ac6a3feb-613d-447d-a7da-4e8ca6c8ac07 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-5032-583/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00299-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.2 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovui Ričardui Kačinui, trečiojo suinteresuoto asmens G.

Å . atstovui advokatui Mantui Mikalopui, 2021 m. gegužės 25 d. d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Å . dėl nutarimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Vairidas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos skyrius) 2021 m. vasario 23 d. nutarimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19767 (toliau – ir Nutarimas).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad atsakovė Nutarimu pripažino jÄ pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UÄ®) nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. birželio 16 d. apie 6.50 val. leido jos aptarnaujame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretinga, dirbti L. L., teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie L.

L. įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios. Nutarime konstatuojama, jog tokia veika pareiÅ¡kėja pažeidė UÄ® 56 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 900,00 Eur baudÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu Nutarimas priimtas netinkamai taikant teisės aktų reikalavimus, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. PaaiÅ¡kino, jog Klaipėdos skyriaus specialistai nustatė, kad G. Å , bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, 2020 m. birželio 16 d. apie 06.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, leido dirbti L.

L., kai teisės aktų nustatyta tvarka, bÅ«damas atsakingu asmeniu, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios. Å iuo pagrindu atsakovė 2020 m. spalio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VDI-ANR_P-1516-2020 Bendrovės direktoriui – G. Å ., kuriuo konstatavo, kad anksčiau paminėtais veiksmais Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, pažeidė DK bei DÄ® nuostatas ir padarė nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Å io protokolo pagrindu Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo pripažino G. Å . padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir paskyrė jam 1000 Eur baudÄ . PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuoti du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. PareiÅ¡kėja Nutarimu jai paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau, remdamasis DK 153 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kė reikalavimÄ G.

Å . atlyginti dėl to kilusiÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjos vertinimu Nutarimas jos atžvilgiu yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas) principÄ , teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o bauda yra perteklinė ir paneigianti savo tikslÄ , todėl skundžiamas Nutarimas turi bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, jog UÄ® 56 straipsnio 10 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .

Akivaizdu, jog UÄ® pateikia iÅ¡imtį, kuria numatyta, jei padaryta veika gali užtraukti atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali bÅ«ti skiriama. Å iuo atveju tiek Bendrovės vadovas, tiek pati Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn už tos pačios veikos padarymÄ , o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja UÄ® 56 straipsnio 10 dalies nuostatoms. Pažymi, kad sprendžiant ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ias aplinkybes:

1) ar asmuo buvo baudžiamas;

2) ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas);

3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;

4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvertino, kad yra visų anksčiau nurodytų sÄ lygų visetas. Pabrėžia, jog nepanaikinus Nutarimo, tas pats asmuo privalės padengti atsakovės reikalaujamas sumas – vienÄ , remiantis Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu, kitÄ â€“ remiantis Bendrovės reikalavimu t. y. turtinių sankcijų neigiami padariniai paveiks vienÄ ir tÄ patį asmenį – G. Å . PareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, jos Å¡ios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepanaikinus Nutarimo bÅ«tu pažeista UÄ® 56 straipsnio 10 dalis, t.y. non bis in idem principas, sÄ Å¾iningumo principas, teisingumo principas, o Bendrovei skirta bauda yra perteklinė ir paneigiantį savo tikslÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis nurodė, kad palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu, praÅ¡o jį tenkinti. Taipogi palaikomas praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ .

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir reikalavimu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė laikosi pozicijos, kad objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ bei įvertino visas aplinkybes ir aktualiÄ teisminę praktikÄ panaÅ¡iose bylose, tinkamai skyrė ekonominę sankcijÄ pareiÅ¡kėjai. Teigia, jog UÄ® IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už Å¡io įstatymo pažeidimÄ â€“ nelegalus darbas.

Juridiniam asmeniui už nelegalų darbÄ atsakomybė yra numatyta ne ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui, kadangi ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Atkreipia dėmesį, jog UÄ® 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbÄ yra nustatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, o tai neÅ¡alina fizinio asmens, atsakingo už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimÄ , administracinės atsakomybės, kadangi Å¡is pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sÄ moningais ar aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.

Pabrėžia, jog teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį. Akivaizdu, kad UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis yra taikytina tais atvejais, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. Å«kininkas, individualios įmonės savininkas) neÅ¡antis atsakomybę visu savo fizinio asmens turtu.

Klaipėdos skyriaus teigimu, pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. ANK 95 straipsnyje bei UÄ® 56 straipsnyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ , tačiau administracinė nuobauda buvo skirta Bendrovės įgaliotam asmeniui, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens negali bÅ«ti laikytinas dvigubu baudimu, todėl, kad vienu atveju nuobauda yra mokama iÅ¡ juridinio asmens turto, o kitu atveju iÅ¡ konkretaus fizinio asmens turto t. y. vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, o kitu atveju iÅ¡ pažeidimo naudÄ gavęs subjektas – juridinis asmuo.

Atkreipia dėmesį, kad ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už UÄ® pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinės teisės pažeidimÄ ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali bÅ«ti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Atsakovės atstovas Ričardas Kačinas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytÄ institucijos pozicijÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Å . atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog sutinka su skundo argumentais, praÅ¡o jį tenkinti.

Atsiliepime teigiama, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuoti du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek jį, tiek pareiÅ¡kėjÄ . Laikosi pozicijos, kad Å¡iuo atveju privalėjo bÅ«ti taikoma UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje reglamentuota iÅ¡imtis, kadangi egzistuoja visos sÄ lygos taikyti minėtÄ iÅ¡imtį – pavojingÄ veika užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui, todėl pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti skiriama ekonominė sankcija.

Sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes Bendrovė, vadovaudamasi DK 153 straipsnio 1 dalimi, pateikė jam reikalavimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl nepanaikinus Nutarimo tas pats asmuo privalės padengti atsakovo reikalaujamas pinigines sumas. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens G. Å . atstovas advokatas Mantas Mikalopas nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o jį tenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19767, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Vairidas“ skirta 900,00 Eur ekonominė sankcijÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos faktinės aplinkybės IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2020 m. liepos 14 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktÄ Nr. NDA 1126-0018. Tikrinamas subjektas – Bendrovė, o jos atstovu nurodomas G. Å .. Minėtame akte nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. apie 06.50 val. Klaipėdos skyriaus inspektoriai nuvykę į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus vieÅ¡Ä jÄ bibliotekÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kretingoje, rado valymo darbus tuo metu atliekančiÄ L.

L.. Patikrinimo metu buvo kreiptasi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl informacijos pateikimo apie L. L. įdarbinimo duomenimis. Gavus atsakymÄ konstatuotÄ , kad pareiÅ¡kėja VSDFV Vilniaus skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ 2020 m. birželio 17 d. pateikė I-SD praneÅ¡imÄ apie L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2020 m. birželio 15 d. VSDFV informacija patvirtina, kad praneÅ¡imas apie darbuotojo įdarbinimÄ pateiktas po atlikto patikrinimo. 2020 m. spalio 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausiasis darbo inspektorius G.

Å . surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VDI-ANR_P-1516-2020. Protokole teigiama, kad G. Å ., bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. birželio 16 d. apie 6.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, leido įmonės aptarnaujamoje objekte dirbti L. L., kai teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«damas atsakingu asmeniu, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios. Konstatuojama, kad G.

Å . nurodytais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei DÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-514-944/2021 konstatavo, jog visi surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad G. Å . apie sudarytÄ darbo sutartį neinformavo VSDFV teritorinės įstaigos ir pripažino, jog G. Å . padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas) bei paskyrė jam 1000,00 Eur baudÄ .

Atsakovė atsižvelgdama į tyrimo nustatytas aplinkybes 2021 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolÄ juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 1126-0003. Å iame protokole nurodoma, kad pareiÅ¡kėja pažeidė imperatyvias DK ir UÄ® nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido įmonės aptarnaujame objekte, dirbti L. L., teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios ir tuo pažeidė UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Klaipėdos skyrius remdamasis 2021 m. vasario 17 d. protokole Nr. UÄ®PPJ 126-0003 nurodytomis aplinkybėmis, priėmė NutarimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir vadovaujantis UÄ® 56 straipsnio 4 dalies 2 - 3 punktais paskirta 900,00 Eur ekonominė sankcija, taip pat atsakovė įpareigota sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtÄ atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atvejį, kai Å¡is atlyginimas buvo sumokėtas. Nutarime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvina aplinkybe pripažįstama, tai, jog ji prisipažino pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, akivaizdu, kad ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio 16 d. apie 06.50 val., Bendrovės aptarnaujame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dirbo L. L., nors apie jos įdarbinimÄ mažiausiai vienÄ dienÄ prieÅ¡ nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritorinei įstaigai, nėra, t. y. pareiÅ¡kėja sutinka, jog Klaipėdos skyriaus specialistai pagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktÄ .

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UÄ® nuostatų pažeidimus reglamentuoja UÄ® IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiÅ¡ka veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UÄ® 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiÅ¡kos veiklos prevencijÄ vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Å io įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Å io įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Å ie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UÄ® 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UÄ® nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankcijÄ .

UÄ® 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbÄ ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu  darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (1 punktas) ir dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (2 punktas).

UÄ® 56 straipsnio 4 dalis teigia, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ :

1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raÅ¡tu ir praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbÄ ;

2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtÄ atlyginimÄ už darbÄ , iÅ¡skyrus atvejį, kai Å¡is atlyginimas buvo sumokėtas;

3) Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį. Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankcijÄ už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Å io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuotas. Bauda iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ (UÄ® 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimÄ , užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimÄ nutraukė, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UÄ® 60 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimÄ , slėpė padarytÄ pažeidimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigÅ«nų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UÄ® 60 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, jog atsakovė jį priimdama tinkamai taikė UÄ® 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankcijÄ buvo atsižvelgta į tai, jog pareiÅ¡kėja atsakomybėn už UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ buvo patraukta pirmÄ kartÄ , įvertinta nustatyta pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta skirti mažesnė nei sankcijos vidurkis dydžio baudÄ (ekonominę sankcijÄ ).

Kaip ir anksčiau minėta bylos dėl UÄ® nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, iÅ¡dėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t. Skunde pareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad atsakovė nagrinėdama Užimtumo įstatymo pažeidimo bylÄ nepagrįstai netaikė UÄ® 56 straipsnio 10 dalies nuostatos, kuri numato, jog Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .

PareiÅ¡kėja savo pozicija grindžia aplinkybe, jog 2020 m. gruodžio 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nutarimu Bendrovės direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taigi Bendrovės direktorius jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, eliminuojančiÄ pakartotinio baudimo už tÄ pačiÄ veikÄ galimybę. Teisėjų kolegija su pareiÅ¡kėjos UÄ® 56 straipsnio 10 dalies aiÅ¡kinimu nesutinka.

Pirmiausia, už padarytÄ veikÄ administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimu. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalis numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

Å iuo atveju 2021 m. vasario 23 d. nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta ne G. Å ., o pareiÅ¡kėjui UAB „Vairidas“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudÄ , buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sÄ lygos UÄ® 56 straipsnio 10 dalies taikymui. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekdamas eliminuoti dvigubÄ nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ tikslingai UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatÄ , kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .

Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Å iuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudÄ moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnyje nustatytÄ veikÄ .

Å ioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl non bis in idem principo pažeidimo PareiÅ¡kėja skunde teigia, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuota du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. PareiÅ¡kėjos vertinimu Nutarimas priimtas pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principÄ , neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiÅ¡kiantis, kad niekas negali bÅ«ti persekiojamas ir baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ , už kurio padarymÄ jis jau buvo nubaustas pagal įstatymÄ , arba iÅ¡teisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubÄ baudimÄ , nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tÄ patį pažeidimÄ taikyti asmeniui ne vienÄ sankcijÄ ; sprendžiant, ar už tÄ patį teisės pažeidimÄ Ä¯statymu nustačius ne vienÄ sankcijÄ nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobÅ«dį, taip pat visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiÅ¡kinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis ar bausti tÄ patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimÄ padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tÄ patį pažeidimÄ (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytÄ pažeidimÄ . Taigi, Å«kio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymÄ si veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklÄ , jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors bÅ«du atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiÅ¡kia, kad Å«kio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties Å¡io Å«kio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tÄ patį teisės pažeidimÄ atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymÄ buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktÄ , bÅ«tina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatÅ«s, t. y. ar skiriant nuobaudÄ juridiniam asmeniui, Å¡ios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tÄ patį pažeidimÄ jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija - buvo skirta ne G. Å ., o pareiÅ¡kėjui – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudÄ , buvo pažeistas non bis in idem principas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrovės ir G. Å . veiksmai buvo tapatÅ«s ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinusi pareiÅ¡kėja, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta Bendrovės direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už Bendrovės veiklÄ , todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiÅ«riu.

PareiÅ¡kėja non bis in idem principo pažeidimÄ grindžia aplinkybę, kad ji sumokėjo Nutarimu paskirtÄ 900,00 Eur dydžio baudÄ ir G. Å . pateikė reikalavimÄ atlyginti Bendrovės patirtÄ turtinę žalÄ , todėl nagrinėjamu atveju finansinius nuostolius patirs vienas ir tas pats asmuo – G. Å ., kadangi jam teko sumokėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nutarimu paskirtÄ 1000,00 Eur baudÄ už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytÄ administracinį nusižengimÄ ir atlyginti pareiÅ¡kėjai 900,00 Eur turtinę žalÄ .

Remiantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . IÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėja vadovaudamasi Å¡ia DK norma 2021 m. kovo 22 d. G. Å . įteikė reikalavimÄ atlyginti žalÄ , praÅ¡ydama ne vėliau nei kaip per 1 darbo dienÄ nuo reikalavimo gavimo dienos atlyginti Bendrovės partirtÄ Å¾alÄ , pervedant 900,00 Eur į įmonės sÄ skaitÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis DK 151 straipsnio nuostatomis akivaizdu, jog Å¡i teisės normos reglamentuoja žalos atlyginimo, tarp darbo sutarties Å¡alių, institutÄ . Minėtų nuostatų taikymas negali bÅ«ti prilygintas sankcijos skyrimui ANK, UÄ® ar kito įstatymo nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjos 2021 m. kovo 22 d. reikalavimas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti prilyginamas pakartotiniam nubaudimui. G. Å . bÅ«damas Bendrovės įgaliotu atstovu, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo dienos pradžios apie darbuotojos priėmimÄ Ä¯ darbÄ , taip padarydamas DK bei UÄ® nuostatų pažeidimÄ , ko pasekmėje Bendrovė buvo nubausta už UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo pažeidimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu minėtos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas non bis in idem principas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ PareiÅ¡kėja kreipdamasi skundu į teismÄ suformulavo savarankiÅ¡kÄ procesinį praÅ¡ymÄ sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu įvertinti ar Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį teismÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas reiÅ¡kia, kad teismai, argumentuodami savo praÅ¡yme pateiktÄ nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieÅ¡taravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobÅ«džio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, bet privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, o savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimus, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d. 2007 m. rugsėjo 12 d sprendimus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas praÅ¡ymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ galimybę; pateikto praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimÄ Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieÅ¡taravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi bÅ«ti teisiÅ¡kai motyvuota.

Tačiau, ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiÅ¡kai pagrįsta abejonė, kad sprendžiant ginÄÄ taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).

PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ tirti UÄ® 56 straipsnio 10 dalies prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijai, grindžia tuo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ , o Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis bÅ«tent numato galimybę nuobaudÄ taikyti už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Teisėjų kolegija Å¡iame sprendime jau nurodė, kad UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje kaip tik įtvirtinta nuostata eliminuojanti galimybę taikyti dvigubÄ nubaudimÄ , todėl teisėjų kolegijai kaip tik nekyla abejonių, dėl cituojamos UÄ® normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovas ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas dėstydami argumentus dėl Nutarimo neteisėtumo kaip tik teigia, jog pagal UÄ® 56 straipsnio 10 dalies nuostatas pareiÅ¡kėjai nebegalėjo bÅ«ti skiriama ekonominė sankcija, nes Å¡i norma numato draudimÄ taikyti ekonominę sankcijÄ jei jau yra nubaustas fizinis ar juridinis asmuo. Taigi pati pareiÅ¡kėja Å¡ios normos prieÅ¡taravimÄ grindžia prieÅ¡taringais teiginiais, vienu atveju teigiant, kad ji bÅ«tent numato iÅ¡imtį, kuriÄ atsakovė turėjo taikyti neskiriant ekonominės sankcijos, kitu gi atveju, įvardina kaip prieÅ¡taraujančiÄ Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatai.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti UÄ® 56 straipsnio 10 dalies konstitucingumo klausimo. Dėl bylos baigties ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19767 neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ 459,80 Eur.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Å ioje byloje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Taigi akivaizdu, jog ginčas nėra iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Å . teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ 453,75 Eur. ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalis numato, jog kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog palaiko skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. Kaip ir anksčiau minėta, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, todėl konstatuotina, jog ginčas nėra iÅ¡spręstas trečiojo suinteresuotojo asmens G. Å . naudai, todėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas taip pat nepriteistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens G. Å . praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė