ac6c8acc-e4fd-4326-a618-a5a8601bddc6 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-495-252/2021 Proceso Nr. 2-08-3-03866-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 2.6.8.12. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-05-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-156-837/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonei Valstybinės miÅ¡kų urėdijai, D.

M., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties nutraukimo ir atsakovo S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Operatorius) teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir A.

Å . (teisių ir pareigų perėmėjas S. M.) (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Naujojo vartotojo elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (toliau – ir Sutartis); nustatyti, kad per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovė grÄ Å¾ina atsakovui 5 464,99 Eur prijungimo įmokÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kinys paduodamas po to, kai vartotojų ir energetikos įmonių ginčus paskirta nagrinėti valstybės institucija - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT) – (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas), kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovę: nevilkinti (duomenys neskelbtini) naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties vykdymo, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka servitutÄ kabelio tiesimui valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kitais bÅ«dais, t. y. įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu; įvykdžius pirmÄ jÄ sÄ lygÄ , prijungti atsakovo įrenginius, esančius kareivinių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), prie Operatoriaus tinklų pagal prijungimo sÄ lygas.

3. IeÅ¡kovė, siekdama, kad Nutarimas neįgytų vykdomojo dokumento teisinės galios, kelia ginÄÄ dėl esmės, praÅ¡ydama CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu spręsti dėl tolesnio Sutarties likimo - Sutartį nutraukti nesant galimybės jÄ Ä¯vykdyti su sÄ lyga, kad per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovė grÄ Å¾ina atsakovui (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 5 464,99 Eur prijungimo įmokÄ .

4. Nurodė, kad A. Å ., kuriam nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pastatas vadavietė - slėptuvė, unikalus adresas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Operatorių dėl jam priklausančiame Objekte esančių elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus skirstomojo elektros tinklo bei parengė Sutarties SpecialiÄ sias sÄ lygas. (duomenys neskelbtini) šį objektÄ Ä¯sigijo atsakovas su sutuoktine, kurie nustatyta tvarka perėmė Naujojo vartotojo teises ir pareigas pagal Sutartį.

5. Operatoriaus pasamdytas rangovas UAB „Projektai ir CO“, rengdamas Operatoriaus elektros tinklo projektÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, kad siekiant prijungti Naujojo vartotojo elektros įrenginius prie Operatoriaus tinklo, skirstomÄ jį elektros tinklÄ reikia projektuoti sklype, kuris patikėjimo teise perduotas valstybės įmonei Valstybinių miÅ¡kų urėdijai (toliau – ir Urėdija). Urėdija informavo, MiÅ¡kų įstatymas nenumato Urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miÅ¡ko žemės sklypais kitiems asmenims, taip pat Žemės įstatymas 7 straipsnio punkte numatyta, kad valstybinės miÅ¡ko žemės sklypų patikėtiniai negali perduotų miÅ¡ko žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, iÅ¡nuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu bÅ«du, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, Urėdija negali pritarti Operatoriaus pateiktiems sprendiniams.

6. Operatorius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UrėdijÄ dėl tinklo įrengimo naudojant betranšėjinį bÅ«dÄ (nepadarant žalos miÅ¡kui), taip pat dėl galimybės miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis. Buvo gautas neigiamas atsakymas. Po ko atsakovas kreipėsi į VERT.

7. Pažymėjo, kad Å¡i institucija patenkinti vartotojo reikalavimus nutarė nepaisydama savo pačios nustatytų faktinių aplinkybių, o bÅ«tent, kad atsižvelgdama į ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ Ä¯rengti naujÄ kabelį esamoje trasoje, Urėdija ieÅ¡kovei nurodė, kad teisėtai atlikti esamos trasos elektros kabelio rekonstrukcijÄ , neiÅ¡plečiant nustatytos elektros linijos apsaugos zonos, bÅ«tų galima tik patikslinus Sklypo kadastro duomenis.

8. Dėl pasirinkto Sutarties įvykdymo bÅ«do - naujo kabelio tiesimo esamos trasos vietoje, atsakovas buvo informuotas, kad keičia Sutarties redakcijÄ , o tiksliau SÄ lygų 4 punktÄ , kurio 4.2 ir 4.3 papunkčius. Atsižvelgdama į atsakovui pateiktus nauja redakcija iÅ¡dėstytus Prijungimo sÄ lygų pakeitimus, ieÅ¡kovė atitinkamai pakeitė ir Sutarties punktus, kuriuose nurodytas geometrinis prijungimo atstumas bei preliminari prijungimo įmoka. Geometrinis atstumas padidėjo nuo 316 m iki 654 m, o perskaičiavus prijungimo įmokÄ Å¡i padidėjo 5 161,33 Eur su PVM ir sudaro 10 626,32 Eur .

9. VERT pripažinus, kad minėtas siūlymas yra vienas galimų nagrinėjamos situacijos sprendimo būdų, bet atsakovui neprivalomas, konstatavo, kad šalims nesutarus išdėstyti Sutarties nauja redakcija, lieka galioti tarp šalių sudaryta Sutartis.

10. Nurodo, kad pagal teisinį reguliavimÄ tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku iÅ¡sprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimÄ .

11. IeÅ¡kovės teigimu, konkrečiu atveju galioja įstatyminis draudimas nustatyti servitutÄ miÅ¡ko žemėje. Atsakovui nesutinkant sudaryti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ susitarimÄ dėl Sutarties pakeitimo, ieÅ¡kovei neliko kitos iÅ¡eities kaip tik kreiptis į teismÄ dėl Sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Nutarimo nurodymas vykdyti Sutartį bÅ«tent trumpesniuoju geometriniu prijungimo atstumu, servitutÄ kabelio tiesimui valstybinės žemės Sklype nustatant kitais bÅ«dais: įstatymu, teismo sprendimu ar administraciniu aktu, prieÅ¡tarauja teisės principui impossibilium nulla obligatio est (asmeniui negalima nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų), kadangi ieÅ¡kovė nėra teisėkÅ«ros subjektas, turintis konstitucinius įgaliojimus leisti įstatymus: keisti esamas Žemės įstatymo ir MiÅ¡kų įstatymo normas arba iÅ¡reikÅ¡ti tautos valiÄ dėl servituto nustatymo įstatymo lygmens aktu.

12. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas S. M. prašė įpareigoti ieÅ¡kovę AB „Elektros skirstymo operatorius“, Sutartyje nustatyta tvarka suteikti prijungimo paslaugÄ , prijungti kareivinių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sav. elektros įrenginius prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų pagal prijungimo sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Mano, kad ginčas iÅ¡sispręstų, jei jo teisės ir teisėti interesai bÅ«tų apginti, ieÅ¡kovei įvykdžius Sutarties sÄ lygas ir prijungus elektros įrenginius prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, pagal prijungimo sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini). Objekto elektros įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taÅ¡kas atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius.

14. IeÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į teismÄ dėl ginčo situacijai bÅ«tino servituto nustatymo. Pažymi, kad VERT priėmė jam palankų NutarimÄ , kurio svarbÄ pabrėžia atsakovas ir prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžia Å¡io Nutarimo iÅ¡vadomis.

15. Pabrėžia, kad skirstomųjų tinklų prijungimas prie Operatoriaus elektros tinklų yra ne privatus AB „Energijos skirstymo operatorius“ interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, tai yra, viešojo intereso užtikrinimas, o prijungiant elektros tinklus ir esant poreikiui juos tiesti žemės sklypuose, žemės naudojimo klausimai su savininkais išsprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka servitutų nustatymu. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021-05-11 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nutraukė ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovo A. Å . (teisių ir pareigų perėmėjas S. M.) (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Naujojo vartotojo elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Sutarties nutraukimo data nurodė laikyti (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovė grÄ Å¾ina atsakovui 5 464,99 Eur prijungimo įmokÄ . Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 273 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ atsakovo 13,30 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas.

17. Teismas nustatė, kad naujasis vartotojas A. Å ., kuriam nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pastatas vadavietė-slėptuvė, unikalus adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl jam priklausančiame Objekte esančių elektros įrenginių prijungimo prie ieÅ¡kovės skirstomojo elektros tinklo. IeÅ¡kovė pagal naujojo vartotojo paraiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus tinklų sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini) bei parengė Sutarties SpecialiÄ sias sÄ lygas.

SÄ lygų 4.2. punkte buvo numatyti techniniai sprendimai Operatoriaus elektros tinklo daliai iki Objekto įrengti – esamoje komercinės apskaitos spintoje su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini) iÅ¡ transformatorinės (duomenys neskelbtini) laisvoje prijungimo grupėje įrengti 0,4 kV saugiklius ir 120 mm2 skerspjÅ«vio kabelių linijÄ iki prie Naujojo vartotojo sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ribos statomos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi. Sutarties Specialiųjų sÄ lygų 1.2. punkte nurodyta preliminariai apskaičiuota prijungimo įmoka – 5 464,99 Eur su PVM.

Ä®moka sumokėta (duomenys neskelbtini). 2(duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. Å . paminėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo S. M. ir D. M. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurie nustatyta tvarka perėmė Naujojo vartotojo teises ir pareigas ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė A. Å . įgaliojimÄ veikti jų vardu. IeÅ¡kovės pasamdytas rangovas UAB „Projektai ir CO“, rengdamas ieÅ¡kovės elektros tinklo projektÄ ) iÅ¡siaiÅ¡kino, kad siekiant prijungti Naujojo vartotojo elektros įrenginius prie ieÅ¡kovės tinklo, skirstomÄ jį elektros tinklÄ reikia projektuoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise perduotas valstybės įmonei Valstybinių miÅ¡kų urėdijai.

Pastaroji po kreipimosi į jÄ su praÅ¡ymu pritarti rengiamo Projekto sprendiniams, (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės elektros tinklas planuojamas įrengti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemėje, o MiÅ¡kų įstatymas nenumato Urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miÅ¡ko žemės sklypais kitiems asmenims, taip pat Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 punkte numatyta, kad valstybinės miÅ¡ko žemės sklypų patikėtiniai negali perduotų miÅ¡ko žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, iÅ¡nuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu bÅ«du, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, Urėdija negali pritarti ieÅ¡kovės pateiktiems sprendiniams.

IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pranešė atsakovo atstovui apie Sutarties vykdymo dėl Urėdijos atsisakymo derinti ProjektÄ sustabdymo. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UrėdijÄ dėl tinklo įrengimo naudojant betranšėjinį bÅ«dÄ (nepadarant žalos miÅ¡kui), taip pat dėl galimybės miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis, kaip tai numatyta MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei remiantis Aplinkos ministerijos nuomone, pagal kuriÄ MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas iÅ¡imtinis atvejis, suteikiantis teisę miÅ¡ko žemėje įrengti inžinerinius tinklus, t. y. miÅ¡ko žemę Vyriausybės nustatyta tvarka paverčiant kitomis naudmenomis.

Urėdija (duomenys neskelbtini) pateikė neigiamÄ atsakymÄ , nurodydama, kad miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis galima bÅ«tų planuoti detaliuoju planu, jeigu 0,4 kV elektros kabelio įrengimo projektas bÅ«tų bendrajame plane ar pripažintas valstybei svarbiu projektu ir Vyriausybė priimtų nutarimÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų. (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu ieÅ¡kovė apie tai informavo atsakovÄ .

18. Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė, susidÅ«rusi su esminiais Sutarties vykdymo sunkumais (nuo jos valios nepriklausančiomis kliÅ«timis), rado atsakovo elektros įrenginių prijungimo alternatyvÄ â€“ senÄ ja, ne ieÅ¡kovės valdyto 10 kV kabelio, nutiesto į buvusias kareivines, trasÄ ir informavo atsakovÄ , kad kabelio trasa pailgėtų nuo 316 m iki 654 m, todėl preliminari prijungimo kaina sudarytų 10 626,32 Eur.

19. Teismas iÅ¡ atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų vertino, kad tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas dėl Sutarties sÄ lygų keitimo, tačiau atsakovui iÅ¡kėlus baudos skyrimo ieÅ¡kovei, neįvykdžius sutarties sÄ lygÄ , Å¡alys susitarimo nepasiekė. Sutarties ir ApraÅ¡o nuostatomis numatant atsakovo teisę savo lėšomis organizuoti projekto parengimÄ , tačiau atsakovui nepareiÅ¡kus dėl to ketinimų, o kita vertus, ieÅ¡kovei praneÅ¡us apie nuo jos nepriklausančių aplinkybių atsiradimÄ (Urėdijos atsisakymÄ derinti AB trasÄ ), radus naujÄ sprendinį ir pasiÅ«lius koreguoti kainÄ , kurios keitimo galimybė buvo iÅ¡ anksto iÅ¡vieÅ¡inta (žinoma) atsakovui, bet jam pasinaudojus savo nuožiÅ«ra nesutikti su prijungimo įmokos padidinimu, ieÅ¡kovei negali bÅ«ti nustatytas absoliutus įpareigojimas tęsti santykius su atsakovu.

20. Teismo nuomone, paaiÅ¡kėjus, kad pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms (nesant Valstybinių miÅ¡kų urėdijos sutikimui ir atradus senojo kabelio trasÄ ) Sutartis turėtų bÅ«ti modifikuotina (CK 6.204 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgęs į tai, kad nesant pareikÅ¡to reikalavimo pakeisti sutartį ginčijant sutarties nutraukimo teisėtumÄ , teismas negali ex officio spręsti Å¡ių dviejų teisių gynimo bÅ«dų konkurencijos klausimo, sprendė, kad nesutarus dėl Sutarties pakeitimo, (duomenys neskelbtini) Sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo (duomenys neskelbtini).

21. Teismas ieÅ¡kinį patenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 22. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-05-11 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-156-837/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo S. M., prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

23. Apelianto teigimu, ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje yra Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Institucija Å¡iuo pavadinimu nebuvo įtraukta į bylÄ . Nors sprendime nurodoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kuria praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, tačiau (duomenys neskelbtini) nutartimi Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba buvo paÅ¡alinta iÅ¡ trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, sÄ raÅ¡o, įtraukiant TarnybÄ iÅ¡vada teikiančia institucija. Minėtos Tarnybos pavadinimas yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba), kuri bÅ«dama trečiuoju asmeniu byloje gavusi teismo praneÅ¡imÄ teikė į bylÄ atsiliepimÄ . Taryba nebuvo įpareigota teismui pateikti iÅ¡vados, iÅ¡vados byloje nėra pateikusi.

24. Taryba nurodė, jog jos išvada bei sprendimas ginčo klausimu yra priimtas Tarybos (duomenys neskelbtini) Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vartojimo ginčo tarp S. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nagrinėjimo“ (toliau - Nutarimas), kuris pateiktas su ieškiniu. Ieškinyje jokių naujų aplinkybių, nei, kad buvo nurodžiusi Taryba vykstant ginčo nagrinėjimo procedūrai, ir kurios buvo įvertintos Nutarime, nepateikta.

25. Minėtame Nutarime nurodyta, kad Taryba kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ praÅ¡ydama suteikti tarnybinę pagalbÄ - pateikti Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę, kaip procedÅ«riÅ¡kai turėtų bÅ«ti nustatomi servitutai valstybiniuose miÅ¡kuose, konkrečiai nurodant, kuri valstybės institucija servitutų nustatymo valstybiniuose miÅ¡kuose klausimu įgyvendina valstybinių miÅ¡kų savininko teises ir pareigas. Aplinkos ministerijos nuomone, VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija neturi teisės sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo jos patikėjimo teise valdomuose miÅ¡ko žemės sklypuose, o servitutai gali bÅ«ti nustatomi kitais bÅ«dais, t. y.

įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais - administraciniu aktu. Tuo atveju, jei valstybinės žemės patikėtiniui ir nėra taikomi Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyti apribojimai, valstybinės žemės patikėtinis neturi teisės sudaryti sandorių dėl valstybinės žemės servitutų, jei servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu.

26. Nurodo, kad Taryba (duomenys neskelbtini) Nutarimu nutarė jo reikalavimus tenkinti ir įpareigoti ieÅ¡kovę nevilkinti Sutarties vykdymo - teisės aktų nustatyta tvarka servitutÄ kabelio tiesimui sklype nustatyti kitais bÅ«dais, tai yra, įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais - administraciniu aktu, ir, įvykdžius Å¡iÄ sÄ lygÄ , prijungti elektros įrenginius Objekte prie ieÅ¡kovės tinklų pagal prijungimo sÄ lygas.

27. Taryba Nutarime pažymėjo, kad įmonė, vykdydama profesinę veiklÄ , padarė profesinio neatidumo klaidÄ , elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai, yra kalta dėl susidariusios situacijos. Taip pat pažymėjo, kad įmonės siekis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pareiÅ¡kėjui, tiesiant naujÄ kabelį esamos trasos vietoje, negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu ir protingu, labiausiai atitinkančiu kliento interesus veiksmu, nes įmonė vartojimo ginčo nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad tai vienintelis bÅ«das suteikti pareiÅ¡kėjui prijungimo paslaugÄ objekte, be to, Sutartį iÅ¡dėsčius nauja redakcija ir prijungimo paslaugÄ pareiÅ¡kėjui vykdant vadovaujantis naujai iÅ¡dėstytomis Sutarties ir Prijungimo sÄ lygų redakcijomis, pareiÅ¡kėjo mokėtina prijungimo įmoka padidėja 5 161,33 Eur, kas pareiÅ¡kėjui yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga. Pabrėžė, kad Tarybos Nutarimas yra galiojantis, jis nėra panaikintas.

28. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ), nepagrįstai į bylÄ Ä¯traukė TarybÄ , kaip iÅ¡vadÄ byloje teikiančia institucijÄ , bei neįpareigojo iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ pateikti iÅ¡vadÄ dėl byloje susiformavusių teisinių santykių.

29. Nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“, derindama servituto nustatymo valstybiniame miÅ¡ke klausimus, turėjo kreiptis ne į valstybinio miÅ¡ko patikėtinę VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijÄ , o nustatyti jį kitais bÅ«dais, tai yra, įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais - administraciniu aktu.

30. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas dėl Sutarties sÄ lygų keitimo. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) elektroniniu laiÅ¡ku praneÅ¡usi, kad prisijungimo darbai objekte užsitęsė dėl projekto derinimo su Urėdija, jog atsižvelgiant į nurodytas priežastis, prijungimo paslaugos sutartyje nurodytas prijungimo terminas nukeliamas iki (duomenys neskelbtini), Sutarties vykdymo terminÄ nukėlė vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipė į TeismÄ dėl Sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nesikreipė praÅ¡ymu tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.

31. Mano, kad ieÅ¡kovė siekia nutraukti Sutartį neiÅ¡siaiÅ¡kinusi galimybių jÄ Ä¯vykdyti. Apie Sutarties galimÄ suvaržymÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Urėdijos atsakymo, kad ji neturi teisinio pagrindo leisti kitiems asmenims naudotis patikėjimo teise valdomais valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais suvaržant teises į juos, įskaitant naujų komunikacijos linijų įrengimÄ ir naujų apribojimų (servitutų) nustatymÄ .

32. Nesutinka su teismo argumentais, kad yra rastas naujas sprendinys, jog pasiÅ«lius koreguoti kainÄ , kurios keitimo galimybė buvo iÅ¡ anksto iÅ¡vieÅ¡inta (žinoma) atsakovui, bet atsakovui pasinaudojus savo nuožiÅ«ra nesutikti su prijungimo įmokos padidinimu, ieÅ¡kovei negali bÅ«ti nustatytas absoliutus įpareigojimas tęsti santykius su atsakovu. Tai nesÄ Å¾ininga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga atsakovui. Be to, kabelis bÅ«tų tiesiamas ir per privatų, ar privačius žemės sklypus, ko pasėkoje kabelio trasa pailgėtų nuo 316 m iki 654 m, padidėtų preliminari prijungimo kaina, kuri sudarytų 10 626,32 Eur.

33. IeÅ¡kovės ketinimas nutraukti Sutartį, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

34. Atsižvelgęs į Elektros energetikos įstatymo nuostatas, Sutarties sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, reikalauja įpareigoti ieÅ¡kovę Sutartyje nustatyta tvarka suteikti prijungimo paslaugÄ , prijungti elektros įrenginius prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, pagal prijungimo sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-05-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

36. Nurodo, kad Operatoriui realizavus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisę bendrosios kompetencijos teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl ginčo esmės, Tarybos (duomenys neskelbtini) Nutarimas neįgijo teisinės galios, tačiau procesiniuose dokumentuose ir paaiÅ¡kinimuose atsakovas remiasi Nutarimu.

37. PrieÅ¡ingai nei tvirtina atsakovas, Operatorius, bÅ«damas apdairi, rÅ«pestinga bei bendradarbiaujanti Sutarties Å¡alis, dar (duomenys neskelbtini), t. y. iki Nutarimo priėmimo su valstybinės žemės patikėtiniu preliminariai suderino buvusio, Operatoriui nepriklausančio, kabelio trasÄ (654 m) ir neatidėliodamas raÅ¡tu susisiekė su atsakovu dėl pritarimo Sutarties kainos perskaičiavimui.

38. Teismas 2020-10-19 nutartimi paÅ¡alino iÅ¡ bylos trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir nurodė TarybÄ laikyti iÅ¡vadÄ byloje teikiančia institucija.

39. Atsakovas, akcentuodamas, kad teisminio proceso metu nebuvo gauta Tarybos iÅ¡vada, pats neprašė teismÄ pavesti Å¡iai institucijai pateikti nuomonę, iÅ¡aiÅ¡kinimus byloje ginčytinais, klausimais. Užuominų, kokiais konkrečiais aspektais Institucija turėtų pasisakyti, nėra ir apeliaciniame skunde, todėl minėti nusiskundimai atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams negali bÅ«ti primestos atsakovo pasyvumo pasekmės.

40. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas iÅ¡ esmės ginčija tai, kad Operatorius, atsižvelgdamas į Urėdijos nepritarimÄ Ä¯rengti skirstomÄ jį tinklÄ per sklypÄ Ä¯striža (trumpiausia) atkarpa, kas reikÅ¡tų naujos energetikos infrastuktÅ«ros tiesimÄ miÅ¡ko žemėje, t. y. pažeistų valstybės nustatytÄ miÅ¡kų apsaugos teisinį reguliavimÄ , pigesnio sprendinio atsisakė kaip neįmanomo realizuoti. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja įpareigoti Operatorių imtis teisiÅ¡kai neįgyvendinamų priemonių. Nurodytas veikimo bÅ«das, Operatoriaus įsitikinimu, pripažintinas piktnaudžiavimu užsakovo teise priimti sutartinės prievolės (prijungimo paslaugos) įvykdymÄ alternatyviomis sÄ lygomis - istorinio 10 kV kabelio, nutiesto į buvusias kareivines, trasa.

41. Kadangi atsakovas yra iÅ¡vieÅ¡inęs faktÄ , jog jo nuosavybės teisėmis valdomi nekilnojamojo turto objektai naudojami ne sutuoktinių asmeniniams poreikiams tenkinti, bet komercinei veiklai, prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ydamas valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o svarbiausia, prieÅ¡ sudarydamas (duomenys neskelbtini) Objektų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas privalėjo itin rimtai įsivertinti nuomojamos teritorijos gretimybę su miÅ¡kų Å«kio žeme, kuriai teisinio reguliavimo kontekste taikomi tam tikri apribojimai. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovui ir trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti žinoma (suvokiama) įsigijamų Objektų neelektrifikavimo rizika.

42. Pažymi, kad nors Operatorius ir užtruko laiko prasme, tačiau galiausia surado iÅ¡eitį - identifikavo istorinį kabelį ir su Urėdija pasiekė konsensusÄ dėl ne Operatoriui priklausiusio senojo 10 kV kabelio trasos atkÅ«rimo. Kas ginčo situacijoje laikytinas maksimalių Operatoriaus pastangų patenkinti atsakovo lÅ«kesčius, kylančius iÅ¡ Sutarties, patvirtinimu.

43. Atsakovo argumentai, jog sutikti su 5 161,33 Eur priemoka, kuriÄ objektyviai lemia paklotino skirstomojo tinklo faktinis ilgis, jam ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todėl Sutartis turėtų bÅ«ti vykdoma trumpiausiuoju pajungimo atstumu, vertintini ne tik kaip Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperavosi sudėtingoje situacijoje pareigos pažeidimas. Urėdija, palaikydama ieÅ¡kovės pusę, byloje patvirtino savo teigiamÄ nuostatÄ dėl naujo sprendinio įgyvendinimo.

44. Nurodo, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku iÅ¡sprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimÄ .

45. Operatoriaus dalyvauja dvejopo pobÅ«džio civiliniuose teisiniuose santykiuose: prievoliniuose - su nauju vartotoju ir daiktinės teisės pagrindu - su žemės savininkais. Valstybinės žemės patikėtiniui nedavus leidimo tiesti tinklus miÅ¡ko žemėje (nes pats patikėtinis įstatymais yra įpareigotas susilaikyti nuo tokių veiksmų kaip bÅ«tinų servitutų nustatymas, sutikimų / leidimų suteikimas), Operatoriaus prievolių naujų vartotojų atžvilgiu įvykdymas natÅ«ra pasidaro teisiÅ¡kai neįmanomas (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai pavieniai asmenys dėl jų turto buvimo vietos ypatumų (kaimynystės su miÅ¡ko plotais) negali bÅ«ti aprÅ«pinti elektros energija per prieigÄ prie centralizuotos elektros energijos sistemos.

46. Pažymi, kad Operatoriui nėra pavesta atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, taip pat jam nesuteikti įgaliojimai formuoti valstybės energetikos, Å«kio ar aplinkos apsaugos politikos. Todėl tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad valstybė, reglamentuodama aplinkos apsaugos sferÄ , nesilaiko teisės aktais nustatytų savo įsipareigojimų elektros energijos vartotojams, atsakovas gali kelti įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimÄ .

47. Atsakovo padėtis yra unikali, nes nepaisant Objektų ribojimosi su miÅ¡ku, visgi egzistuoja galimybė projektuoti ir įrengti skirstomojo tinklo linijÄ , tačiau atsakovas, vadovaudamasis finansinio sutaupymo motyvais, jos nepriima. Å alims neradus sutarimo dėl vienos esminių Sutarties sÄ lygos - kainos – didinimo, teismas, neįžvelgdamas galimybės iÅ¡saugoti ir tęsti vieÅ¡osios sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai gynė ieÅ¡kovę atleisdamas jÄ nuo tolesnių sutartinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovas negavo prijungimo paslaugos, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įskaityta preliminari 5 464,99 Eur įmoka grÄ Å¾inama atsakovui, t. y. Å¡alys perduodama viena kitai viskÄ , kÄ anksčiau įgijo pagal Sutartį.

48. Trečiasis asmuo VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

49. Nurodo, kad valstybinio miÅ¡ko sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros kabelis bÅ«tų projektuojamas tik atsakovo reikmėms. Tuo tarpu ieÅ¡kovė identifikavo istorinį kabelį ir su Urėdija pasiekė sutarimÄ dėl senojo 10 kV kabelio trasos atkÅ«rimo. Tačiau Atsakovas nesutiko su 5 161,33 Eur priemoka, kuriÄ objektyviai lemia pagal sprendinį paklotino skirstomojo tinklo faktinis ilgis, kadangi tai jam ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todėl jo nuomone, Sutartis turėtų bÅ«ti vykdoma trumpiausiuoju pajungimo atstumu.

50. Tokie atsakovo argumentai vertintini ne tik kaip Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperavosi sudėtingoje situacijoje pareigos pažeidimas, bet ir yra atsakovo apsimestinio elgesio įrodymas. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog jis neturi tikrų ketinimų gauti prijungimo paslaugÄ . Mano, ginčo atveju galioja įstatyminis draudimas nustatyti servitutÄ miÅ¡ko žemėje. Be to, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo motyvus nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog MiÅ¡kų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«dį, jų ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę aplinkai, bÅ«tų neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 51. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

52. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2020-10-19 nutartimi atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (procesiniuose sprendimuose padaryti akivaizdÅ«s raÅ¡ymo apsirikimai - TarybÄ Ä¯vardinant, kaip TarnybÄ , ar Valstybinės energetikos inspekcijÄ prie Energetikos ministerijos)) praÅ¡ymÄ , paÅ¡alino Å¡iÄ institucijÄ iÅ¡ bylos kaip trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų. Ta pačia nutartimi teismas nutarė TarybÄ laikyti iÅ¡vadÄ byloje teikiančia institucija.

53. Kaip nustatyta byloje, Taryba (duomenys neskelbtini) nutarimu, pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti vartojimo ginÄÄ , nutarė pareiÅ¡kėjo reikalavimus tenkinti ir įpareigoti ieÅ¡kovę nevilkinti Sutarties vykdymo – teisės aktų nustatyta tvarka servitutÄ kabelio tiesimui Sklype nustatyti kitais bÅ«dais, t.y. įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais – administraciniu aktu. Ä®vykdžius nutarimo nurodytÄ sÄ lygÄ prijungti pareiÅ¡kėjo elektros įrenginius objekte prie skundžiamos įmonės tinklų pagal Prijungimo sÄ lygas bei iÅ¡aiÅ¡kino, kad Tarybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei nei viena ginčo Å¡alis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio bendrosios kompetencijos teisme, praÅ¡ydama nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės bei nurodė, kad kreipimasis į teismÄ po Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Å¡io sprendimo apskundimu.

54. Taigi, kreipiantis dėl ginčo esmės, Tarybos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso. Tokiu atveju, teismas turi procesinę pareigÄ visas ginčo aplinkybes nustatinėti ir vertinti iÅ¡ naujo.

55. Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesÄ savo iniciatyva, atstovai duoda savo iÅ¡vadÄ teismo posėdyje po įrodymų iÅ¡tyrimo. Po to, teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti Å¡ių institucijų atstovams klausimus iÅ¡vadai iÅ¡aiÅ¡kinti ir papildyti (CPK 252 straipsnio 1 dalis).

56. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, įvertinus ginčijamos situacijos specifiÅ¡kumÄ ir tai, kad ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo santykių, teismas savo iniciatyva pagrįstai TarybÄ Ä¯traukė į procesÄ , kaip iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ . Vertinti, kad Valstybinės energetikos tarybos nutarimas „Dėl vartojimo ginčo tarp S. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nagrinėjimo“ yra tapatus iÅ¡vadai CPK 252 straipsnio 1 dalies prasme nėra pagrindo. Taryba, turėdama iÅ¡vados teikiančios institucijos statusÄ procese, be teisinio pagrindo nebuvo įpareigota teikti iÅ¡vados, ir, atitinkamai ginčo Å¡alims nebuvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡siaiÅ¡kinti jų pozicijai Å¡ioje byloje reikÅ¡mingus aspektus, kaip tai numato teisinis reguliavimas. Todėl teisėjų kolegija tai laiko procesinės teisės normų pažeidimu, kuris turi bÅ«ti iÅ¡taisytas.

57. IeÅ¡kovė reikalavimÄ nutraukti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir A. Å . (teisių perėmėjas S. M.) (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Naujojo vartotojo elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) sav. prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pagal Naujojo vartotojo (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡kÄ iÅ¡duotų sÄ lygų įgyvendinimas yra neįmanomas, nes bÅ«tina kabelių linijÄ projektuoti ir tiesti per valstybinės žemės sklypÄ , kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miÅ¡kų Å«kio, o jos savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinė Urėdija pateikė neigiamÄ atsakymÄ dėl praÅ¡ymo derinti tokių darbų projektÄ , nes naujų tinklų įrengimas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotuose prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo nuostatoms, be to, galioja ir įstatyminis draudimas nustatyti servitutÄ miÅ¡ko žemėje.

O šalims nepavyko suderinti Sutarties pakeitimo, kuomet kabelių linija būtų tiesiama ieškovei priklausiusia trasa, tačiau pailgėtų prijungimo atstumas ir atitinkamai iki 10 626,32 Eur kaina.

58. IÅ¡ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio ir jame suformuluoto reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę Sutartyje nustatyta tvarka suteikti prijungimo paslaugÄ , galima spręsti, kad atsakovas mano, jog ieÅ¡kovė, nesiėmė visų priemonių Sutarčiai įvykdyti, kurių esminė - kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo.

59. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas iÅ¡vadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamÄ teisės normÄ , bet ir iÅ¡dėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimÄ (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neiÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (LAT 2010-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010).

60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu keliamus reikalavimus, Å¡alių ginčo kontekstÄ , susipažinęs ir iÅ¡tyręs į bylÄ pateiktus duomenis, atsižvelgęs į ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61. Civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos Å¡alims ir turi įstatymo galiÄ , todėl Å¡alys turi pareigÄ vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negali atsisakyti savo sudarytų sutarčių. CK 6.217 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių nutraukimo pagrindus, nurodyta, kad Å¡alis gali vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡ anksto praneÅ¡usi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ 2 atvejais – kai kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) arba kai atsiranda aplinkybės, kurias Å¡alys sutartyje nurodė kaip jos vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindÄ (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Kitais Å¡iame straipsnyje nenustatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamÄ favor contractus (sutarties iÅ¡saugojimo) principÄ . Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė) (LAT 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

62. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl ieškinio reikalavimų ir jį tenkindamas, apsiribojo ieškovės pozicijos dėl negalimumo įvykdyti sutartį išdėstymu, neatsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, visiškai nemotyvavo atsakovo priešieškinio reikalavimų atmetimo, nevertino atsakovo argumentų dėl kitų galimybių išsaugoti sutartį, dėl ko nebuvo išsiaiškintos ir teisiškai įvertintos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

63. Bylos duomenimis, trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukta VÄ® Valstybinė miÅ¡kų urėdija, kurios pateiktu atsakymu iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė argumentuoja negalimumÄ Ä¯vykdyti Sutartį pirmine jos redakcija, kaip institucija, apskritai neturi teisinio pagrindo leisti kitiems asmenims naudotis patikėjimo teise valdomais valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais, suvaržant teises į juos (įrengiant naujas komunikacijų linijas ir nustatant naujus apribojimus (servitutus)), o pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas, bÅ«tent Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybių miÅ¡kų savininko teises ir pareigas.

64. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ar esant byloje duomenims, kad Vyriausybė nėra įgaliojusi Aplinkos ministerijÄ Ä¯gyvendinti valstybinių miÅ¡kų savininko teises ir pareigas, o jas įgyvendina pati, taigi esant situacijai, kai Valstybinių miÅ¡kų urėdijai nesuteikta teisė priimti sprendimus, susijusius su daiktinių teisių suvaržymu, ieÅ¡kovė tik kreipdamasi į minėtÄ valstybės įmonę, atliko visus nuo jos valios priklausančius bÅ«tinus veiksmus (įskaitant ir kreipimÄ si dėl servituto nustatymo), sutarties įgyvendinimui.

65. PrieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nepakanka duomenų spręsti, kad dėl pasikeitusių Sutarties vykdymo aplinkybių, Sutartis turėtų bÅ«ti modifikuota. Sutarties modifikavimas ieÅ¡kovės pasiÅ«lytu bÅ«du beveik dvigubai padidina Sutarties įvykdymo kaÅ¡tus. Taip pat nepaneigti atsakovo teiginiai, kad prijungimo realizavimas pagal ieÅ¡kovės naujÄ siÅ«lymÄ vėlgi susijęs su trečiųjų asmenų valia leisti ar neleisti suvaržyti jų nuosavybę. Tokia aplinkybė ne tik neatitinka ekonominių vartotojo interesų, bet ir apskritai neužtikrina savalaikio Sutarties įgyvendinimo (kÄ rodo ieÅ¡kovės pozicija, atsakovui pasiÅ«lius nustatyti konkretų modifikuotos Sutarties įvykdymo terminÄ ir sankcijas už termino praleidimÄ ), kas pažeistų vartotojo, kaip silpnesnės sutarties Å¡alies interesus ir prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo principui.

66. Be to, Sutarties modifikavimo klausimas tampa aktualus tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovė yra iÅ¡naudojusi visas galimybes Sutarties pirmine redakcija įvykdymui. Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus ar ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes įvykdyti Sutartį, galima spręsti apie negalimumÄ iÅ¡saugoti jÄ ar Sutarties sÄ lygų keitimo bÅ«tinybę bei atitinkamai vertinti ar Sutarties Å¡alių elgesys Å¡iame kontekste, sudaro prielaidas apskritai nutrÅ«kti sutartiniams santykiams.

67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neiÅ¡aiÅ¡kintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės ir sprendime motyvuotai nepasisakyta dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtÄ sprendimÄ apeliacine tvarka ir tuo bÅ«tų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

68. Kadangi pirmiau nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

69. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylÄ nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, Å¡alių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi bÅ«ti vertinami pakartotinai 70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-05-11 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė