2017-06-12 Nr. AB-11804-3-61-3-01420-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3618-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 44.1; 51.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, D. M. ir D. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 7 d. konkurso (toliau – ir Konkursas) rezultatų protokolą (toliau – ir Protokolas); 2) įpareigoti atsakovą centrinio valstybinio viešojo administravimo subjektą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą (toliau – ir Ministras) organizuoti konkursą į NŽT direktoriaus pareigas iš naujo.

Paaiškino, kad Protokolas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3P-171 patvirtintų NŽT direktorius pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) IV skyriaus 6.2 ir 6.7 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 63 ir 65 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2016 m. balandžio 7 d. dalyvavo Konkurse NŽT direktoriaus pareigoms užimti. Su Komisijos sudėtimi buvo supažindintas prieš Konkurso pradžią. Pretendentų pokalbis su Komisija vyko nuo 9.30 val. iki 16.35 val. Pokalbio su Komisijos nariais metu pareiškėjui buvo užduodami „egzamininio“ pobūdžio klausimai, suformuluoti tokiu būdu, kad į juos atsakant reikėjo iš karto, be atsakymui pateikti reikalingo laiko, nurodyti konkretų teisinį reguliavimą bei blanketines normas. Kiti klausimai buvo nesusiję su pareigomis, į kurias organizuotas Konkursas.

Po Konkurso visus dalyvius (7 asmenys) 2016 m. balandžio 7 d. 17.00 val. Komisija pakvietė į salę, tačiau su rezultatais atvyko susipažinti tik penki kandidatai, iš kurių vienas atvyko su dviem mažamečiais vaikais. Komisijos nariai pradėjo vertinti kiekvieną pretendentą ir po Konkurso individualaus vertinimo lentelės užpildymo jas perdavė ne Komisijos nariui, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) valstybės tarnautojai, kuri buvo pristatyta kaip sekretorė. Minėtas asmuo atliko balų sumavimą ir galimai užpildė Konkurso vertinimo suvestines lenteles.

Komisijos sprendimu konkurso laimėtoja buvo paskelbta pretendentė D. M., kaip surinkusi daugiausia balų, o reikiamus ne mažiau kaip 6 balus surinko kiti keturi pretendentai. Po Konkurso prie pareiškėjo priėjo Konkurse stebėtojo teisėmis dalyvavęs L. D., kuris išreiškė abejones dėl Konkurso laimėtoja paskelbtos D. M. atsakymų išsamumo teigdamas, kad jos atsakymai buvo nepilni ir negali būti vertinami geriau nei kitų pretendentų, taip pat nurodė, kad po pareiškėjo pokalbio su Komisijos nariais Komisijos pirmininkas S. J., pareiškėjui išėjus, viešai neigiamai pasisakė jo atžvilgiu, tuo siekdamas Komisijos narius nuteikti prieš pareiškėją.

Tos pačios dienos vakare iš viešojoje erdvėje paskelbtos informacijos turinio pareiškėjas sužinojo, kad pretendentės D. M. atžvilgiu Komisijos pirmininkas ir Ministras galimai buvo šališki, nes jos tėvai buvo darbiniais ir kitais ryšiais susiję su Ministru ir Darbo partija, kurios narys yra Komisijos pirmininkas S. J.. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad Komisijos nariai, vertindami pretendentų, tarp jų – ir pareiškėjo, atsakymus, buvo šališki, nes galimai žinojo apie kandidatės D. M. giminystės ryšius su asmenimis, kurie yra politinės partijos nariai, tarp kurių – Komisijos narių tiesioginis vadovas Komisijos pirmininkas S. J. ir valstybės institucijos, kurioje dirba Komisijos nariai, vadovė – žemės ūkio ministrė V.

B.. Abejonių Komisijos narių šališkumu taip pat kėlė aplinkybės, kad tiek nuo Tarnybos direktoriaus pareigų nušalinta D. G., tiek ir dieną prieš Konkursą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos sulaikytas ir konkurso dieną atsistatydinęs direktoriaus patarėjas G. J. F. buvo Darbo partijos nariai. Be to, informacija, kad laimėjusi pretendentė yra susijusi su Darbo partijos nariais, pasitvirtino 2016 m. balandžio 8 d. žiniatinklio svetainėje www.delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Aiškėja naujos NŽT vadovės šeimos ryšiai“.

Komisijos narių šališkumą ir visuomeninio stebėtojo išsakytas abejones dėl vertinimo šališkumo patvirtino žiniatinklio svetainėje www.delfi.lt paskelbtame 2016 m. balandžio 8 d. straipsnyje „Vyriausybės atstovas NŽT vadovo konkurso D. M. pirmos vietos neskyrė“ paskelbta informacija apie tai, kad Vyriausybės pirmininko įgaliotas asmuo įvertino laimėtoją blogiau, nei kitus pretendentus. Komisijos narių pokalbio metu pretendentams užduodamų klausimų pobūdis leido daryti prielaidą, kad užduodami klausimai galimai buvo iš anksto žinomi laimėtojai D.

M.. Komisijos pirmininkas S. J. po pareiškėjo išėjimo iš Komisijos posėdžio salės, viešai išsakydamas neigiamą požiūrį į pareiškėją kaip pretendentą, darė tiesioginę įtaką Komisijos narių nuomonės objektyvumui. Yra didelė tikimybė, kad Komisijos pirmininkui buvo žinoma apie pretendentės D. M. sąsajas su Ministru ir dėl to jis, suteikdamas prioritetą šiai pretendentei, pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą politinio neutralumo principą, galimai šališkai vertino kitus pretendentus. Komisijos vertinimas laikytinas šališku ir dėl tos faktinės aplinkybės, kad pretendentas, kuris buvo pripažintas antru pagal surinktų balų dydį, nepasibaigus Konkursui, į vertinimo procedūrą atsivedė du mažamečius vaikus, kurie buvo visą Komisijos vertinimo procedūros laiką, kas sukėlė Komisijoje tam tikrą emocinį pretendento palaikymą ir galimai galėjo nulemti jo vertinimą.

Aplinkybė, kad Komisijos nariai, pasirašydami Protokole, pažeidė teisėtą lūkestį, jog Komisija laikysis įstatymo viršenybės, inter alia Komisijos darbo procedūros, reglamentuojamos Apraše, reikalavimų, ginčijamą aktą daro neteisėtu, nes Komisijos darbo eigos ar procedūrinių veiksmų pažeidimas laikytinas VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimu.

Teiginį, kad Protokolas priimtas šiurkščiai pažeidus procedūrinius reikalavimus, pareiškėjas grindė tuo, kad: 1) Komisijos nariai nesilaikė Aprašo 63 punkto reikalavimų vertinti pretendentus konkurso metu, o ne jam pasibaigus, t. y. pretendentus turėjo įvertinti po jų pokalbio su jais iki kito pretendento pokalbio ir tik po Konkurso; pagal Aprašo 65 punktą, balų skaičiavimą turėjo teisę stebėti visi pretendentai. Nagrinėjamu atveju Komisija sukvietė esančius pretendentus kartu su mažamečiais vaikais ir vertino juos jau po Konkurso, laukiant pretendentams priešais juos; 2) Komisijos pirmininkas S. J., pažeisdamas Aprašo 63 punkto reikalavimus individualiai įvertinti kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir tik po to užpildyti konkurso individualaus vertinimo lentelę, Komisijos posėdžio metu išėjus pretendentui viešai reiškė savo vertinimą; 3) Komisijos darbe gali dalyvauti tik Apraše nurodyti subjektai, o šiuo atveju Komisijos darbe dalyvavo Ministerijos valstybės tarnautoja, kuri atliko Komisijos narių funkciją – susumavo pretendentams skirtus balus ir padalijo iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus ir galimai įrašė į Konkurso protokolo Konkurso vertinimo suvestinės lentelę duomenis apie pretendento gautus balus ir užimamą vietą, taip pat Konkurso metu vertinimo procedūroje dalyvavo mažamečiai vaikai.

Pareiškėjo teigimu, Protokolas yra nepagrįstas ir neteisėtas taip pat ir dėl tos aplinkybės, kad jį priimdama Komisija pažeidė teisėtą lūkestį, kad ji, atrinkdama pretendentus, laikysis Pareigybės aprašymo IV skyriaus 6.2 ir 6.7 punktų keliamų reikalavimų (atitinkamai reikalavimai turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį; mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu). Minėti reikalavimai nėra formalūs ir užtikrina tinkamą Tarnybos direktoriui pavestų pareigų atlikimą. Komisija privalėjo atrinkti tik tuos pretendentus, kurie turėjo 3 metų vadovavimo juridiniam asmeniui, kaip vienasmenis valdymo organas, patirtį, o ne vadovavimo savarankiško teisnumo neturinčiam struktūriniam padaliniui patirtį. Konkurse I ir II vietas užėmę pretendentai tokios patirties neturėjo, todėl Komisija negalėjo jų pripažinti tinkamais pretendentais ir vertinti Konkurse. Vertindama, ar pretendentai moka dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, Komisija turėjo įsitikinti, ar yra pretendento atitiktį šiam reikalavimui patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktą tarptautinį ECDL sertifikatą dėl kompiuterinių žinių turėjimo lygio ir iš pretendentų nepareikalauta pateikti jokių kitų dokumentų apie atitiktį minėtam reikalavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuri kartu atstovavo ir atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Protokolas pagrįstas ir teisėtas, o Konkurso procedūros atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Protokolu priimti sprendimai užkerta kelią lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Konstitucijos 35 straipsnis piliečiams laiduoja teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, todėl dalyvavimas politinės partijos veikloje nėra ir negali būti pagrindas, neleidžiantis stoti į valstybės tarnybą. Asmenys, pretenduojantys dalyvauti konkurse, pateikia Valstybės tarnybos departamento valdymo sistemoje nurodytos formos gyvenimo aprašymą.

Pagal šios formos duomenis negalima nustatyti priklausymo politinei partijai ar pretendentų artimų asmenų dalyvavimo politinių partijų veikloje. Todėl komisijos nariai, susipažindami su pretendentų pateiktais gyvenimo aprašymo duomenimis, informacijos apie jų arba jiems artimų asmenų priklausymą kuriai nors politinei partijai neturi. Pareiškėjo nurodomos sąsajos tarp D. M. paskelbimo Konkurso nugalėtoja ir atleistos buvusios NŽT direktorės D. G. bei buvusio NŽT patarėjo G. J. F. nepagrįstos teisiniais argumentais ir yra prielaidų pobūdžio.

Ministrė V. B., siekdama išvengti galimo interesų konflikto ir įsakymu skirdama Konkurso laimėtoją D. M. eiti Tarnybos direktorės pareigas, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama pateikti rekomendaciją dėl sprendimų, priimamų šio asmens atžvilgiu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nurodė, kad aplinkybės, jog ministrė su D. M. tėvais buvo ar yra susijusi darbo ar politinėmis pažiūromis, nėra pakankamas pagrindas kilti interesų konfliktui, kadangi pagal Aprašo nuostatas Komisijos nariai pretendentų tinkamumą vertina individualiai, o pretendento balą sudaro visų Komisijos narių balų vidurkis.

Dėl šios priežasties, svetainėje www.delfi.lt 2016 m. balandžio 8 d. paskelbtame straipsnyje „Vyriausybės atstovas NŽT vadovo konkurso D. M. pirmos vietos neskyrė“ Vyriausybės kanclerio pateikta informacija nepatvirtina Komisijos narių šališkumo. Ministerija pažymi, kad Konkursui vykdyti pagal Aprašo 44–46 punktų nuostatas buvo sudaryta Komisija, patvirtinta Ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3P-46 „Dėl konkurso komisijos“. Teisės aktai nenumato pareigos skelbti komisijos sudėtį viešai ir supažindinti su jos sudėtimi pretendentus prieš konkursą.

Konkurso pradžioje visi pretendentai buvo supažindinti su Konkurso Komisija, Konkurso stebėtoju ir Konkurso sekretoriaus funkcijas atliekančia valstybės tarnautoja J. R.. Konkurso narių ir dalyvių pristatyme dalyvavo ir pareiškėjas, todėl jis buvo susipažinęs su Ministerijos Teisės departamento Personalo skyriaus patarėjos J. R. atliekamomis funkcijomis. Komisijos darbe dalyvavo visi Komisijos nariai, Komisijos sekretorius ir stebėtojo teisėmis – visuomeninės organizacijos „Už pilietinę visuomenę“ atstovas – L. D.. Į Konkursą atvyko 7 pretendentai, kuriems buvo užduodami lygiaverčiai klausimai.

Kiekvienas Komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertino individualiai. Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, todėl atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija.

Šiam patikrinimui būdingas subjektyvaus pretendento žinių vertinimo faktorius, kurio reikšmė siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento), atitinkamos nuomonės susiformavimu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, buvo nustatytas Komisijos narių įvertinimų vidurkis ir Konkurso rezultatai įforminti Protokolu. Pagal Protokolo rezultatus Konkursą laimėjo D. M., surinkusi 7,25 balo, antroji vieta skirta pretendentui D. K., surinkusiam 7 balus, trečioji vieta skirta pareiškėjui ir dar vienam pretendentui, surinkusiems vienodai po 6,12 balo.

Stebėtojo teisėmis Konkurse dalyvavęs visuomeninės organizacijos atstovas L. D. pareiškėjui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią paneigė Konkurso eigą fiksavęs skaitmeninis vaizdo ir garso įrašas. Komisijos posėdžio metu jokių Komisijos pirmininko S. J. neigiamo, t. y. ironiško, negatyvaus komentaro pareiškėjo atžvilgiu pasakyta nebuvo, taip pat nebuvo išsakytas Komisijos pirmininko teiginys dėl pareiškėjo vertinimo mažesniais balais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos pirmininkui S. J. buvo žinoma apie D.

M. galimas sąsajas su žemės ūkio ministre V. B.. Antrojo pretendento vaikų dalyvavimas Konkurso rezultatų skaičiavime ir paskelbiant Konkurso rezultatus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Konkurso rezultatams ir yra prielaidų pobūdžio. Ministerija, vykdydama Konkursą, laikėsi visų VTĮ ir Apraše nustatytų reikalavimų. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Valstybės tarnybos departamento 2016 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 27D-706 turinys.

Pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, visi į pokalbį pakviesti ir konkurse dalyvavę pretendentai pagal pateiktus dokumentus atitiko Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos 2 priedą, įstaigos vadovui pareigybės aprašyme rekomenduotina nustatyti ne didesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį.

Pareigybės aprašymo 6.2 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį nesusiaurina „vadovaujamojo darbo“ sąvokos iki vadovavimo juridiniam asmeniui. Metodikos reikalavimų nesilaikymas nepagrįstai apribotų asmenų teises dalyvauti konkurse NŽT direktoriaus pareigoms eiti. Šis specialusis reikalavimas vertintinas remiantis bendrine lingvistine prasme ir teisės doktrinos nuostatomis – kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą.

Pretendento atitiktis Pareigybės aprašymo 6.7 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu vertinama pagal tokio asmens gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Tik tuomet, jeigu pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją nėra aišku apie pretendento atitikimą kuriam nors pareigybės aprašymo nustatytam reikalavimui, pagal Aprašo 28 punktą per Valstybės tarnybos informacinę sistemą prašoma pateikti dokumentą, įrodantį atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams.

Reikalavimas pretendentams pateikti dokumentus, įrodančius mokėjimą dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, būtų papildoma ir nereikalinga administracinė našta pretendentams. Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad patikslintu skundu pareiškėjas, neatsižvelgdamas į teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria tinkamu atsakovu byloje pripažinta Ministerija, siekia pakeisti atsakovą byloje juo laikant Ministrą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir ŽŪM nuostatai) Ministras yra Ministerijos vadovas ir vykdydamas savo funkcijas veikia institucijos – Ministerijos – vardu, o ne kaip vienasmenė valdymo institucija, todėl tinkamu atsakovu byloje yra Ministerija, o ne Ministras.

Centrinio viešojo administravimo subjekto vadovo įsakymu (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3P-46) sudaryta Komisija negali būti laikoma atskiru subjektu, nes konkurso komisija sudaroma tik tam tikriems veiksmams, procedūroms atlikti. Už konkurso komisijos veiklą atsako institucija, sudariusi Komisiją, o jos nariai atsako prieš instituciją, tačiau ne prieš trečiuosius asmenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal Konkurso rezultatus jam buvo skirta antroji vieta. Konkursą laimėjusiai D. M. atsisakius eiti NŽT direktoriaus pareigas, šios pareigos buvo pasiūlytos jam. D. K. su pateiktu pasiūlymu sutikus, Ministro įsakymu jis nuo 2016 m. birželio 30 d. paskirtas eiti Tarnybos direktoriaus pareigas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Konkurso neteisėtumą lėmė Komisijos narių užduodamų klausimų pobūdis, nurodė, kad Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai.

Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota analogiškų bylų nagrinėjimo praktika (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012), konkurso komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą, todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas, aspektu (LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Nagrinėjamu atveju Valstybės tarnybos departamentas, įvertinęs Konkurso atitiktį teisės aktų reikalavimams, jokių pažeidimų nenustatė (Valstybės tarnybos departamento 2016 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 27D-706), kas sudaro pagrindą teigti, kad visiems Konkurso pretendentams buvo užduodami iš esmės tie patys klausimai, todėl pareiškėjas negalėjo atsidurti blogesnėje padėtyje, negu kiti pretendentai.

Organizuojant Konkursą buvo užtikrinta pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, taip pat užtikrintas nešališkas ir objektyvus stojančiųjų vertinimas bei atranka. Pareiškėjas abejones dėl Komisijos šališkumo grindė prielaidomis, subjektyvia nuomone ir nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš nurodytų Komisijos narių buvo kurio nors iš pretendentų sutuoktinis ar artimas giminaitis arba susijęs su kuriuo nors iš pretendentų svainystės ryšiais.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad Komisijos nariai dėl kokių nors kitokių aplinkybių galėjo būti šališki ir suinteresuoti Konkurso rezultatais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai ar kelių komisijos narių priklausymas tai pačiai partijai, tarnybinio pavaldumo santykiai nėra aplinkybės, dėl kurių savaime asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurių būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-401/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad įstatymų leidėjas asmenims, dalyvaujantiems konkurse stebėtojo teisėmis, nesuteikė teisės vertinti pretendentų atsakymų pagrįstumo bei atitikties klausimo esmei, stebėtojo vaidmuo – užtikrinti konkurso skaidrumą procedūrinių pažeidimų kontekste. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių stebėtojo subjektyviąją nuomonę apie pretendentų vertinimą. L. D. po Konkurso išsakyti teiginiai, nepateikus oficialių pastabų protokole, yra nereikšmingi. Tik esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais, o vieno iš pretendentų vaikų dalyvavimas balų skaičiavime nelaikytinas pažeidimu.

Vien aplinkybė, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma pažeidimų. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje atsakovu nurodo Ministrą. Žemės ūkio ministras pats neturi juridinio asmens statuso ir kaip pareigūnas negali dalyvauti ginče, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo L. R. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Konkursas į Tarnybos direktoriaus pareigas 2016 m. vasario 3 d. paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje (skelbimo Nr. 31667) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje. Asmenys, norintys dalyvauti konkurse, ir išlaikę bendrųjų gebėjimų testą, per 14 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo, t. y. iki 2016 m. vasario 24 d., per Valstybės tarnybos departamento informacinę sistemą teikė prašymus leisti dalyvauti konkurse.

Prašymus dalyvauti konkurse pateikė 27 pretendentai, į Konkursą pakviesta 12 pretendentų. Konkursui vykdyti pagal Aprašo 44–46 punkto nuostatas sudaryta Komisija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3P-46 „Dėl konkurso komisijos“. Į Konkursą, kuris vyko 2016 m. balandžio 7 d. nuo 9.00 val. iki 17.25 val., atvyko 7 pretendentai. Konkurso rezultatai įforminti Protokole, kuriame nurodyta, kad Konkursą laimėjo D. M., surinkusi 7,25 balo, antroji vieta skirta pretendentui D. K., surinkusiam 7 balus, trečioji vieta – pareiškėjui ir kitam pretendentui, surinkusiems po 6,12 balo.

Po Konkurso vykdymo Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie pretendentę D. M., siekiančią eiti NŽT direktoriaus pareigas, pateikimo, taip pat į Valstybės tarnybos departamentą su prašymu atlikti konkurso į NŽT direktoriaus pareigas patikrinimą. Valstybės tarnybos departamentas įvertinęs, ar Ministerijai organizuojant konkursą į NŽT direktoriaus pareigas buvo laikomasi VTĮ ir Aprašo reikalavimų, pažeidimų nenustatė (Valstybės tarnybos departamento 2016 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 27D-706).

Visuomenės informavimo priemonėse pasirodžius informacijai apie galimus žemės ūkio ministrės V. B. ryšius su konkurso laimėtojos tėvais, žemės ūkio ministrė 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2D-1560 kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama pateikti rekomendaciją, kaip ji turėtų elgtis priimdama sprendimą dėl D. M. skyrimo į Tarnybos direktoriaus pareigas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016 m. balandžio 20 d. rašte Nr. S-659-(2.5) nurodė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo interesų konfliktui kilti priimant sprendimus dėl D.

M.. D. M. 2016 m. gegužės 5 d. pateikė Žemės ūkio ministerijai atsisakymą eiti Tarnybos direktoriaus pareigas. Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi Aprašo 74 punkto nuostatomis, 2016 m. gegužės 6 d. Tarnybos direktoriaus pareigas pasiūlė eiti antrajam pagal Protokolo rezultatus pretendentui D. K.. D. K. NŽT direktoriaus pareigas eiti sutiko ir žemės ūkio ministro įsakymu nuo 2016 m. birželio 30 d. paskirtas eiti Tarnybos direktoriaus pareigas.

Byloje ginčas kilo dėl Konkurso Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti, kurio rezultatai įforminti Protokole, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigė, kad vykdant Konkursą buvo pažeisti Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 51, 63 ir 65 punktų reikalavimai.

Vadovaujantis VTĮ 10 straipsnio 2 dalies 5 punktu, į valstybės institucijos ir įstaigos vadovo pareigas asmenį priima aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis VTĮ 11 straipsnio 1 dalimi, į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama: 1) konkurso būdu; 2) be konkurso. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus; konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas <…> (VTĮ 11 str. 2 d.). Asmens bendrųjų gebėjimų tikrinimą, vadovavimo gebėjimų tikrinimą ir konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 44 punktą konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija; komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams priimant įsakymą (45 p.). Aprašo 46 punkte nustatyta, kad konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, kiti komisijos nariai ir kt. (Aprašo 50 p.). Pagal Aprašo 68 punktą konkurso rezultatai įforminami protokolu.

Pareiškėjas byloje ginčijo Komisijos veiksmus vykdant Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti ir Konkurso rezultatus įforminantį administracinį aktą – Protokolą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas konkurso į valstybės tarnautojo pareigas teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri vykdant Aprašo reikalavimus turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyvių valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjo ginčijamą Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti organizavo Žemės ūkio ministerija, o jį vykdė ir Konkurso rezultatus įforminantį Protokolą parengė žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu „Dėl konkurso komisijos“ Nr. 3P-46 sudaryta Komisija.

Nustatyta, kad pareiškėjas L. R. 2016 m. balandžio 9 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Komisijos Protokolą; 2) uždrausti atsakovui Ministrui priimti įsakymą dėl priėmimo į Tarnybos direktoriaus pareigas D. M., nurodytą Protokole Konkurso laimėtoja; 3) panaikinti atsakovo Ministro įsakymo dalį, kuria Komisijos nariu ir pirmininku paskirtas S. J.; 4) įpareigoti atsakovą žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo 2016 m. balandžio 9 d. skundo priėmimo klausimą, 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Komisijos Protokolą ir atsisakė priimti kitus pareiškėjo 2016 m. balandžio 9 d. skundo reikalavimus. Taip pat teismas minėta nutartimi pareiškėjo skunde atsakovais byloje įvardintus subjektus – Komisiją ir žemės ūkio ministrą – pakeitė tinkamu atsakovu byloje Žemės ūkio ministerija. LVAT 2016 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas iš naujo ir priėmė šį skundo reikalavimą.

2016 m. lapkričio 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui prašymą pakeisti teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi į bylą atsakovu įtrauktą Žemės ūkio ministeriją į atsakovą žemės ūkio ministrą. Teismas išaiškino pareiškėjui proceso šalies pakeitimo teisines pasekmes ir įpareigojo pateikti patikslintą skundą. Pareiškėjas L. R. 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė teismo: 1) panaikinti Protokolą; 2) įpareigoti žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas. Patikslintame skunde pareiškėjas atsakovu byloje įvardino žemės ūkio ministrą. Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi į bylą atsakovu įtrauktos Žemės ūkio ministerijos pakeitimą atsakovu žemės ūkio ministru pareiškėjas grindė tuo, kad byloje ginčijamą aktą (Protokolą) priėmęs subjektas (Komisija) įsteigtas centrinio valstybinio viešojo administravimo subjekto (žemės ūkio ministro) tam tikram laikotarpiui, todėl Komisijai nustojus egzistuoti, jos teises ir pareigas perėmė steigėjas – žemės ūkio ministras. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pareiškėjas teigė, kad byloje tinkamu atsakovu yra laikytinas žemės ūkio ministras.

Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje atsakovu nepagrįstai nurodo žemės ūkio ministrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2016 m. liepos 1 d.) 46 straipsnio 1 dalyje administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus yra skundžiami. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama procedūrą reglamentuojančiame ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, LVAT biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad ministrai atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai; vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingi už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jiems pavestose valdymo srityse įgyvendinimą; įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip.

Pagal ŽŪM nuostatų 3 punktą, Žemės ūkio ministerija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. Žemės ūkio ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos, kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų ir planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą; įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip (13, 15 p.).

NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir NŽT nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad Tarnybos savininkė yra valstybė. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri: tvirtina ir keičia Tarnybos nuostatus; priima į pareigas ir iš jų atleidžia Tarnybos direktorių; priima sprendimą dėl Tarnybos buveinės pakeitimo. Pagal NŽT nuostatų 12 punktą Tarnybai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako direktorius, kurį ketverių metų kadencijai VTĮ nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų žemės ūkio ministras. Tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento personalo skyriaus nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3D-536, 5.14 punkte nustatyta, kad skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, organizuoja ministerijos personalo ir ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovų atranką, priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo atsakovu nurodytas žemės ūkio ministras yra juridinio asmens statuso neturintis subjektas, kuris nėra tiesiogiai atsakingas už Konkurso NŽT direktoriaus pareigoms užimti organizavimą ir vykdymą, todėl negali dalyvauti byloje kaip atsakovas. Ministras vadovauja Ministerijai ir veikia šios ministerijos vardu, o ne kaip vienasmenė valdymo institucija. Pabrėžtina, kad nors teisės aktai suteikia Ministrui įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka priimti Tarnybos direktorių, tačiau jam nesuteikia teisės savarankiškai spręsti asmens priėmimo eiti Tarnybos direktoriaus pareigas klausimo, nes šiuo atveju Ministras yra saistomas Komisijos sprendimo, t. y. konkurso rezultatų, įformintų Protokole. Nagrinėjamu atveju Konkursą į NŽT direktoriaus pareigas organizavo Ministerija, todėl būtent ši institucija, kaip centrinis viešojo administravimo subjektas, turėjo būti įvardyta atsakovu byloje. Pažymėtina, kad teismas 2016 m. lapkričio 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu išaiškino pareiškėjui proceso šalies pakeitimo teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas nurodė, kad jis pats yra teisininkas, proceso šalies pakeitimo teisines pasekmes žino ir atsakovu byloje prašė laikyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui ir pareiškėjas nesutiko su teismo pasiūlymu įtraukti į bylą tinkamą atsakovą, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1) Apelianto teigimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje jam kelis kartus kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos V. P. šališkumo. Pasak apelianto, šališkumas pasireiškė tuo, kad teisėja vilkino skundo priėmimo klausimą; netinkamai taikė trūkumo šalinimo institutą; netinkamai skaičiavo procesinius terminus; nepagrįstai neleido susipažinti su byloje esančiais įrodymais ir pažeidė rungimosi principą, kai neleido teismo posėdyje reikalavimus pagrįsti teisės normomis. Dėl netinkamai taikyto trūkumų šalinimo instituto pareiškėjas paaiškino, kad teisėja 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodė, jog jo skunde pareikšti reikalavimai netinkami, todėl nepriimtini, paliekamas tik vienas reikalavimas organizuoti konkursą iš naujo.

Šioje nutartyje teisėja taip pat nurodė, kad ši nutartis neskundžiama, nors dėl vieno reikalavimo nieko nepasisakė. Pareiškėjui nepasinaudojus trūkumų šalinimo institutu ir nepakeitus reikalavimų iki nurodytos dienos, teisėja vietoje skundo priėmimo su vienu reikalavimu, 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi skundą grąžino, nes laikė, kad skundas nepaduotas. Taip pat šioje nutartyje teisėja klaidingai nurodė faktinę aplinkybę, kad 2016 m. balandžio 15 d. nutartis buvo pareiškėjui įteikta 2016 m. balandžio 15 d. per EPP sistemą.

Šiuo atveju buvo pažeista ABTĮ norma, pagal kurią laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti sekančią darbo dieną po išsiuntimo. Kadangi 2016 m. balandžio 15 d. buvo penktadienis, o sekanti darbo diena buvo 2016 m. balandžio 18 d., todėl minimas aktas laikytinas įteiktu pareiškėjui 2016 m. balandžio 18 d. Be to, po to, kai buvo pateiktas atskirasis skundas dėl 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, teisėja priėmė 2016 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria panaikino 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir priėmė skundą dėl reikalavimo, kurį 2016 m. balandžio 15 d. laikė netinkamu, o tą reikalavimą, kuris 2016 m. balandžio 15 d. buvo laikomas tinkamu, šiuo nutarimu pripažino netinkamu, kitų reikalavimų ir vėlgi nepriėmė. 2016 m. gegužės 9 d. atskiruoju skundu apskundus 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, LVAT 2016 m. birželio 15 d. nutartimi dalinai panaikino teisėjos 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir priėmė pareiškėjo reikalavimą, kurį teisėja laikė netinkamu.

Matydamas tokį teisėjos nenuoseklumą, pareiškėjas pareiškė nušalinimą, kuris nebuvo tenkintas. Apeliantas pažymėjo, kad antrą kartą teko reikšti nušalinimą, kai teisėja patenkino pareiškėjo prašymą dėl konkurso įrašų kopijų išreikalavimo, tačiau su prijungta prie bylos įrašų medžiaga neleido susipažinti, kadangi tenkino atsakovo atstovo prašymą dėl įrašų pripažinimo nevieša medžiaga. Tokį sprendimą teisėja motyvavo neva teisiniu reguliavimu, nustatytu Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 76 ir 86 punktuose bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurios, teisėjos teigimu, draudžia viešinti asmens duomenis, o teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai gali tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisti tokius konkurso dalyvių duomenis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniniai būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą dėl susipažinimo su ne dalyvių įrašais, o su komisijos narių darbu, kuris buvo tarp kandidatų pokalbių, tačiau teisėja šio pareiškėjo prašymo netenkino. Tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės įrodinėti komisijos šališkumą naudodamasis medžiaga, kuri yra byloje. Tai, pareiškėjo manymu, leidžia manyti, kad teisėja sudarė palankesnę padėtį atsakovui. Be to, 2017 m. vasario 26 d., t. y. nedarbo dieną, teisėja įvedė į EPP sistemą, kad sprendimas įsiteisėjo. Toks teisėjos elgesys, pareiškėjo manymu, rodo jos šališkumą ir tendencingumą, visišką nekompetentingumą, o tai sudaro prielaidą daryti išvadą, kad ji nagrinėdama bylą buvo šališka ir netinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei netinkamai taikė teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspęsta byla.

Pažymėjo, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą galimo pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 6551/01).

2) Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo (t. y. teisėjos) padaryta išvada, kad „byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo ginčijamą Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti organizavo Žemės ūkio ministerija“. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teismo posėdyje pasisakė dėl jam kylančios abejonės, ar Žemės ūkio ministerija buvo paskirta konkurso organizatore. Pareiškėjas bandė šiuo aspektu nurodyti teisės normas, kurios reglamentuoja konkurso organizatorių statusą, tačiau teisėja primygtinai nutraukė jo pasisakymą ir nurodė, kad pareiškėjas nenurodinėtų teisės normų, kurioms galimai prieštarauja ginčijamas aktas bei atsakovo veikimas, nes, jos teigimu, teismas žino įstatymus. Tokiu būdu nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui išdėstyti teismui teisinio skundo pagrindo. Tokia teisėjos prielaida, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 8 dalims, nes šiuo atveju Žemės ūkio ministerijos vadovas – žemės ūkio ministras, logiška, kad konkursą turėjo organizuoti ne Žemės ūkio ministerija, o žemės ūkio ministras. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam pateikus klausimą atsakovo atstovui, kokiu administraciniu aktu Ministerija buvo įgaliota būti konkurso organizatore, atsakovo atstovas to negalėjo nurodyti. Apelianto įsitikinimu, tai dar vienas tiesioginis teisėjos šališkumo įrodymas, nes teisėja iš anksto padarė išvadą, kad organizatorius yra Ministerija ir neleido pareiškėjui teismo posėdyje pasisakyti dėl šio subjekto galimai neteisėto veikimo (nurodant teisės normas).

3) Teisėja, nagrinėdama skundą, pažeidė pareiškėjo teisę, nustatytą Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, t. y. teisę į tinkamą teismo procesą bei rungimosi principų laikymąsi, nes neleido susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais (konkurso įrašu). Šį nesutikimą teisėja motyvavo asmens duomenų apsauga, nors su tais pačiais įrašais atsakovo atstovui buvo leista susipažinti. Ši nutartis buvo neskundžiama, todėl pareiškėjas negalėjo apginti savo pažeistų teisių. Aprašo 76 punktas nurodo, kad duomenys apie pretendentus, išskyrus Apraše nurodytus atvejus, neskelbiami. Tačiau šis punktas niekaip nesusijęs su konkurso vaizdo įrašu ar su komisijos narių konkurso metu daromu darbo įrašu. Aprašo 86 punkto minimame apraše iš viso nėra.

4) Teismas sprendime nepasisakė dėl liudininko L. D. parodymų. Liudytojas paliudijo aplinkybę, kad pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos pirmininkas S. J. po pareiškėjo išėjimo iš Komisijos posėdžio salės viešai išsakė neigiamą požiūrį į pareiškėją, kaip pretendentą, duodamas suprasti, kad pareiškėjas netinkamas šioms pareigoms ir jis jį vertins mažesniais balais. Tokiu būdu buvo daroma tiesioginė įtaka narių nuomonės objektyvumui. Kadangi teismas uždraudė pareiškėjui susipažinti su vaizdo bei garso įrašu, darytu Komisijos darbo metu, pareiškėjas teigia, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų ir tuo pažeidė Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylų nagrinėjimo betarpiškumo principą.

4) Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde akcentuotos aplinkybės, kad atsakovas netinkamai atrinko pretendentus į ginčo konkursus, t. y. atsakovas nesilaikė žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3P-171 patvirtinto NŽT direktorius pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.7 punktuose numatytų reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui.

Pareiškėjas pažymėjo, kad VTĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog konkurse gali dalyvauti tik šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys kandidatai. VTĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme; pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Pasak pareiškėjo, minėtos pareigybės aprašymo 6.2 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, aiškintinas su ruošiamomis užimti pareigomis. Direktoriaus pareigos yra susijusios su viešuoju juridinio asmens valdymu ir yra vienasmenis valdymo organas. Per ji realizuojama civilinės ir procesinės subjekto teisės. Direktorius pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą pasirašo finansinių ataskaitų formas, sudarytas pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, todėl jis privalo turėti specialiąsias žinias bei patirtį valdyti viešąjį juridinį asmenį – šiuo atveju biudžetinę įstaigą NŽT. Taigi atsakovas privalėjo atrinkti tik tuos pretendentus, kurie turėjo 3 metų vadovavimo juridiniam asmeniui, kaip vienasmenis valdymo organas, patirtį, o ne asmenis, kurie turėjo patirtį vadovaujant struktūriniams padaliniams, kurie neturėjo savarankiško teisnumo, ir kurių vadovai, išskyrus ataskaitų sudarinėjimą, kitų funkcijų nevykdė. Pareiškėjo žiniomis, pretendentai, kurie Konkurse užėmė I ir II vietas, tokios patirties neturi, todėl Komisija negalėjo pripažinti juos tinkamais pretendentais ir vertinti Konkurse.

Dėl 6.7 punkte nustatyto reikalavimo mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu Komisija turėjo įsitikinti, ar yra tokį gebėjimą patvirtinantys dokumentai. Valstybės tarnautojai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą tarptautinį ECDL sertifikatą dėl kompiuterinių žinių turėjimo lygio ir jokių kitų dokumentų iš pretendentų nereikalavo. Teisėja, nepasisakydama dėl tokių įstatymo pažeidimų, pažeidė Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylų nagrinėjimo principus ir ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą, todėl teismo sprendimas naikintinas.

5) Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui. Tokia išvada prieštarauja VTĮ 10 straipsnio 2 daliai ir 8 daliai, kuriose aiškiai įvardinta, kad asmuo, kuris priima į įstaigos vadovo pareigas, organizuoja konkursą. Šiuo atveju tokiu asmeniu yra žemės ūkio ministras. Tai patvirtina ir žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 30 d. priimtas individualus administracinis aktas – įsakymas, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. paskirtas į NŽT direktoriaus pareigas. Pareiškėjas pažymi, kad skundu jis ginčijo individualų administracinį aktą – Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą. Minimas subjektas (Komisija) buvo kolegiali institucija, kuri buvo įsteigta tam tikram laikui ir, jai nustojus veikti, teises ir pareigas perėmė subjektas, organizuojantis konkursą, t. y. žemės ūkio ministras. Vadinasi, dėl reikalavimo panaikinti minimo subjekto priimtą administracinį aktą atsakovu gali būti tik žemės ūkio ministras. Be to, Komisijos nariais buvo ne tik Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai, bet ir šiai ministerijai nepavaldžių valstybės institucijų valstybės tarnautojas bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl atsakovu šioje byloje Žemės ūkio ministerija negalėjo būti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija, atstovaudama atsakovą žemės ūkio ministrą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teisėja V. P. elgėsi šališkai. Teisėjos šališkumo klausimas buvo išspręstas, kai pareiškėjas du kartus pareiškė jai nušalinimą, argumentuodamas skundo priėmimo vilkinimu, netinkamu trūkumų šalinimu, neleidimu susipažinti su byloje esančiais argumentais. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Ina Kirkutienė 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimis pareiškėjo prašymų dėl teisėjos V. P. nušalinimų netenkino. Be to, pareiškėjo argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tam tikrais teisėjos atliekamais procesiniais veiksmais, tačiau atskirų procesinių veiksmų atlikimas, procesinių sprendimų priėmimas negali būti savaime vertintinas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi ar šališkumo įrodymas. Tai, kad teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, ir pagrįstai neleido susipažinti su byloje esančiais įrodymais, taip pat darė procedūrinio pobūdžio pastebėjimus teisminių posėdžių metu, negali būti traktuojama kaip teisėjo ar teismo šališkumas. Taip pat pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, jog teismo sprendimas buvo priimtas dėl teisėjos neigiamo nusiteikimo ar šališkumo kurios nors šalies atžvilgiu.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nurodytas teiginys, jog „Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo ginčijamą Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti organizavo ministerija“ neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 9 d. pateikė teismui skundą. Teismui išsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir LVAT priėmus 2016 m. birželio 15 d. nutartį, pareiškėjo pateikto ginčo dalykas liko Protokolo panaikinimas ir įpareigojimas žemės ūkio ministrui organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas iš naujo. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2016 m. balandžio 9 d. pateikto skundo, taip pat pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. pateikto patikslinto skundo ginčo objektas nebuvo Ministerijos paskyrimas Konkurso organizatore. Taip ir buvo pažymėta teismo sprendime. 2016 m. lapkričio 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui prašymą pakeisti teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi į bylą atsakovu įtrauktą Ministeriją į atsakovą Ministrą. Tuomet teismas išaiškino pareiškėjui proceso šalies pakeitimo teisines pasekmes ir įpareigojo pateikti patikslintą skundą. Taigi Ministerijos ar Ministro dalyvavimo konkurso organizavime klausimas buvo sprendžiamas nustatant proceso šalis teisminiame procese. Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, o ne nagrinėjant ginčą iš esmės. Šie veiksmai atlikti laikantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalies, 53 straipsnio nuostatų. Nors atsakovo klausimas buvo išspręstas, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu vėl nurodinėjo aplinkybes dėl atsakovo tinkamumo teisminiame procese.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo leista pasisakyti, pažymėta, kad teismas išklausė pareiškėjo išsakytus argumentus. Pagal ABTĮ 81 straipsnio 6 dalį teismo posėdžio metu teisėjas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės, ką teisėja ir padarė.

Pareiškėjas nurodė, kad teisėja, nagrinėdama skundą, pažeidėjo teisę į tinkamą teismo procesą bei rungimosi principų laikymąsi, kai neleido susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais – konkurso įrašu. Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, nes konkursų į valstybės tarnautojo pareigas vykdymo metu, darant vaizdo ir garso įrašus, fiksuojami asmenų duomenys patenka į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, o pagal Aprašo 76 punkto nuostatas negali būti viešinami, todėl teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi priimtas sprendimas Konkurso Komisijos 2016 m. balandžio 7 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašus pripažinti nevieša bylos medžiaga yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo panaikinimo bei įpareigojimo organizuoti konkursą į NŽT direktoriaus pareigas iš naujo. Pareiškėjas byloje keliamus reikalavimus reiškė atsakovu nurodydamas žemės ūkio ministrą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir, be kita ko, nurodo, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 8 dalimis, Konkursą organizavo žemės ūkio ministras, todėl būtent jis šiuo atveju ir laikytinas tinkamu atsakovu.

Nagrinėjamu atveju visų pirma kyla klausimas, kas laikytinas tinkamu atsakovu byloje, kurioje keliami reikalavimai dėl konkurso komisijos protokolo, kuriuo patvirtinti konkurso į valstybės tarnautojo pareigas rezultatai, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – organizuoti konkursą iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, atsakovu laikomas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p., 2016 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-555-822/2016, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2362-502/2016 ir kt.). Atitinkamai vertintina, jog netinkamu atsakovu administraciniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą). Teisėjų kolegija pažymi, jog tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatytas tinkamas atsakovas byloje, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą pareiškėjo skundą.

Pastebėtina, jog pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl valstybės tarnautojo statuso įgijimo, t. y. ginčą priėmimo į valstybės tarnybą srityje. ABTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas savo prigimtimi laikytinas tarnybiniu.

Priėmimo į valstybės tarnybą teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo III skyriuje. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.

Pažymėtina, jog asmens bendrųjų gebėjimų tikrinimą, vadovavimo gebėjimų tikrinimą ir konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966. Pagal Aprašo 18 punktą, sprendimą dėl konkurso organizavimo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Aprašo 44 punkte numatyta, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija, o 45 punkte – jog Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams priimant įsakymą. Pagal Aprašo 63 punktą, konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas. Jeigu per konkursą pateikiama praktinė užduotis, konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 7 balus surinkęs pretendentas (Aprašo 67 p.). Konkurso rezultatai įforminami protokolu (Aprašo 68 p.). Pagal Aprašo 75 punktą, pretendentas laikomas priimtu į pareigas nuo Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto asmens įsakyme dėl priėmimo į pareigas nustatytos dienos. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog į įstaigų vadovų pareigas valstybės institucijose ir įstaigose priima aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai.

Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo atveju 2016 m. vasario 3 d. paskelbto konkurso į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas organizuojanti įstaiga nurodyta Žemės ūkio ministerija (I t., b. l. 25). Iš faktinių bylos aplinkybių taip pat nustatyta, kad Konkursui į Tarnybos direktoriaus pareigas vykdyti sudaryta Komisija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3P-46 „Dėl konkurso komisijos“ (I t., b. l. 81). Į Konkursą, kuris vyko 2016 m. balandžio 7 d. nuo 9.00 val. iki 17.25 val., atvyko 7 pretendentai. Konkurso rezultatai įforminti Protokole (I t., b. l. 97–99), kuriame nurodyta, kas laimėjo Konkursą, ir kiek balų surinko kiekvienas pretendentas.

Taigi šiuo atveju, kaip patvirtina bylos aplinkybės, žemės ūkio ministras, įgyvendindamas jo kompetencijai priklausančias funkcijas, sudarė pretendentų į pareigas konkurso komisiją konkursui į NŽT direktoriaus pareigas vykdyti. Žemės ūkio ministras taip pat yra asmuo, priimantis į pareigas NŽT direktorių (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 2 d. 5 p., NTŽ nuostatų 12 p.). Tačiau vien dėl šių funkcijų atlikimo (pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo bei daugiausiai balų surinkusio ir konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (į NŽT direktoriaus pareigas) laimėjusio pretendento priėmimo į pareigas) nėra pagrindo vertinti, kad būtent žemės ūkio ministras kilus tarnybiniam ginčui yra materialiojo teisinio santykio šalis, turinti pareigą atsakyti dėl konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusio pretendento galimo teisių pažeidimo, t. y. dėl pareiškėjo nagrinėjamu atveju reiškiamo skundo.

Pažymėtina, jog įsteigus Nacionalinę žemės tarnybą, į kurios vadovo pareigas šiuo atveju buvo organizuojamas konkursas, jos steigėjo funkcijos buvo pavestos vykdyti Žemės ūkio ministerijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“ 3 p.). Nacionalinės žemės tarnybos (įstaigos prie Žemės ūkio ministerijos) savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl šių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendinti taip pat pavesta Žemės ūkio ministerijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 1.14.2 p.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 3 punkte taip pat numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia Nacionalinės žemės tarnybos direktorių (3.2 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, kuri formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse. Tų pačių nuostatų 3 punkte įtvirtinta, jog Žemės ūkio ministerija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir savo ženklą, o 4 punkte numatyta, kad Žemės ūkio ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 dalyje nustatyta, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją (2 d.). Taigi Žemės ūkio ministerijos vadovas yra vienasmenis Žemės ūkio ministerijos valdymo organas, per kurį Žemės ūkio ministerija įgyvendina savo teises ir pareigas.

Žemės ūkio ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu (ŽŪM nuostatų 13 p.). ŽŪM nuostatų 15 punkte, be kita ko, numatyta, kad žemės ūkio ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kasmetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų ir planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą (15.1 p.); koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jeigu šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir įstatymai nenustato kitaip (15.11 p.); įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti atlikti ministerijos kancleriui (15.13 p.); įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip (15.14 p.) ir kt. Analogiški ministrų įgaliojimai yra išdėstyti ir Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta anksčiau, žemės ūkio ministras, vadovaudamas Žemės ūkio ministerijai, atlieka įvairaus pobūdžio funkcijas, kurios taip pat yra susijusios su įstaigų prie ministerijos vadovų priėmimu į pareigas ir atleidimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog žemės ūkio ministras, atlikdamas minėtas funkcijas, taip pat atlikdamas kitas funkcijas, susijusias su konkurso į NŽT direktoriaus pareigas organizavimu, pvz., sudarydamas pretendentų į pareigas konkurso komisiją, veikia kaip vienasmenis Žemės ūkio ministerijos valdymo organas, per kurį Žemės ūkio ministerija įgyvendina savo teises ir pareigas.

Pareiškėjui iš esmės keliant tarnybinį ginčą dėl priėmimo į valstybės tarnybą, teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavys pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį apibrėžiamas kaip valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Įvertinusi tai, bei atsižvelgdama į aplinkybę, jog Nacionalinės žemės tarnybos steigėjo funkcijas, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri yra valstybės institucija, atsakinga dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad Žemės ūkio ministerija laikytina NŽT direktoriaus darbdaviu. Taigi tarnybiniai teisiniai santykiai susiklosto tarp NŽT direktoriaus ir Žemės ūkio ministerijos. Dėl to pareiškėjo keliamo ginčo atveju materialinio teisinio santykio šalys yra pareiškėjas – pretendentas į NŽT direktoriaus pareigas, dalyvavęs Konkurse, ir Žemės ūkio ministerija – darbdavys. Žemės ūkio ministras aptariamu atveju nelaikytinas savarankišką teisinį (procesinį) subjektiškumą turinčiu viešojo administravimo subjektu, kompetentingu atsakyti dėl konkurso į įstaigos prie ministerijos vadovo pareigas organizavimo bei pretendentų, dalyvaujančių konkurse, teisių užtikrinimo. Todėl vien tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 ir 2 dalyse išdėstytą teisinį reguliavimą NŽT direktorių į pareigas priima žemės ūkio ministras ir žemės ūkio ministras yra nurodytas kaip asmuo, organizuojantis konkursą į įstaigos vadovo (NŽT direktoriaus) pareigas, nesudaro pagrindo vertinti, jog būtent į pareigas valstybės tarnautoją priimantis asmuo (šiuo atveju – žemės ūkio ministras) kilus tarnybiniam ginčui laikytinas materialiojo teisinio santykio šalimi, kuri turėtų būti kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, Teismų praktika, 2009 m., Nr. 31).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjui administraciniame teisme keliant tarnybinį ginčą dėl konkurso į NŽT direktoriaus pareigas (šiuo atveju – dėl Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos konkurso rezultatų protokolo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo organizuoti konkursą į NŽT direktoriaus pareigas iš naujo) tinkamu atsakovu, t. y. materialiojo teisinio santykio šalimi, kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareikštą reikalavimą, laikytina Žemės ūkio ministerija. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju tinkamu atsakovu dėl byloje pareikšto pareiškėjo reikalavimo laikytina Žemės ūkio ministerija.

Iš bylos duomenų matyti, jog teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pareiškėjui išdėsčius motyvus, kad, jo manymu, atsakovu byloje turėtų būti žemės ūkio ministras, taip pat pateikus patikslintą skundą (II t., b. l. 1–7), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pareiškėjo prašymu bei nustatęs, jog pareiškėjas žino proceso šalių pakeitimo pasekmes, pakeitė tinkamą atsakovą Žemės ūkio ministeriją į netinkamą atsakovą žemės ūkio ministrą, kas lėmė pareiškėjo skundo atmetimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo nurodytus atsakovus Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisiją ir žemės ūkio ministrą pakeitė į tinkamą atsakovą Žemės ūkio ministeriją (I t., b. l. 46–50). Šiuo aspektu pastebėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.). Teismui taip pat yra keliama pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Šiuo aspektu taip pat yra reikšmingas teisės į teisminę gynybą užtikrinimas. Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai ir nuosekliai pažymima, jog smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-249-575/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-756/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teisė į teismą turi būti reali ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė (1995 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94) 36 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, nemano, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuomet pareiškėjo prašymu tinkamą atsakovą byloje pakeitus į netinkamą, pareiškėjo skundas atmetamas, o byla nėra išnagrinėjama iš esmės, laikytinas atitinkančiu teismo sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1 d.). Pastebėtina, jog ABTĮ 53 straipsnis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja netinkamos ginčo šalies pakeitimą, t. y. reguliuoja tuos atvejus, kuomet skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas netinkamam atsakovui. Iš ABTĮ 53 straipsnio matyti, kad teismas atitinkamų veiksmų turi imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog skundas (prašymas, pareiškimas) pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal skundą atsakyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į bylą jau buvo įtraukęs tinkamą atsakovą. Kita vertus, pažymėtina, jog ABTĮ 53 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjui nesutikus pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama iš esmės ir bylos esmė nebuvo atskleista. Be to, nėra pagrindo vertinti, kad antrojo atsakovo įtraukimas į bylą nėra galimas, nors šiuo atveju, teisėjų kolegijos manymu, žemės ūkio ministro, kaip Žemės ūkio ministerijos valdymo organo, teisinis suinteresuotumas gali būti realizuojamas vien tik per Žemės ūkio ministerijos, kaip atsakovo, dalyvavimą byloje.

Byloje susiklosčius išskirtinėms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nebuvo tinkamai įgyvendinama, dėl to, galutinės instancijos teismui patvirtinus, jog dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų tinkamu atsakovu laikytina Žemės ūkio ministerija, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės bei bylos esmė būtų atskleista, taip pat pareiškėjo teisė į teisminę gynybą būtų užtikrinta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo teikti nušalinimai, kurie iš esmės buvo motyvuojami tais pačiais argumentais, kaip ir apeliaciniame skunde, buvo išnagrinėti ir netenkinti (I t., b. l. 174–176; II t., b. l. 59–60).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną (pareiškimo Nr. 38191/12). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė faktų, patvirtinančių bylą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi ar aplinkybių, kad teisėja buvo tendencinga ir iš anksto nusistačiusi prieš pareiškėją, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė šališka teisėja.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė