2016-05-09 Nr. AB-10384-3-64-3-00458-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1102-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00458-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. birželio 29 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 15, 43, 44, 54. Kamerų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų – jų plotas buvo apie 20 kv. m, o jose buvo laikoma 8–12 asmenų. Taip pat kamerose buvo 6 dviaukščiai gultai, stalas, sanitarinis mazgas. Dėl per mažo kalinimo patalpos ploto pareiškėjas negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti. Todėl tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Taip pat kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, neužtikrintas natūralus apšvietimas, o tai labai kenkė pareiškėjo regėjimui. Atvykus ir išvykstant Šiaulių TI asmens krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Šiaulių TI rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Kalėdamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas. Todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašė atlyginti.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą atvyko 2013 m. gruodžio 20 d. ir šioje įstaigoje laikytas periodiškai iki 2014 m. birželio 27 d. Šiaulių TI pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta, ploto sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo laisvės atėmimo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad laikomų kameroje asmenų skaičius per parą kinta. Daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto.

Nurodė, kad Šiaulių TI deda pastangas, jog suimtieji ir nuteistieji per mažo ploto sąlygomis būtų laikomi kuo trumpiau, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė, kad mažesnį, nei teisės aktuose nustatytą, plotą iš dalies kompensavo nuteistiesiems (suimtiesiems) suteikta galimybė pasivaikščioti 1 val. per dieną lauke, nusiprausti pirtyje, apsilankyti Sveikatos priežiūros tarnyboje, leisti laisvalaikį sporto salėje. Paaiškino, kad dėl pastato statuso Šiaulių TI negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl negalima konstatuoti, kad laisvės atėmimo įstaiga veikė neteisėtai neužtikrinant tinkamos dienos šviesos, santykinės oro drėgmės bei temperatūros kamerose.

Pažymėjo, kad kameros vėdinamos atidarius langus. Kamerose esantys asmenys privalo patys nuolat rūpintis kamerų švara ir tvarka. Jiems paprašius yra išduodamas valymo inventorius. Kamerų dirbtinis apšvietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Šiaulių TI teigimu, kadangi kratos metu išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna tik 1–2 min., šiek tiek žemesnė oro temperatūra apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI nepateikė prašymo, jog pageidauja būti laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją bei kitas kompetentingas institucijas. Apibendrindamas Šiaulių TI nurodė, kad neveikė išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas periodiškai, todėl tai jam nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. birželio 27 d. 156,5 paros Šiaulių TI buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis (t. y. mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis). Kitus pareiškėjo argumentus (t. y., kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų, sanitariniai mazgai kamerose nebuvo tinkamai įrengti, pareiškėjas, kaip nerūkantis, buvo laikomas kartu su rūkančiais, pareiškėjo ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis), remdamasis byloje esančiais duomenimis ir pažymėdamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl minėtų argumentų, laikė nepagrįstais.

Atsižvelgęs į gana ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, tam tikru metu ypač mažą pareiškėjui tekusį kalinimo plotą, kitus nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus, teismas konstatavo, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, teismas atsižvelgė į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą kalint per mažo ploto sąlygomis. Pabrėžia, kad šis pažeidimas yra labai sunkus, nes ploto tam tikru metu tekdavo tik 1,88 kv. m. Taip pat kameros plotą užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas palaikyti fizinį aktyvumą Šiaulių TI iš esmės neturėjo galimybių, nes lauke galėdavo pavaikščioti tik 1 val. per parą. Pažymi, kad Šiaulių TI kamerų natūraliam apšvietimui taikomi jo kalinimo metu galioję teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, tam, kad būtų padidintas natūralus apšvietimas Šiaulių TI kamerose, nebūtina didinti langų angų, o pakanka įstatyti naujus langus, pro kurių stiklą geriau prasiskverbtų šviesa.

Pareiškėjas teigia, kad dėl per silpno dirbtinio dieninio apšvietimo Šiaulių TI kamerose jam pablogėjo rega. Paaiškina, kad kamerose atidarytus langus (dėl ko nukrinta ir kamerų temperatūra, nesiekianti nustatytų normų reikalavimų) kalinami asmenys yra priversti laikyti dėl to, kad naudojantis tualetu kamerose tvyro smarvė, o mechaninė ventiliacija nėra įrengta. Pareiškėjas pabrėžia, kad Šiaulių TI kamerose jis turėjo naudotis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, dėl ko buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Tai, kad minėta aplinkybė yra reikšminga, vertinant, ar kalinamam asmeniui yra padaryta neturtinės žala, savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, o taip pat ir nacionaliniai teismai. Paaiškina, kad dėl neįrengto veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės kamerų sanitariniame mazge pareiškėjas patyrė nepatogumus (skusdamasis susipjaustydavo odą, higienos priemones buvo priverstas laikyti ant grindų), o tai žemino jo orumą. Pareiškėjas teigia, kad atvykęs į Šiaulių TI apie savaitę rūkė, tačiau dėl kvėpavimo ligų tai nustojo daryti.

Todėl pareiškėjas Šiaulių TI administracijos prašėsi perkeliamas į nerūkančiųjų kamerą, tačiau Šiaulių TI pareigūnai į tai tinkamai nereagavo ir jo neperkėlė. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad, remiantis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, Šiaulių TI draudimas rūkyti bendro naudojimo patalpose turėtų būti taikomas be jokių išimčių. Todėl Šiaulių TI turėjo uždrausti rūkyti visose kamerose, daugelyje vietų lauke, taip pat turėjo iškabinti aiškiai matomus ženklus, draudžiančius rūkyti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių TI neneigia, jog jis buvo laikomas su rūkančiais.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas, ar asmuo buvo kalinamas sąlygomis, kuriomis buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, jo pasekmes asmens fizinei bei dvasinei būklei. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjo dėstomi argumentai yra lakoniški, nepagrįsti įrodymais, kurių pagrindu būtu galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje esančius duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. birželio 27 d. (b. l. 23–27), laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Šiaulių TI. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjo kalinimo laiką, jo kalinimo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių (b. l. 23–27), konstatuoja, kad iš 163 parų, praleistų Šiaulių TI, 140 parų pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatytą reikalavimą, jog vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (b. l. 32–38), 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 (b.l. 39–47) nurodyta, kad kamerose Nr. 44, 96 nenustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) (neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 22, 26 punkto pažeidimų. Kameroje Nr. 54 dirbtinė apšvieta siekė 143 lx, temperatūra – 11,3 laipsnius šilumos (pažymėtina, kad kameroje buvo atidarytas langas), t. y. dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, oro temperatūra – Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu kamerose Nr. 15, 16, 43, 62, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai. Tačiau bylos duomenys (b. l. 32–76) patvirtina, kad kai kuriose kitose kamerose pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo nustatyti Higienos normos HN 76:2010 21, 22, 26 punktų pažeidimai. Todėl, Šiaulių TI nepateikus duomenų apie sąlygas kalinimo kamerose Nr. 15, 16, 43, 62, minėti bylos duomenys vertinami pareiškėjo naudai. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas tam tikru metu Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, užtikrintas tinkamas apšvietimas ir oro temperatūra. Aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės (b. l. 30), ribojo jo privatumą ir sukėlė jam nemalonius išgyvenimus.

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra nustatytas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šiaulių TI nurodo, kad nuo 2010 m. taikoma praktika, kuomet į laisvės atėmimo įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami arba į nerūkančiųjų, arba rūkančiųjų kamerą. Pareiškėjas patvirtino, kad atvykęs į Šiaulių TI rūkė, bet dėl kvėpavimo ligų esą tai nustojo daryti ir prašėsi perkeliamas į nerūkančiųjų kamerą. Visgi Šiaulių TI 2015 m. kovo 24 d. pažymoje Nr. 61/04-626 (b. l. 28) nurodyta, kad, patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus, duomenų, jog kalinimo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių su skundais, nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip nerūkantis asmuo, buvo laikomas su rūkančiaisiais ir dėl to buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Nustatyta, kad Šiaulių TI pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Konstatuota, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos tam tikru metu taip pat neatitiko Higienos normos HN 76:2010 21, 22, 26 punktų reikalavimų ir pripažinta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu. Todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tam, kad būtų kompensuoti dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirti neigiami išgyvenimai, nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, būtina atsižvelgti į byloje konstatuotas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis iš 163 parų, praleistų Šiaulių TI, buvo kalinamas 140 parų. Pažymėtina, kad dalį pareiškėjo kalinimo kamerų ploto užėmė baldai, todėl pareiškėjui tam tikru metu teko itin mažai kalinimo ploto. Taip pat tam tikru metu pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko Higienos normos HN 76:2010 21, 22, 26 punktų reikalavimų, o jam naudojantis nuo bendros kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu buvo pažeista jo teisė į privatumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo netinkamos kalinimo sąlygos Šiaulių TI sudarė prielaidas patirti jam neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą kompensaciją pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra 1 150 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį, todėl priteisė per mažą kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė