ac69c7c8-befa-431e-a801-1edee962dea7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1065-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06606-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2; 44.5.2.7.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo VÄ® „Šiaulių regiono keliai“, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 4 263,44 Lt žalos, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-06-04 RadviliÅ¡kio rajono kelyje Jonava-Kėdainiai-Å eduva įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta ieÅ¡kovo apdrausta transporto priemonė MAZDA 6, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad automobilio vairuotojas T. Ž. nesuspėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kai į keliÄ iÅ¡bėgo stirna.

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui 4 263,44 Lt Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ bei LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudėjo teises į žalos atlyginimÄ . Remdamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT 2009-03-24 nutartyje Nr. 3K-3-138/2009, 2009-11-23 nutartyje Nr. 3K-3-509/2009 suformuluotais aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovas teigė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti Lietuvos valstybė. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti.

Teigė, kad ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė atsakovė kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė. Kadangi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo pripažintas avaringu, valstybei nebuvo pagrindo statyti įspėjamÄ jį ženklÄ ar imtis kitų specialių veiksmų, užkertančių laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ . Taip pat atsakovas nesutiko su praÅ¡ymu priteisti 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, nes, pasak atsakovo, tokios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteistos esant tik sutartinių santykių pažeidimui.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-05-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad remiantis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT iÅ¡aiÅ¡kinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, Å¡ioje byloje taikytinas LR CK 6.267 str. 1 d., numatanti naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininko pareigÄ atlyginti jų padarytÄ Å¾alÄ . Taip pat pažymėjo, kad siekiant konstatuoti valstybės deliktinę atsakomybę už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , byloje bÅ«tina konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) buvimÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie susidÅ«rimus su laukiniais žvėrimis Å¡iame kelio ruože dažnumÄ , priėjo iÅ¡vados, kad nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje valstybė neturėjo pareigos imtis kažkokių ypatingų priemonių, siekdama užtikrinti saugų eismÄ kelyje, papildomai reguliuojant stirnų populiacijÄ ar statant įspėjamuosius ženklus, užtvarus ir pan. Kartu teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo, jog valstybė pažeidė kelių ženklinimo tvarkÄ bei laukinių gyvÅ«nų populiacijos reguliavimo tvarkÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad valstybės neveikimas Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti pripažintas neteisėtais atsakovės veiksmais.

Taip pat teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje eismo įvykis analizuotinas CK 6.270 str. 1 d. kontekste, pagal kurį didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas atsakingas už jo padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi nagrinėjamu atveju, konstatuojant, kad eismo įvykis įvyko ne dėl nenugalimos jėgos, o ieÅ¡kovui neįrodžius, kad įvykis kilo dėl valstybės tyčios ar didelio neatsargumo, atsiranda pagrindas taikyti CK 6.267 str. 1 d. numatytÄ atleidimo nuo atsakomybės sÄ lygÄ .III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad LR CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1. įstatyme nurodyto objekto, t.y. laukinio žvėries galimumo valdyti faktas;

2. žalos asmeniui padarymas;

3. padarytos žalos priežastinis ryšys su įvykiu, kuriame dalyvavo laukinis žvėris. Pasak apelianto, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su laukinio gyvūno savininko veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas neturėtų būti keliamas, o užtenka vien objektyvios galimybės valdyti laukinį žvėrį. Apelianto įsitikinimu, teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos.

Jos padarymas neesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Pažymėjo, kad eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, nebuvo jokių kitų techninių apsaugos priemonių, sumažinančių galimybę laukiniams gyvÅ«nams patekti ant kelio. Apelianto įsitikinimu, kad atsakovas, kaip apdairus ir rÅ«pestingas laukinės gyvÅ«nijos savininkas, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus, specialius atitvarus, kontroliuoti gyvÅ«nų populiacijÄ ar taikyti kitas panaÅ¡ias apsaugos priemones ir taip užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms atsirasti, tačiau visų bÅ«tinų priemonių žalai iÅ¡vengti atsakovas nesiėmė.

Taigi, teismas nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sÄ lygas, turėjo tik patikrinti, ar byloje nėra LR CK 6.270 str. 1 d. nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, kurių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , buvo pažeistos įrodinėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, o teismo iÅ¡vados dėl atsakovo pozityvių veiksmų reguliuojant stirnų populiacijÄ , užtikrinant saugų eismÄ kelyje, dėl laukinių gyvÅ«nų pasirodymo kelyje retumo ir pan. nėra pagrįstos jokiais leistinais įrodymais, yra grindžiamos vien prielaidomis ir spėlionėmis.

Teismo iÅ¡vadas paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva avaringumÄ bei jame vykstančiÄ gyvÅ«nų migracijÄ , t.y. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto atliktas mokslinis tiriamasis darbas bei Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos pateikta informacija, iÅ¡ kurių seka, kad Å¡iame kelyje nuolat patenka laukiniai gyvÅ«nai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad laukiniai gyvÅ«nai jame pasirodo itin retai. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tina įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pats žalos faktas nepreziumuoja neteisėtų, prieÅ¡taringų teisei veiksmų ir negali reikÅ¡ti, kad automatiÅ¡kai yra neteisėti veiksmai ar tuo labiau kaltas (atsakingas) už žalos atsiradimÄ konkretus asmuo. Pasak atsakovo, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio vietoje nebuvo poreikio iÅ¡ anksto imtis kažkokių specialių priemonių (pastatyti įspėjamÄ jį kelio ženklÄ ar įrengti apsauginius atitvarus).

Kartu atsakovas pažymėjo, kad neįrodinėjant neteisėtų veiksmų nėra aiÅ¡ku, tarp ko ieÅ¡kovas įrodinėja priežastinį ryšį, t.y. jo buvimÄ (nebuvimÄ ), nes pagal doktrinÄ priežastinis ryÅ¡ys įrodinėjamas tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip pat atsakovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai remiasi LAT 2009-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, kadangi faktinės aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikÅ¡mės tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, skiriasi- skiriasi keliai, kuriuose įvyko autoįvykiai, jų ilgiai, dislokacija, gretimybės, eismo įvykių skaičius, todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti nurodytų aplinkybių kaip tapačių.

Trečiasis asmuo VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApelianto „If P&C Insurance AS“ apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, teisingai įvertinos byloje esančius įrodymus bei priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-03-17 T. Ž. ir „If P&C Insurance AS“ sudarė savanoriÅ¡kÄ transporto priemonės draudimo sutartį, kuria vienerių metų terminui nuo 2009-03-29 iki 2010-03-28 buvo apdraustas automobilis MAZDA 6, v.n. (duomenys neskelbtini) 2009-06-04 apie 21,13 val. kelyje Jonava-Kėdainiai-Å eduva 73,60 km įvyko eismo įvykis, kurio metu T.

Ž. vairuojama transporto priemonė MAZDA 6, v.n. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su į keliÄ staiga iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu – stirna. IeÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“ minėtÄ eismo įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudėjui 4 263,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Å iaulių apskrities VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariatas 2009-06-09 nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ T. Ž. atžvilgiu, konstatavus, kad T. Ž. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

IeÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl 4 263,44 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamu 2011-05-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, kadangi konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, nustatė pagrindÄ taikyti LR CK 6.267 str. 1 d. numatytÄ atleidimo nuo atsakomybės sÄ lygÄ . Apelianto teigimu, tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstos, o nagrinėjamoje byloje nebÅ«tina nustatinėti atsakovo neteisėto veikimo/neveikimo, nes laukiniam gyvÅ«nui padarius žalÄ transporto priemonei ir nenustačius transporto priemonės valdytojo kaltės, atsakovas privalo atlyginti žalÄ pilnai.

Su tokiais apelianto aiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad atsakomybės už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2009-03-24 ir 2009-11-23 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009, kurias nurodė ieÅ¡kovas bei kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogijÄ taikytina CK 6.267 str. 1 d.

Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sÄ lygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ teisinis reglamentavimas (Å¡ios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma Å¡ios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogiÅ¡kÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, ir konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal kuriÄ už laukinio gyvÅ«no (laukinio žvėries) eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ valstybė, bÅ«dama Å¡io laukinio gyvÅ«no savininke, privalėtų atsakyti, tačiau tik nustačius visas bÅ«tinas jos civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog nagrinėjamoje byloje nereikia nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), atmetami.

Pažymėtina, kad net griežtosios atsakomybės atveju žalÄ patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalÄ (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos Å¡alies nuostolius. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , žalÄ , priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę turi įrodyti ieÅ¡kovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančio kelio ženklo, įspėjančio apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, nebuvo įrengta metalinė tvora nuo laukinių gyvÅ«nų, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) bei priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Å¾alos (nuostolių) atlyginimÄ .

Byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei tÄ nurodo apeliantas, nepatvirtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo avaringas ir kad buvo bÅ«tinos kažkokios specialios apsaugos priemonės eismo saugumui kelyje užtikrinti. Taip pat, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių stirnų populiacijai reguliuoti ar kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laukinio gyvÅ«no – stirnos – savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti, pakankamumo, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į situacijÄ toje kelio vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, o ne visame kelyje Jonava-Kėdainiai-Å eduva ar jo didelėje atkarpoje. IÅ¡ ieÅ¡kovo byloje pateiktos Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos informacijos seka, kad kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva 73 kilometre iki nagrinėjamo eismo įvykio laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m.

įvyko vos 2 susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais. Be to, byloje nėra įrodymų, jog kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio vieta buvo iÅ¡skirtinai nesaugi, avaringa ir kad atsakovas dar iki nagrinėjamo eismo įvykio turėjo imtis kokių nors papildomų, bÅ«tinų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumÄ . Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinio žvėries savininko, atsakomybės, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti pakankamumo, be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifikÄ ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti Å¡iuos žvėris ir naminių gyvÅ«nų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvÅ«nai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvÅ«nus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucija įpareigoja valstybę ne tik užtikrinti saugias eismo sÄ lygas, bet ir užtikrinti, rÅ«pintis natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«rėti, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo teiginius dėl atsakovo neveikimo paneigia ir atsakovo įgaliotų asmenų priimti teisės aktai ir programos, skirtos laukinių gyvÅ«nų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y.

LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Be to, atsakovas yra priėmęs 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatančias medžiojamųjų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklės terminus, medžioklės bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä ir kt., kas rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvÅ«nijÄ bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

Kaip minėta, įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) bei nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.). IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Å¡ios savo pareigos ieÅ¡kovas neįvykdė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Dėl Å¡ių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį.Taigi, teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS” apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teismas n u t a r i a:             ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS” apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                             Dainius Rinkevičius