ac5e43b3-cdae-41b9-95d4-a92f461bf8ef · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI2-1446-811/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04035-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.3.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

O. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. O. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 1V-1113 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Ä®sakymas) dalį, kuria nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Nurodo gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), lietuvių kilmės Å¡eimoje: tėvas –(duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini).

Teigia 2001 m. iÅ¡vykęs gyventi į KanadÄ , o 2006 liepos 12 d. įgijęs Kanados pilietybę. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2014 m. vasarÄ jis grįžo gyventi į LietuvÄ , įsigijo nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , susirado darbÄ bei rÅ«pinasi savo motina, tačiau 2020 m. lapkričio 9 d. sužinojo, kad jam buvo panaikinta Lietuvos Respublikos pilietybė. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad Kanados pilietybę įgijo 2006 m. liepos 12 d., kada galiojo 2002 m. rugsėjo 17 d.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcija, galiojusi iki 2006 m. lapkričio 16 d. (toliau – ir Pilietybės įstatymas), kurio 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad po Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, o 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1) asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2) lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atitinka Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nes gimė ir augo Lietuvoje, nuo gimimo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir tolimesnę savo ateitį sieja su Lietuvos Respublika, pareiÅ¡kėjo abu tėvai ir senelis yra lietuviai. PareiÅ¡kėjo teigimu, faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas pripažįsta save lietuviu patvirtina jo praÅ¡ymai iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos pasÄ .

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai. Aukščiau minėto nutarimo 69 punkte konstatavo, kad „Tai, kad Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad < ... > Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) prieÅ¡taravo Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, negali bÅ«ti interpretuojama kaip pagrindas, kuriuo remiantis bÅ«tų galima kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę (esančių Lietuvos Respublikos piliečiais) pagal atitinkamas antikonstituciniais pripažintus Pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) straipsnius (jų dalis) ir turinčių dar ir kitos valstybės pilietybę, turimÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

Tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos Respublikos piliečiai“. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo 69 punktÄ , laikytina, jog po to, kai 2006 m. liepos 12 d. įgijo Kanados pilietybę, iÅ¡saugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Teigia, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Ministerija) Ä®sakymu panaikindama pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos pilietybę, pažeidė teisėtus lÅ«kesčius ir teisinio tikrumo principÄ , nes pareiÅ¡kėjas Kanados pilietybę įgijo tikėdamas, kad pagal tuometinį Lietuvos teisinį reglamentavimÄ iÅ¡saugo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

Be to, atsakovė neapklausė pareiÅ¡kėjo, dėl kurio teisių ir pareigų buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (ne)panaikinimo, tokiu bÅ«du buvo užkirstas kelias pareiÅ¡kėjui teikti dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, patvirtinančius jo teisę į dvigubos pilietybės turėjimÄ Nurodo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) panaikindamas Lietuvos Respublikos pilietybę pareiÅ¡kėjui, nesivadovavo Europos SÄ jungos teisės aktais, neįvertino Europos SÄ jungos piliečio statuso netekimo sukeliamų neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimas neatitinka proporcingumo principo, nes asmuo, visÄ laikÄ teisėtai buvęs Lietuvos piliečiu ir iÅ¡saugojęs teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsiduria valstybės administracinių įstaigų biuriokratizme, nes, formaliai vertinant teisės aktus, yra laikomas užsieniečiu ir dėl to įpareigojamas aiÅ¡kintis užsieniečių / trečiųjų Å¡alių piliečių turimas teises ir pareigas Lietuvoje ir Europos SÄ jungoje, negali laisvai įgyvendinti ne tik judėjimo laisvės, bet ir elementarių kasdienių situacijų.

Atsakovė Ministerija atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkanti ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas Kanados pilietybę įgijo laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl pagal kurio 69 punkte iÅ¡dėstytÄ iÅ¡lygÄ jis bÅ«tų Lietuvos piliečiu net ir bÅ«damas Kanados piliečiu. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė legalizuoto dokumento, patvirtinančio Kanados pilietybės įgijimo datÄ .

Kadangi buvimo Kanados piliečiu faktas egzistavo (Kanados pasas), tai Pilietybės įstatymas buvo pritaikytas be Konstitucinio Teismo nutarime numatytos iÅ¡lygos. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje 2014 m. liepos 16 d. gautas pareiÅ¡kėjo 2014 m. liepos 15 d. praneÅ¡imas apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas pranešė, kad 2005 m. liepos mėn. įgijo Kanados pilietybę ir įsipareigojo iki 2015 m. vasario mėn. pateikti legalizuotÄ Kanados pilietybės įgijimo pažymėjimÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ .

Å iuo praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjas taip pat patvirtino, kad jam yra žinomas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnis, kuriame nurodyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti ir kitos valstybės pilietis. Teigia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje gautÄ pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imÄ apie Kanados pilietybės įgijimÄ , iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui 2016 m. birželio 22 d. praneÅ¡imÄ , kuriame pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas iki 2015 m. vasario mėn. pasižadėjo pateikti legalizuotÄ ir iÅ¡verstÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinantį dokumentÄ , tačiau to nepadarė, todėl pareiÅ¡kėjas papraÅ¡ytas šį dokumentÄ pateikti Migracijos departamentui, tačiau dokumentai pateikti nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad pareiškėjas įgijo Kanados pilietybę 2006 m. liepos 12 d., kai tuometiniai Lietuvos teisės aktai numatė išimtį dėl dvigubos pilietybės turėjimo ir pažymi, jog nei Migracijos departamentui, nei teismui iki šiol nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kada pareiškėjui suteikta Kanados pilietybė, taigi pareiškėjas nepagrindžia, kad jo atžvilgiu taikytinas 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos, galiojusios iki 2006 m. lapkričio 16 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, jei jis yra lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

Pažymi, kad Kanada, iÅ¡davusi pareiÅ¡kėjui Kanados pilietybės įgijimo pažymėjimÄ , nėra prisijungusi prie 1961 metų Hagos konvencijos dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo ir pilietybės įgijimo pažymėjimas nėra dokumentas, kuris yra atleistas nuo legalizavimo, pareiÅ¡kėjui Kanados iÅ¡duotas dokumentas tam, kad jis bÅ«tų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, turi bÅ«ti legalizuojamas Kanados kompetentingoje įstaigoje ir po to pateikiamas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai jį dar kartÄ legalizuoti.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas Kanados pilietybės pažymėjimas nėra legalizuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo autentiÅ¡kumas nepatvirtintas, Å¡is dokumentas teisinės galios Lietuvos Respublikoje neturi ir juo vadovautis negalima. Nurodo, kad, priimant ginčijamÄ Ä®sakymÄ , pagrįstai vadovautasi aktualia, o ne pareiÅ¡kėjo nurodyta Pilietybės įstatymo redakcija. PareiÅ¡kėjas nepatenka į Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų asmenų, galinčių kartu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, sÄ raÅ¡Ä , todėl nustačius, kad pareiÅ¡kėjas įgijo užsienio valstybės pilietybę ir nėra tokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į kartu bÅ«ti ir kitos užsienio valstybės pilietis, Ä®sakymu nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad Ä®sakymu buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principai.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su Migracijos departamentu nebendradarbiavo, savo teisėmis nesirÅ«pino, kadangi net Å¡eÅ¡erius metus delsė pateikti praÅ¡omÄ dokumentÄ , patvirtinantį Kanados pilietybės įgijimo datÄ , ir nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, kad jis turi teisę kartu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės piliečiu. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę teikti praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grÄ Å¾inimo, atsisakius kitos užsienio valstybės pilietybės (Pilietybės įstatymo 21 straipsnis).

Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, kad Ä®sakymu pažeista Europos SÄ jungos teisė ir teigia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių Europos SÄ jungos teisės normų, kurioms Ä®sakymas prieÅ¡tarauja, o dėl susiklosčiusios situacijos, kai pareiÅ¡kėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir kartu Europos SÄ jungos piliečio statuso, kas sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodomas neigiamas pasekmes, atsakingas pats pareiÅ¡kėjas. Vien pareiÅ¡kėjo glaudus ryÅ¡ys su Lietuvos Respublika nesudaro teisinio pagrindo leisti pareiÅ¡kėjui kartu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu.

PareiÅ¡kėjo dėstomos aplinkybės, kad praradęs Europos SÄ jungos piliečio statusÄ jis patirtų apribojimų įgyvendindamas savo teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, nėra priežastis nesivadovauti imperatyviomis Pilietybės įstatymo normomis. PareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad Migracijos departamento 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡tas Nr. (15/3-6)10K-24775 buvo siųstas pareiÅ¡kėjui senu adresu, kuriuo pareiÅ¡kėjas negyveno jau dvejus metus.

Grįžtamojo ryÅ¡io apie raÅ¡to (ne)įteikimÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo gauta, t. y. nebuvo įsitikinta, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomÄ vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti reikiamÄ informacijÄ Migracijos departamentui. Teigia, kad Migracijos departamentas savo funkcijas, susijusias su pilietybės klausimų nagrinėjimu, atliko tik formaliai ir neužtikrino gero administravimo principo. Pažymi, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo pareiÅ¡kėjui buvo priimtas praėjus daugiau nei 4 metams po 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡to Nr. (15/3-6)10K-24775 iÅ¡siuntimo pareiÅ¡kėjui netinkamu adresu, todėl mano, kad Migracijos departamentas atsižvelgęs į protingumo bei gero administravimo principus turėjo pakartoti 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡te minimos informacijos siuntimÄ pareiÅ¡kėjui registruota paÅ¡to siunta, ypač neturint duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡tas buvo įteiktas pareiÅ¡kėjui.

Atkreipia dėmesį, kad skundžiamo Ä®sakymo nuoraÅ¡as buvo iÅ¡siųstas ne registruota, o paprasta paÅ¡to siunta. PareiÅ¡kėjas apie jo atžvilgiu panaikintÄ Lietuvos Respublikos pilietybę sužinojo tik nuvykęs į bankÄ , kurio darbuotojas informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo Lietuvos Respublikos pasas negalioja. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iuo metu yra vykdoma dokumentų legalizavimo procedÅ«ra. Teisėjų kolegija  konstatuoja:  Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje 2014 m. liepos 16 d. gautas pareiÅ¡kėjo 2014 m. liepos 15 d. praneÅ¡imas apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas pranešė, kad 2005 m. liepos mėn. įgijo Kanados pilietybę ir įsipareigojo iki 2015 m. vasario mėn. pateikti legalizuotÄ Kanados pilietybės įgijimo pažymėjimÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ .

Migracijos departamento 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡tu Nr. (15/3-6)10K-24775 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ pareiÅ¡kėjas įpareigotas Migracijos departamentui pateikti Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinantį dokumentÄ , kuris turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ . Migracijos departamento 2020 m. spalio 8 d. teikime Nr. 13P-442 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pažymima, kad pareiÅ¡kėjui 2014 m. liepos 17 d. iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis, negrÄ Å¾intas.

PareiÅ¡kėjas įgijo Kanados pilietybę – tai patvirtina asmens 2014 m. liepos 15 d. raÅ¡ytinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2005 m. liepos mėn. (taip praneÅ¡ime) įgijo Kanados pilietybę, 2011 m. kovo 25 d. iÅ¡duotas Kanados pasas Nr. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas įsipareigojo iki 2015 m. liepos mėn. pateikti legalizuotÄ Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinantį dokumentÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ , tačiau minėto dokumento nepateikė. Ä® Migracijos departamento 2016 m. birželio 22 d. praÅ¡ymÄ pateikti minėtus dokumentus, asmuo neatsiliepė.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1V-1113 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Ginčas byloje kilo dėl šio Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Iki 2006 m. lapkričio 16 d. galiojusios 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, o 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1) asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2) lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija;) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai (Å¡io nutarimo 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo III dalies 69 punkte konstatavo, kad „Tai, kad Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad < ... > Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) prieÅ¡taravo Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, negali bÅ«ti interpretuojama kaip pagrindas, kuriuo remiantis bÅ«tų galima kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę (esančių Lietuvos Respublikos piliečiais) pagal atitinkamas antikonstituciniais pripažintus Pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) straipsnius (jų dalis) ir turinčių dar ir kitos valstybės pilietybę, turimÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

Tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos Respublikos piliečiai“. Pilietybės įstatymo (redakcijos, galiojusios Įsakymo priėmimo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 2 punkte buvo įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Pagal Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d;

4) yra Å¡io straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuokÄ su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris iÅ¡saugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grÄ Å¾inta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl to, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į dvigubÄ pilietybę, t. y. ar jo atžvilgiu taikytinas 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos, galiojusios iki 2006 m. lapkričio 16 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Tam, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų galima taikyti iki 2006 m. lapkričio 16 d. galiojusios 2002 m. rugsėjo 17 d.

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas iÅ¡imtis, pareiÅ¡kėjas turėtų įrodyti, kad Kanados pilietybę įgijo bÅ«tent laikotarpyje nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d., pateikdamas teisės aktų nustatyta tvarka legalizuotÄ Kanados kompetentingų institucijų iÅ¡duotÄ dokumentÄ . Nagrinėjamuoju atveju 1961 m. spalio 5 d. sudaryta Konvencija dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Hagos konvencija) netaikoma, kadangi Kanada nėra prisijungusi prie Å¡ios konvencijos.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos 1997 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 39 patvirtintos Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcijos 6 punkto nuostatas Užsienio reikalų ministerijoje Konsulinio departamento pareigÅ«nai legalizuoja užsienio valstybės institucijų iÅ¡duotus dokumentus, kurie nėra patvirtinti pažyma (Apostille), numatyta Hagos konvencijoje, jei Å¡ie dokumentai bus pateikiami Lietuvos Respublikoje. Konsulinio departamento pareigÅ«nai Å¡iuos dokumentus paprastai legalizuoja, jei jie yra legalizuoti dokumentÄ iÅ¡davusios valstybės - Užsienio reikalų ministerijoje arba konsulinėje įstaigoje.

Nesant abejonių dėl pateikto legalizavimui dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, Konsulinio departamento pareigÅ«nas turi teisę jį legalizuoti ir be minėtojo tarpinio legalizavimo. Taigi, kaip teisingai atsiliepime nurodė Migracijos departamentas, tam, kad pareiÅ¡kėjui Kanados iÅ¡duotas dokumentas bÅ«tų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjas turėjo jį legalizuoti kompetentingoje Kanados įstaigoje, po to pateikti jį dar kartÄ legalizuoti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, tačiau nei įsipareigotu terminu (iki 2015 m. vasario mėn.), nei per protingÄ terminÄ jam pasibaigus nepadarė.

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jis Migracijos departamentui nepateikė legalizuoto Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinančio dokumento, tačiau argumentuoja, jog Migracijos departamento 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡tas Nr. (15/3-6)10K-24775 jam buvo siunčiamas adresu, kuriame pareiÅ¡kėjas negyvena, todėl jis nežinojo, kad yra sprendžiamas klausimas dėl pilietybės panaikinimo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas, teikdamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2014 m. liepos 15 d. praneÅ¡imÄ apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ , nurodė gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo iki 2015 m. vasario mėn. pateikti legalizuotÄ Kanados pilietybės įgijimo pažymėjimÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo bendradarbiauti su Migracijos departamentu, praneÅ¡ti apie pasikeitus į jo gyvenamosios vietos adresÄ . Akcentuotina ir tai, pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. liepos 15 d. žinojo, apie pareigÄ pateikti legalizuotÄ Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinantį dokumentÄ , tačiau jo nepateikė iki pat skundžiamo Ä®sakymo priėmimo, t. y. iki 2020 m. spalio 29 d., nurodydamas, kad Å¡iuo metu dokumentai yra legalizuojami. Be to, pareiÅ¡kėjas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateiktame 2014 m. liepos 15 d. praneÅ¡ime apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ patvirtino, kad jam yra žinomas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnis, kuriame nurodyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti ir kitos valstybės pilietis.

Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti, kad jeigu nepateiks legalizuoto Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinančio dokumento, jis negalės bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir Kanados pilietis, tačiau elgėsi nerÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas nepateikė legalizuoto Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinančio dokumento, taigi neįrodė, jog Kanados pilietybę įgijo laikotarpyje nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d., t. y. tada, kai jam galėjo bÅ«ti taikoma tuo metu galiojusi 2002 m. rugsėjo 17 d.

Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta iÅ¡imtis, suteikianti teisę pareiÅ¡kėjui iÅ¡saugoti dvigubÄ pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pagrįstai vadovavosi Ä®sakymo priėmimo metu galiojusia Pilietybės įstatymo redakcija ir nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas įgijo užsienio valstybės pilietybę ir nepatenka į Pilietybės statymo 7 straipsnyje įtvirtintų asmenų, galinčių kartu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais sÄ raÅ¡Ä , priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo pagrįstai panaikino pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos pilietybę.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog Ä®sakymu buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principai, nes pats pareiÅ¡kėjas nepateikė legalizuoto Kanados pilietybės įgijimo datÄ patvirtinančio dokumento ir neįrodė, kad jis turi teisę kartu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir Kanados piliečiu. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kurioms konkrečiai Europos SÄ jungos teisės normoms prieÅ¡tarauja Ä®sakymas, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad Migracijos departamentas nesivadovavo Europos SÄ jungos teisės aktais, neįvertino Europos SÄ jungos piliečio statuso netekimo sukeliamų neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įsakymas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjos skundo, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. O. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis