2021-11-10 Nr. AB-23736-3-62-3-01095-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-866-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01095-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.1; 37.3; 37.5; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. N. (D. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų (toliau – ir KNTI-PN) direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. NN-6 „Dėl nuteistojo nubaudimo”, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 2S-700 „Dėl nuteistojo D. N. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Kalėjimų departamentą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka panaikinti skirtą nuobaudą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis su paskirta nuobauda nesutiko, todėl, vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, KNTI-PN direktoriaus Nutarimą apskundė Departamentui, kuris skundą atmetė. Nutarimas rėmėsi tik budinčio KNTI-PN pareigūno 2020 m. sausio 9 d. surašytu tarnybiniu pranešimu. Pareiškėjas paaiškinime KNTI-PN administracijai nurodė, jog pareigūno informacija, išdėstyta tarnybiniame pranešime, yra netiksli ir iš dalies melaginga, neatitinkanti tikrovės. KNTI-PN jis buvo apklaustas dėl nepagarbaus elgesio prieš pareigūną – parašė, kad tai melas, jis nepažeidė nei vieno Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) XI skyriaus (nuteistųjų elgesio taisyklės) punkto, dėl paties pareigūno elgesio ir bendravimo manierų, kurie tikrai prieštaravo Lietuvos Respublikos pareigūnų veiklos įstatymo III skyriaus 9 straipsnio 5 punktui (elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką nuteistiesiems, įgyti jų ir kt. asmenų pagarbą). KNTI-PN administracijos buvo prašoma apklausti liudininkus, peržiūrėti vaizdo medžiagą iš vaizdo registratoriaus bei vaizdo kamerų, kurios įrengtos koridoriuose, įrašus, kas buvo ignoruota.

2.2. Jis nesutiko su kaltinimais dėl reikalavimų nepagrįstumo (maisto kokybės ir maisto temperatūros patikros). Nuteistieji turi teisę pareikalauti jų akivaizdoje patikrinti maisto kokybę, temperatūrą, svorį. Iš kito nuteistojo buvo gautas Departamento 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 2S-4220 dėl analogiško prašymo, kuriame Kalėjimų departamentas aiškiai nurodė, kad jeigu nuteistasis prašo patikrinti maisto kokybę, svorį, temperatūrą, tai maistas turi būti tikrinamas nustatytu būdu. Visa tai patvirtina reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tokioje situacijoje pareigūnas privalėjo vadovautis BVK 118 straipsnio 1 dalimi, ko jis nepadarė, o tiksliau nepanorėjo to daryti.

2.3. Drausmės komisijos pareiškėjas prašė apklausti liudininkus ir peržiūrėti vaizdo medžiagos įrašus, tačiau tai liko neįvykdyta. Kaltinimai dėl nurodymų nevykdymo yra melagingi. Į pareiškėjo pareikštą reikalavimą pareigūnas sureagavo nestatutiškai – pakeltu tonu liepė pasišalinti, taip bandydamas atsikratyti maisto patikros reikalavimų, pagrasinęs surašyti tarnybinį pranešimą. Pareiškėjas pareigūno reikalavimą įvykdė (nors jis buvo ir neteisėtas), bet po trumpo laiko tarpo sugrįžo vėl, nes pokalbis vyko viešoje vietoje (koridoriuje, laisvalaikio metu) bei dalyvaujant kitiems nuteistiesiems (liudininkams). Pareiškėjas nepažeidė jokių pareigūno reikalavimų. Pareigūnas nenurodė tiksliai, ar visam laikui pasišalinti, ar tik trumpam, be to pareigūno manieros ir elgesys aiškiai nusižengė Taisyklių VI skyriaus 50 punkto taisyklėms (abipusiška pagarba tarp nuteistojo ir pareigūno). Pareiškėjas savo paaiškinime paprašė atlikti tarnybinį patikrinimą. KNTI-PN buvo surašytas atskiras prašymas, kad būtų išsaugoti 2020 m. sausio 9 d. vaizdo ir garso įrašai. Buvo prašyta apklausti liudininkus t. y. nuteistuosius, nes jie tuo metu, kai vyko pokalbis buvo koridoriuje ir iš dalies pokalbyje dalyvavo.

2.4. Tarnybiniame pranešime, kurį surašė jaunesnioji specialistė, yra pateikta melaginga informacija, kad kvietė pareigūną, atėjus jam pradėjo reikšti garsiai nepagrįstus reikalavimus. Šiuos pareigūnų parodymus gali paneigti liudininkų apklausa bei vaizdo įrašų peržiūra. Pareigūną kvietė kitas nuteistasis ir, kad į šį pokalbį asmeniškai įsitraukė vėliau, kai jis jau vyko, iki to laiko buvo savo kameroje Nr. 612, kuri yra kitame koridoriaus gale.

3. Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius (juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Kauno TI atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra teisėta ir pagrįsta. Iš Nutarimo matyti, kad įstaigos vadovas šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į surinktą (įvykio) dokumentinę medžiagą, taip pat ir į paties nuteistojo (2020 m. sausio 13 d.) paaiškinimą. Nuobaudą drausmės komisija pasiūlė skirti vienbalsiai, t. y. nebuvo komisijos narių (nario), kurie būtų turėję kitokią nuomonę minėtu klausimu. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų yra garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

3.2. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir KNTI-PN direktoriaus Nutarimą apskundė Departamento direktoriui, kuris išnagrinėjęs visą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Nutarimo dėl pareiškėjo nubaudimo panaikinti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo 2020 m. sausio 23 d. skundas dėl nuobaudos panaikinimo nebuvo tenkintas, o paskirta nuobauda palikta galioti. Priėmęs Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda (papeikimas), atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, Nutarimas yra teisėtas, o pareiškėjui skirta nuobauda – pagrįsta.

3.3. Įvykio metu (per skubą, dėl žmogiškojo faktoriaus) buvo neįjungtas pareigūno turėtas vaizdo registratorius, dėl ko nebuvo padaryti įvykio vaizdo ir garso įrašai (2020 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 62-1385 „Dėl 2020-01-09 fiksuoto drausmės pažeidimo”), todėl nėra galimybės objektyviai patikrinti aptariamos situacijos (įvykio) eigos, nustatytų aplinkybių / duomenų ir pan. Neabejotina pareigūnų, davusių priesaiką valstybei gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija).

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė, jog:

4.1. Vadovaujantis BVK 12 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, 12 straipsnio 2 dalimi – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punktas – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija). Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 ir 143 straipsniai.

4.2. Gavęs pareiškėjo 2020 m. sausio 23 d. skundą dėl KNTI-PN direktoriaus Nutarimu jam paskirtos nuobaudos ir išnagrinėjęs pateiktą dokumentinę medžiagą Departamentas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 9 d. 11.48 val. pradėjo reikšti nepasitenkinimą išduodamu maistu, garsiai reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl maisto kokybės ir temperatūros, elgėsi įžūliai ir nepagarbiai su pareigūnais kitų nuteistųjų akivaizdoje, į nurodymus nusiraminti nereagavo, atsikalbinėjo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1–2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 50 punkto reikalavimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu. 2020 m. sausio 13 d. paaiškinime Nr. AT-14 pareiškėjas savo kaltę neigė, prašė įvykiui aiškintis sudaryti drausmės komisiją ir užtikrinti jo dalyvavimą aiškinantis įvykio aplinkybes. Pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės buvo svarstytos drausmės komisijos posėdyje, kurio metu buvo nutarta pataisos įstaigos direktoriui siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą – papeikimą. KNTI-PN direktorius, atsižvelgęs į surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo pasiaiškinimą raštu, vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais Nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą.

4.3. Įvertinęs dokumentinę medžiagą, Departamentas padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog KNTI-PN direktorius, priimdamas Nutarimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko KNTI-PN direktoriaus Nutarimą galioti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo D. N. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad KNTI-PN direktoriaus Nutarimu pareiškėjui buvo nutarta skirti nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis 2020 m. sausio 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 11:50 val. reiškė nepasitenkinimą įstaigos maistu; aiškinantis įvykio aplinkybes kitų nuteistųjų akivaizdoje elgėsi nepagarbiai su pareigūnu, reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl maisto kokybės ir temperatūros, į pareigūno nurodymus nusiraminti nereagavo ir atsikalbinėjo. Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

7. Teismas aptarė BVK 5 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, o pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad BVK 12 straipsnio 1–2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teismas analizavo BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 3 dalį, 143 straipsnio 2–3 dalį ir nurodė, kad nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika BVK 142 straipsnyje numatytos nuteistųjų atsakomybės už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą taikymo aspektu.

8. Teismas iš KNTI-PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo nustatė, kad 2020 m. sausio 9 d. atvykus į priežiūros postą Nr. 4 tarnybines pareigas vykdanti jaunesnioji specialistė informavo, jog kameros Nr. 612 nuteistasis (pareiškėjas) reiškia nepasitenkinimą pataisos įstaigos maistu. Aiškinantis minėtas aplinkybes, pareiškėjas su specialistu elgėsi įžūliai ir nepagarbiai kitų nuteistųjų akivaizdoje, garsiai reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl maisto kokybės ir temperatūros, į specialisto nurodymus ir įsakymus nusiraminti nereagavo ir atsikalbinėjo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 13 d. paaiškinime savo kaltę neigė, teigė, kad pareigūnai su juo elgėsi nepagarbiai, prašė įvykiui aiškintis sudaryti drausmės komisiją ir užtikrinti jo dalyvavimą aiškinantis įvykio aplinkybes, apklausti nuteistuosius, peržiūrėti vaizdo ir garso įrašus. Teismas nustatė, jog KNTI-PN drausmės komisijos 2020 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas patvirtina, jog 2020 m. sausio 16 d. vyko posėdis, kurio metu buvo svarstytas pareiškėjo elgesys 2020 m. sausio 9 d. Posėdžio metu komisijos nariai apsvarstė pateiktą medžiagą, išklausė pareiškėją ir vienbalsiai nusprendė siūlyti pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Teismas nustatė, kad Kauno TI 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažyma „Dėl 2020-01-09 fiksuoto drausmės pažeidimo” patvirtina, kad įvykio metu dėl žmogiškojo faktoriaus nebuvo įjungtas vaizdo registratorius, todėl nebuvo padarytas vaizdo / garso įrašas.

9. Teismas aptarė BVK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuobaudos rūšis ir priėjo prie išvados, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui, BVK 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda pareiškėjui buvo skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, KNTI-PN drausmės komisijos teikimą, todėl teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog nuobauda nėra pagrįsta įrodymais ir paskirta neatsižvelgus į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti, teismas pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės dėl atsiliepimo pateikimo termino praleidimo niekaip negali daryti įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnį ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisėjos 2020 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija Kauno TI atsiliepimas priimtas į administracinę bylą, atsakovui bauda neskirta, todėl klausimas dėl atsakovo veiksmų pateikiant atsiliepimą iš esmės yra išspręstas.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad tiek Nutarimas, tiek Sprendimas (toliau abu kartu – ir Sprendimai) atitinka teisės aktų reikalavimus, jie yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis, pareiškėjui paskirta nuobauda yra nustatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ji atitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nuobauda paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų. Teismas nusprendė, kad Departamentas, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai Nutarimą paliko nepakeistą, todėl naikinti Sprendimų nėra pagrindo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, o likusius ginčo šalių argumentus laikė pertekliniais ir jų nevertino.

III. 12. Pareiškėjas D. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, pakartotinai ištirti bylos įrodymus, į teismo posėdį iškviesti liudininkus, iš Kauno TI išsireikalauti 6 aukšto koridoriaus kamerų vaizdo medžiagą bei kitus reikiamus įrodymus iš viešojo administravimo subjektų. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismui pristatyti liudytojų parodymus.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir papildomai nurodo, kad:

13.1. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis ir 52 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, jog pareiškėjas, kaip proceso šalis, turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, naudotis kitomis ABTĮ įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Teismas vienašališkai, neatsiklausęs kitų proceso dalyvių nuomonės, nusprendė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, naudotis kitomis ABTĮ įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.

13.2. Teismas dėl šališko nusistatymo neiškvietė į teismo posėdį prašomų apklausti liudininkų, kurių parodymai yra svarbus bylos baigčiai. Teismas pažeidė ne tik teisingumo principus, bet ir Konstitucijos 109, 110 straipsnius, kurie numato teisėjų veikimo principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnį, kurie numato asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl tokių teismo veiksmų kilo ir kiti neteisėti veiksmai, kurie ir lėmė nepagrįsto ir šališko sprendimo priėmimą.

13.3. Pareiškėjo kaltumas grindžiamas tik tuo, kad surašyti tarnybiniai pranešimai, pareigūnas davė priesaiką. Daugiau jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs bausmės atlikimo režimo pažeidimą, byloje nėra. Teismas iš Departamento neišreikalavo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 2S-4220, kuris buvo atsiųstas kitam nuteistajam, šališkai vadovavosi vaizdo medžiaga. Šiame procese nuo pat pradžios nebuvo tinkamai užtikrinamos pareiškėjo teisės ir laisvės, t. y. net įstaigos administracijos prašant atlikti tarnybinį patikrinimą dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tikslu išsiaiškinti visas aplinkybės, tai nebuvo padaryta.

13.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas iškvietė budintį pareigūną, neatitinka tikrovės, kadangi budintį pareigūną išsikvietė ne jis. Visus kaltinimus gali paneigti apklausti liudininkai bei vaizdo įrašų medžiaga. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

13.5. Teismas vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, pareiškėjo prašymus (apklausti liudininkus, išreikalauti reikiamus dokumentus, vaizdo įrašus) laikė pertekliniais, nors tai yra esminiai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nekaltumą. Pareiškėjo galimybės rinkti įrodymus yra ribotos, t. y. jis negali turėti audio, video įrašymo priemonių, yra apsunkintos galimybės iš įstaigų gauti dokumentus.

13.6. Teismas nors ir nurodė teismų praktiką, tačiau ją vertino ir interpretavo taip, kad ji būtų palankesnė atsakovui. Tai liudija teismo šališkumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų precendentų kolizija yra neleistina (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko – privalo būti taikomas ne tas precedentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis (privalu atsiriboti nuo bet kokio vertinimų subjektyvumo), o tas precedentas, kuris suimtajam / nuteistam asmeniui yra palankesnis (pagal teisės taikymo analogiją, bendruosius teisės principus, BVK 3 str. 3 d.). BVK 3 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.

13.7. Teismas nesilaikė esminių ABTĮ straipsnių reikalavimų, t. y. 15 straipsnio, 56 straipsnio 7 dalies, 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, tad turi būti naikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas.

14. Atsakovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Kauno TI atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas bylos aplinkybes vertina savaip, tačiau tokio vertinimo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo apribotos teisės, numatytos ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, jis galėjo teikti įrodymus arba priežastis, kodėl jų pateikti negali, gavęs procesinius dokumentus duoti paaiškinimus ar samprotavimus, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo. Pareiškėjas apie paskirtą teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu, tačiau prašymo jį etapuoti į teismo posėdį ar dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu nepareiškė, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, administracinę bylą pagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino įrodymus, nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus reikšmingus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Departamentas atsiliepime nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. NN-6 „Dėl nuteistojo nubaudimo” ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 2S-700 „Dėl nuteistojo D. N. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui D. N. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 9 d. 11.48 val. pradėjo reikšti nepasitenkinimą išduodamu maistu, garsiai reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl maisto kokybės ir temperatūros, elgėsi įžūliai ir nepagarbiai su pareigūnais kitų nuteistųjų akivaizdoje, į nurodymus nusiraminti nereagavo, atsikalbinėjo. Kalėjimų departamento Sprendimu nuobauda palikta galioti.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, yra pakankamai aiškūs ir motyvuoti bei priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines proceso teisės normas, buvo subjektyvus ir šališkas, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs bausmės atlikimo režimo pažeidimą.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

22. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai nusprendė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta galimybė naudotis visomis ABTĮ įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, pažymėtina, jog ABTĮ 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1626-1062/2020).

23. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (ABTĮ 78 str. 6 d.). Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.). Nors ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

24. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi proceso šalys, be kita ko, turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

25. Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo nutarta administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams dėl Nutarimo ir Sprendimo panaikinimo, skirti nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. spalio 27 d. 9 val. 30 min. (b. l. 52). Pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 17 d. lydraščiu buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teismo posėdį (b. l. 53), kuris buvo įteiktas Veiklos organizavimo skyriaus vyresniajai raštvedei 2020 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 55). Proceso dalyviams į teismo posėdį neatvykus, pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 27 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 87). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (Kauno tardymo izoliatoriuje), t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų užtikrinti, kad pareiškėjui būtu suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį (dalyvauti nuotoliniu, vaizdo konferencijos ryšio būdu) ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1259-442/2017; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2101-442/2017; 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1626-1062/2020). Atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė teisės būti išklausytam principą. Nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, nebuvo užtikrintos jo teisės į teisingą procesą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų. Taip pat šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiama dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto procesinio pobūdžio prašymo išreikalauti įrodymus, iškviesti liudininkus ar pristatyti jų parodymus. Šiuos ir kitus procesinio pobūdžio prašymus turės išspręsti teismas, kuris šią bylą nagrinės iš naujo. Bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius