«rė su ekskavatoriumi, kadangi AB “Lietuvos geležinkeliai” darbuotojai, t. y. V. Ž. bei R. B., neatliko savo pareigų, kurias jiems buvo privaloma vykdyti esant traukinių eismo pertraukai, ir tik dėl Å¡ių asmenų kaltės ekskavatorius nebuvo patrauktas nuo bėgių, o traukiniui buvo duotas leidimas važiuoti, dėl ko ir įvyko Å¡ių transporto priemonių susidÅ«rimas.

Atsakovas taip pat nurodė, jog dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡ UAB „Vilniaus keliai“ iÅ¡ieÅ¡kotina atlygintina žala turi bÅ«ti mažintina proporcingai UAB „Vilniaus keliai“ kaltei. Be to, Å¡ioje civilinėje byloje reikalavimai yra reiÅ¡kiami solidariems atsakovams, kurių atsakomybė už žalÄ kildinama tiek iÅ¡ deliktinės, tiek iÅ¡ sutartinės atsakomybės ir spręsdamas atsakovų kaltės klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į kiekvieno iÅ¡ atsakovų kaltę. Atsakovas prašė teismo atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Atsakovai UAB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia AS C. S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.

Atsakovai nurodė, kad už žalÄ yra atsakingas atsakovas UAB „Vilniaus keliai", kadangi Å¡is asmuo yra ekskavatoriaus valdytojas, o UAB „Vilniaus keliai“ neatlygintÄ Å¾alos dalį turėtų atlyginti UAB „Vilniaus keliai“ civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje ir Å¡io atsakovo atsiliepimuose nurodyti argumentai, jog Å¡is įvykis yra pripažintinas nedraudžiamuoju, yra nepagrįsti.

Atsakovų teigimu, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje Å¡iuo konkrečiu atveju pernelyg siaurai aiÅ¡kina eismo įvykio sÄ vokÄ , kadangi aiÅ¡kinant Å¡iÄ sÄ vokÄ yra bÅ«tina atsižvelgti į ES Direktyvų „Dėl žalos, kilusius dėl eismo įvykių“ nuostatas bei į tai, kaip Å¡ias nuostatas aiÅ¡kina Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog teisiniai draudimo santykiai, dėl kurių kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dalies mokėjimo, Å¡iuo atveju susiklostė tarp UAB „Vilniaus keliai" ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje 2014-10-15 standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AJA 5930007 pagrindu, todėl draudimo teisiniai santykiai yra aiÅ¡kintini sutinkamai su 2009-11-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EB nuostatomis.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Europos Komisija yra konstatavę, jog nėra svarbu kur naudojama transporto priemonė, t. y. visiÅ¡kai nebÅ«tina, kad įvykis įvyktų kelyje, taip pat nesvarbu, ar transporto priemonė buvo darbo režime, ar ne, nesvarbu ir tai, ar tai yra darbo maÅ¡ina ir svarbiausia, kad transporto priemonė įvykio metu bÅ«tų naudojama pagal įprastÄ jos funkcijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje teiginiai, kad Å¡is įvykis negali bÅ«ti laikomas „eismo įvykiu", jeigu jis įvyksta transporto priemonei atliekant darbus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kaip yra nepagrįsti ir Å¡ie atsakovo teiginiai, kad 2014-10-27 įvykis negali bÅ«ti laikomas „eismo įvykiu" vien dėl to, jog įvyko ant geležinkelio bėgių ar kad susidÅ«rimo metu nejudėjo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog įvykis įvyko UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatorių naudojant pagal jo įprastinę funkcijÄ , o LR TPVCAPDÄ® nuostatos yra taikomis ir darbo maÅ¡inoms, jeigu jos yra naudojamos pagal jų įprastinę funkcijÄ , o aplinkybė, kad ekskavatorius manevravo ant geležinkelio bėgių, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , kadangi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ESTT praktikoje yra konstatuojama, jog transporto priemonių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas taikomas tiek įvykiams privačioje, tiek uždaroje teritorijoje.

Be to, atsakovas taip pat neteisingai aiÅ¡kina ir LR TPVCAPDÄ® 1 str. 3 d. nuostatas, kadangi Å¡i nuostata nustato LR TPVCAPDÄ® taikymo apribojimÄ , kai nurodytose teritorijose transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti, tačiau Å¡ioje normoje nėra numatyta jokių iÅ¡imčių darbui naudojamoms transporto priemonėms, nepriklausomai nuo to, kur Å¡ios yra naudojamos. Be to, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatose transporto priemonės sÄ voka nėra tapatinama iÅ¡skirtinai tik su automobiliais, todėl ir AB „Lietuvos geležinkeliai" priklausantis lokomotyvas TEP-70BS Nr. 002 yra laikytinas transporto priemone ir lokomotyvas gali bÅ«ti eismo įvykio, kuris nutiko ant geležinkelio, dalyvis, toliu bÅ«du 2014-10-27 įvykusį eismo įvykį galima laikyti eismo įvykiu tiek LR TPCAPDÄ®, tiek LR SEAKÄ® nuostatų prasme.

Atsakovai taip pat pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog įvykis buvo tirtas kaip geležinkelių transporto eismo įvykis bei dėl šio įvykio buvo surašytas 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai" Geležinkelių transporto eismo įvykio aktas savaime dar nepatvirtina tos aplinkybės, jog įvykis negali būti laikomas „eismo įvykiu", kadangi šis aktas yra surašytas nukentėjusiojo asmens, todėl yra subjektyvusis šio įvykio vertinimas, be to, tai nėra ir administracinis aktas, kurį būtų galima ginčyti LR ABTĮ nuostatose numatyta tvarka.

Atsakovų nuomone, Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo UAB „Vilniaus keliai", t. y. kaip ekskavatoriaus valdytojo, civilinei atsakomybei kilti, kadangi iÅ¡ civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytojas UAB „Vilniaus keliai" atliko neteisėtus veiksmus - V. J. vairuojama transporto priemonė (t. y. ekskavatorius) įvykio metu buvo neleistinoje vietoje, t. y. ant geležinkelio bėgių, taip sudarydama kliÅ«tį traukiniui judėti, dėl ko ir įvyko Å¡is susidÅ«rimas.

Be to, V. J. veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė ir tuo, jog pastatydamas ekskavatorių neleistinoje vietoje, V. J. pažeidė įvykio metu galiojusių KET nuostatose numatytÄ draudimÄ sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, be to, V. J. pažeidė ir LR Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 str. 3 d. nuostatas, kuriose numatyta, jog paÅ¡aliniams asmenims draudžiama bÅ«ti, važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose.

Atsakovai taip pat nesutiko su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje nuomone, kad Å¡iuo konkrečiu atveju KET nuostatos nėra taikytinos, kadangi ekskavatorius nedalyvauja transporto priemonių eisme, tačiau Å¡is atsakovo teiginys iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, kurioje yra konstatuojama, jog net ir užšalusio ežero pavirÅ¡iuje yra taikomos KET nuostatos, be to, atsakovas taip pat klaidingai nurodė ir tai, jog Å¡ioje civilinėje byloje nėra duomenų, kad įvykis kilo dėl transporto priemonės valdytojo veiksmų, Å¡iam pažeidus KET nuostatas.

Atsakovų nuomone, nors šiuo konkrečiu atveju ir nėra ginčytina, kad dėl avarijos šilumvežiui buvo padaryta žala, tačiau ieškovas neįrodė ir tų aplinkybių, jog visos patirtos remonto išlaidos yra susijusios būtent su avarijos metu kilusia žala, be to, nėra aišku, ar visos įsigytos prekės šilumvežio remontui tikrai yra būtinos ir reikalingos. Atsakovų teigimu, šiuo konkrečiu atveju kyla deliktinė atsakomybė ekskavatoriaus valdytojui UAB „Vilniaus keliai“ dėl jo darbuotojo V.

J. neteisėtais veiksmais padarytos žalos, todėl ir patsai eismo įvykis yra draudiminis bei atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje privalo atlyginti ieÅ¡kovo nukentėjusiam asmeniui atlygintÄ Å¾alÄ . Atsakovai taip pat nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio argumentais apie tai, kad nors įvykį ir sukėlė neteisėti UAB „Vilniaus keliai“ ir UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmai, tačiau atsakovams dėl įvykio metu sukeltos žalos kyla sutartinė civilinė atsakomybė pagal su sugadinto turto savininku AB „Lietuvos geležinkeliai" sudarytÄ Rangos sutartį.

Atsakovai taip pat nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju žala yra kilusi deliktinės, bet ne sutartinės atsakomybės pagrindu, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ patirta žala nėra susijusi su Rangos sutarties vykdymu arba sutartyje numatyto rezultato siekimu, o įvykio metu nukentėjusio asmens ir užsakovo pagal Rangos sutartį sutapimas yra tik atsitiktinis ir jeigu įvykio metu būtų nukentėjęs ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o kitas asmuo, tai dėl deliktinės atsakomybės taikymo jokių abejonių nekiltų.

Atsakovų nuomone, AB „Lietuvos geležinkeliai" yra nelaikytina užsakovu pagal Rangos sutartį, tačiau yra asmuo, kuriam buvo padaryta žala UAB „Vilniaus keliai" eksploatuojant transporto priemonę bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovai pareigÄ užtikrinti darbų saugÄ buvo perleidę subrangovui UAB „Skinest Baltija" 2013-09-06 Rangos sutartimi Nr. PP 120-0314-13 (4.8 punktas), kuri savo ruožtu pareigÄ užtikrinti darbų saugÄ 2013-09-27 Rangos sutartimi perleido UAB „Vilniaus keliai“, kuriai ir kyla Å¡iuo atveju deliktinė atsakomybė dėl padarytos žalos.

Atsakovai nurodė, jog teismui nustačius, kad dėl žalos padarymo visgi yra atsakingi ir atsakovai, ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ visgi turėtų atlyginti atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje pagal rangovo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatas. Atsakovai taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovai galėtų bÅ«ti atsakingi prieÅ¡ užsakovÄ tik už UAB „Skinest Baltija", o ne UAB „Vilniaus keliai" veiksmus, be to, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. PCAD 018036 draudimo apsauga neapima žalos, kilusios dėl trečiųjų asmenų, nesančių sutartiniuose santykiuose su atsakovais veiksmų.

Atsakovų nuomone, atsakovui UAB „Eurovia Lietuva“ nekyla atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ , kadangi vykdant darbus darbų saugos užtikrinimo pareigÄ atsakovas UAB „Eurovia Lietuva“ buvo perleidęs UAB „Skinest Baltija“, o Å¡i savo ruožtu - UAB „Vilniaus keliai“, tačiau teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog atsakovui visgi kyla civilinė atsakomybė, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikytina ir draudimo apsauga pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovai taip pat nesutiko su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje argumentais ir toje dalyje, kad UAB „Vilniaus keliai" nebuvo nurodyta užsakovui tarp ketinamų pasitelkti subrangovų, kadangi UAB „Vilniaus keliai", t. y. ir kaip UAB „Skinest Baltija", subrangovais buvo suderinta su AB „Lietuvos geležinkeliai" dar 2014-04-14 ir tai patvirtina Å¡ioje byloje esantys duomenys, o kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai" Å¡io subrangovo pasirinkimui neprieÅ¡taravo, tai Å¡iuo atveju rangovo civilinės atsakomybės draudimas turi apimti ir subrangovo veiksmus.

Be to, Draudimo taisyklių V dalies „Nedraudžiamasis įvykis" nuostatose nėra nurodyta, jog įvykis turi bÅ«ti pripažintinas nedraudžiamuoju, jeigu įvyksta dėl subrangovo pasitelktų subrangovų kaltės. Atsakovai taip pat nesutiko ir su ieÅ¡kovo reikalavimu solidariai iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ atsakovų UAB „Eurovia Lietuva“, AS Eurovia C. S. bei atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje pagal rangovo privalomo draudimo sutartį, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, jog privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju solidari atsakomybė yra negalima.

Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl Å¡io įvykio atsakomybė kyla ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kadangi bÅ«tent AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai taip pat atliko neteisėtus veiksmus, todėl UAB „Vilniaus keliai“ kartu su UAB „Eurovia Lietuva“ bei AS Eurovia C. S. arba turėtų bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės, arba Å¡ių asmenų atsakomybė turėtų bÅ«ti sumažintina. Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų kaltę patvirtina ir tai, jog geležinkelio stoties, kurios teritorijoje įvyko Å¡ilumvežio ir ekskavatoriaus susidÅ«rimas, budėtoja stoties knygoje nustatyta tvarka, t. y. prieÅ¡ priimdama atvykstantį traukinį, turėjo patikrinti kelio laisvumÄ , tačiau to nepadarė, nors ir žinojo apie telegramÄ ir kad UAB „Vilniaus keliai" ketina (arba ketino) ten vykdyti remonto darbus, be to, stoties budėtojai yra draudžiama priimti traukinį neįsitikinus, jog tai bus saugu, todėl yra akivaizdu, kad stoties budėtoja D.

M. nesilaikė jai teisės aktuose numatytų reikalavimų. Be to, geležinkelio remonto darbus privalėjo kontroliuoti ir meistras V. Ž., tačiau šis asmuo išvyko iš stoties teritorijos, prieš tai neįsitikinęs, kad UAB „Vilniaus keliai“ naudosis pietų pertrauka, todėl V. Ž. taip pat neužtikrino, jog darbai būtų vykdomi saugiai, tokiu būdu, galiausiai, atsakovų vertinimu, šis įvykis ir įvyko tik todėl, kad traukinio mašinistas bei jo padėjėjas laiku nepastebėjo ant bėgių atsiradusios kliūties ir nepradėjo traukinio laiku stabdyti.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių yra darytina iÅ¡vada, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų neteisėti veiksmai taip pat tiesiogiai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su padaryta žala. Atsakovai taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus keliai" neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jie gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose, Å¡iuo atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kadangi niekas iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai" jokio klausimo dėl to, ar E. K. turi tokį pažymėjimÄ ar kad jis negalėtų eiti Å¡ių pareigų nekėlė, kas rodo tai, jog AB „Lietuvos geležinkeliai" šį asmenį laikė tinkamu asmeniu, galinčiu vykdyti tokias pareigas ir jas leido vykdyti.

Be to, E. K., V. J. bei A. Č. buvo iÅ¡klausę profesinių žinių tobulinimo kursus „Saugus elgesys geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose" ir turėjo iÅ¡duotÄ AB „Lietuvos geležinkeliai" pažymėjimÄ , tokiu bÅ«du E. K. turėjo pagrindo manyti, jog turėdamas AB „Lietuvos geležinkeliai" iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ , jis atitinka visus reikalavimus bei gali eiti minėtas pareigas, be to, yra akivaizdu, jog pažymėjimų turėjimas niekaip nebÅ«tų padėjęs iÅ¡vengti kilusių padarinių, todėl yra laikytina, kad pažymėjimo neturėjimas niekaip nesusijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais.

Atsakovai taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė tÄ aplinkybę, kad E. K. neinformavo Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014-10-27 jo darbuotojų vykdomus darbus Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo Å¡iems darbams atlikti ir kad tuo pažeidė LR Susisiekimo ministro 1996-09-20 Ä®sakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.5.punktÄ , kadangi techninio geležinkelių naudojimo nuostatose yra numatyta, jog didelio masto remonto ir statybos darbams atlikti eismo grafike yra numatomos pertraukos arba apribojamas traukinių greitis ir geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka traukinių eismo grafike yra privaloma numatyti 1-2 valandų eismo pertraukas kelio, statinių, kontaktinio tinklo ir signalizacijos įrenginių priežiÅ«ros darbams atlikti.

Pagal TNN eismo pertrauka - tai kelio, statinių remonto ir statybos darbams atlikti skirtas laikas, kai nutraukiamas traukinių eismas visame tarpstotyje arba tam tikruose tarpstočio ar stoties keliuose ir jeigu Å¡iems darbams atlikti yra bÅ«tina eismo pertrauka, tai jų pradžios ir pabaigos tikslų laikÄ nustato Eismo tarnyba kartu su darbų vadovu. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo, eismo pertrauka suteikiama geležinkelio valdytojo sutikimu ir jokių papildomų veiksmų (ar pareigų) tam, jog bÅ«tų gauta eismo pertrauka, pertraukos praÅ¡ančiam asmeniui TNN atlikti nenumato, todėl geležinkelio valdytojo sutikimas - telegrama yra pakankama sÄ lyga eismo pertraukai gauti ir ja pasinaudoti ir pareigos atlikti kokius nors papildomus veiksmus, norint gauti eismo pertraukÄ , UAB „Vilniaus keliai" nenumatė ir kaip matyti, UAB „Vilniaus keliai" Å¡ios tvarkos laikėsi.

Atsakovai nurodė, kad dar 2014-10-23 dienÄ buvo suderinta telegrama dėl eismo pertraukos 2014-10-27 dienai ir telegramoje buvo nurodyta, jog triukÅ¡mÄ mažinančios užtvaros įrengimo darbams yra skirta pertrauka spalio 27, 30 dienomis nuo 7.00 val. iki 11.00 val. ir nuo 11.40 val. iki 18.00 val. Be to, pačioje telegramoje yra nurodyta, kad už traukinių eismo nutraukimÄ ir atnaujinimÄ KMV-16 atsakingas AB „Lietuvos geležinkeliai" meistras V. Ž. - už traukinių eismo saugumÄ Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotis, todėl UAB „Vilniaus keliai" darbuotojas E. K.

Å¡ioje vietoje jokių savo pareigų nepažeidė, kadangi remonto darbams reikalingÄ eismo pertraukÄ UAB „Vilniaus keliai" buvo gavusi, tokiu bÅ«du ne E. K., o bÅ«tent V. Ž., žinodamas apie suteiktÄ eismo pertraukÄ , turėjo pasirÅ«pinti traukinių eismo nutraukimu bei atnaujinimu. Be to, ieÅ¡kovo teiginiai dėl E. K. tariamų neteisėtų veiksmų yra grindžiami TNN 10.2.5 p. nuostatomis, numatančiomis, kad yra draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo iÅ¡ankstinio įraÅ¡o ApžiÅ«ros žurnale stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi bÅ«ti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį ir norint pasinaudoti telegramoje suteikta pertrauka bei vykdyti darbus jos metu, rangovas privalo informuoti kelio meistrÄ (t. y.

Å¡iuo atveju V. Ž.) ir Å¡is žurnale E11 turi padaryti įraÅ¡Ä su pertraukos laiku, o budėtojas tuo pagrindu informuoja eismo tvarkdarį, jog bÅ«tų organizuojamas eismo ribojimas. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad E. K. neįvykdė savo pareigos informuoti V. Ž., kad ketina naudotis pertrauka ir pertraukos metu vykdyti darbus, kadangi E. K. teismui baudžiamojoje byloje paaiÅ¡kino, jog Å¡iÄ savo pareigÄ jis įvykdė, t. y. 2014-10-23 ar 2014-10-24 dienÄ , jis kalbėjosi su V. Ž. ir pranešė, kad 2014-10-27 bus toliau tęsiami apsauginės sienelės montavimo darbai ant geležinkelio bėgių, be to, tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, E. K. teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje paaiÅ¡kino, kodėl ikiteisiminio tyrimo metu viename iÅ¡ protokolų buvo nurodęs, jog neinformavo V.

Ž.. E. K. turėjo omenyje, jog jis neinformavo įvykio dienÄ , o ne apskritai neinformavo, be to, ir liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas V. Ž. patvirtino tÄ aplinkybę, kad penktadienį, t. y. paskutinę darbo dienÄ prieÅ¡ įvykį (2014-10-24), jis kalbėjosi su E. K., kuris patvirtino tai, jog pirmadienį bus tęsiami tie patys darbai, todėl V. Ž. tikrai žinojo, kad UAB „Vilniaus keliai" ketina naudotis pertrauka. Vadovaujantis kelio darbininko, dirbančio stotyje, Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 160 17.2, 18.15 ir 18.20 p. nuostatomis V.

Ž. po pokalbio su E. K. turėjo padaryti įraÅ¡Ä E-11 formos žurnale, nurodyti darbo pradžios laikÄ (mėnuo, diena, valandos, minutės) ir konkrečiÄ darbo vietÄ , informuoti stoties budėtojÄ D. M. bei gauti leidimÄ tokiems darbams atlikti (t. y. tokia iÅ¡vada seka ir iÅ¡ 17.6 p. nuostatų, kur numatyta analogiÅ¡ka tvarka baigus darbus), todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog tai turėjo padaryti E. K., yra nepagrįsti ir darytina iÅ¡vada, jog E. K. pilnai įvykdė savo pareigÄ informuoti kelio meistrÄ ir tokiu bÅ«du E. K. jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Be to, vertinant asmens veiksmų teisėtumÄ , kiekvienu konkrečiu atveju privalo bÅ«ti analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji lokalinio pobÅ«džio teisės aktai, kuriuose yra įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, be to, yra sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienas įstatymas ar lokalinio pobÅ«džio teisės aktas tuo metu nereglamentavo - prieÅ¡ kiek laiko E. K. privalo informuoti kelio meistrÄ apie savo ketinimÄ naudotis eismo pertrauka, o AB „Lietuvos geležinkeliai" direktoriaus įsakymo redakcija su konkrečiais terminais buvo priimta tik 2014-11-25 dienÄ , t. y. jau po įvykio, tokiu bÅ«du tuo metu nebuvo jokio teisės akto, kuris numatytų E. K. pareigÄ apie ketinimÄ naudotis eismo pertrauka informuoti kelio meistrÄ likus valandai iki pertraukos ir nesant tokios aiÅ¡kios pareigos, negalima kalbėti ir apie jos pažeidimÄ , atitinkamai, apie E. K. neteisėtus veiksmus, tokiu bÅ«du yra akivaizdu, jog bÅ«tent V.

Ž. pamirÅ¡o padaryti įraÅ¡Ä E-11 žurnale apie tai, kad 2014-10-27 dienÄ bus vykdomi darbai, dėl ko apie vykdomus darbus nebuvo informuotas nei stoties virÅ¡ininkas, nei stoties budėtoja, nei eismo tvarkdarys ir galiausiai traukinio maÅ¡inistas, ko pasėkoje ir kilo Å¡is įvykis. Atsakovai taip pat nurodė, jog UAB „Vilniaus keliai" darbuotojams meistras V. Ž. bei stoties virÅ¡ininkas ir anksčiau leido dirbti ir be įspėjamų ženklų, ir be signalininkų, kas leidžia teigti, jog Å¡ios priemonės nebuvo reikalingos apskritai, be to, ieÅ¡kovas nepagrindė ir tos aplinkybės, kad darbo vietos tinkamas nepaženklinimas atėmė galimybę traukinio maÅ¡inistui laiku pastebėti kliÅ«tį bei iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina tÄ aplinkybę, jog kelio matomumas buvo geras, be to, iÅ¡ pažymos apie hidrometeorologines sÄ lygas turinio matyti, kad 2014-10-27 dienÄ oro sÄ lygos buvo geros ir geležinkelio kelias toje vietoje yra tiesus, todėl ekskavatorius su Å¡vyturėliais turėjo bÅ«ti matomas daugiau, negu 1 km atstumu, kÄ patvirtina ir 2014-05-14 Pervažos techninės apžiÅ«ros aktas, tačiau maÅ¡inistas staigųjį stabdymÄ panaudojo tik likus vos 319 metų iki ekskavatoriaus.

Atsakovų nuomone, ne E. K., o bÅ«tent AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojai Å¡iuo atveju atliko neteisėtus veiksmus bei sÄ lygojo kilusius padarinius ir pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko Å¡is įvykis, tai yra - kad kelio meistras V. Ž. elgėsi nerÅ«pestingai bei pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi V. Ž. nurodė, jog 2014-10-27 jis atvyko į darbÄ apie 6 val., kadangi žinojo, kad pagal telegramÄ dėl triukÅ¡mÄ mažinančios užtvaros įrengimo darbų eismo pertrauka turėjo vykti nuo 7.00 val. iki 11.00 val. ir nuo 11.40 val. iki 18.00 val., tačiau iÅ¡ UAB „Vilniaus keliai" darbų vadovo E. K. ar kitų asmenų negavo praneÅ¡imo, jog ketina Å¡ia pertrauka naudotis, tai apie 7 val. 20 min. jis užėjo į Kazlų RÅ«dos stotį ir pokalbio metu budėtojai D.

M. pasakė, kad eismo pertrauka nevyksta, kadangi rangovai nesikreipė dėl jos suteikimo, nors jÄ yra užsakę, be to, V. Ž., net neįsitikinęs, telefonu informavo „Kauno geležinkelių infrastruktÅ«ros" direktoriaus pavaduotojÄ A. B., kad UAB „Vilniaus keliai" pertrauka nesinaudos, tokiu bÅ«du, pamanęs, jog niekas eismo pertrauka nesinaudos, V. Ž. nepadarė privalomojo įraÅ¡o Kelio statinių ieÅ¡mų ir kontaktinio tinklo apžiÅ«ros žurnale (E-11 forma) ir dėl to stoties budėtoja D.

M. neinformavo Traukinių eismo tvarkdario, nesupažindino su ta aplinkybe, kad minėtame ruože vyksta remonto darbai, o šis neinformavo traukinio mašinisto ir jam nebuvo išduotas įspėjamasis lapelis, kurį numato TNN 18.5.2 p. nuostatos. Atsakovų nuomone, V. Ž., nepadarydamas žurnale (E-11 forma) reikiamo įrašo, ir patsai vienašališkai nuspręsdamas, jog eismo pertrauka UAB „Vilniaus keliai" nesinaudos, prieš tai tuo net realiai neįsitikinęs, pasielgė neapdariai bei nerūpestingai, kas yra nepateisinama tokioje srityje, t. y. kaip geležinkelių eismas, kuri yra padidinto pavojaus sritis.

Be to, telegramoje buvo nurodytas E. K. telefono numeris, tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai" meistras V. Ž. net nemėgino juo skambinti bei klausti, ar UAB „Vilniaus keliai" naudosis suteikta eismo pertrauka, jeigu taip, kuriÄ valandÄ ketina pradėti darbus, juo labiau, jog penktadienį E. K. visgi buvo informavęs V. Ž. apie tai, jog 2014-­10-27 dienÄ jie tęs tuos pačius pradėtus darbus. Be to, TNN 2.1.1 p. nuostatose yra numatyta, kad jeigu Å¡iems darbams atlikti yra bÅ«tina eismo pertrauka, tai jų pradžios ir pabaigos tikslų laikÄ nustato Eismo tarnyba kartu su darbų vadovu bei darbus atliekančiomis tarnybomis ir pagal Kelio darbininko, dirbančio stotyje, Saugos sveikatos instrukcijos Nr. 160 10.1. p. nuostatas, kelio meistras privalo suderinti su stoties virÅ¡ininku darbų atlikimo laikÄ , ne vėliau kaip 20 val. iki darbų pradžios, tokiu bÅ«du Å¡iuo atveju darbų vadovas (TNN prasme V.

Ž.) turėjo tiesioginę pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikslų darbų pradžios laikÄ , tačiau to nepadarė, todėl Å¡iuo atveju pasielgė nerÅ«pestingai. Be to, kelio darbininko, dirbančio stotyje, Saugos ir Sveikatos instrukcijos Nr. 16 17.2-17.5 p.p. nuostatose yra numatyta, kad prieÅ¡ atliekant darbus kelio meistras apie juos informuoja stoties budėtojÄ ir padaro įraÅ¡Ä E-11 formos žurnale ir tuomet budėtoja informuoja traukinių eismo tvarkdarį, o eismo tvarkdarys įspėja traukinio maÅ¡inistÄ (TNN 18.5.2 p.) ir darbai yra pradedami tik gavus eismo tvarkdario leidimÄ (Saugos ir Sveikatos instrukcijos 17.4 p.).

Be to, artėjant traukiniui, traukinių eismo tvarkdarys arba stoties budėtojas apie tai praneÅ¡a dirbantiems kelio darbuotojams garsiniu stoties ryÅ¡iu ir jeigu V. Ž. bÅ«tų informavęs stoties budėtojÄ , tai avarijos neabejotinai bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, kadangi traukinio maÅ¡inistas bÅ«tų buvęs laiku informuotas apie atliekamus darbus. Atsakovai taip pat nurodė, jog savo pareigas pažeidė ir Kazlų RÅ«dos stoties budėtoja D. M., kuri žinojo apie UAB „Vilniaus keliai" telegramÄ , tačiau nesiėmė jokių veiksmų patikrinti, ar kas nors ta pertrauka naudosis, ar naudojasi, ir traukinį ji įleido neįsitikinusi, ar atvykti traukiniui į stotį yra saugu bei nepatikrinusi kelio laisvumo.

Atsakovai nurodė, kad pagal bylos medžiagÄ yra matyti, jog už šį įvykį yra atsakingi AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojai, todėl likusių atsakovų atsakomybė neturėtų bÅ«ti taikoma apskritai arba jų atsakomybė turėtų bÅ«ti mažinama proporcingai AB „Lietuvos geležinkeliai" kaltei. Atsakovai prašė teismo atsakovų AB „Eurovia Lietuva" ir Eurovia CS, a.s. veikiančio per filialÄ Lietuvoje atžvilgiu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo atsakovų AB „Eurovia Lietuva" ir Eurovia CS, a.s. veikiančio per filialÄ Lietuvoje atžvilgiu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs atsakovų Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“, kaip jungtinės veiklos partnerių, civilinę atsakomybę - atsakomybę už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų rekonstrukcijos pagal rangos darbų sutartį, laikotarpyje nuo 2013-07-15 iki 2015-03-31 (imtinai).

Apie 2014-10-27 įvykį draudėjas Eurovia CS, A. S. laiku ir tinkamai pranešė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, todėl buvo pradėta žalos administravimo byla. Atsakovas Eurovia CS, a. s., pasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, patvirtino tai, jog prieÅ¡ draudimo sutarties sudarymÄ su draudimo taisyklių, kurios yra rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sÄ lygos, jis yra supažindintas ir Å¡ias taisykles suprato bei gavo jų kopijÄ .

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ kildina subrogacijos teisės pagrindu. LR CK 6.1015 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, jog draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui Å¡io patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ ), pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, o jeigu Å¡is apsidraudęs – iÅ¡ jo draudiko. Sutinkamai su LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatomis, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, yra įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams subrogacijos teisės pagrindu, privalo įrodyti egzistuojant atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. civilinės atsakomybės sÄ lygas sutinkamai su 2013-06-21 Eismo geležinkelio ruožo Kazlų RÅ«da – Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutarties Nr. SP-255 nuostatomis. Be to, pagal draudimo polisÄ Nr. PCAD 018036 bei draudimo taisykles, esančias neatsiejama poliso dalimi, ieÅ¡kovas privalo įrodyti egzistuojant ir sÄ lygas, kurioms esant AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje kyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , be to, reiÅ¡kiamas ieÅ¡kininis reikalavimas galėtų bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ jo atėmus draudimo polise Nr. PCAD 018036 numatytÄ besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ (2 896,20 EUR sumÄ ) ir tuo atveju, jeigu Å¡ių sÄ lygų ir draudžiamojo įvykio (kaip jis yra suprantamas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. PCAD 018036) buvimas nenustatytas, tai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje nekyla prievolė atlyginti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui.

Sutinkamai su Draudimo taisyklių 2 p. nuostatomis, draudėjas yra atsakingas tik už savo subrangovų pareigų vykdymÄ . Sutinkamai su LR CK 6.650 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti patsai rangovas ir jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu ir rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , t. y. draudimo taisyklių 2 p. nuostatos yra analogiÅ¡kos LR CK nuostatose įtvirtinam teisiniam reguliavimui.

Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. į Å¡iÄ civilinę bylÄ yra pateikę duomenis, iÅ¡ kurių matyti, jog Å¡ie atsakovai 2013-06-21 su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė geležinkelio ruožo rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. SP-255, sutinkamai su kurios 2 p. nuostatomis, atsakovams AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. pasiÅ«lymo forma bei pasiÅ«lymo priedai yra pateikti vieÅ¡ajame pirkime ir yra laikomi sutarties dalimi, be to, sutarties dalimi taip pat yra laikomos ir konkrečios sutarties sÄ lygos bei bendrosios sutarties sÄ lygos.

IÅ¡ vieÅ¡ajame pirkime pateikto pasiÅ«lymo turinio matyti, jog atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. geležinkelių pervažų, pėsčiųjų takų perėjų ir apsauginės tvoros įrengimo darbams bei virÅ¡utinės kelio konstrukcijos ir akustinės sienutės įrengimui ketino pasitelkti subrangovÄ UAB „Skinest Baltija“, su kuriuo ir sudarė rangos sutartį Å¡iems darbams atlikti, o UAB „Vilniaus keliai“ tarp ketintų pasitelkti subrangovų Å¡iame pasiÅ«lyme nėra, tokiu bÅ«du teisiniai rangos santykiai tarp UAB „Vilniaus keliai“ ir UAB „Skinest Baltija“ susiklostė 2013-09-27 Å¡iems asmenims sudarius Rangos sutartį Nr. SB 12GR-2, ir tokiu bÅ«du UAB „Skinest Baltija“ tapo UAB „Vilniaus keliai užsakovu.

Atsakovas nurodė, jog atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. neturėjo tiesioginių sutartinių subrangos santykių su UAB „Vilniaus keliai“ ir rangos teisiniuose santykiuose galioja sutarties uždarumo principas, t. y. rangos sutarties šalių santykį tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, apibrėžia LR CK 6.650 str. nuostatos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuojama, kad sutarties uždarumo principo turinys iš esmės yra taisyklė, jog sutartis susaisto tik jos šalis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, ir turi teisinės įtakos tik sutarties šalių tarpusavio teisėms bei pareigoms, tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju atsakovams nėra taikoma draudimo apsauga, todėl ir nėra atlyginama žala, kilusi dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmų, kurios nesaisto sutartiniai subrangos santykiai su atsakovais UAB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS A.

S. Atsakovas taip pat nurodė, jog analogiÅ¡ka iÅ¡vada yra darytina ir iÅ¡ atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS, A. S. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013-06-21 sudarytos Eismo geležinkelio ruožo Kazlų RÅ«da – Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutarties Nr. SP-255 nuostatų bei jos neatskiriamos dalies, t. y. konkrečiųjų sutarties sÄ lygų nuostatų, iÅ¡dėstytų 18 str. nuostatose „Draudimas“, kuriose yra nurodyta, jog rangovas, sudarydamas draudimo sutartį turi numatyti, kad apdraustaisiais pagal draudimo sutartį, taip pat bus laikomi visi subrangovai, pasirašę subrangos sutartis su rangovu darbams atlikti.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal UAB „Skinest Baltija“ 2013-09-27 sudarytÄ rangos sutartį Nr. SB 13GR-2 su UAB „Vilniaus keliai“, analogiÅ¡ka Konkrečiųjų sutarties sÄ lygų nuostata dėl privalomo civilinės atsakomybės draudimo yra nustatyta rangovui, t. y. UAB „Vilniaus keliai“, kuri pažeidė šį sutartinį įsipareigojimÄ , kadangi savo civilinės atsakomybės 2014-10-27 įvykio metu nebuvo apdraudusi. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu reiÅ¡kia ir delikto pagrindu, kaip už deliktÄ padariusio ir atsakingo asmens UAB „Vilniaus keliai“ draudikui, tačiau AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje niekada nebuvo apdraudęs UAB „Vilniaus keliai“ bendrosios ar rangovo civilinės atsakomybės, o buvo apdraudęs tik UAB „Vilniaus keliai“ priklausantį ekskavatorių, dėl kurio kilo 2014-10-27 įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Be to, kitose civilinėse bylose jau yra iÅ¡nagrinėtas 2014-10-27 įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal draudimo polisÄ Nr. AJA 5930007 ir LR TPVCAPDÄ® nuostatas klausimas ir jose priimtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose yra konstatuota, jog 2014-10-27 įvykis nėra draudžiamasis LR TPVPCADÄ® prasme ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui, t. y. kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, nekyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas E. K. yra pripažintas kaltu sutinkamai su LR BK 176 str. 1 d. nuostatomis, konstatavus, jog E. K., dirbdamas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovu ir bÅ«damas darbdavio paskirtu įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugÄ ir sveikatÄ bei vykdydamas ir organizuodamas darbus pagal rangos sutartį tarp UAB „Skinest Baltija“ ir UAB „Vilniaus keliai“, pažeidė Å¡iuos reikalavimus, dėl kurių ir įvyko avarija :

1) neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose ;

2) netinkamai organizavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA apsaugos zonoje vykstančius statybos darbus, t. y. neinformavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014-10-27 jo darbuotojų vykdomus darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti ;

3) organizavo darbus Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklinęs signaliniais ženklais kliÅ«ties ar eismui pavojingos darbų vietos, nepaskyrė iÅ¡ brigados darbuotojų – signalininkų, iÅ¡laikiusių reikiamus egzaminus, neinformavo savo brigados darbuotojų apie 2014-10-27 traukinių eismo grafikÄ kelyje Nr. IA. Sutinkamai su Draudimo taisyklių 15.24 p. nuostatomis, nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalÄ (nuostolius) pateikimas, jeigu ji buvo padaryta vykdant savavaliÅ¡kos statybos darbus. 2013-09-27 rangos sutarties Nr. SB 13GR-2 nuostatose ir technologinėje kortelėje „TriukÅ¡mÄ mažinančios užtvaros Nr. 32.3c įrengimo darbai“ nuostatose yra numatyti imperatyvaus pobÅ«džio reikalavimai UAB „Vilniaus keliai“ - darbus Å¡alia traukinių eismui naudojamo kelio vykdyti tik eismo pertraukų metu, taip pat neužvažiuoti ant traukinio bėgių, kai tuo tarpu UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmai akivaizdžiai neatitiko AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodymų ir projektinės dokumentacijos, t. y. rangos darbai buvo atliekami ne taip, kaip buvo nurodyta dokumentacijoje, todėl darytina iÅ¡vada, jog UAB „Vilniaus keliai“ atliko savavaliÅ¡kus veiksmus pagal rangos sutartį ir todėl dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų kaltais tyčiniais veiksmais padaryta žala neturėtų bÅ«ti laikytina draudžiamuoju įvykiu.

Be to, draudimo polise Nr. PCAD 018036 yra numatyta besÄ lyginė iÅ¡skaita 2 896,20 EUR sumai, į kuriÄ ieÅ¡kovas reikÅ¡damas ieÅ¡kininius reikalavimus atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, t. y. kaip solidariam atsakovui, neatsižvelgė. Atsakovas prašė teismo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad šį įvykį sukėlė bÅ«tent UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, kurie vykdė statybos rangos darbus, veiksmai. Be to, UAB „Vilniaus keliai“ subrangovais yra UAB „Skinest Baltija“, kurie savo ruožtu yra atsakovų Eurovia subrangovais. Pagal rangos sutartį, kuriÄ sudarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovas AB „Eurovia Lietuva“, rangovas atsako už subrangovų, jų įgaliotų atstovų bei darbuotojų veiksmus arba neveikimÄ , be to, UAB „Vilniaus keliai“ įvykį sukėlusiÄ transporto priemonę (t. y. ekskavatorių) buvo apsidraudę ASS „BTA Insurance Company“ ir dėl Å¡io įvykio AB „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė daugiau kaip 505 032,25 EUR nuostolių (t. y. preliminari traukinio atstatymo po eismo įvykio suma).

Tretysis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ 2016-01-29 iÅ¡mokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 310 000,00 EUR dydžio draudiminės iÅ¡mokos dalį, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi teisę iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ visų kaltų asmenų (t. y. atsakovų). Tretysis asmuo prašė teismo Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Tretysis asmuo UAB „Skinest Baltija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s. atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, o atsakovų UAB „Vilniaus keliai“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas, tačiau nurodant, jog Å¡ių atsakovų atsakomybė yra ne solidari, o subsidiari.

Tretysis asmuo nurodė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina tÄ aplinkybę, jog 2014-10-27 įvykis įvyko dėl atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J. kaltės, kadangi Å¡io darbuotojo naudojamas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, kurį valdė atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, susidÅ«rė su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79 ir Å¡is susidÅ«rimas įvyko dėl to, kad ekskavatorius judėjo neleistinoje vietoje, t. y. ant geležinkelio kelio, ir taip sudarė kliÅ«tį traukinio pravažiavimui.

Pagal atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ patvirtintÄ TriukÅ¡mÄ mažinančios užtvaros Nr. 32.3c įrengimo darbų technologijÄ , su kuria buvo supažindintas ir V. J., ekskavatoriaus judėjimo trajektorija buvo numatyta greta geležinkelio kelio, jog nebÅ«tų sukelta grėsmė saugiam traukinių eismui, o ne ant bėgių, tačiau V. J. nesilaikė nurodytų reikalavimų ir su ekskavatoriumi užvažiavo ant bėgių, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas su traukiniu. Be to, susidÅ«rimo su traukiniu buvo galima iÅ¡vengti, jeigu V.

J. bÅ«tų laikęsis saugaus atstumo nuo geležinkelio kelio. Be to, 2014-11-12 Geležinkelių transporto eismo įvykio akte yra nurodyta, jog UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. be signalininkų užvažiavo su ekskavatoriumi į nepaženklintÄ iÅ¡ abiejų pusių signaliniais ženklais darbo vietÄ Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA., dėl ko traukinio maÅ¡inistas negalėjo laiku pastebėti kliÅ«ties kelyje ir jos iÅ¡vengti, tokiu bÅ«du atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V.

J. nesilaikė saugaus darbo bei saugaus transporto priemonių eismo reikalavimų ir tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. pažeidė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų reikalavimus, t. y. kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (LR SEAKÄ® 12 str. 5 d.) ; eismo dalyviai negali savavaliÅ¡kai užtverti keliÄ , palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui (LR SEAKÄ® 12 str. 5 d.) ; transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (LR SEAKÄ® 13 str. 12 d.).

Be to, tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. taip pat pažeidė ir Kelių eismo taisyklių draudimus sustoti ir stovėti geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų (KET 150.1 p.) ; sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (KET 150.10 p.) ; judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose (KET 173 p.) ; reikalavimus visais atvejais įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, duoti keliÄ artėjančiai bėginei transporto priemonei (KET 168 – 169 p. p.).

Be to, tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. taip pat pažeidė ir LR Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 str. 3 d. nuostatose numatytÄ draudimÄ paÅ¡aliniams asmenims bÅ«ti, važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose. Be to, tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. taip pat pažeidė ir Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.3 p. nuostatų reikalavimÄ , jog bet kokia kliÅ«tis eismui tarpstotyje ar stotyje, taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieÅ¡ kuriÄ reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi bÅ«ti iÅ¡ abiejų pusių paženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu laukiama traukinio ar ne ; draudžiama pradėti darbus nepaženklinus signaliniais ženklais kliÅ«ties arba eismui pavojingos darbų vietos.

Tretysis asmuo nurodė, kad nurodyti atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J. neteisėti veiksmai ir lėmė tai, jog Å¡io darbuotojo naudojamas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, kurį valdė atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, susidÅ«rė su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir atsirado ieÅ¡kovo pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tokiu bÅ«du yra visos sÄ lygos atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojui V.

J. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (LR CK 6.245 str. - 6.249 str.), tačiau Å¡iuo atveju deliktinė civilinė atsakomybė kyla ne tiesiogiai pačiam V. J., o bÅ«tent atsakovui UAB „Vilniaus keliai“. LR CK 6.264 str. nuostatose yra numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Bylos medžiaga patvirtina tÄ aplinkybę, jog V. J. 2014-10-27 eismo įvykio metu buvo atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas, todėl vadovaujantis minėta teisės norma dėl darbuotojo sukeltos žalos atsiranda darbdavio civilinė atsakomybė.

Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 2014-10-­27 eismo įvykio metu atsakovas UAB „Vilniaus keliai“ buvo įvykyje dalyvavusio ratinio ekskavatoriaus CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, valdytojas. LR CK 6.270 str. nuostatose yra numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu ir nepaisant tos aplinkybės, jog bÅ«tent atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to sukėlė eismo įvykį bei žalÄ , civilinė deliktinė atsakomybė dėl Å¡io įvykio tenka visgi atsakovui UAB „Vilniaus keliai“, t. y. kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui bei darbdaviui. Be to, dėl atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko, atsakomybės turi bÅ«ti vadovaujamasi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d. nuostatomis, kuriose yra numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu yra laikomas eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka.

Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina tas aplinkybes, jog 2014-10-27 įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ valdomas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, naudojamas atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J., su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79, įvyko :

1) geležinkelio kelyje ;

2) susidūrus dviem transporto priemonėms (ratiniam ekskavatoriui ir keleiviniam traukiniui), kurių pirmoji atliko darbus, o antroji važiavo ;

3) dėl to, kad V. J. ekskavatorių naudojo geležinkelio kelyje, nepaženklinęs kliÅ«ties ir sudarydamas kliÅ«tį važiuojančiam traukiniui bei 4) tuo pažeisdamas aukščiau aptartus teisės aktus. Tokiu bÅ«du 2014-10-27 įvykio aplinkybės pilnai atitinka LR SEAKÄ® 2 str. 12 d. nuostatose pateiktÄ eismo įvykio apibrėžimÄ - tai įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Tretysis asmuo taip pat nurodė, jog tiek traukinys, tiek ekskavatorius yra laikytini eismo įvykyje dalyvaujančiomis transporto priemonėmis LR SEAKÄ® nuostatų kontekste, kur transporto priemonės judėjimo metu yra padaroma žala, t. y. 2014-10-27 įvykio metu viena transporto priemonė (judantis traukinys) atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę (darbus vykdantį ekskavatorių), dėl ko ir buvo padaryta žala Å¡ioms transporto priemonėms, tačiau nei LR TPVCAPDÄ® nuostatose, nei LR SEAKÄ® nuostatose nėra numatyta, jog eismo įvykis turi bÅ«ti tos transporto priemonės, kurios valdytojui kyla civilinė atsakomybė, judėjimo pasekmė.

Be to, LR SEAKÄ® 2 str. 12 d. nuostatose nėra konkretizuota, kuri transporto priemonė turi judėti, tokiu bÅ«du, kad įvykį bÅ«tų galima pripažinti eismo įvykiu, pakanka tai, jog judėtų bent viena transporto priemonė ir tuo bÅ«tų sukelta žala, o LR TPVCAPDÄ® nuostatos reikalauja tik tai, jog už žalÄ atsakingo asmens transporto priemonė bÅ«tų valdoma ar naudojama (o ne judėtų) eismo įvykio metu ir dėl to atsirastų žala, kas Å¡ioje byloje ir yra nustatyta, t. y. atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ valdomas ir jo darbuotojo naudojamas ekskavatorius užvažiavo ant geležinkelio bėgių neleistinoje vietoje, ten atliko darbus bei susidÅ«rė su bėgiais važiavusiu traukiniu, kadangi sudarė jam kliÅ«tį, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalÄ , už kuriÄ atsakingas atsakovas UAB „Vilniaus keliai“.

Tokiu bÅ«du, 2014-10-27 įvykis turi bÅ«ti pripažintas eismo įvykiu LR SEAKÄ® nuostatų bei LR TPVCAPDÄ® nuostatų kontekste, todėl ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ turi atlyginti atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, pagal su atsakovu UAB „Vilniaus keliai“ sudarytÄ ekskavatoriaus valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Be to, pagal LR TPVCAPDÄ® 2 str. 3 d., 3 str. 1 d. nuostatas, draudimo iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turi bÅ«ti mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims draudžiamojo eismo įvykio metu padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė ir draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Tretysis asmuo nurodė, kad aptartos aplinkybės patvirtina tai, jog dėl 2014-10-27 eismo įvykio civilinė deliktinė atsakomybė LR CK 6.264 str. bei LR CK 6.270 str. nuostatų prasme atsiranda bÅ«tent atsakovui UAB „Vilniaus keliai“, kurio valdoma transporto priemonė (ekskavatorius), naudojama atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo, susidÅ«rė su judančiu traukiniu, priklausančiu trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, tokiu bÅ«du yra visos sÄ lygos 2014-10-27 eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju LR TPVCAPDÄ® nuostatų kontekste ir atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatoriaus valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, privalo atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, tokia atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiga yra kildinama ir iÅ¡ jo su atsakovu UAB „Vilniaus keliai“ sudarytos ekskavatoriaus valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatų, LR CK 6.987 str. nuostatų, LR Draudimo įstatymo nuostatų bei LR TPVCAPDÄ® nuostatų. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, o taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (LAT 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-382/2009).

Tretysis asmuo nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas atsakovų UAB „Vilniaus keliai“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu ir iÅ¡ Å¡ių atsakovų ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, tačiau ieÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovų iÅ¡ieÅ¡koti solidariai.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vadovaujantis sisteminiu LR TPVCAPDÄ® normų ir tikslų aiÅ¡kinimu, iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę ir nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, tačiau teisinis Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.

Be to, nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimÄ pirmiausia nukreipti į draudikÄ , kaip vienÄ iÅ¡ dviejų skolininkų, lemia tai, jog draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas - papildomu, taigi LR TPVCAPDÄ® nuostatų tikslais ir reguliavimu yra įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį (LAT 2013-10-30 nutartis Nr. 3K-3-525/2013). Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo atveju atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ bei UAB „Vilniaus keliai“ atsakomybė ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu yra subsidiari, tai ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kininius reikalavimus dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmiausia gali nukreipti į atsakovÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir tik Å¡iam pilnai neįvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimo - į atsakovÄ UAB „Vilniaus keliai“.

Be to, patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog dėl 2014-10-27 eismo įvykio ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 428 044,85 EUR sumai draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykio metu sukeltai žalai kompensuoti, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų negalima nustatyti tos aplinkybės, kad visos iÅ¡laidos yra tikrai pagrįstos, protingos bei susijusios su Å¡iuo eismo įvykiu, t. y. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 00591 yra iÅ¡raÅ¡yta už guolį, PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 00614 - už ETV dangtelio tarpinę, PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 00618 - už vežimėlių rėmus su Å¡erdeso atrama ir vežimėlius, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad Å¡ias detales reikėjo visgi keisti ir kad jos buvo sugadintos eismo įvykio metu, tokiu bÅ«du turi bÅ«ti patikrinta, ar ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja atlyginti bÅ«tent visÄ 428 044,85 EUR sumai draudimo iÅ¡mokÄ .

Tretysis asmuo nurodė, kad 2014-10-27 įvykis, kurio metu susidÅ«rė atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ valdomas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, naudojamas atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J., su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79, įvyko dėl LR SEAKÄ®, KET, LR GTESÄ® bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių saugų naudojimÄ , pažeidimo, tačiau ne dėl atsakovo UAB „Vilniaus keliai“, t. y. kaip subrangovo, netinkamo prievolių vykdymo, tokiu bÅ«du žala trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo padaryta ne dėl netinkamo ginčo Å¡alių sudarytų rangos ir subrangos sutarčių vykdymo, bet bÅ«tent tik dėl delikto ir tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Å¡iuo atveju dėl eismo įvykio atsiradusiuose santykiuose dalyvauja ne kaip užsakovas pagal rangos sutartį, o kaip nukentėjusysis, patyręs žalos dėl įvykusio eismo įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tarp Å¡alių sudarytai sutarčiai galima taikyti deliktinę civilinę atsakomybę tais atvejais, kai atitinkamos žalos atsiradimas nėra siejamas su sutarties vykdymu, sutarties tikslų siekimu ir pan., o grindžiamas atitinkamų teisės aktų, bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu, iÅ¡einančiu iÅ¡ sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų ( LAT 2015-05-28 nutartis Nr. 3K-3-327-687/2015). Tretysis asmuo nurodė, kad ginčo eismo įvykis nėra siejamas su rangos sutarties vykdymu ir jos tikslų siekimu, todėl tarp Å¡alių kilęs ginčas turi bÅ«ti kvalifikuotinas ginču dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo ir Å¡iuo atveju žalÄ turėtų atlyginti dėl jos kaltas asmuo, t. y. atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, kuriam atsakomybė kyla kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui bei darbdaviui, o tuo tarpu atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s., kaip generaliniams rangovams, civilinė sutartinė atsakomybė Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi Å¡ie atsakovai nepažeidė jokių savo, t. y. kaip rangovų, prievolių, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s. atžvilgiu ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, tačiau jeigu bÅ«tų nuspręsta prieÅ¡ingai, tai pareiga atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pirmiausia atsirastų atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris yra apdraudęs atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS rangovų civilinę atsakomybę.

Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 Nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų „Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 2 p. nuostatose yra numatyta, jog rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę ir įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra generalinio rangovo, tai privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi rangovai ir draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ suteikta rangovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga yra taikoma tiek generaliniams rangovams, t. y. atsakovams AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS, a.s., tiek ir subrangovams - atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ bei trečiajam asmeniui UAB „Skinest Baltija“ ir Å¡iuo atveju atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS, a.s. atsakytų tik subsidiariai, jeigu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nepadengtų visos ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir Å¡ias aplinkybes patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kuriÄ nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina už žalÄ atsakingas asmuo (LAT 2013-10-30 nutartis Nr. 3K-3- 525/2013).

Tretysis asmuo prašė teismo patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį pilnai atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atžvilgiu, o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ . Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį pilnai atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atžvilgiu, o likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .

Tretysis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialÄ per teismo nustatytÄ procesinį terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ trečiajam asmeniui yra praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymo atidėti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ tretysis asmuo nepateikė, todėl Å¡i civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo E. K. per teismo nustatytÄ procesinį terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei patikslintus ieÅ¡kinius nepateikė.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo palaikė savo ankstesnius paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant kitas bylas ir prašė teismo Å¡iÄ civilinę bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad 2014-10-27 UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų praneÅ¡ime yra nurodyta, jog 2014-10-27 Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotyje, Å¡alia IA kelio UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojai vykdė triukÅ¡mÄ mažinančios užtvaros įrengimo darbus, kuriuos pradėjo devintÄ valandÄ ryte, vadovaudamiesi telegrama Nr. 1026 2014-10-23 16:44.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelių transporto eismo įvykio akte Nr. LS(DI)-659 yra konstatuojama, jog 2014-10-27 11 val. 24 min. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje traukinio mašinisto A. T. ir mašinisto padėjėjo D. S. valdomas keleivinis traukinys (serija TEP-70BS Nr. 002) susidūrė su UAB „Vilniaus keliai“ priklausančiu ekskavatoriumi CAT M315 D, vairuojamu UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatoriaus – kelio darbininko V.

J.. Iš 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių transporto eismo įvykio akto Nr. LS(D1)-659 turinio nustatyta, kad 2014-10-27 įvykis galimai įvyko dėl to, kad :

1) UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., meistras A. Č. ir mechanizatorius – kelio darbininkas V. J., negalėjo vykdyti darbų geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose ;

2) E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, jų neturėjo vykdyti signaliniais ženklais nepaženklintoje vietoje ; A. Č. neturėjo vykdyti darbų vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais ; mechanizatorius – kelio darbininkas V. J. neturėjo vykdyti darbų vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais ;

3) E. K. neturėjo organizuoti darbų Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, neskyręs signalininkų ; A. Č. neturėjo vykdyti darbų be signalininkų ; V. J. neturėjo vykdyti darbų be signalininkų ; 4 ) E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, neturėjo darbų vykdyti be Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo ir IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo Apžiūros žurnale. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpyje nuo 2014-10-01 iki 2014-10-31 (imtinai) buvo apdraudęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio riedmenis, mobilias mašinas ir įrengimus bei specialiosios paskirties transporto priemones nuo draudiminių įvykių, įskaitant avarijas, įvykusius susidūrus su kliūtimi važiuojant, ir vienas iš AB „Lietuvos draudimas“ apdraustų geležinkelio riedmenų buvo keleivinis traukinys TEP70BS-002 1 930 11,50 EUR / 6 664 289,00 LT sumai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ pateikė AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS A. S. filialui Lietuvoje pretenzijÄ Ä¯mokėti 4 135,19 EUR sumÄ Ä¯ AB „Lietuvos draudimas“ banko sÄ skaitÄ už 2014-10-27 įvykio metu apgadinto lokomotyvo geometrinių parametrų nustatymo darbus bei lokomotyvo gamintojo eksperto paslaugas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ 2015-01-16 UAB „TMBH“ sumokėjo 2 803,52 EUR iÅ¡mokÄ , o 2015-01-16 iÅ¡mokėjo 1 331,67 EUR iÅ¡mokÄ UAB „Techninių projektų servisas“ ir kartu Å¡ios iÅ¡mokos sudaro 4 135,19 EUR sumÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015-06-16 Eurovia CS A. S. filialas Lietuvoje pateikė atsakymÄ Ä¯ 2015-06-03 AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ , kuriame nurodė, jog atsakomybė dėl 2014-10-27 įvykio tenka UAB „Vilniaus keliai“, kadangi įvykis kilo dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovo E. K. kaltės. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir EUROVIA CS A.

S. 2013-06-26 sudarė Rangovo civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį Nr. PCAD 018036, kuria AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apdraudė EUROVIA CS A. S. civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, t. y. laikotarpyje nuo 2013-07-15 iki 2015-03-31 (imtinai), dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų rekonstruojant geležinkelio ruoÅ¾Ä Marijampolė – Kazlų RÅ«da – Kaunas ir bendra draudimo suma sudaro 2 896 200,10 EUR / 10 000 000,00 LT sumÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2013-06-21 AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Eurovia CS A. S. sudarė Rangos sutartį Nr. PP 120-0314-13 dėl rangos darbų atlikimo, rekonstruojant geležinkelio ruoÅ¾Ä Marijampolė – Kazlų RÅ«da – Kaunas, ir 2013-09-27 UAB „Skinest Baltija“ su UAB „ Vilniaus keliai“ sudarė Rangos sutartį Nr. SB13GR-2 dėl sienučių nuo triukÅ¡mo įrengimo remontuojamame ruože. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-16 AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakydamas į 2014-03-04 Eurovia CS A.

S. raÅ¡tÄ dėl subrangovo pasitelkimo, informavo Eurovia CS A. S., jog pritaria UAB „Vilniaus keliai“ pasitelkimui subrangovu, atliekant geležinkelio ruožo Marijampolė – Kazlų RÅ«da – Kaunas rekonstrukcijos darbus. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2014-10-23 16 val. 44 min. iÅ¡ Vilniaus į Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotį buvo iÅ¡siųsta rangovo telegrama Nr. 1026, kurioje yra praÅ¡oma Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotyje, IA kelyje skirti eismo pertraukas 2014-10-27 ir 2014-10-30 laikotarpiu nuo 7 val. 00 min. iki 11 val. 00 min. (imtinai) bei laikotarpiu nuo 11 val. 40 min. iki 18 val. 00 min. ir 2014-10-27 nuo 7 val. 00 min. iki 18 val. 00 min (imtinai) ; už traukinių eismo nutraukimÄ ir atnaujinimÄ yra atsakingas V.

Ž., už savalaikį ir kokybiÅ¡kÄ darbų atlikimÄ yra atsakingas E. K., už traukinių eismo saugumÄ yra atsakinga Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotis. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtoja D. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties virÅ¡ininkui A. Z. nurodė, jog 2014-10-27 dienÄ 7 val. 00 min. ji priėmė budėjimÄ Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotyje, apie 7:20 atėjęs kelio meistras V.

Ž. budėtojai pranešė, kad rangovas UAB „Vilniaus keliai“ nesikreipė dėl eismo pertraukos IA kelyje, todėl geležinkelio eismo pertrauka dar nevyksta. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties vyresnysis kelio meistras V. Ž. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2014-10-27 į darbo vietÄ jis atvyko maždaug 6 valandÄ ryto, nes pagal telegramÄ Nr. 1026 rangovo praÅ¡ymu Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA 2014-10-27 nuo 7 val. 00 min. iki 11 val. 00 min. (imtinai) ir nuo 11 val. 40 min. iki 18 val. 00 min. (imtinai) turėjo vykti geležinkelių eismo pertrauka ; telegramoje buvo nurodyta, kad už kokybiÅ¡kÄ darbų atlikimÄ , signalizacijos įrenginių bei darbų saugÄ , eismo saugumÄ darbo vietoje atsakingu yra paskirtas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., tačiau Å¡is asmuo į V.

Ž. arba geležinkelio stoties budėtojÄ dėl traukinių eismo nutraukimo nesikreipė, todėl eismo pertrauka nebuvo suteikta ; apie 7 val. 20 min. V. Ž. informavo D. M., kad eismo pertrauka nevyksta, kadangi rangovai nesikreipė dėl eismo pertraukos ; eismo įvykio metu, t. y. 11 val. 25 min. eismo pertrauka nebuvo numatyta, rangovai apie planuojamus atlikti ar vykdomus darbus nieko neinformavo ir ant geležinkelio kelio darbus pradėjo savavaliÅ¡kai be stoties budėtojo leidimo, be įraÅ¡o E-11 žurnale bei neapsitvėrę darbo vietos signaliniais ir stabdomaisiais ženklais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2014-10-27 Kazlų Rūdai artimiausios Kauno meteorologijos stoties duomenimis 11 val. 00 min. debesuotumas buvo 8 balai, 12 val. 00 min debesuotumas nebuvo stebėtas, 2014-10-27 kritulių bei pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-15 AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudė ekskavatorių Caterpillar M315D, Valst.

Nr. A588U, sutarties Nr. AJA 5930007, be to, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie tai, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nekyla pareiga atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos pretenzijos Nr. 1558526 dėl 2014-10-27 įvykio metu apgadinto lokomotyvo TEP70BS pagal ekskavatoriaus Caterpillar M315D, Valst. Nr. A588U valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AJA 5930007. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2014-10-14 UAB „Vilniaus keliai“ ir „If P&C Insurance AS“ sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo liudijimÄ (polisÄ ) serija CPM Nr. 00002429 139 612,98 EUR / 482 790,00 LT sumai, kuriuo buvo apdraustas ekskavatorius Caterpillar M315D.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2015-11-03 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ pardavėjo SIA „Anlas“ priėmė ritę KPU-1 (2 vnt.), stabdžių cilindrus TCR-10-60UI TS24.05.382-87 (2 vnt.), čiaupÄ Nr. 4314 (2 vnt.), rankovę R32 (1 vnt.), hidroempferius 336.00.000 TS318383-001-58458634-2004 (8 vnt.) bei hidroempferius 335.00.002 TS318383-001-58458637-2004 (8 vnt.) už 8 184,97 EUR sumÄ , be to, 2015-11-10 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ pardavėjo SIA „Anlas“ taip pat priėmė stiklo valytuvo pontografÄ (1 vnt.), stiklo valytuvo variklį su reduktoriumi (1 vnt.), Å¡viesos filtrÄ (2 vnt.) už 202,95 EUR sumÄ , be to, 2015-11-03 iÅ¡ pardavėjo SIA „Anlas“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat priėmė kairį ir deÅ¡inį priekinius kabinos stiklus (2 vnt.), priekinio stiklo Å¡ildymo blokÄ (1 vnt.), sujungimo kabelius (2 vnt.) ir povagoninius Å¡viestuvus su grotelėmis (2 vnt.) iÅ¡ viso už 3 366,63 EUR sumÄ , be to, 2015-12-16 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ pardavėjo SIA „Anlas“ taip pat priėmė vagono Å¡ildymo pajungimo rozetę (1 vnt.), kabinos Å¡ildymo radiatorių (1 vnt.) ir kondicionierių (1 vnt.) už 14 811,91 EUR sumÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2015-12-16 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ pardavėjo UAB „TMBH“ priėmė ETV dangtelio tarpinę TEP70.150.16.00 už 1 276,80 EUR sumÄ , be to, 2015-12-23 UAB „TMBH“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 00617 už parduodamas prekes 109 723,25 EUR sumai ir 2015-12-28 Å¡ias prekes priėmė AB „Lietuvos geležinkeliai“. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2015-12-23 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ pardavėjo SIA „Anlas“ priėmė pavadėlius TEP70A.31.19.010-01 (2 vnt.), įdėklus TEP70.31.02.233 (2 vnt.), traukę TEP70.40.06.082 (2 vnt.), svirtį TEP70.40.06.070-01 (1 vnt.), amortizatorius EP200.31.25.101. (32 vnt.), amortizatorius TEP70A.31.20.010. (24 vnt.), kronÅ¡teinÄ TEP70A.31.09.103. (1 vnt.), kronÅ¡teinÄ TEP70A.31.09.101 (1 vnt.), tarpinę TEP60.31.23.218. (6 vnt.) už 3 772,32 EUR sumÄ ir 2015-09-10 UAB „TMBH“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. serija TMBH Nr. 00591 1 992,14 EUR sumai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015-12-28 UAB „TMBH“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 00618 AB „Lietuvos geležinkeliai“ už vežimėlių rėmÄ su Å¡erdeso atrama ir veržlėmis, Nr. TEP70A.31.06.000 260 707,14 EUR sumai ir 2015-12-28 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Å¡ias prekes priėmė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-01-29 mokėjimo nurodymu AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai Keleivių vežimo direkcijai“ 310 000,00 EUR sumai iÅ¡mokÄ už geležinkelio riedmenis, mobilias maÅ¡inas ir įrengimus bei specialiosios paskirties transporto priemones pagal pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä .

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-10-29 ir 2014-12-04 AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos keleivinių riedmenų centro dyzelinių traukinių depas atliko šilumvežio TEP70BS-002 apžiūras, kurių aktuose yra konstatuojami daugybiniai šilumvežio pažeidimai, kuriems pašalinti yra būtinas remontas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, jog 2014-10-27 jis dirbo Kazlų Rūdos geležinkelių stotyje darbų vykdytojo E. K. nurodymu prie geležinkelio bėgių ; apie 11 val. 15 min.

– 20 min., tikslaus laiko jis neatsimena, V. J. su ekskavatoriumi dirbo užvažiavęs ant geležinkelio bėgių, ant kurių buvo užvažiavęs darbų vykdytojo nurodymu ir bÅ«tent tuo metu ir įvyko traukinio bei ekskavatoriaus susidÅ«rimas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad sutinkamai su UAB „Vilniaus keliai“ vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15 32.4 p. nuostatomis, važiuojant per geležinkelio bėgius vairuotojas turi važiuoti per pervaÅ¾Ä tik įsitikinus, jog užtikrintas eismo saugumas.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-23 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 2 p. nuostatose yra numatyta, jog rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog LR Aplinkos apsaugos ministerija 2016-02-04 raÅ¡te Nr. (13-2)-D8-849 pateikė nuomonę apie tai, kad jeigu subrangovų pasitelkimas prievolėms atlikti neapribotas rangos sutartyse, tai statinio statybos generalinio rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima visų statinio statyboje dalyvaujančių subrangovų civilinės atsakomybės draudimÄ , o tais atvejais, kai užsakovas nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, ir kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2016-03-15 Ergo Insurance SE Lietuvos filialas informavo AB „Eurovia Lietuva“, kad jeigu rangovas / generalinis rangovas draudžia rangovo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu dėl visų statybos darbų, kuriuos atliks pats rangovas, jo subrangovai ar subrangovai įgyvendinat konkretų statybos projektÄ ir draudikui pateikia visų statybos darbų vertę, tai rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima rangovo / generalinio rangovo, jo subrangovų ir jų subrangovų civilinę atsakomybę dėl atliekamų ar atliktų statybos darbų, kurių vertę buvo pateikta draudikui.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog ADB Compensa nurodė AB „Eurovia Lietuva“, kad subrangovo pasitelktų kitų subrangovų padaryta žala, esant bÅ«tinosioms sÄ lygoms, gali bÅ«ti laikoma draudžiamuoju įvykiu, nepaisant to, jog toksai įvykis nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtintas privalomojo draudimo taisyklėse. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015-01-08 apklausos metu liudytojas V. Ž. parodė, jog 2014-10-27 jis nebuvo informuotas, kad bus vykdomi darbai Kazlų RÅ«doje prie geležinkelio pervažos M.

K. Čiurlionio ir MiÅ¡kininkų g. sankryžoje, ant geležinkelio ir jo zonoje, todėl jokie įraÅ¡ai žurnale E-11 nebuvo padaryti ; darbų vadovas taip pat galėjo informuoti ir Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtojÄ , tačiau to taip pat nepadarė ; kai liudytojas nuvykdavo į darbų vietas patikrinti ar galima atnaujinti traukinių eismÄ , jis kartais matydavo pažymėtas signaliniais ženklais iÅ¡ abejų pusių darbo vietas, o kartais ženklų nebÅ«davo ir ar ženklais darbo vietos bÅ«davo žymimos visada, V.

Ž. negali pasakyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-12 apklausos metu liudytoja D. M. parodė, jog 2014-10-27 per garsiakalbius ji pranešė apie artėjantį traukinį, tačiau apie darbuotojų atliekamus darbus ant geležinkelio bėgių ir jų zonoje liudytojai nebuvo žinoma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-12-30 apklausos metu liudytojas A. Č. parodė, kad E. K. A. Č. nurodė, jog perspės bei pasakys kada darbininkams ir technikai reikia pasitraukti nuo bėgių ; 2014-10-27 E. K. apie 11 val. priėjo prie A.

Č. ir jam nurodė, kad važiuoja į JÅ«rės miestelį pasiimti dokumentacijos, tačiau nieko nepasakė apie eismo pertraukÄ ; ekskavatoriui užvažiavus ant bėgių A. Č. stovėjo Å¡alia ekskavatoriaus ir pamatė atvažiuojantį traukinį, tačiau Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtojo praneÅ¡imo apie atvažiuojantį traukinį A. Č. negirdėjo ; kiek darbuotojai matė, traukinys visada atvažiuodavo antru keliu, todėl darbuotojai neįtarė jį važiuosiant pirmu keliu, ant kurio stovėjo ekskavatorius, tačiau pervažiavęs persirikiavimo ieÅ¡mus traukinys važiavo pirmu keliu, ant kurio stovėjo ekskavatorius ;

A. Č. pradėjo bėgti link traukinio rankų mostais įspėdamas stotį, tačiau traukinys nesustojo ir trenkėsi į ekskavatorių ; praėjus kuriam laikui po įvykio A. Č. suprato, jog E. K. nenurodė, kada pasitraukti nuo bėgių ir ant jų buvo dirbama draudžiamu laiku, t. y. ne eismo pertraukos metu ; A. Č. nežinojo bei nebuvo supažindintas, kad pavojingoje traukinių eismui darbo vietoje, prieÅ¡ kuriÄ reikia sustoti ar sumažinti greitį, turi bÅ«ti iÅ¡ abiejų pusių pažymėta signaliniais ženklais, be to, A.

Č. nebuvo supažindintas, kad turi skirti asmenis – signalininkus iÅ¡ brigados, turinčius paženklinti darbo ar pavojingÄ vietÄ ir nuo 2014 metų balandžio mėnesio A. Č. niekada to nebuvo daręs. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-07 apklausos metu liudytojas V. J. parodė, jog E. K. 2014-10-27 apie 8 val. 30 min. jam davė nurodymus su ekskavatoriumi dirbti ant bėgių bei minėjo, kad ant bėgių reikės dirbti nuo 7 val. iki 18 val. ; apie tai, kad 2014-10-27 turi važiuoti bent vienas traukinys, V.

J. nebuvo žinoma ; V. J. buvo supažindintas, kad atliekant darbus ant geležinkelio yra reikalinga darbo vietÄ Å¾enklinti specialiais ženklais, tačiau V. J. dirbant to niekada nebuvo daroma ; V. J. buvo supažindintas, jog negali vykdyti darbų ant geležinkelio bėgių be paskirtų signalininkų, tačiau 2014-10-27 signalininkai nebuvo skirti. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-27 liudytojo V. J. parodymai buvo patikrinti eismo įvykio vietoje. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2015-01-09 apklausos metu liudytojas E. M. parodė, kad kieno tiksliai nurodymu V.

J. su ekskavatoriumi užvažiavo ant bėgių, E. M. nėra žinoma, apie 11 val. E. Č. kažkur iÅ¡važiavo ir prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas E. Č. nurodė, jog darbuotojai turi dar valandÄ laiko darbams vykdyti ; stoties budėtojo praneÅ¡imo apie atvykstantį traukinį liudytojas negirdėjo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad sutinkamai su UAB „Vilniaus keliai“ Kelio darbininko (meistro), kelio darbininko (meistro) dirbančio prie geležinkelio saugos ir sveikatos instrukcijos 113 p. nuostatomis, kelio darbininkai – mechanizatoriai, dirbantys prie geležinkelio mažiausiai penkių metrų atstumu privalo sustabdyti visus darbus atvažiuojant traukiniui ir juos tęsti gali tik traukiniui nuvažiavus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-05-14 apžiÅ«rėjus pervaÅ¾Ä Kazlų RÅ«doje, Å¡alia kurios įvyko 2014-10-27 įvykis, Å¡ioje pervažoje jokių trÅ«kumų nebuvo nustatyta. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskaičiavo, jog preliminariai Å¡ilumvežio TEP70 BS-002 remontui sunaudotų medžiagų ir atliktinų remonto darbų vertė sudaro 52 937,50 EUR sumÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016-01-12 ir 2016-04-22 defektiniuose aktuose Nr. TKS02-01-06K yra konstatuota, jog Å¡ilumvežiui TEP70BS-002 dėl įvykusio susidÅ«rimo su transporto priemone yra bÅ«tina atlikti remonto darbus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2016-01-30 UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ iÅ¡rašė AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 160407 2 302,17 EUR sumai už neplaninius remonto darbus. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016-05-06 AB „Lietuvos draudimas“ į AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ sÄ skaitÄ pervedė 52 937,50 EUR sumÄ už geležinkelio riedmenis, mobilias maÅ¡inas bei įrengimus pagal pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-12-16 UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ iÅ¡rašė AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija VLRD Nr. 141156 869,61 EUR sumai už neplaninius remonto darbus. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-30 UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ iÅ¡rašė AB „Lietuvos geležinkeliai. Keleivių vežimo direkcija“ PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras serija VLRD Nr. 16403 1 250,15 EUR sumai ir serija VLRD Nr. 16406 69 354,38 EUR sumai už neplaninius remonto darbus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡ilumvežio TEP70 BS-002 kėbulo atstatymas po avarijos darbų LV-1 jėgomis su daliniu kėbulo dažymu turėtų kainuoti iÅ¡ viso apie 56 827,09 EUR sumÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pateikė preliminarų komercinį pasiÅ«lymÄ dėl neplaninio lokomotyvo TEP70BS-002 remonto darbų kainos, kuri sudaro 72 871,15 EUR sumÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-06-10 AB „Lietuvos draudimas“ į AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ sÄ skaitÄ pervedė 60 972,16 EUR sumÄ už geležinkelio riedmenis, mobilias maÅ¡inas bei įrengimus pagal pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä .

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016-11-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-24-416/2016 UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d. nuostatas ir buvo nuteistas 37 MGL 1 393,42 EUR bauda ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-290/2017 E. K. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1096-820/2016 ieškovo UAB „Vilniaus keliai“ ieškinys atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 2014-10-27 įvykio pripažinimo draudžiamuoju buvo atmestas ir 2017-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017 2016-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 2017-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017 buvo palikta nepakeista.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovo E. K. kasacinis skundas dėl 2016-11-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-24-416/2016 ir 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. IA-173-290/2017 panaikinimo 2017-12-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2-364-222-2017 buvo atmestas, konstatavus, jog kaip nustatyta byloje ir nurodyta teismų sprendimuose, E. K., atvykęs į darbo vietÄ , neinformavo savo darbuotojų apie tai, kad nuo 11 iki 11.40 val. nėra eismo pertraukos ir Å¡iuo laiku vykdyti darbų negalima ; prieÅ¡ingai, apie 11 val., iÅ¡vykdamas iÅ¡ darbų vietos pasakė, jog reikėtų valandÄ padirbėti ir Å¡ios faktinės aplinkybės yra nustatytos remiantis tiesiogiai darbus vykdžiusių liudytojų V.

J., kuriam E. K. nurodė su ekskavatoriumi dirbti ant bėgių, A. Č., kurį E. K. paliko darbo vietoje bei E. M. parodymais ; A. Č. nurodė ir tai, kad buvo atvejų, kai darbai bÅ«davo nutraukiami tam laikui, kai turėdavo pravažiuoti traukinys, tačiau įvykio dienÄ darbų vadovas E. K. apie numatytas eismo ar darbų pertraukas darbuotojų neinformavo, todėl teismai, įvertinę Å¡ias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog bet kuriuo atveju, t. y. ir tuo, jeigu geležinkelio ruožo meistras V. Ž. ir bÅ«tų padaręs įraÅ¡us žurnale, o stoties pareigas ėjusi R.

B. – atlikusi kitus veiksmus, susijusius su eismo pertraukos organizavimu įvykio dienÄ (taip, kaip nurodyta pirmiau minėtoje telegramoje, kuria remiasi kasatorius), avarija vis tiek bÅ«tų įvykusi, kadangi darbų vadovas E. K. nepasirÅ«pino darbų nutraukimu, juos organizavo sukeldamas realų pavojų saugumui, kitų žmonių sveikatai, kadangi iÅ¡vykdamas iÅ¡ darbų vietos pasakė tęsti darbÄ (taip pat ir su ekskavatoriumi ant bėgių), neinformavo dirbusiųjų apie eismo atnaujinimÄ 11–11.40 val. laikotarpiu, taip akivaizdžiai pažeidė darbų saugos reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad E. K., V. J., A. Č. bei E. M. yra baigę profesinių žinių tobulėjimo kursÄ tema „Saugus elgesys geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose“. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kelio darbininko, dirbančio stotyje saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 160 17.4 p. nuostatose yra numatyta, kad kelio remonto darbai, dėl kurių reikia iÅ¡ankstinio įraÅ¡o E-11 žurnale, yra atliekami praneÅ¡us traukinių eismo tvarkdariui ; be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kelio darbininko, dirbančio stotyje saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 160 17.6 p. nuostatose yra numatyta, jog baigus darbus darbų vadovas apie tai informuoja traukinių eismo tvarkdarį arba stoties budėtojÄ â€“ tÄ darbuotojÄ , kuris leido atlikti Å¡iuos darbus ir E-11 žurnale yra daromas atitinkamas įraÅ¡as apie darbo pabaigÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtoja, laikinai einanti stoties virÅ¡ininko pareigas, R. B. 2014-10-30 paaiÅ¡kinime nurodė, jog 2014-10-27 apie 7 val. 20 min. jai esant GSB patalpoje atėjo kelio meistras V. Ž. ir pranešė, kad UAB „Vilniaus keliai“ nesikreipė dėl eismo pertraukos ir įraÅ¡o E-11 žurnale nepadarė, o pati R. B. pasakė stoties budėtojai, jog Å¡i informuotų, jeigu bÅ«tų planuojama pradėti eismo pertraukÄ IA kelyje.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-01-24 AB „Lietuvos draudimas“ į AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ sÄ skaitÄ pervedė 854,00 EUR sumÄ už geležinkelio riedmenis, mobilias maÅ¡inas bei įrengimus pagal pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacija (BITA) pateikė teisinę iÅ¡vadÄ , ar Å¡iuo atveju žala yra kilusi iÅ¡ sutarties pažeidimo ar delikto ir ar gali bÅ«ti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė „Eurovia“ už jo subrangovo UAB „Skinnest Baltija“ pasitelkto subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo nusikaltimu sukeltÄ Ä¯vykį, kurioje yra nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje pagrindiniu veiksniu, sÄ lygojusiu eismo įvykį, yra įvardijami Å¡ie veiksmai / neveikimas : eismas nebuvo nutrauktas, kadangi darbų vadovas E. K. neinformavo (telefonu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais) IF-2 kelio meistro V.

Ž. ir Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtojos D. M., jog ketina pasinaudoti numatyta eismo pertrauka. Be to, nesant eismo pertraukos ir neturint Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo bei nesant IF-2 kelio meistro V. Ž. iÅ¡ankstinio įraÅ¡o Stoties kelių, ieÅ¡mų, automatikos, ryÅ¡ių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiÅ«ros žurnale, buvo organizuojami ir vykdomi darbai (triukÅ¡mÄ mažinančių užtvarų įrengimas) Å¡alia Kazlų RÅ«dos geležinkelio stoties kelio Nr. IA.

Nei eismo tyrimo medžiagoje, nei norminiuose dokumentuose nenumatyta pareiga :

1) rangovo darbų vadovui papildomai informuoti užsakovo atstovus - 2) kelio meistrÄ ir stoties budėtojÄ apie ketinimÄ pasinaudoti numatyta eismo pertrauka. Be to, sisteminė TNN, eismo įvykio tyrimo medžiagos esančių prieÅ¡taringumų (kai darbų vadovu laikytinas vienu atveju rangovo darbų vadovas, kitu - užsakovo kelio meistras) ir iÅ¡vadoje nurodytų teisės norminių dokumentų analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog darbų vadovu yra laikytinas ne rangovo darbų vadovas, o užsakovo atstovas, todėl iÅ¡vadų 1 a. p. nuostatose nurodytų pareigų atlikimas yra priskirtinas ne rangovo darbų vadovui, o užsakovo atstovams ir tokiu atveju pagrįstai galima teigti, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir keistinos.

Net ir vadovaujantis prielaida, jog priskiriant rangovo darbų vadovui pareigÄ papildomai informuoti apie ketinimÄ pasinaudoti eismo pertrauka, remiamasi 2014-01-20 AB “Lietuvos geležinkeliai“ Generalinio direktoriaus Ä®sakymo Nr. Ä®-62 „Dėl 292/LG t22 priedo“, kuriame buvo įtvirtinta eismo pertraukų suteikimo tvarka (TNN 10.2.1. p.), 19 p. nuostatomis, kuriose yra numatyta, kad dėl eismo pertraukos suteikimo darbų vadovas turi perduoti traukinių eismo tvarkdariui paraiÅ¡kÄ (telefonu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais) ne vėliau kaip prieÅ¡ valandÄ iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios, galima pagrįstai teigti, jog eismo tyrimo medžiagoje formuluojama iÅ¡vada apie pareigÄ papildomai informuoti kelio meistrÄ ir stoties budėtojÄ dėl ketinimo pasinaudoti eismo pertrauka yra nepagrįsta, kadangi minėtame punkte nurodoma informuoti traukinių eismo tvarkdarį, o ne kelio meistrÄ ir stoties budėtojÄ , tokiu bÅ«du pagrįstai galima teigti, jog eismo įvykio tyrimo medžiagoje padarytos iÅ¡vados taip pat yra nepagrįstos ir Å¡iuo aspektu.

Be to, vertinant tai, kad :

1) darbų vadovu yra laikytinas užsakovo kelio meistras, kurio pareiga 2) perduoti traukinių eismo tvarkdariui paraiÅ¡kÄ (telefonu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais) ne vėliau kaip prieÅ¡ valandÄ iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios, 3) atlikti iÅ¡ankstinį įraÅ¡Ä ApžiÅ«ros žurnale darbams stoties keliuose atlikti, 4) kad bÅ«tų nutrauktas traukinių eismas, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio kilimas tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su Å¡ių veiksmų, priskirtinų kelio meistrui, o ne rangovo darbų vadovui, neatlikimu.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Mykolo Riomerio universiteto daktarė E. Ivanauskienė pateikė iÅ¡vadÄ dėl deliktinės ir sutartinės atsakomybės atribojimo UAB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia AS C. S. atžvilgiu, kurioje konstatavo, jog subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmai, sukėlę žalÄ , kvalifikuotini deliktu, kadangi 1) pažeistas tikrumo interesas ;

2) žala patirta ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose ;

3) žalÄ patyrė asmenys, nesusiję su rangos sutartimi ;

4) žala padaryta ne sutarties objektui ;

5) generalinis rangovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti konkrečios kilusios žalos, kaip įprastų rangos sutarties pažeidimo pasekmių, 6) žala patirta dėl nusikaltimo. Be to, Å¡ioje situacijoje negalima sutartinė generalinio rangovo civilinė atsakomybė dėl subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kadangi tam, kad taikyti LR CK 6.650 str. 3 d. nuostatas, subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas sutarties pažeidimu (t. y. netinkamu sutarties vykdymu ar jos nevykdymu), kadangi netiesioginė sutartinė atsakomybė taikytina ne už deliktÄ , bet už sutarties pažeidimÄ , tokiu bÅ«du Å¡ioje situacijoje neteisėti veiksmai yra kvalifikuotini deliktu, bet ne sutartinių prievolių pažeidimu (pavyzdžiui, netinkamos kokybės darbais, terminų pažeidimu ir pan.).

Be to, Å¡ioje situacijoje negalima solidari generalinio rangovo ir subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ civilinė atsakomybė, kadangi nėra solidariosios atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y.

1) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu ;

2) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu ;

3) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendra kaltė ;

4) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendri neteisėti veiksmai ir generalinis rangovas neatliko veiksmų, sukėlusių žalÄ ;

5) pareiga atlyginti žalÄ neatsirado skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais) ;

6) generalinis rangovas nėra atsakingas už subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ deliktÄ . LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatose yra numatyta netiesioginės generalinio rangovo civilinės atsakomybės už subrangovo padarytus nuostolius taikymo sÄ lyga - subrangovas turi bÅ«ti pasitelktas pažeidžiant įstatyme ar sutartyje nustatytas taisykles, t. y. netiesioginės generalinio rangovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas netinkamas subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ parinkimas, tačiau Å¡ioje situacijoje nėra ginčo dėlto, jog subrangos sutartis su subrangovu UAB „Vilniaus keliai“ buvo sudaryta pažeidžiant rangos sutartį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ekspertas dr. Robertas Stadalius konstatavo, kad priežastys, kurios 2014-10-27 sukėlė eismo įvykį yra šios : paraiškos dėl eismo pertraukos suteikimo neperdavimas (telefonu, raštu ar kitais būdais) (Nuorodų aprašo 22 priedo 19 p.) - atsakingas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; darbų organizavimas negavus traukinių eismo tvarkdario įsakymo (raštu, telefonograma ar telegrama) dėl traukinių eismo nutraukimo (TNN 10.2.7 p.) - atsakingas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; signalininkų nepaskyrimas ir darbų vietos nepaženklinimas signaliniais ženklais (TNN 10.2.3 p., 10.2.4 p.) - atsakingas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; rangovo darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, kvalifikacijos stoka (LR Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 str. 7 d.) - atsakinga UAB „Vilniaus keliai“ ;

AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, t. y. vyresnysis kelio meistras V. Ž., Kazlų RÅ«dos stoties budėtoja D. M. ir Kazlų RÅ«dos stoties virÅ¡ininko pareigas ėjusi R. B., visas savo pareigas 2014-10-27 dienÄ , kiek tai susiję su UAB „Vilniaus keliai“ suteikta eismo pertrauka ir vykdytais remonto darbais, atliko tinkamai ; AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. privalėjo bÅ«ti atskirai informuotas apie UAB „Vilniaus keliai“ ketinimÄ naudotis telegramoje darbams numatyta eismo pertrauka ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios telefonu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais ;

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. neturėjo pagrindo apie tai informuoti traukinių eismo tvarkdario ir padaryti įraÅ¡o ApžiÅ«ros žurnale E-ll, kadangi UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. nepateikė paraiÅ¡kos dėl eismo pertraukos suteikimo ; vadovaujantis ekspertizės tiriamosios dalies A skyriuje pateikta nuomone dėl darbų vadovo ir TNN 10.2.4 p. darbo vietos geležinkelio ruože pažymėjimÄ signaliniais ženklais privalėjo užtikrinti rangovo darbų vadovo, t. y.

UAB „Vilniaus keliai“, darbų vadovas E. K. paskirtas signalininkas ; kiekvienas darbuotojas pagal savo pareigas atsakingas už traukinių eismo saugumÄ , o eismo pertraukos metu atliekamų darbų vietoje už traukinių eismo saugumÄ atsako darbų vadovas, t. y. UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; AB „Lietuvos geležinkeliai“ kelio meistras turi atlikti Å¡iuos veiksmus, susijusius su 2014-10-27 UAB „Vilniaus keliai“ suteikta eismo pertrauka ir vykdytais remonto darbais :

1) ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios gauti iÅ¡ darbų vadovo paraiÅ¡kÄ (telefonu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais) dėl eismo pertraukos suteikimo ir jÄ perduoti traukinių eismo tvarkdariui (telefonu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais) ;

2) gavus iÅ¡ darbų vadovo paraiÅ¡kÄ , apžiÅ«ros žurnale E-l 1 padaryti iÅ¡ankstinį įraÅ¡Ä dėl darbų atlikimo ir traukinių eismo nutraukimo bei perduoti traukinių eismo tvarkdariui ;

3) gavus traukinių eismo tvarkdario įsakymÄ apie traukinių eismo nutraukimÄ ir stoties budėtojo sutikimÄ , apie tai informuoti darbų vadovÄ ;

4) baigiantis numatytai traukinių eismo pertraukai patikrinti ar kelio arba kelio statinių darbai yra baigti ir kad nėra kliūčių nenutrūkstamam ir saugiam traukinių eismui ;

5) tiesiogiai arba per stoties GSB perduoti traukinių eismo tvarkdariui praneÅ¡imÄ (raÅ¡tu, telegrama ar telefonograma), kad kelio ar kelio statinių darbai yra baigti ir kad nėra kliūčių nenutrÅ«kstamam ir saugiam traukinių eismui ; 2014-10-27 AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. negavo UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovo E. K. paraiÅ¡kos dėl eismo pertraukos suteikimo, todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. neturėjo atlikti tolimesnių iÅ¡ to kylančių aukščiau iÅ¡dėstytų veiksmų, susijusių su telegrama darbams dėl eismo pertraukos skyrimo ; 2014-10-27 AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V.

Ž. visus veiksmus atliko tinkamai ; 2014-10-27 vykstantį tranzitinį traukinį Nr. 79, kuris susidÅ«rė su ekskavatoriumi, nebuvo priežasčių nukreipti kitais geležinkelio bėgiais, kadangi Å¡io traukinio priėmimas į keliÄ Nr. IA tenkino visus marÅ¡ruto parengimui keliamus reikalavimus ; jeigu bÅ«tų poreikis ar priežastis nukreipti traukinį Nr. 79 kitais geležinkelio bėgiais, tai už tai bÅ«tų atsakinga Kazlų RÅ«dos stoties budėtoja D. M., kadangi traukinių eismui vadovauja ir jį organizuoja stoties budėtoja.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ekspertas dr. Valentinas Mitunevičius konstatavo, jog ant bėgių dirbantis ekskavatorius, esantis ties žyma 72,831 km (ties buvusio eismo įvykio vieta), betarpiÅ¡kai prieÅ¡ 2014-10-27 eismo įvykį turėjo bÅ«ti matomas lokomotyvo maÅ¡inistui iÅ¡ ne mažesnio kaip 731 m atstumo, kuris yra didesnis nei skaičiuojamasis traukinio sustabdymo atstumas (723 m), kai jo pradinis greitis - 85 km/h ; atsižvelgiant į traukinio greitį (85 km/h), sustabdymo keliÄ , reakcijos laikÄ , oro sÄ lygas, matomumÄ ir kitas buvusias sÄ lygas, maÅ¡inistas savalaikiai pastebėjus grėsmę eismo saugumui, sureagavus bei efektyviai stabdant traukinį, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti iki susidÅ«rimo su ekskavatoriumi vietos bei iÅ¡vengti buvusio eismo įvykio.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog ekspertas M. Kondratas konstatavo, kad lokomotyvui padaryta žala, atsižvelgiant į jo amžių, dalių nusidėvėjimÄ (18 %) ir vidutines rinkos kainas apgadinimo dienÄ , yra lygi 309 717,20 EUR sumai. Ä® žalos dydį nėra įtrauktos iÅ¡laidos, skirtos gamintojo eksperto paslaugų apmokėjimui, kadangi byloje nėra duomenų apie Å¡io eksperto bÅ«tinybę dalyvauti žalos, padarytos lokomotyvui, paÅ¡alinimo procese, todėl teismo ekspertas dėl Å¡ių sÄ naudų nepasisakė.

Be to, remonto sÄ matose nurodyti darbai ir keičiamos dalys yra susijusios su įvykiu bei pagrįstos ir perteklinių, t. y. nebÅ«tinų darbų, nenustatyta. Be to, dalis dalių (t. y. įsigytų iÅ¡ įmonės UAB „TMHB“ pagal PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras Nr. 00591, Nr. 00614, Nr. 00617 bei Nr. 00618) yra įsigytos didesnėmis, negu vidutinės rinkos kainos, todėl Å¡ioms dalims yra taikoma 34 % kainos korekcija. Ekspertas M. Kondratas, atlikdamas ekspertizę, tyrė keleivinį Å¡ilumvežį (t. y. lokomotyvÄ ) TEP70BS Nr. 002, registracijos Nr. 902400000482, kuris buvo apgadintas 2014-10-27 dienÄ susidÅ«rus lokomotyvui su ekskavatoriumi CAT M315D, Valst.

Nr. A588U (Å¡ilumvežio gamybos metai – 2006 ; 2014-10-27 dienai nustatyta - 1205489 km rida ; paskutinis einamasis remontas (ER-3) iki avarijos atliktas 2013-12-15 dienÄ ; paskutinis techninis aptarnavimas (TP-3) atliktas 2014-09-22 dienÄ ; prieÅ¡ avarijÄ Å¡ilumvežis buvo tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai). Be to, duomenys apie Å¡ilumvežio bÅ«klę surinkti vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos keleivinių riedmenų centro dyzelinių traukinių depo pažyma apie Å¡ilumvežio TEP70BS - 002 techninį stovį iki susidÅ«rimo (2014-11-05).

Ekspertas M. Kondratas, atlikdamas ekspertizę, vadovavosi iÅ¡laidų metodu, kurio esmė - prielaida, kad kaina, kuriÄ pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamÄ turtÄ , jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, bÅ«tų ne didesnė nei analogiÅ¡ko turto įsigijimo, pagaminimo, atkÅ«rimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kainÄ ir tokiu bÅ«du skaičiuojant Å¡iuo metodu yra nustatomi objekto sukÅ«rimo kaÅ¡tai ir objekto nuvertėjimas. Be to, objekto atkuriamoji vertė yra apskaičiuojama pagal formulę :

AV = AK - NV (A V - vertinamo objekto atkuriamoji vertė ; AK - vertinamo objekto atkūrimo (sukūrimo) kaštai ; NV - vertinamo objekto nuvertėjimas). Be to, atkūrimo kaštams nustatyti gali būti naudojami du būdai :

1) objekto pakeitimas kitu objektu bei 2) objekto sukūrimas. Nustačius atkūrimo kaštus, juos koreguojama korekcijos koeficientais. Be to, nuvertėjimo vertės skaičiavime yra išskiriami trys nuvertėjimo skaičiavimo modeliai :

1) suskaidymo ;

2) gyvavimo amžiaus bei 3) rinkos pokyčių. Atsižvelgiant į objekto bÅ«klę bei surinktų duomenų teisingumÄ , ekspertas M. Kondratas nuvertėjimÄ skaičiavo suskaidymo metodu, be to, gyvavimo amžiaus metodas yra pagrindžiamas vizualia apžiÅ«ra ir eksperto samprotavimais. Eksperto M. Kondrato nuomone, gyvavimo amžiaus modelis yra mažiau tikslesnis už suskaidymo, todėl gyvavimo amžiaus modeliu nuvertėjimas yra neskaičiuojamas. Be to, taikant rinkos pokyčių metodÄ turto nuvertėjimo laipsniui nustatyti reikia naudoti rinkos duomenis, t. y. lyginama pagal panaÅ¡ius pardavimus, tačiau ekspertui M.

Kondratui tokių duomenų surasti pakankamai nepavyko, todėl rinkos pokyčių modelis skaičiuoti nuvertėjimÄ Å¡iuo atveju yra netaikytas. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad jis dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kazlų RÅ«doje vyresniuoju kelio meistru, dabar dirba ten pat - meistru. Nurodė, kad rangovo atstovas tuo metu nesikreipė dėl eismo pertraukos suteikimo, nors jis žinojo, jog pagal telegramÄ yra numatyta eismo pertrauka. Po eismo pertraukos pradžios, t. y. praėjus pusvalandžiui, budėtojai jam pasakė, kad rangovo atstovas nesikreipė dėl eismo pertraukos ir eismo pertraukos nebus.

Liudytojas parodė, kad jis neprivalėjo skambinti rangovui ir teirautis dėl eismo pertraukos, tačiau dėl darbų dažniausiai kalbėdavosi telefonu, be to, į jo pareigų atlikimÄ Ä¯eina ir kelių priežiÅ«ra, todėl po rangovų darbų jis turi patikrinti keliÄ . Liudytojas taip pat parodė, jog jo funkcijos yra - pateikti praneÅ¡imÄ apie eismo nutraukimÄ ir po eismo pertraukos, patikrinus, atnaujinti eismÄ . Be to, jis negali atsakyti - kas turėtų užtikrinti, kad rangovas paisytų eismo pertraukos, be to, rangovo atstovas turi kreiptis į asmenį, nurodytÄ telegramoje, kuris atsakingas už eismo nutraukimÄ ir atnaujinimÄ , t. y.

Å¡iuo atveju į jį, ir apie eismo pertraukÄ jis turi padaryti įraÅ¡Ä pas budėtojÄ E11 formos žurnale, kad yra atliekami darbai. Telegramoje nurodoma - kokie darbai atliekami, tai toksai įraÅ¡as žurnale ir yra daromas, tačiau įvykio dienÄ Ä¯raÅ¡o žurnale pas budėtojÄ jis nepadarė. Liudytojas parodė, kad su E. K. jis kalbėdavo apie konkrečius darbus, tačiau pokalbių smulkmenų jis neatsimena, be to, jis neatsimena ir kurioje vietoje jis buvo, kai įvyko eismo įvykis. Liudytojas taip pat parodė, jog jis neatsimena, ar anksčiau dirbant UAB „Vilniaus keliai“ bÅ«davo statomi kelio ženklai.

Be to, kai vyksta eismo pertrauka, tai toje atkarpoje traukinių eismas yra draudžiamas, tačiau ne jo pareiga yra derinti eismo pertraukÄ ir kai dirba rangovai, tai kelio meistras nevadovauja. IÅ¡ telegramos turinio jis žinojo, jog darbai turi vykti, tačiau kad tuo metu vyko darbai, tai jis nežinojo ir įvykio vietoje nebuvo, be to, pertrauka nebuvo suteikta pagal telegramÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad tuo laikotarpiu ji atliko stoties budėtojo pareigas ir laikinai ėjo stoties virÅ¡ininko pareigas, tačiau ji tiksliai neatsimena - kokia tuo laikotarpiu buvo eismo pertraukos tvarka, be to, su telegrama, skirta UAB „Vilniaus keliai“, dėl eismo pertraukos ji buvo susipažinusi ir ji žinojo, jog UAB „Vilniaus keliai“ tuo metu pagal telegramÄ turėjo vykdyti darbus, tačiau ji nežino, dėl ko neįvyko eismo pertrauka.

Liudytoja parodė, jog ji dirbo naktinę pamainÄ ir meistras V. Ž. ryte pasakė, kad eismo pertraukos nebus, be to, apie eismo pertraukÄ yra daromas įraÅ¡as žurnale, tačiau įvykio dienÄ Ä¯raÅ¡as žurnale nebuvo padarytas, be to, ji neskyrė žmogaus, kuris patikrintų ar tame kelio ruože tikrai vyksta darbai, kadangi tai daryti ji neprivalėjo. Liudytoja taip pat parodė, jog eismo pertraukos metu traukinys gali važiuoti kitu keliu ir galėjo bÅ«ti kiti bėgiai, į kuriuos galėjo bÅ«ti nukreiptas traukinys, ir jeigu bÅ«tų vykę darbai, tai traukinys bÅ«tų nukreiptas kitu keliu, tačiau žurnale nebuvo įraÅ¡o apie jokius atliekamus darbus, be to, maÅ¡inistas yra informuojamas, kad marÅ¡rutas yra nukreipiamas kitu keliu, tačiau Å¡iuo atveju maÅ¡inistas keliu, kuriame turėjo vykti darbai, važiavo tik todėl, jog nevyko eismo pertrauka ir eismo pertrauka nevyko, kadangi žurnale nebuvo padarytas įraÅ¡as.

Liudytoja parodė, kad budėtojai nebendrauja su rangovais ir ji neprisimena, ar teritorija buvo paženklinta kažkokiais ženklais, be to, budėtojas neturi tikrinti - ar rangovas eismo pertraukos metu dirba ir dėl vykdomų darbų ji vadovaujasi tik žurnale esančiais įraÅ¡ais, padarytais pagal telegramÄ , be to, įvykio vieta buvo toli nuo budėtojo posto. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad įvykio metu jis dirbo meistru UAB „Vilniaus keliai“ ir jis dirbo laikotarpyje nuo balandžio 1 dienos iki spalio 27 dienos (imtinai), be to, iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ dažnai atvažiuodavo patikrinti apie vykdomus darbus ir tikrindavo kelio meistras, be to, jis dabar tiksliai neatsimena, ar teritorija kurioje dirbo buvo ženklinama įspėjamaisiais ženklais, tačiau dėl kelio ženklinimo pastabų iÅ¡ kelio meistro jis negaudavo.

Liudytojas taip pat parodė, jog jis nežinojo, nei kada eismo pertrauka prasidėjo, nei kada baigėsi ir traukinys važiuodamas nestabdė, o tik pradėjo stabdyti, kai jau atsitrenkė. Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad įvykio metu jis dirbo UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatoriaus pareigose, t. y. ekskavatoriaus vairuotojo pareigose ir jis negalėjo atsakyti - ar iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ kas nors tikrindavo dėl atliekamų darbų, be to, tÄ dienÄ , kai įvyko eismo įvykis, apie eismo pertraukÄ jį informavo jo darbų vykdytojas ir jis negalėjo atsakyti - ar teritorija, kurioje buvo vykdomi darbai, buvo ženklinama įspėjamaisiais ženklais, be to, už kelio ženklinimÄ jis nebuvo atsakingas.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad įvykio metu ji dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kazlų RÅ«dos stoties budėtoja, be to, apie įvykį ji nieko neprisimena ir nurodė, jog galima vadovautis jos duotais parodymais baudžiamojoje byloje, be to, stoties budėtoja yra atsakinga už traukinių eismÄ ir ji pasiraÅ¡inėdavo E11 formos žurnale, kadangi reikėdavo pasiraÅ¡inėti. Teismo posėdžio metu ekspertas Valentinas Mitunevičius nurodė, kad jis Å¡ioje civilinėje byloje atliko eismo įvykio techninę ekspertizę ir atlikto tyrimo metu gautus duomenis, t. y. skaičiavimus, atliktus eksperimentus bei apibrėžimus, jis pateikė savo ekspertizės akte.

E. V. Mitunevičius nurodė, jog traukiniui važiuojant 85 km/h greičiu, stabdymo kelias yra 723 metrai, be to, tyrimus jis atliko 731 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos, be to, eksperimento metu jis nustatė, kad minėtas kelio ruožas yra tiesus, iÅ¡ nurodyto atstumo galima pamatyti pėsčiÄ jį, lengvÄ jį automobilį, nustatyti net jo kėbulo tipÄ bei spalvÄ , todėl geltonos spalvos ir virÅ¡ trijų metrų aukščio ekskavatorius su mirksinčiu geltonos spalvos Å¡vyturėliu iÅ¡ tokio atstumo maÅ¡inistui turėjo bÅ«ti matomas.

Be to, atlikdamas Å¡iÄ ekspertizę, jis vadovavosi Å¡ioje civilinėje byloje esančiais duomenimis (t. y. meteorologine pažyma bei eismo įvykio metu traukinyje iÅ¡likusiais techniniais duomenimis), be to, jis turi galiojančiÄ teismo eksperto licencijÄ ir atlikti tokio pobÅ«džio ekspertizę Å¡ioje byloje jis turi pilnai tam tinkamÄ kvalifikacijÄ . E. V. Mitunevičius nurodė, jog ekspertizės akte yra padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, tačiau Å¡i minėta klaida neturėjo ir neturi jokios esminės reikÅ¡mės ekspertizės akte atliktiems skaičiavimams bei galutinėms iÅ¡vadoms.

IÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas tik dalinai, kadangi iÅ¡ visos Å¡ios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog visgi žala Å¡iuo atveju kilo ne iÅ¡ sutartinių santykių, o iÅ¡ delikto. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai" atsiradusi žala nėra susijusi su rangos sutarties netinkamu vykdymu, o Å¡i žala kilo bÅ«tent tik todėl, kad iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus keliai" pusės buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, o taip pat bendrojo pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, todėl Å¡iuo atveju yra taikytinos ne sutartinę, o deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Teismas pilnai sutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje argumentais apie tai, kad Å¡ioje civilinėje byloje pagrindinis aspektas yra - teisės aktams prieÅ¡taraujančiais veiksmais sukeltos žalos atlyginimas, o ne prievolės pagal sutartį įvykdymas ar netinkamas įvykdymas, todėl atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus LR CK 6.256 str., 6.257 str. bei 6.650 str. 3 d. nuostatos, kuriomis vadovaujasi ieÅ¡kovas, Å¡iam tarp Å¡alių kilusiam ginčui negali bÅ«ti taikomos, kadangi atsakovo UAB „Vilniaus keliai" darbuotojų veiksmai, sukėlę žalÄ , yra kvalifikuotini deliktu, nes buvo pažeistas tikrumo interesas, žala patirta ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose, žalÄ patyrė asmenys, nesusiję su rangos sutartimi, žala padaryta ne sutarties objektui, atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A.

S. veikiantis per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti konkrečios kilusios žalos, t. y. kaip įprastų rangos sutarties pažeidimo pasekmių, bei žala patirta dėl nusikaltimo, todėl ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančiam per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, veiksmuose nėra nei vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.), t. y.

Å¡ių atsakovų darbuotojai įvykio metu nevykdė statybos darbų minimame statybos objekte, nevaldė transporto priemonės, kuriÄ naudojant buvo sukelta žala, todėl Å¡ie atsakovai negalėjo atlikti veiksmų, kurie sukėlė įvykį ir sÄ lygojo žalos atsiradimÄ tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog Å¡ių atsakovų veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka ir su Å¡iais atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, argumentais, jog Å¡iuo atveju yra negalima sutartinė atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, (generalinio rangovo) civilinė atsakomybė dėl atsakovo UAB „Vilniaus keliai" (subrangovo) darbuotojų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kadangi tam, kad taikyti LR CK 6.650 str. 3 d. nuostatas, subrangovo pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas sutarties pažeidimu (t. y. netinkamu sutarties vykdymu ar jos nevykdymu), kadangi netiesioginė sutartinė atsakomybė yra taikytina ne už deliktÄ , bet už sutarties pažeidimÄ , tačiau Å¡iuo atveju neteisėti veiksmai yra kvalifikuotini deliktu, o ne sutartinių prievolių pažeidimu.

Be to, Å¡iuo atveju yra negalima ir solidari generalinio rangovo ir subrangovo civilinė atsakomybė, kadangi nėra solidariosios atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y. :

1) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu ;

2) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu ;

3) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendra kaltė ;

4) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendri neteisėti veiksmai ir generalinis rangovas neatliko veiksmų, sukėlusių žalÄ ;

5) pareiga atlyginti žalÄ neatsirado skirtingu pagrindu bei 6) generalinis rangovas nėra atsakingas už subrangovo deliktÄ . Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog rangos teisiniuose santykiuose netiesioginė sutartinė civilinė atsakomybė yra reglamentuojama LR CK 6.650 str. nuostatose ir Å¡io straipsnio 3 d. nuostatose yra numatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir Å¡i teisės norma yra aiÅ¡kintina kartu su LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatomis bei ji reglamentuoja sutartinės atsakomybės taikymÄ dėl subrangovo ir užsakovo sutartinių prievolių pažeidimo.

Taigi tam, kad taikyti LR CK 6.650 str. 3 d. nuostatas, subrangovo pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas sutarties pažeidimu (t. y. netinkamu sutarties vykdymu ar jos neįvykdymu), kadangi netiesioginė sutartinė civilinė atsakomybė yra taikytina ne už deliktÄ , bet už sutarties pažeidimÄ (LAT nutartis Nr. 3K-3-160-687/2016). Be to, LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatose yra numatyta netiesioginės generalinio rangovo civilinės atsakomybės už subrangovo padarytus nuostolius taikymo sÄ lyga, t. y. subrangovai turi bÅ«ti pasitelkti, pažeidžiant įstatyme ar sutartyje nustatytas taisykles, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alys neginčija tos aplinkybės ir byloje tokių įrodymų nėra, jog subrangos sutartys, sudaryta su subrangovu UAB „Skinest Baltija", o vėliau ir su subrangovu UAB „Vilniaus keliai", buvo sudarytos atsakovams (generaliniam rangovui) pažeidžiant įstatyme ar sutartyje nustatytas taisykles, todėl ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys Å¡ių atsakovų atžvilgiu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas pilnai sutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, argumentais teisės normų taikymo srityje dėl Å¡iuo atveju deliktinės atsakomybės buvimo ir taikymo bei sutartinės atsakomybės nebuvimo, o ieÅ¡kovo ir kitų proceso dalyvių prieÅ¡ingus argumentus Å¡ioje dalyje teismas atmeta, kaip nepagrįstus bei neįrodytus, todėl ir ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A.

S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, atžvilgiu taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.). IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kininius reikalavimus ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, kaip atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a. s. civilinės atsakomybės draudikui. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tokiu atveju turėtų egzistuoti atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a. s. sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos pagal 2013-06-21 Eismo geležinkelio ruožo Kazlų RÅ«da - Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. SP-255, sudarytÄ su AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, atsakomybės kilimo ir jos ribų, tačiau teismas jau aukščiau pilnai pasisakė dėl Å¡iuo atveju sutartinės civilinės atsakomybės nebuvimo minėtų atsakovų atžvilgiu, todėl nesant atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a. s. sutartinei civilinei atsakomybei, Å¡iuo atveju atsakomybės klausimas nekyla ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, kaip Å¡ių atsakovų draudikui, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, atžvilgiu taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str.

– 179 str.). IÅ¡ LITEKO duomenų turinio matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-12 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364-222-2017 nustatė Å¡iai bylai reikÅ¡mingÄ prejudicinį faktÄ , t. y. kad už 2014-10-27 įvykį ir jo metu sukeltÄ Å¾alÄ yra atsakingas atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ tuometinis darbuotojas E. K.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje nutartyje konstatavo, „(...) nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad E. K., bÅ«damas darbų, vykusių geležinkelio ruože, vadovas ir darbdavio paskirtas įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugÄ ir sveikatÄ , pažeidė darbuotojų saugos reikalavimus. (...).

Å ie reikalavimai nebuvo įgyvendinti, nors E. K., kaip darbų vadovas ir asmuo, įgaliotas ir atsakingas už darbų saugÄ privalėjo tai padaryti. (...) Avarija įvyko laiku, kai traukinių eismas nebuvo nutrauktas (t. y. atnaujintas) ir kai Å¡iuo laiku darbai turėjo bÅ«ti nutraukti. (...) E. K., atvykęs į darbo vietÄ neinformavo savo darbuotojų apie tai, kad nuo 11 iki 11.40 val. nėra eismo pertraukos ir Å¡iuo laiku vykdyti darbų negalima, prieÅ¡ingai, apie 11 val. iÅ¡vykdamas iÅ¡ darbų vietos pasakė, kad reikėtų valandÄ padirbėti ; (...) įvykio dienÄ darbų vadovas E. K. apie numatytas eismo ar darbų pertraukas darbuotojų neinformavo. (...) Darbų vadovas E. K. nepasirÅ«pino darbų nutraukimu, juos organizavo sukeldamas realų pavojų saugumui, kitų žmonių sveikatai, nes iÅ¡vykdamas iÅ¡ darbų vietos pasakė tęsti darbÄ (taip pat ir su ekskavatoriumi ant bėgių), neinformavo dirbusiųjų apie eismo atnaujinimÄ 11-11.40 val. laikotarpiu, taip akivaizdžiai pažeidė darbų saugos reikalavimus. (...) Taigi E. K., kaip atsakingas už darbų saugÄ , asmuo, neatliko pareigų (paženklinant darbų vietÄ , paskiriant signalininkus), organizavo darbus ne eismo pertraukos metu (11-11.40 val.), neinformavo savo darbuotojų apie eismo pertraukos laikÄ ir numatytÄ traukinių eismo atnaujinimÄ geležinkelio ruože, t. y. didesnio pavojaus vietoje, ir tai lėmė avarijÄ , sunkių padarinių atsiradimÄ . (...) “.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju baudžiamojoje byloje esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, kuriame yra nustatyti Å¡iai civilinei bylai reikÅ¡mingi prejurdiciniai faktai dėl E. K. neteisėtų veiksmų, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo veiksmų, ir konstatuojant, jog Å¡ie veiksmai ir lėmė avarijÄ bei sunkių padarinių atsiradimÄ , Å¡ioje civilinėje byloje atsiranda visos sÄ lygos taikyti atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ civilinę deliktinę atsakomybę LR CK 6.264 str. nuostatų pagrindu, t. y. samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ yra taikytina deliktinė atsakomybė LR CK 6.264 str. nuostatų pagrindu.

Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiantis per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje bei tretysis asmuo UAB „Skinest Baltija“ nurodė aplinkybę, jog Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas miÅ¡rios kaltės principas tiek atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu, tiek ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu, kadangi Å¡iuo atveju žala kilo ne tik dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo E. K. veiksmų, bet ir dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų veiksmų.

LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatose yra numatyta, kad žalÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Be to, LR CK 6.248 str. 4 d. nuostatose taip pat yra numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai yra mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina tai, kad miÅ¡rios kaltės instituto tikslas yra tas, jog asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerÅ«pestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes ir miÅ¡rios kaltės principas deliktiniuose santykiuose yra įtvirtintas LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatose.

Be to, sprendžiant atsakomybės klausimÄ , teismui yra bÅ«tina įvertinti ne tik tuos veiksnius, kurie nulėmė žalÄ , bet ir tuos, kurie prie jos prisidėjo, t. y. turi bÅ«ti analizuojamas ne tik tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, bet ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kuris taip pat yra tinkama atsakomybės sÄ lyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai ir jis gali bÅ«ti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti, tokiu bÅ«du netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (LAT 2013-06-28 nutartis Nr. 3K-3-378/2013).

Teismas Å¡iuo atveju nesutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje, argumentais apie tai, jog ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje buvo nuteistas tik atsakovo UAB „Vilniaus keliai" darbuotojas E. K. nesudaro dar teisinio pagrindo teigti, jog civilinė deliktinė atsakomybė Å¡iuo atveju kyla tik vienam atsakovui UAB „Vilniaus keliai", kadangi minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik kaltinamojo akto rėmuose, kuriame kaltinimas buvo pareikÅ¡tas tik E. K. ir buvo analizuojama tik pagrindė priežastis avarijai kilti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti miÅ¡rios kaltės instituto principo, kadangi iÅ¡ visos Å¡ios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad visgi už įvykusį įvykį buvo atsakingas tik E. K. ir tik bÅ«tent jo veiksmai (neveikimas) ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su žalos atsiradimu, kurie ir lėmė tai, jog Å¡is įvykis įvyko ir negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju kitų asmenų nerÅ«pestingas elgesys tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo žalai atsirasti, t. y. buvo netiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su įvykio kilimu, kadangi tik E. K. buvo atsakingas už darbų saugÄ ir jų eigÄ ypatingai pavojingame darbų ruože (t. y. geležinkelyje) ir toksai jo neatidumas bei nerÅ«pestingumas negali bÅ«ti pateisinamas jokiomis priemonėmis ar paaiÅ¡kinimais, kas yra konstatuota ir įsiteisėjusiame minėtame nuosprendyje, be to, apie E. K. veiksmus (neveikimÄ ) jau yra iÅ¡samiai pasisakyta įsiteisėjusiame nuosprendyje, kuriame bÅ«tent E. K. yra pripažintas kaltu dėl Å¡io įvykusio įvykio, todėl darytina iÅ¡vada, kad tik E. K. tokie pirminiai veiksmai Å¡iuo atveju ir lėmė visos žalos atsiradimÄ , o kitų trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas) Å¡iuo atveju neįtakojo bei neturėjo nei tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nei netiesioginio priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu ir žalos atsiradimu, todėl atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A.

S., veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje bei trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kininius reikalavimus atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu reiÅ¡kia ir delikto pagrindu, t. y. kaip už deliktÄ padariusio ir atsakingo asmens atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ draudikui, kadangi atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatorių Caterpillar M315D (reg.

Nr. A588U) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo polisas Nr. AJA 5930007). IÅ¡ LITEKO duomenų turinio matyti, jog dėl 2014-10-27 įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu pagal minėtÄ polisÄ ir LR TPVCAPDÄ® nuostatas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1096-820/2016, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-03 priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus keliai“ ieÅ¡kinį atmetė ir tokiu bÅ«du Å¡is 2014-10-27 įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2017-04-13 nutartį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus tÄ aplinkybę, kad 2014-10-27 įvykis nėra draudžiamasis įvykis LR TPVPCADÄ® nuostatų prasme, yra akivaizdu, jog atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, Å¡iuo atveju nekyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaujantis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais, todėl ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atžvilgiu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , kadangi turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (LAT 2010-02-23 nutartis Nr. 3K-3-78/2010). PrieÅ¡ingu atveju draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens ir dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai bei rÅ«pestingai, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ jis turi įsitikinti, jog įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu jis turi elgtis sÄ Å¾iningai (LAT 2013-03-12 nutartis Nr. 3K-3-127/2013).

Pažymėtina ir tai, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį ir šie nuostoliai, t. y. kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius :

1) jos yra priverstinės ;

2) jos yra bÅ«tinos bei 3) jos yra protingos (LAT 2002-03-20 nutartis Nr. 3K-3-479/2002). IÅ¡ Å¡ioje civilinėje byloje esančios ekspertizės iÅ¡vadų turinio matyti, kad teismo ekspertas M. Kondratas, atlikęs Å¡ioje civilinėje byloje teismo ekspertizę, konstatavo, jog traukinio lokomotyvui padaryta žala, atsižvelgiant į jo amžių, dalių nusidėvėjimÄ (18 procentų) ir vidutines rinkos kainas apgadinimo dienÄ , yra lygi 309 717,20 EUR sumai. Be to, teismo ekspertas M. Kondratas taip pat ekspertizės iÅ¡vadose konstatavo, kad į žalos dydį nėra įtrauktos iÅ¡laidos, skirtos gamintojo eksperto paslaugų apmokėjimui, kadangi Å¡ioje civilinėje byloje nėra duomenų apie Å¡io eksperto bÅ«tinybę dalyvauti žalos, padarytos lokomotyvui, paÅ¡alinimo procese, todėl teismo ekspertas dėl Å¡ių sÄ naudų nepasisakė.

Be to, teismo ekspertui M. Kondratui taip pat buvo užduotas ir klausimas - ar visos ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas “ praÅ¡omos priteisti 428 044,85 EUR lokomotyvo remonto iÅ¡laidos yra susijusios su 2014-10-27 įvykiu ir ar jos yra pagrįstos, bÅ«tinos bei protingos, t. y. atitinkančios rinkos kainas - ir minėtas ekspertas į šį klausimÄ pateikė atsakymÄ , kad remonto sÄ matose nurodyti darbai bei keičiamos dalys yra susijusios su įvykiu, pagrįstos ir perteklinių, nebÅ«tinų darbų, nenustatyta, o dėl iÅ¡laidų, skirtų gamintojo eksperto paslaugų apmokėjimui, bÅ«tinybės teismo ekspertas nepasisakė, kadangi trÅ«ksta duomenų dėl gamintojo eksperto dalyvavimo reikalingumo.

Be to, dalis dalių (t. y. įsigytų iÅ¡ UAB „TMHB“ pagal PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras Nr. 00591, Nr. 00614, Nr. 00617 bei Nr. 00618) yra įsigytos didesnėmis, negu vidutinės rinkos kainos, todėl Å¡ioms dalims yra taikoma 34 procentų kainos korekcija ir iÅ¡ to seka, jog tikrasis 428 044,85 EUR žalos, sukeltos 2014-10-27 įvykio metu, dydis gali siekti ne daugiau kaip 309 717,20 EUR sumÄ . Teismas pilnai sutinka su trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija" argumentais apie tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti 428 044,85 EUR remonto iÅ¡laidos yra neprotingai didelės, t. y. vienoje PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje vien vežimėlio rėmas yra pirktas net už 215 460,45 EUR sumÄ , be to, kai kuriuos defektinius aktus sudarinėjo ir dalis darbų buvo atlikta UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas", kurios akcininkas yra tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai", be to, tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai" Å¡iuo atveju neorganizavo vieÅ¡ojo pirkimo remonto darbams bei dalims įsigyti, kas sudaro prielaidas paslaugas bei dalis įsigyti ne pačia pigiausia kaina, todėl ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog teismo ekspertas M. Kondratas 2019-06-07 ekspertizės akte pagristai nustatė bei konstatavo, kad lokomotyvui padaryta žala yra 309 717,20 EUR sumai, be to, Å¡is ekspertas taip pat nustatė ir tÄ aplinkybę, jog dalis dalių yra įsigyta didesnėmis, negu vidutinėmis rinkos kainomis, be to, ieÅ¡kovas neiÅ¡minusavo traukinio nusidėvėjimo ir nors ieÅ¡kovas ir nesutinka su Å¡iomis Å¡io teismo eksperto pateiktomis iÅ¡vadomis, tačiau Å¡ias iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė, todėl ieÅ¡kovo argumentai ir Å¡ioje dalyje taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje civilinėje byloje kitų įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, nėra, o ieÅ¡kovo argumentai Å¡iuo atveju nepaneigė teismo eksperto M. Kondrato ekspertizės iÅ¡vadose pateiktų iÅ¡vadų teisingumo bei pagrįstumo, todėl iÅ¡ byloje esančių įrodymų viseto darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju lokomotyvui padaryta žala yra 309 717,20 EUR sumai, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pilnai neįrodė praÅ¡omų iÅ¡ieÅ¡koti nuostolių dydžio bÅ«tinumo, pagrįstumo bei protingumo (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkintinas tik dalinai, kadangi ieÅ¡kovas pilnai neįrodė visų savo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, t. y. ir dėl atsakovo AB „Eurovia Lietuva“, atsakovo Eurovia CS, A. S., veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje bei atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civilinės atsakomybės klausimo ir dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkintinas dalinai ir iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ieÅ¡kovo naudai yra iÅ¡ieÅ¡kotina 309 717,20 EUR iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-10-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o likusioje dalyje ieÅ¡kinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.1015 str. ;

LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti :

1) ar šios išlaidos patirtos (LR CPK 88 str.) ;

2) pagal iÅ¡vardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (LR CPK 98 str.) bei 3) nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (LR CPK 93 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio kontrolė yra vertinama - kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (LAT 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008). Be to, ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio bei nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo ir jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia.

Be to, spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgti į tokias aplinkybes : Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo bei laiko sÄ naudas (LAT 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008 ; LAT 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009 ; LAT 2011-02-11 nutartis Nr. 3K-3-31/2001).

Sutinkamai su 2004-04-02 LR Teisingumo ministerijos priimtomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, yra rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ bei pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiantis per Eurovia CS, A.S. filialÄ Lietuvoje pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriame nurodė, jog Å¡ie atsakovai praÅ¡o teismo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo EUROVIA CS s.a. naudai patirtas 32 608,54 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 2 980 EUR dydžio patirtas iÅ¡laidas už ekspertės E. Ivanauskienės bei BITA iÅ¡vadas ir atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ naudai - patirtas 8 340 EUR dydžio iÅ¡laidas už teismo ekspertizių iÅ¡vadas.

Atsakovas EUROVIA CS s.a. iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti patirtas 32 608,54 EUR sumai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡is atsakovo praÅ¡ymas yra dalinai nepagrįstas, kadangi tokio dydžio iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra laikytinos ženkliai per didelėmis bei neprotingomis ir neatitinkančiomis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų (LR CK 1.5 str.). IÅ¡ visos Å¡ios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad nors byloje ir yra atsakovų pateikti gan ilgi bei motyvuoti procesiniai dokumentai, tačiau darytina iÅ¡vada, jog Å¡ių procesinių dokumentų turinys iÅ¡ esmės nuolat yra tik pakartojamas, tik pridedant kai kurias naujas aplinkybes (t. y. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, atsiliepimuose į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir kt.), be to, Å¡i civilinė byla, nors teisme pirmoje instancijoje ir buvo gana ilgai, tačiau Å¡i civilinė byla iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėta tik per du teismo posėdžius ir Å¡ios civilinės bylos trukmė nebuvo įtakota bylos nagrinėjimo ilgumo, kadangi ilgÄ laikÄ Å¡i civilinė byla buvo sustabdyta dėl kitos bylos procesinio sprendimo įsiteisėjimo, o taip pat dėl net kelių ekspertizių atlikimo Å¡ioje civilinėje byloje, be to, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidedamas daug kartų ir dėl Å¡ios priežasties – ieÅ¡kovas nuolat tikslino ieÅ¡kininius reikalavimus, t. y. juos didinat, todėl darytina iÅ¡vada, jog procesas Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjimo prasme tikrai nebuvo apsunkintas ir Å¡ios civilinės bylos ilga eiga priklausė tik dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių, todėl tokiu bÅ«du negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog atsakovų advokatų nurodytos iÅ¡laidos net 32 608,54 EUR sumai advokato pagalbai apmokėti Å¡iuo atveju yra pagrįstos, protingos, sÄ Å¾iningos bei teisingos (LR CPK 98 str.).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo 32 608,54 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos yra neprotingai didelės bei jos neatitinka LR CK 1.5 str. nuostatose numatytų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad suraÅ¡yto procesinio dokumento apmokėjimo dydžio ir jo sudėtingumo klausimas neturėtų bÅ«ti sietinas su ieÅ¡kinyje praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti suma, kadangi turi bÅ«ti atsižvelgiama bÅ«tent tik į paties procesinio dokumento sudėtingumÄ , o ne į ieÅ¡kinio sumÄ .

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis bei atsižvelgus į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, advokatų sugaiÅ¡to laiko sÄ naudas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais ir ta aplinkybe, kad praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, tai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo EUROVIA CS s.a. naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 8000,00 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei 2 980 EUR kitos iÅ¡laidos (iÅ¡laidos už ekspertės E. Ivanauskienės bei BITA iÅ¡vadas) ; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 8 340 EUR kitos iÅ¡laidos (iÅ¡laidos už teismo ekspertizes) ; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, filialo Lietuvoje naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 1 360,00 EUR iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 4 170,00 EUR kitos iÅ¡laidos (iÅ¡laidos už teismo ekspertizę) ; iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 3 000,00 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei 1 480,00 EUR kitos iÅ¡laidos (iÅ¡laidos už BITA iÅ¡vadas) bei iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 2 000,00 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei 3298,00 EUR žyminis mokestis.

Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str. nuostatomis, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus keliai“, į. k. 302531052 ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 naudai 309 717,20 EUR iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-10-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 000,00 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei 3298,00 EUR žyminį mokestį.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo EUROVIA CS s.a., veikiančio per filialÄ Lietuvoje, f. k. 302813831, naudai 8000,00 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei 2 980 EUR kitų iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo AB „Eurovia Lietuva“, į. k. 121949798 naudai 8 340 EUR kitų iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, filialo Lietuvoje, f. k. 300665654 naudai 1 360,00 EUR iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 4 170,00 EUR kitų iÅ¡laidų.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“, į. k. 300070820 naudai 3 000,00 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 480,00 EUR kitų iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.  Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Erika Stočkienė